2017-12-20 Nr. AB-24441-3-62-3-00086-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1501-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00086-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 13–19, 21), kurį papildė (b. l. 51–54, 58–63), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. balandžio 28 d. gyveno 22 būrio 6 miegamajame be sargybos, kurio plotas – 22,72 kv. m, jame buvo apgyvendinta 13 asmenų, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Nurodė, kad patalpose buvę baldai (dviaukštės lovos, stalas, spintelės ir kėdės) dar labiau sumažino miegamojo gyvenamąjį plotą. Nors pareiškėjas dirbo, taip pat iki 22 val. galėjo būti lauke, tačiau, esant nepalankioms oro sąlygoms, buvo priverstas būti gyvenamojoje patalpoje, kurioje dėl perpildymo tvyrojo nervinė įtampa, kildavo konfliktai. Naktį miegamojo durys buvo rakinamos, gyvenamojoje patalpoje buvo tik vienas langas, todėl, esant tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, trūko oro. Tvirtino, kad jo kalinimo metu, būrio nuteistųjų valgykla buvo tik viena, joje nebuvo pakankamai vietų atsisėsti prie stalo, todėl tekdavo eiti valgyti į lauką ar savo gyvenamąją patalpą, maistui nebuvo išduodami dubenėliai ir puodeliai. Nurodė, kad nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius bei patalynę. Valgyklos-virtuvės patalpoje buvo pastatyta viena skalbyklė, kurioje skalbti asmeninius ir darbinius drabužius bei patalynę turėjo 53 nuteistieji, drabužių džiovyklos nebuvo, todėl skalbinius džiovino lauke, neatsižvelgiant į oro sąlygas ir metų laiką. Nurodė, kad buvo sudėtinga po darbo nusiprausti, nes dažnai baigdavosi šiltas vanduo, kitas dušas buvo įrengtas nešildomoje patalpoje. Turėjo sveikatos problemų, tačiau gydytojai į jo nusiskundimus nereagavo. Dėl perkėlimo į kitą būrį į atsakovo atstovą nesikreipė, nes nenorėjo grįžti į režiminę zoną, kurioje negalėtų dirbti, todėl neturėtų minimalių pajamų, kurios būtinos jam išėjus į laisvę. Tvirtino, kad gyvenimo sąlygos būryje be sargybos buvo nežmoniškos, žeminančios, jis patyrė psichinių sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų, papildomų nepatogumų, diskomfortą, emocinę depresiją, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 3 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

3. Alytaus PN, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimais (b. l. 24–27, 69–73) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo Alytaus PN 22 be sargybos būrio 6 ir 7 miegamuosiuose, kuriuose, esant užpildytoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui teko atitinkamai 2,84 kv. m ir 2,77 kv. m gyvenamojo ploto. Nurodė, kad gyvenamųjų vietų skaičius pareiškėjo buvimo ginčo patalpose metu ir bylos nagrinėjimo metu buvo toks pats. Dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos nuteistųjų apskaita nebuvo vedama, todėl nuteistųjų registro žurnalo pateikti negali. Pažymėjo, kad vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma yra sąlyginis dydis, nes ne visada visos bendrabučio tipo patalpų miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą skaičiuojant gyvenamąjį plotą neišskaičiuojamas patalpoje esančių baldų plotas. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno už pataisos įstaigos ribų esančiame bendrabutyje, būryje be sargybos, prie kurio yra du kiemai; juose galėjo laisvai judėti, sportuoti. Nurodė, kad visi būryje be sargybos esantys nuteistieji naudojasi nuosava patalyne. Patalynę pataisos namai suteikia tik esant nuteistojo prašymui. Valdiška patalynė skalbiama pataisos namuose kartą per savaitę, nuosavą patalynę nuteistieji skalbia patys. 22 būrio nuteistieji naudojasi šio būrio teritorijoje įrengta skalbykla, kurioje yra dvi skalbimo mašinos ir džiovykla, skalbinius gali džiovinti ir lauke, ir patalpoje. Nurodė, kad 22 būrio nuteistiesiems yra išskirta 20 dubenėlių maistui ir 20 puodelių, tačiau šio būrio nuteistieji naudojasi savo indais. Valgykloje sėdimų vietų yra pakankamai, esant maksimaliam nuteistųjų skaičiui. Pažymėjo, kad visos Alytaus PN patalpos buvo tikrintos Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, higienos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ginčo laikotarpiu nesikreipė, todėl 22 būrys ginčo laikotarpiu nebuvo tikrintas. Alytaus PN pareiškėjas buvo apžiūrimas gydytojo, tai patvirtina įrašai jo asmens sveikatos kortelėje. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu (b. l. 81–87) pareiškėjo skundą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, priteisė pareiškėjui E. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 22 būrio miegamuosiuose Nr. 6 ir 7. 6-ojo miegamojo gyvenamasis plotas – 22,72 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui minėtoje patalpoje teko 2,84 kv. m gyvenamojo ploto, 7-ojo miegamojo gyvenamasis plotas 22,21 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 2,77 kv. m. Kadangi pareiškėjas skundo papildyme (b. l. 13, 53) su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie 6-ojo miegamojo miegamųjų vietų skaičių nesutiko, tvirtindamas, kad jo kalinimo metu buvo 7 dviejų aukštų lovos ir vienoje patalpoje gyveno 13 nuteistųjų, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovo atstovui nepateikus teismui šį pareiškėjo tvirtinimą paneigiančių įrodymų, sprendė, kad pareiškėjo buvimo 6-ajame miegamajame metu šioje patalpoje buvo 13 asmenų, taigi vienam asmeniui teko 1,75 kv. m patalpos ploto ir šiuo aspektu konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą; pripažino, kad gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą. Teismas vertino, kad pareiškėjas skunde nurodytą oro trūkumą nakčiai užrakinus miegamąjį, sieja su gyvenamųjų patalpų ploto trūkumu (perpildymu), todėl šios aplinkybės nevertino kaip atskiro žalos padarymo pagrindo ir vertino kaip gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimo pažeidimo dalį.

7. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl nesudarytos galimybės pareiškėjui nusiprausti kartą per savaitę po šiltu dušu, šiuos pareiškėjo skundo argumentus vertino kaip abstrakčius ir neįrodytus.

8. Teismas nustatė, kad Alytaus PN 22 būryje ginčo laikotarpiu gyveno apie 50 nuteistųjų, valgykla nebuvo pritaikyta aptarnauti tokį nuteistųjų skaičių, nes joje prie stalų tiek sėdimų vietų nebuvo. Nustatė, kad 22 būrio nuteistųjų valgykloje maistui išskirta 20 puodelių ir 20 dubenėlių; toks nuteistųjų aprūpinimas maistui skirtu inventoriumi neatitinka Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo normos) reikalavimų, todėl pareiškėjo nurodytus argumentus dėl dubenėlių ir puodelių maistui neišdavimo laikė pagrįstais.

9. Teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos, atitikusios galiojusį teisinį reglamentavimą, sąlygos gauti išskalbtą patalynę, skalbti ir džiovinti drabužius, todėl buvo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – Higienos norma) 63, 64 ir 67 punktų reikalavimai.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino ir iš atsakovo veiksmų, nesuteikiant jam tinkamų gydymo paslaugų, kuomet, pareiškėjo teigimu, gydytojui neišdavus nedarbingumo pažymėjimų, kęsdamas sąnarių skausmus, jis buvo priverstas eiti į darbą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Todėl pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., 103 str. 1 p.).

11. Teismas nustatė, kad duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Alytaus PN psichinės sveikatos specialistus byloje nėra, sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimą, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl netinkamų kalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

12. Teismas įvertino, kad nustatyti pažeidimai truko pakankamai ilgai (gyvenamojo ploto norma pažeista apie 8 mėnesius, apie 6 mėnesius pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai – jam teko 1,75 kv. m gyvenamojo ploto), konstatuoti kiti higieninių ir buitinių sąlygų pažeidimai (neužtikrintas aprūpinimas švariais lovos skalbiniais, nesudaryta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius, neišduoti indai maistui), įvertino bausmės atlikimo Alytaus PN bendrąsias sąlygas, kad joje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Pažymėjo, kad pareiškėjas gyveno būryje be sargybos, prie kurio yra du kiemai, kuriuose pareiškėjas galėjo laisvai judėti, naudotis lauke įrengtu sporto inventoriumi, sporto sale, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo, todėl gyvenamojoje patalpoje buvo ne visą dieną. Konstatavo, kad vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra santykinis dydis, kuris, esant nuolatinei nuteistųjų rotacijai, kito, ir padarė išvadą, jog santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė bei pareiškėjo užimtumas – darbas.

13. Teismas konstatavo, kad nustatyti pažeidimai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio prasme, tačiau sprendė, kad vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

14. Teismas, įvertinęs pažeidimų trukmę, jų pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Alytaus PN administraciją, Sveikatos priežiūros ar Psichologinę tarnybą, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 500 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 15. Atsakovo atstovas Alytaus PN padavė apeliacinį skundą (b. l. 90–92), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų dėl jam padarytos neturtinės žalos, nenurodė, kuo neturtinė žala pasireiškė, nepagrindė jos dydžio. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovo manymu, teismui buvo pateikta visa su ginču susijusi medžiaga, tačiau ji nebuvo objektyviai įvertinta.

17. Pareiškėjas E. A. atsiliepimu (b. l. 96–99) prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Pareiškėjas teigia, kad jo pateikti nusiskundimai dėl bausmės atlikimo sąlygų Alytaus PN atitinka faktus, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų būklė turi užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir privatumui, atitikti nustatytus sveikatos ir higienos normų reikalavimus. Turi būti įrengta tinkama įranga, kad asmenims būtų užtikrintos galimybės rūpintis higiena. Pareiškėjas teigia, kad pateikė įrodymus, kuriuos galėjo, teismo nustatytus pažeidimus patvirtina bylos medžiaga. Pareiškėjas jam priteistą 500 Eur sumą vertina kaip minimalią, nes jo laisvės atėmimo vietoje praleistas laikas buvo pakankamai ilgas – nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. kovo 28 d. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu padaryti pažeidimai vertintini kaip pažeidžiantys Konvencijos 3 straipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

22. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

23. Administracinių teismų praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija. EŽTT tokiose bylose atidžiai atsižvelgia į objektyvius sunkumus, kuriuos patiria pareiškėjas, rinkdamas įrodymus tam, kad pagrįstų savo teiginius, susijusius su kalinimo sąlygomis. Dėl įkalinimo įstaigų režimui būdingų apribojimų negalima realistiškai tikėtis, kad įkalintieji pateiks savo kamerų nuotraukas ar pateiks tikslius jų ploto, temperatūros ar apšvietimo matavimų duomenis. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08). Todėl bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis, neįmanoma pritaikyti principo affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti), nes prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje O. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 21880/03), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje H. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 2573/03).

24. Taigi įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

25. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje A. Ö. ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

26. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl įkalinimo sąlygų pažeidimo (nutarties 6, 8, 9 punktai).

27. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

28. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas jų nepažeidė ir teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų pagrindu turėjo teisinį pagrindą konstatuoti pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimą ir pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

29. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė