2016-03-24 Nr. AB-6662-3-61-3-04729-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1340-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04729-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.4; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 36–42), prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas; Administracija) 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. A33(1)-5997-(25.3.1) (toliau – ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r., paskirties pakeitimo.

Paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,15 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r. (toliau – ir Žemės sklypas), kurio tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas Žemės sklypo paskirtį pakeisti į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos. Administracija 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. 433(0)-4395-(25.31) nurodė, kad Žemės sklypo paskirties pakeitimui turi būti atidalyta Žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, t. y. turi būti parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

Pareiškėjas, vykdydamas šį nurodymą, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau – ir Skyrius), tačiau pastarasis 2014 m. liepos 4 d. raštu Nr. 47SD-(14.48.104)-64487 nurodė, kad inžinierinės struktūros vystymo planai yra priskiriami specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams, kurių rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Gavęs šį atsakymą, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Administraciją, tačiau ji ginčijamu 2014 m. rugpjūčio 20 d.

Sprendimu atsisakė priimti sprendimą dėl Žemės sklypo paskirties keitimo. 2014 m. rugpjūčio 20 d. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiais teisės aktais, prieštarauja atsakovo pirminio rašto motyvams ir teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams. Esminis neteisėtas ir nepagrįstas teiginys 2014 m. rugpjūčio 20 d. Sprendime yra tai, kad Žemės sklypui reikia parengti pertvarkymo planą, o jo paskirtis gali būti keičiama tik parengus kvartalo detalųjį planą. Tačiau tokio plano rengimo inicijavimas pagal Teritorijų planavimo įstatymą yra vietos savivaldos institucijų prerogatyva.

Be to, Žemės sklypas yra tik 0,15 ha ploto, prie jo jau yra vietinės reikšmės privažiavimo kelias, sklypo pareiškėjas nesiruošia skaidyti, todėl reikalavimas pareiškėjui, valdančiam nuosavybės teise tik 0,15 ha sklypą, inicijuoti ir savo sąskaita rengti viso kvartalo detalųjį planą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Planavimo sąlygos nustatomos, vadovaujantis galiojančiais bendraisiais, specialiaisiais ir detaliaisiais planais, taip pat teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Netenkindama pareiškėjo prašymo, Administracija nepagrįstai vilkina sprendimo priėmimą, nesilaiko naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių, kad, jei žemės sklypas patenka į parengtą bendrąjį planą, teritoriją, kuri skirta gyvenamųjų namų statyboms, paskirtis pakeičiama administracijos direktoriaus sprendimu per 10 dienų.

Atsakovas Administracija atsiliepime (I t., b. l. 48–52) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Rudaminos ir Zujūnų teritorijose) bendrasis planas dar nėra patvirtintas savivaldybės tarybos. Pareiškėjo Žemės sklypas nepatenka į kompaktiškai užstatytą teritoriją Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, o tai reiškia, kad jis atitinka urbanizuojamos teritorijos – numatomos kompaktiškais pastatais užstatyti teritorijos sąvoką, įtvirtintą Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje. Pareiškėjo Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatomas teritorijos vystymas. Vystyti šią teritoriją galima 3 būdais: inicijuojant detaliojo plano rengimą; laukiant, kol bus patvirtintas vietovės lygmens bendrasis planas ir jame nustatyti reikalavimai detaliesiems planams; arba parengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei atidalijant Žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonųjų linijų teritoriją. Pareiškėjas neprieštarauja detaliojo plano rengimui, tačiau tam jis iki 2014 m. sausio 1 d. turėjo pateikti prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo ir prašymą dėl planavimo sąlygų išdavimo. Kadangi tokie prašymai nebuvo paduoti, sprendimas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo pagal šiuo metu galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą negalimas. Pareiškėjo Žemės sklypui taip pat neįmanoma pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kadangi aplinkui nėra užstatytos teritorijos ir statinių. Administracijos manymu, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 17 d. sprendimu (II t., b. l. 95–102) skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas; pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Iš Vilniaus raj. Savivaldybės teritorijos dalies („U“ Žemės naudojimo funkcinės zonos Nemėžio, Rudaminos) teritorijos bendrojo plano. Sprendinių teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinio M 1:10000 matyti, kad pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas yra Urbanizuotoje teritorijoje, Gyvenamojoje zonoje, Paslaugų teritorijoje.

Taip pat matyti, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, numatyti šie galimi žemės naudojimo būdai: Komercinės paskirties objektų teritorijos, Visuomeninės paskirties teritorijos, Rekreacinės teritorijos, Bendrojo naudojimo teritorijos, Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, Atskirųjų želdynų teritorijos; taip pat numatytos šios galimos vyraujančios statinių ar jų grupių paskirtys: negyvenamieji viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinės, poilsio paskirties pastatai; gali būti negyvenamieji transporto, garažų paskirties pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio esamai ar planuojamai aplinkai.

Žemės sklypas ribojasi su D kategorijos gatve ir nepatenka į Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad teritorijoje, kurioje yra ginčijamas Žemės sklypas kiti teritorijų planavimo dokumentai, išskyrus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą nėra patvirtinti. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 27 d. prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių, prašė pakeisti pagrindinę Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį į namų valdos (gyvenamojo namo statybai).

Administracija 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. A33(1)-4395-(25.31) pareiškėjui nurodė, kad valstybinės žemės plotis, esantis tarp sklypų gatvės raudonųjų linijų, teritorijai formuoti yra per siauras, todėl turi būti atidalyta Žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijas, atliekant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Skyrius 2014 m. liepos 4 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-6448, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant kitos paskirties žemės sklypų suformavimą bei atidalijimą, informavo, kad teritorijos formavimo (projektavimo), susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių plėtros darbus bei žemės, reikalingos visuomenės poreikiams, paėmimo procedūras, turėtų organizuoti Administracija.

Pareiškėjas 2014 m. liepos 16 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašė išduoti naują sutikimą pakeisti Žemės sklypo paskirtį be papildomų apribojimų ir įpareigojimų arba patvirtinti, kad išduotas 2010 m. gruodžio 30 d. sutikimas Nr. A33-7374-(25.3.1) tebegalioja ir naujo išduoti nebūtina. Administracija, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, 2014 m. rugpjūčio 20 d. priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. A33(1)-5997-(25.3.1), kuriame pareiškėjui nurodė, kad: Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, kuri yra prioritetinės plėtros, todėl Administracija turi numatyti gyvenviečių darnaus vystymosi galimybes; valstybinė žemė, skirta gatvei įrengti, besiribojanti su Žemės sklypu, kurios plotis yra apie 8 m, yra per siaura gatvės elementams planuoti;

Administracijai netrūksta žemės, todėl žemės paėmimas valstybės poreikiams neplanuojamas; siekiant pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, turi būti parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas; Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti keičiama, parengus kvartalo detalųjį planą, sudarant teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį; pareiškėjas nepateikė prašymo dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo, o sprendimas dėl to pagal anksčiau galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą šiuo metu priimtas negali būti.

Pareiškėjas prašymus pakeisti pagrindinę Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį į namų valdos (gyvenamojo namo statybai) teikė 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. liepos 16 d., todėl, nustatant Administracijos ir pareiškėjo teises ir pareigas, tiesiogiai susijusias su pagrindinės Žemės sklypo žemės naudojimo paskirties keitimu, taikytinas Teritorijų planavimo įstatymas (redakcija galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kurio tikslas, be kita ko, užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 2, 8, 9, 37 dalių, 17 straipsnio 1, 4 dalių, 17 straipsnio 5 dalies 2 ir 6 punktų, 18 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalių nuostatomis.

Teritorijų planavimo įstatyme (redakcija galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) įtvirtintą teisinį reguliavimą apibendrinus nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytos šios išvados: Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytose urbanizuotose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas yra rengiami detalieji planai; šiose teritorijose, keičiant tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos (gyvenamojo namo statybai), detalieji planai gali būti nerengiami tik atskirai Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais inter alia, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai; tam, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytose urbanizuotose teritorijose teritorijos naudojimo reglamentą galima būtų keisti pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, nerengiant detaliojo plano, tokiame bendrajame plane turi būti nustatyti visi Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinti detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai.

Iš Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano matyti, kad: pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra Urbanizuotoje teritorijoje, gyvenamojoje zonoje, paslaugų teritorijoje; šis Žemės sklypas gali būti naudojamas Komercinės paskirties objektų teritorijai, Visuomeninės paskirties teritorijai, Rekreacinei teritorijai, Bendrojo naudojimo teritorijai, Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijai, Atskirųjų želdynų teritorijai; šiame Žemės sklype galima statyti negyvenamųjų viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinės, poilsio paskirties pastatus, taip pat negyvenamuosius transporto, garažų paskirties pastatus, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio esamai ar planuojamai aplinkai. Matyti ir tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane teritorijai, kurioje yra pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas, nėra nustatyti visi Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnyje nustatyti detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, o pagal šiame bendrajame plane nustatytąjį reglamentą šioje teritorijoje esančiame pareiškėjo Žemės sklype (skirtingai, negu į toje pačioje Urbanizuotoje teritorijoje, gyvenamojoje zonoje esančios Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ribas patenkančiuose žemės sklypuose) galimybė statyti vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus su pagalbinio ūkio paskirties pastatais nėra numatyta. Byloje nenustatyti kiti Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytoje urbanizuotoje teritorijoje esančio pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos (gyvenamojo namo statybai) būtų galima pakeisti nerengiant detaliojo plano.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, daryta išvada, kad nagrinėjamu atveju keičiant Žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos (gyvenamojo namo statybai) turi būti rengiamas detalusis planas.

Pareiškėjas teigė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą Žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali būti pakeičiama Administracijos direktoriaus sprendimu per 10 dienų. Teismas nurodė, jog šis jo teiginys yra nepagrįstas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį Administracijos direktorius per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl fizinių asmenų pasiūlymų dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą, o Administracijos direktorius neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise tik tuo atveju, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Šiame sprendime konstatavus, kad nagrinėjamu atveju keičiant Žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos (gyvenamojo namo statybai) detalusis planas turi būti rengiamas, t. y. teritorijos planavimas yra reikalingas, konstatuota ir tai, kad, neparengus teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, detaliojo plano, Administracijos direktorius Žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties savo sprendimu, remdamasis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytais sprendiniais, pareiškėjo 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. liepos 16 d. pateiktų prašymų dėl Žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo tenkinti negalėjo.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. KADI-607, kuriuo buvo pakeista 0,16 ha ploto žemės ūkio (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav., Riešės sen., Didžiosios Riešės k., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis į kitą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nuorašą ir žemės sklypo, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis šiuo įsakymu buvo pakeista, schemas.

Jo teigimu, šie įrodymai patvirtina ginčijamo 2014 m. rugpjūčio 20 d. Sprendimo neteisėtumą. Vertinant šiuos pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, pabrėžta, kad, kaip matyti iš Vilniaus raj. Savivaldybės teritorijos dalies („U“ Žemės naudojimo funkcinės zonos Nemėžio, Rudaminos) teritorijos bendrojo plano. Sprendinių teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinio M 1:10000, žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nors ir yra Urbanizuotoje teritorijoje, Gyvenamojoje zonoje, tačiau jis yra ne Paslaugų teritorijoje, kaip pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas, o Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje, kurioje vienas iš galimų žemės naudojimo būdų – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija ir kurioje galima vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statyba.

Taigi pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. KADI-607, teisinė padėtis iš esmės skiriasi. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. KADI-607 ir žemės sklypo, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis šiuo įsakymu buvo pakeista, schemos patvirtina ginčijamo 2014 m. rugpjūčio 20 d.

Sprendimo neteisėtumą, atmesti kaip nepagrįsti. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. KADI-607 tyrimas nėra šio ginčo dalyku, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas šioje administracinėje byloje nėra vertinamas. Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų. Teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą, todėl dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas nepasisakė.

III. Pareiškėjas A. J. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 105–110) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas ir nepagrįstai remiantis Vilniaus rajono savivaldybės rengiamu, bet dar nepatvirtintu „Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos) planu. Teismas netinkamai vertino žemės paskirties keitimą reglamentuojančius įstatymus ir netinkamai aiškino jų taikymą, nes nesivadovavo žemės paskirties tvarką reglamentuojančiais poįstatyminiais teisės aktais. Teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. Nr. 44 nutarimu „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Teismas turėjo vadovautis šio aprašo teisiniu reglamentavimu, o ne aiškinti ir tiesiogiai taikyti Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Taip pat teismas, aiškindamas teritorijos, kurioje pareiškėjas prašė pakeisti paskirtį, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. Nr. D1-7 įsakymo – Teritorijų planavimo normomis.

Tvirtina, kad skundžiamu Administracijos surašytu dokumentu pareiškėjui paneigta teisė į žemės sklypo suformavimo proceso pradžią ir galimą sėkmingą užbaigimą. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktame sklypo plane ir faktiškai natūroje yra privažiavimo prie pareiškėjo sklypo kelias, kurio plotis ne mažiau kaip 8 metrai, kas atitinka vietinės reikšmės gyvenvietės keliamus reikalavimus. Toks veikimo būdas, kai Administracija ir Skyrius tuo pačiu klausimu turi skirtingas nuomones ir klaidina gyventoją, nespręsdami dalyko iš esmės, yra sprendimo priėmimo vilkinimas, nepagrįstas atsisakymas vykdyti valstybės pavestas funkcijas. Atsakovas, netenkindamas pareiškėjo parašymo, pateikęs 2 skirtingo turinio atsakymus, neišaiškino, kokiu būdu pareiškėjas gali realizuoti savo teisę ir apginti savo teisėtus interesus, kas reiškia, kad jis neatliko jam valstybės pavestų funkcijų.

Pažymi, kad teismas atsakovo nurodytų motyvų pagrįstumo visiškai nenagrinėjo, o priimdamas sprendimą rėmėsi visiškai kitais argumentais, nei atsakovas. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo išnagrinėti visus, tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus ir motyvus, kuriais vadovaudamasis jis atsisakė priimti sprendimą ir nustatyti ar jie pagrįsti, tačiau to nepadarė.

Kadangi Vilniaus rajono bendrasis planas yra parengtas ir patvirtintais, o pagal jį pareiškėjo sklypas yra urbanizuotai teritorijai priskirtoje zonoje, kurioje pagal naudojimo paskirtį galima gyvenamųjų namų statyba, tai sprendimas dėl jo paskirties keitimo privalėjo būti priimamas Aprašo 10 punkte numatyta tvarka, tai yra per 10 dienų nuo privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.

Teismo sprendime pareiškėjo sklypo teritorija, priskiriant ją „paslaugų zonai“ gali būti vertinama kaip teismo klaida, kadangi Vilniaus rajono bendrajame plane „Ug“ zonai priskirta teritorija tokios paskirties nenumato. Tokia paskirtis yra planuojama ateityje.

Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 115–118) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai išdėstė sprendime priežastis, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti tik poįstatyminį teisės aktą – Aprašą. Šiame akte nustatyta žemės sklypo paskirties keitimo tvarka yra taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju pareiškėjo žemės sklypo paskirties keitimo atvejų nenumato įstatymas, todėl Apraše reglamentuojamos paskirties keitimo procedūros negali būti taikomos.

Pažymi, jog paskutiniu metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra formuojama panaši praktika, pvz., 2015 m. vasario 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3817-331/2015.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. A33(1)-5997-(25.3.1) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo A. J. prašymo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r., pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad nagrinėjamu atveju keičiant Žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos (gyvenamojo namo statybai) detalusis planas turi būti rengiamas, ir neparengus teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, detaliojo plano, Administracijos direktorius Žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, remdamasis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytais sprendiniais, pakeisti negalėjo, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – Vilniaus r. sav., Didžiosios Riešės k.; pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai (I t., b. l. 62, 63). Pareiškėjas 2014 m. gegužės 27 d. su prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į namų valdos (gyvenamojo namo statybai) (I t., b. l. 61). Administracija 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. A33(1)-4395-(25.31) pareiškėjui nurodė, kad valstybinės žemės plotis, esantis tarp sklypų gatvės raudonųjų linijų, teritorijai formuoti yra per siauras, todėl turi būti atidalyta Žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijas, atliekant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (I t., b. l. 60). Skyrius 2014 m. liepos 4 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-6448, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant kitos paskirties žemės sklypų suformavimą bei atidalijimą, informavo, kad teritorijos formavimo (projektavimo), susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių plėtros darbus bei žemės, reikalingos visuomenės poreikiams, paėmimo procedūras, turėtų organizuoti Administracija (I t., b. l. 57–58). Pareiškėjas 2014 m. liepos 16 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Administraciją ir prašė išduoti naują sutikimą pakeisti Žemės sklypo paskirtį be papildomų apribojimų ir įpareigojimų arba patvirtinti, kad išduotas 2010 m. gruodžio 30 d. sutikimas Nr. A33-7374-(25.3.1) tebegalioja ir naujo išduoti nebūtina (I t., b. l. 55, 56).

Administracija, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, 2014 m. rugpjūčio 20 d. priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. A33(1)-5997-(25.3.1), kuriame pareiškėjui nurodė, kad: Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, kuri yra prioritetinės plėtros, todėl Administracija turi numatyti gyvenviečių darnaus vystymosi galimybes; besiribojanti su Žemės sklypu, apie 8 m pločio valstybinė žemė, skirta gatvei įrengti, yra per siaura gatvės elementams planuoti; Administracijai netrūksta žemės, todėl žemės paėmimas valstybės poreikiams neplanuojamas; siekiant pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, turi būti parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas; Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti keičiama, parengus kvartalo detalųjį planą, sudarant teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį; pareiškėjas nepateikė prašymo dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo, o sprendimas dėl to pagal anksčiau galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą šiuo metu priimtas negali būti.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju, keičiant Žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos (gyvenamojo namo statybai), turi būti rengiamas detalusis planas, vadovavosi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Nemėžio, Rudaminos) teritorijos bendrojo plano sprendiniais, pagal kuriuos (Sprendinių teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinys M 1:10000 (tikslumas M 1:2000) (žr. http://teritorijuplanavimas.vrsa.lt/go.php/Bendrasis-planas911692399861)) pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas yra Urbanizuotoje teritorijoje, Gyvenamojoje zonoje, Paslaugų teritorijoje, kurioje numatyti šie galimi žemės naudojimo būdai: Komercinės paskirties objektų teritorijos, Visuomeninės paskirties teritorijos, Rekreacinės teritorijos, Bendrojo naudojimo teritorijos, Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, Atskirųjų želdynų teritorijos; taip pat numatytos šios galimos vyraujančios statinių ar jų grupių paskirtys: negyvenamieji viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinės, poilsio paskirties pastatai; gali būti negyvenamieji transporto, garažų paskirties pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio esamai ar planuojamai aplinkai; Žemės sklypas ribojasi su D kategorijos gatve ir nepatenka į Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją.

Kadangi, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo ir atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrasis planas nebuvo ir netgi šiuo metu, kaip matyti iš skelbiamų duomenų, nėra patvirtintas savivaldybės tarybos, jis negalioja (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 3 d. ir 6 d.) ir jo sprendiniais, sprendžiant su teritorijų planavimu susijusius klausimus, nėra pagrindo vadovautis, todėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados negali būti pagrįstos vien dėl šios priežasties.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą pilnai tenkinti pareiškėjo skundą: Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-19 redakcija), reglamentuojančio žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje, kurio prasme pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo 2 str. 1 d. (2013 m. birželio 27 d.

įstatymo Nr. XII-411 redakcija)), 24 straipsnis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija), nustatantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką, numato: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas (Žemės įstatymo 24 str. 1 d.).

Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 24 str. 2 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (bylai reikšminga 2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija) patvirtino Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašą, nustatantį pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas, kuris, be kita ko, numato: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas) sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos projektus) formuojant naujus žemės sklypus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) (Aprašo 2 p.).

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą (Aprašo 9 p.).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas (Aprašo 10 p.).

Prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) Aprašo 9 punkte nurodytu atveju teikiamas institucijai, tvirtinančiai (patvirtinusiai) teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurių pagrindu keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), o Aprašo 10 punkte nurodytu atveju – savivaldybės administracijos direktoriui. Jeigu rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto tikslas (vienas iš tikslų) – pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), atskiras prašymas pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) neteikiamas.

Prašyme turi būti nurodyta žemės sklypo savininko fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė; žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, kadastro numeris ir adresas (jeigu suteiktas); esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai). Kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos.

Jeigu prašoma nustatyti skirtingus žemės naudojimo būdus atskiroms žemės sklypo dalims, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais (Aprašo 11 p.).

Taigi, kaip matyti iš pateikto teisinio reguliavimo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, t. y. nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto.

Nors teismui pateiktu skundu pareiškėjas ir teigia, kad atsakovas ginčijamu sprendimu netenkino jo prašymo pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, šis teiginys prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams: pareiškėjas 2014 m. liepos 16 d. pateikė Administracijos direktorei prašymą, kuriame prašė išduoti naują sutikimą pakeisti Žemės sklypo pagrindinės žemės paskirtį be papildomų apribojimų ir įpareigojimų arba patvirtinti, kad išduotas 2010 m. gruodžio 30 d. sutikimas Nr. A33-7374-(25.3.1) tebegalioja ir naujo išduoti nebūtina, t. y. prašymą, neatitinkantį Aprašo 10–11 punktų reikalavimų, kurio tikslas iš esmės nėra aiškus, kadangi neaišku, kokį sprendimą buvo prašoma priimti.

Dėl šios priežasties, t. y. pareiškėjo 2014 m. liepos 16 d. prašymo neaiškumo, nėra galima teigti, kad Administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. Sprendimas Nr. A33(1)-5997-(25.3.1) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui: aiškindamas minėtas įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti.

Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjo 2014 m. liepos 16 d. prašyme nėra prašoma priimti sprendimo dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo, ginčijamame Administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. Sprendime Nr. A33(1)-5997-(25.3.1) yra pasisakoma, kad Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama tik parengus kvartalo detalųjį planą, sudarant teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, tačiau tuo pačiu visiškai nėra motyvuojama, dėl kokių priežasčių pareiškėjo kreipimasis, jeigu jis vertintinas kaip prašymas priimti sprendimą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo, negalėtų būti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir Aprašo nuostatas, tenkinamas nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, t. y. kodėl pagrindinė žemės naudojimo paskirtis negali būti keičiama Administracijos direktoriaus sprendimu, juo labiau, kad kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių tokių kliūčių buvimą.

Pažymėtina, kad atsakovo atstovės pirmosios instancijos teismo posėdyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad ginčijamas sprendimas atitinka pastaruoju metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme formuojamą praktiką, pvz., 2015 m. vasario 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3817-331/2015, nėra reikšmingas, kadangi šiame sprendime iš esmės taip pat nėra motyvų, kodėl urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) negali būti keičiami žemės savininkų prašymu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. A33(1)-5997-(25.3.1) naikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 16 d. prašymą dėl pagrindinės žemės sklypo paskirties keitimo.

Pažymėtina, kad atsakovas turėtų pasiūlyti pareiškėjui patikslinti savo prašymą, o to nepadarius aiškiai apibrėžti, kokiu prašymu jis jį laiko, nurodyti priimamo sprendimo faktinį ir teisinį pagrindimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. A33(1)-5997-(25.3.1) panaikinti.

Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. J. 2014 m. liepos 16 d. prašymą dėl pagrindinės žemės sklypo paskirties keitimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo dalį palikti pakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan