2017-10-17 Nr. BB-5820-1-06-1-00096-2010-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-217-699/2017 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00096-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.15.3.3.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo, laikinai einančio viršininko pareigas, Artūro Klerausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 24 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu I. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda, 222 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt, t. y. 2259 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 60 MGL (7800 Lt, t. y. 2259 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki rugsėjo 11 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir I. R. laikoma atlikusia bausmę.

Civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš I. R. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 219 464 Lt (t. y. 63 561,17 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. O., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atleista kaltininkui ir valstybės institucijos atstovui susitaikius, baudžiamoji byla jai nutraukta.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 24 d. nutartimi nuteistosios I. R. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinis skundas tenkintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalis, kuria iš dalies patenkintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir priteista iš I. R. 219 464 Lt (t. y. 63 561,17 Eur) Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, pakeista, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys I. R. atmestas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi I. R. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą – 955 Lt (276,58 Eur) – panaikintas ir šis turtas I. R. grąžintas.

Apie UAB „M.“ akcininko A. P., tikėtina, padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 ir 183 straipsniuose, nutarta pranešti prokurorui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. I. R. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. kovo 31d. organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą: ji, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. akcininko sprendimu būdama paskirta į UAB „B. O.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d.

įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga“, 6 straipsnio 2 punkto nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio nuostatas „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 14 straipsnio 2 punkto nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 16 straipsnio nuostatą „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, taip pat pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 26 d.

įsakymo Nr. VA-9 patvirtintų „Kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų, įtraukiamų į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą, techninių reikalavimų“ 56 punktą: „Restoranų, kavinių, viešbučių ir pan. kasos aparatų programinė įranga turi užtikrinti mokėtinų (užsakymų) sumų kaupimą specialiuose skaitikliuose (sąskaitose), spausdinti jas kontrolinėje juostoje nedidinant pardavimo sumos“ ir 71 punktą: „kasos aparato arba prekybos (paslaugų teikimo) automato modelio techniniai ir programiniai pakeitimai, kurie gali turėti įtakos finansinių duomenų saugumui, turi būti įteisinami, remiantis ekspertinės įmonės išvada.

VMI prie FM viršininko sprendimu“, naudojo įmonės kasos operacijoms atlikti kompiuterinį kasos aparatą su jame įdiegta taikomąja darbo programa „R-Keeper“, kuri nebuvo sertifikuota Valstybiniame informacinės technologijos institute, tyčia UAB „B. O.“ priklausančiame alaus restorane, esančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), organizavo prekybą taip, kad, alaus restorano klientams už gautas viešojo maitinimo paslaugas atsiskaitant grynais pinigais, jiems buvo pateikiamos atspausdintos išankstinės sąskaitos iš užsakymų programos „R-Keeper“, esančios atskirame kompiuteryje, ir klientams sumokėjus išankstinėje sąskaitoje visą nurodytą sumą grynais pinigais, „R-Keeper“ programoje buvo atliekamas neteisėtas apmokėtų sąskaitų koregavimas, dėl to „R-Keeper“ programoje įrašoma realiai neįvykusi ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 procentų ir 90 procentų nuolaidą visai užsakymo sumai, įvardinant šias operacijas pavadinimu „50% Akcija“ arba „90% Akcija“, ir gavusi iš picerijos klientų visą apmokėtą užsakymo sumą, nurodytą nefiskaliniuose čekiuose (išankstinėse sąskaitose), elektroniniame kasos aparate „CASIO Fe-2000“ (korpuso Nr. 09502442) neapskaitė nuo 50 iki 90 procentų realiai gautų pajamų.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. kovo 31 d. į UAB „B. O.“ buhalterinę apskaitą apgaule buvo neįtraukta 852 347 Lt (t. y. 246 856,75 Eur) apmokestinamųjų pajamų, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „B. O.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. kovo 31 d.

2. Be to, ji nuteista už tai, kad, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B. O.“ pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. kovo 31 d. akcininko sprendimu būdama paskirta į UAB „B. O.“ direktoriaus pareigas, siekdama UAB „B. O.“ naudai išvengti dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, organizavo apgaulingą UAB „B. O.“ apskaitą, dėl to apskaitos programoje „R-Keeper“ buvo įrašoma realiai neįvykusi ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 arba 90 procentų nuolaidą visai užsakymo sumai, nors iš tikrųjų iš klientų buvo gaunama visa užsakymo suma, nefiskaliniuose čekiuose (išankstinėse sąskaitose), elektroniniame kasos aparate „CASIO Fe-2000“ (korpuso Nr. 09502442) neapskaitė nuo 50 iki 90 procentų realiai gautų pajamų, dėl to laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2011 m. kovo 31 d.

į UAB „B. O.“ buhalterinę apskaitą apgaule nebuvo įtraukta 852 347 Lt (t. y. 246 856,75 Eur) apmokestinamųjų pajamų, ir žinodama, jog bendrovė apskaitė tik dalį apmokestinamųjų pajamų, davė nurodymą UAB „B. O.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai uždarajai akcinei bendrovei „M. F.“ (įmonės (duomenys neskelbtini)) pateikti duomenis apie įmonės gautas pajamas pagal elektroniniame kasos aparate „CASIO Fe-2000“ (korpuso Nr. 09502442) fiksuotas pajamas, dėl to buhalterines paslaugas teikusios įmonės darbuotojai UAB „B.

O.“ PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. kovo 31 d. nenurodė realiai gautų, bet buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 852 347 Lt (t. y. 246 856,75 Eur) apmokestinamųjų pajamų: į UAB „B. O.“ PVM deklaracijas (forma 0600) už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis, 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 852 347 Lt (t. y. 246 856,75 Eur) sumos, 26 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 31 eilutėje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nedeklaravo mokėtinos 178 240 Lt (t. y. 51 621 Eur) sumos PVM į valstybės biudžetą, bei šiuos žinomai neteisingus duomenis 2009 m. spalio 22 d., 2009 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gruodžio 24 d., 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 24 d., 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. liepos 23 d., 2010 m. rugpjūčio 25 d., 2010 m. rugsėjo 27 d., 2010 m. spalio 22 d., 2010 m. lapkričio 25 d., 2010 m. gruodžio 23 d., 2011 m. vasario 25 d., 2011 m. kovo 25 d., 2011 m. balandžio 26 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema.

Taip pat ji, už 2009 metus nepateikdama duomenų UAB „B. O.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir apie nusikalstamą veiką nežinančiai uždarajai akcinei bendrovei „M. F.“ apie realiai gautas 680 933 Lt (t. y. 197 211,82 Eur) pajamas (jos veiklos laikotarpiu – 493 325 Lt (t. y. 142 876,80 Eur)), taikant fiktyvias 50 arba 90 procentų nuolaidas, dėl to laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. į UAB „B. O.“ buhalterinę apskaitą apgaule nebuvo įtraukta 680 933 Lt (t. y. 197 211,82 Eur) apmokestinamųjų pajamų (jos darbo laikotarpiu – 493 325 Lt (t. y. 142 876,80 Eur)), ir žinodama, jog bendrovė apskaitė tik dalį apmokestinamųjų pajamų, davė nurodymą UAB „B.

O.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai uždarajai akcinei bendrovei „M. F.“ pateikti duomenis apie įmonės gautas pajamas pagal elektroniniame kasos aparate „CASIO Fe-2000“ (korpuso Nr. 09502442) fiksuotas pajamas, dėl to buhalterines paslaugas teikusios įmonės darbuotojai UAB „B. O.“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2009 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis 44 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostoliai)“ ir deklaravo veiklos nuostolį – 287 200 Lt (t. y. 83 178,87 Eur), faktiškai turėjo deklaruoti apmokestinamąjį pelną – 393 733 Lt (680933–287200) (t. y. 114 032,96 Eur), ir 75 eilutėje „Pelno mokesčio skirtumas, mokėtinas į biudžetą“ nedeklaravo mokėtino pelno mokesčio, faktiškai turėjo deklaruoti 78 746 Lt (t. y. 22 806 Eur) mokėtino pelno mokesčio, į valstybės biudžetą, dėl to už I.

R. veiklos laikotarpį nebuvo deklaruota 41 224 Lt (t. y. 11 939 Eur) pelno mokesčio bei šiuos žinomai neteisingus duomenis 2010 m. rugsėjo 22 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema.

Taip I. R., 2009 m. spalio 22 d., 2009 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gruodžio 24 d., 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 24 d., 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. liepos 23 d., 2010 m. rugpjūčio 25 d., 2010 m. rugsėjo 27 d., 2010 m. spalio 22 d., 2010 m. lapkričio 25 d., 2010 m. gruodžio 23 d., 2011 m. vasario 25 d., 2011 m. kovo 25 d., 2011 m. balandžio 26 d. pateikusi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui PVM deklaracijas (forma 0600) už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., kuriomis sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą 178 240 Lt (t. y. 51 621 Eur), bei 2010 m. rugsėjo 22 d. pateikusi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už 2009 metus, sumažino 78 746 Lt (22 806 Eur) mokėtiną pelno mokestį (o už I. R. darbo laikotarpį sumažino pelno mokestį 41 224 Lt (t. y. 11 939 Eur)), taip ji iš viso padarė 219 464 Lt (t. y. 63 561,17 Eur) turtinę žalą biudžetui.

3. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas, laikinai einantis viršininko pareigas, Artūras Klerauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendį, kuriuo VMI civilinis ieškinys dėl 63 561,17 Eur sumos buvo tenkintinas.

3.1. Kasatorius nurodo, kad, ikiteisminio tyrimo metu atlikus UAB „B. O.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2013 m. kovo 27 d. surašyta specialisto išvada Nr. (4.65)-86-6, kurioje už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2011 m. kovo 31 d. apskaičiuota 324 744 Lt (t. y. 94 052,36 Eur) bendrovės atsakingų asmenų padaryta žala valstybės biudžetui. Laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. kovo 31 d., kai bendrovės direktoriaus pareigas ėjo I. R. bendrovei priklausančiame alaus restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), veikla buvo organizuojama taip, kad restorano klientams už gautas viešojo maitinimo paslaugas atsiskaitant grynais pinigais buvo atliekamas neteisėtas apmokėtų sąskaitų koregavimas, „R-Keeper“ programoje buvo įrašoma realiai neįvykusi ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 arba 90 proc. nuolaidą visai užsakymo sumai.

Tokiu būdu į bendrovės buhalterinę apskaitą apgaule nebuvo įtraukta dalis apmokestinamųjų pajamų, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už minėtą laikotarpį. Be to, siekiant nuslėpti valstybei mokėtinus mokesčius, į bendrovės 2009 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. mokestinių laikotarpių PVM deklaracijas (FR0600) buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės gautas PVM apmokestinamas pajamas, ir kaltinime nurodytų laikotarpių PVM deklaracijos buvo pateiktos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus įmonių skyriui.

Taip pat į bendrovės 2009 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją ((duomenys neskelbtini) buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės gautas pajamas, ir 2010 m. rugsėjo 27 d. minėta deklaracija buvo pateikta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus įmonių skyriui. Dėl tokių I. R. nusikalstamų veiksmų bendrovė išvengė turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą, padarant 298 676 Lt (84 604 Eur) turtinės žalos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pripažino I.

R. kalta padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei iš dalies patenkino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, priteisė iš I. R. valstybei atlyginti 63 561,17 Eur (t. y. 219 464 Lt, iš kurių 41 224 Lt pelno mokesčio ir 178 240 Lt PVM). Remdamasis specialisto išvadą baudžiamojoje byloje surašiusio H. A. (H. A.) rašytiniais paaiškinimais ir parodymais bei in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, iš kaltinimo pašalindamas 2009 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. nustatytas apmokestinamųjų pajamų sumas, apylinkės teismas konstatavo, kad I.

R. atsakinga už 41 224 Lt nesumokėto pelno mokesčio ir už laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. kovo 31 d. į bendrovės buhalterinę apskaitą apgaule neįtrauktų 852 347 Lt apmokestinamųjų pajamų, taip siekiant išvengti 178 240 Lt PVM. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė I. R. gynėjo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio patenkinimo iš dalies. Nuteistosios I. R. gynėjui 2016 m. balandžio 19 d. pateikus kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2015 m. spalio 16 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš dalies patenkintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, ir 2016 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria atmestas I. R. gynėjo apeliacinis skundas, bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį l. R. atmesti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria nuteistosios I.

R. gynėjo apeliacinis skundas atmestas, ir bylos dalį dėl civilinio ieškinio perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs I. R. gynėjo apeliacinį skundą, jį tenkino, konstatavęs, kad žala valstybei dėl mokesčių nesumokėjimo kilo ne dėl I. R. neteisėtų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, o dėl UAB „B. O.“, kaip mokesčių mokėtojos, pareigos tinkamai mokėti mokesčius nevykdymo. Kitaip tariant, Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp I.

R. neteisėtų veiksmų ir valstybei padarytos žalos nėra.

3.2. Kasatoriaus manymu, Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. R. padarė savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. tyčia į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus įtraukė ne visas bendrovės gautas pajamas, tai lėmė mokėtino PVM ir pelno mokesčio neteisingą apskaičiavimą bei neteisingų duomenų pateikimą kompetentingai institucijai (Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai), tačiau, Vilniaus apygardos teismo vertinimu, I.

R. neteisėti veiksmai nesukėlė padarinių, dėl kurių atsirado teisinis pagrindas tenkinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, o mokesčių sumokėjimas buvo UAB „B. O.“ pareiga, kurios neįvykdymas sukėlė žalą valstybei. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padarė nepagrįstą išvadą, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp I. R. veiksmų ir valstybei padarytos žalos nėra. Kasatorius pažymi, kad teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, BK 222 straipsnio prasme tai reiškia nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Apgaulingu apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, padaroma žala valstybės biudžetui, nes taip nuo valstybės slepiami mokesčiai, dėl to valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų.

Taip pat kasatorius, aptardamas būtinuosius BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, atkreipia dėmesį, kad apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai konstatavo, jog nors nuolaidų sistema, leidžianti iškreipti bendrovės tikrąsias ūkines operacijas, buvo įdiegta ne I. R. iniciatyva, tačiau ji neabejotinai žinojo, kad pateikiamos bendrovės mokesčių deklaracijos neatspindi bendrovės tikrosios finansinės ir ūkinės būklės. Šioje baudžiamojoje byloje konstatuotinas ir kitas bendrovės apgaulingos apskaitos tvarkymo tikslas – sudaryti žinomai neteisingas valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas mokesčių deklaracijas ir taip išvengti mokėti privalomus mokesčius valstybei.

Tyčinis neteisingų duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai patvirtina, jog šie veiksmai buvo atlikti siekiant išvengti mokesčių. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179/2014 yra suformavęs aiškią poziciją dėl BK 220 straipsnio aiškinimo ir taikymo: nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiai už šias pajamas ilgą laiką po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas laikyti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti apskritai.

Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, ir pripažinus I. R. kalta dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuri gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, padarymo, pasak kasatoriaus, konstatuotina, kad žala, kuri pasireiškė nesumokėtais mokesčiais, yra preziumuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 55 patvirtintoje Teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje nurodė, kad BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis paprastai turtinė žala valstybei padaroma nesumokėjus mokesčių, ir nurodė, kad kartais teismai neteisingai laiko, kad kai kuriomis iš šių nusikalstamų veikų žala valstybei, nesumokėjus mokesčių, nepadaroma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta LR BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmęs 2015 m. spalio 16 d. nuosprendį, pagrįstai konstatavo, kad I. R. žalą padarė tyčiniais kaltais veiksmais, tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, žalos negalima išieškoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys pagrįstai pareikštas kaltinamajai I. R. ir kad aplinkybė, jog iš bankrutuojančios UAB „B. O.“ Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra priteista nesumokėtų mokesčių suma, šios išvados nekeičia.

Be to, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pripažino UAB „B. O.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje apklausta bankroto administratorė parodė, jog jokio turto bankrutuojanti UAB „B. O.“ neturi, dėl to nėra pagrindo daryti prielaidų, kad ieškovės galutinė finansinių reikalavimų suma dar gali kisti. Kasatorius daro išvadą kad šiuo atveju žala negalėjo ir negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kasatorius pažymi, kad I. R. vadovavo UAB „B. O.“, dėl to ji atitinka specialaus subjekto požymius. 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas; iš 4 straipsnio nuostatos išplaukia, kad ūkio subjekto vadovui tenka pareiga tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Šiame kontekste kasatorius sutinka su Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendyje nurodytu teiginiu, kad nuteistosios I. R. paaiškinimas, jog apie nusikalstamą veiką žinojo kiti asmenys, nešalina jos, kaip vadovės, atsakomybės. Būtent bendrovės vadovė nuteistoji I. R., veikdama laisva valia, duodavo nurodymus pavaldiems darbuotojams daryti priešingas teisei veikas, t. y. taikyti klientams, atsiskaitantiems grynais pinigais, fiktyvias nuolaidas, siekdama nuslėpti realias bendrovės pajamas. Be to, nuteistoji I. R., žinodama, kad Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos mokesčių deklaracijos neatspindi bendrovės tikrosios finansinės ir ūkinės būklės, siekė sudaryti žinomai neteisingas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus įmonių skyriui teikiamas mokesčių deklaracijas ir taip išvengti mokėti privalomus mokesčius valstybei.

Todėl, pasak kasatoriaus, konstatuotina, kad I. R. savo, kaip bendrovės vadovės, pareigas vykdė netinkamai, ir dėl to valstybei buvo padaryta turtinė žala. Nuteistosios I. R. veiksmai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir išvengiant mokestinių prievolių yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu, mokesčių išvengimas yra nulemtas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų pateikimo.

3.3. Kasatorius atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad tokiais atvejais, kai dėl mokestinių teisinių santykių srityje padarytų nusikalstamų veikų yra pradedamos procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas), mokesčių administratorius jam pavestą funkciją – išieškoti biudžetui padarytą žalą – pirmiausia turėtų įgyvendinti būtent šių procedūrų metu, – tai atitiktų proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus.

Būtent baudžiamojoje byloje yra surenkami pirminiai ir tiesioginiai įrodymai, jų pagrindu padaromos išvados dėl mokestinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, šių pažeidimų pobūdžio bei apimties. Be to, atsiranda teisinės prielaidos padarytą žalą biudžetui išieškoti ne tik iš mokesčių mokėtojo (juridinio asmens), kaip jis suprantamas pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, bet ir iš kitų fizinių asmenų, savo veiksmais prisidėjusių (solidariai) prie žalos biudžetui padarymo (nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1221/2014).

Įvertinus šioje byloje nustatytą aplinkybę, kad bendrovė yra bankrutavusi, šiuo atveju civilinis ieškinys neabejotinai yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, o civilinio ieškinio išsprendimo klausimas yra susijęs su nuteistosios I. R. kaltės klausimo išsprendimu. Kitaip tariant, pasak kasatoriaus, civilinio ieškinio tenkinimo klausimas tiesiogiai susijęs su nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, konstatavimu šioje baudžiamojoje byloje. Nuteistoji I. R., eidama bendrovės direktoriaus pareigas, savo neteisėtais veiksmais iškreipė mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, vengė mokesčių ir to siekė, už šias veikas ji buvo pagrįstai nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Šiuo atveju, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta tiek nuteistosios I. R. neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais neteisingų duomenų apie vadovaujamos bendrovės pajamas įrašymu į atitinkamas finansinės veiklos deklaracijas ir jų pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms, tiek jos neteisėtais veiksmais, apgaulingai tvarkant UAB „B. O.“ buhalterinę apskaitą.

3.4. Kasatorius, pakartodamas BPK 115 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio nuostatas, teigia, kad turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta pirmiau aptartais nuteistosios I. R. neteisėtais veiksmais, negautų pajamų forma, tarp nuteistosios I. R. neteisėtų veiksmų bei padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl, atmesdamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, Vilniaus apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, kai yra trys sąlygos:

1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala;

2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3) tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės šioje byloje nustatytos. I. R. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių civilinei ieškovei buvo padaryta žala – į valstybės biudžetą nebuvo sumokėti 41 224 Lt pelno mokesčio ir 178 240 Lt PVM. Nuteistosios veiksmai nulėmė dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė ir pagrindinė priežastis. Byloje taip pat nustatyta, kad būtent I.

R. ėjo UAB „B. O.“ direktoriaus pareigas tuo laikotarpiu, kai buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnį už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Šiuo atveju juo buvo nuteistoji I. R., dėl to ji privalo atlyginti valstybei savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Kasatoriaus manymu, įvertinus teisminę praktiką ir Baudžiamojo proceso kodekso normas dėl civilinio ieškinio išsprendimo, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, nors byloje buvo nustatyti pagrindai patenkinti civilinį ieškinį, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sutrukdė Vilniaus apygardos teismui šioje dalyje priimti teisingą nutartį.

Taigi Vilniaus apygardos teismo sprendimas atmesti civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes padarytas iš esmės pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas, taikytinas civilinio ieškinio nagrinėjimui, taip pat neatitinkantis suformuotos teisminės praktikos nagrinėjant civilinius ieškinius analogiškose bylose.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Arūnas Stankevičius atsiliepimu į civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo, laikinai einančio viršininko pareigas, Artūro Klerausko kasacinį skundą prašo jį tenkinti.

4.1. Prokuroras nurodo, kad pagrįsta kasatoriaus išvada, jog Vilniaus apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje atmesdamas civilinės ieškovės civilinį ieškinį, nors byloje buvo nustatyti pagrindai patenkinti civilinį ieškinį, padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sutrukdė priimti teisingą sprendimą, t. y. neįvertino visų nuteistosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų ir tokiu būdu priėmė neteisėtą sprendimą iš esmės pažeidžiant Baudžiamojo kodekso normas, taikytinas nagrinėjant civilinį ieškinį. Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti neteisėtus vadovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, žalą bei vadovo kaltę. Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų būtina įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Teismui nustačius, kad I. R. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Baudžiamąją bylą tiek kasacine, tiek apeliacine tvarka nagrinėję teismai vienareikšmiškai konstatavo, kad I. R. padarė savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. nuteistoji tyčia ne visas pajamas įtraukė į apskaitos registrus ir tai lėmė mokėtino PVM ir pelno mokesčio dydžių neteisingą apskaičiavimą. Tai reiškia, kad tokie I. R. veiksmai atitinka vieną iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtus veiksmus.

4.2. Civilinė ieškovė kasaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendime apeliacinės instancijos teismas, nesant jokio teisinio pagrindo, pripažino, jog nuteistosios I. R. veiksmai nesukėlė padarinių, dėl kurių atsirado teisinis pagrindas tenkinti VMI civilinį ieškinį. Priešingai, nuteistoji, būdama UAB „B. O.“ vadove, atitiko Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintą vadovo kategoriją ir savo veiksmais, tyčia pateikiant įtraukti į buhalterinę apskaitą neteisingus duomenis, sudarė situaciją, kai iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimo dydžio, struktūros bei kur ir kieno interesams buvo naudojamos neapskaitytos lėšos. Tai reiškia, kad I. R., būdama vadove, veikdama laisva valia, duodavo nurodymus sau pavaldiems darbuotojams daryti priešingas teisei veikas, t. y. taikyti klientams, atsiskaitantiems grynais pinigais, fiktyvias nuolaidas, siekdama nuslėpti realias bendrovės pajamas. Be to, nuteistoji, žinodama, kad VMI teikiamos mokesčių deklaracijos neatspindi bendrovės tikrosios finansinės ir ūkinės būklės, siekė sudaryti žinomai neteisingas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus įmonių skyriui teikiamas mokesčių deklaracijas ir tokiu būdu išvengti mokėti privalomus mokesčius valstybei. Būtent tokiais savo veiksmais nuteistoji netinkamai vykdė jai kaip vadovei tenkančias pareigas, dėl to valstybei buvo padaryta turtinė žala.

4.3. Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistosios veiksmai ir valstybei atsiradusi žala nebuvo susijusi priežastiniu ryšiu. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistosios I. R. padaryti nusikaltimai buvo valstybės patirtos turtinės žalos – nesumokėto PVM ir pelno mokesčio – tiesioginė priežastis. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartyje teisingai pripažino, kad nuteistoji laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. ėjo UAB „B. O.“ direktoriaus pareigas ir, vykdydama tarnybines funkcijas, turėjo laikytis jai keliamų aukštesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, pateikdama VMI mokesčiams sumokėti reikiamus duomenis, turėjo įsitikinti įrašomų duomenų tikrumu ir numatyti, jog dėl jos pateikiamų tikrovės neatitinkančių duomenų gali kilti neigiami padariniai, tai yra išvengiant mokesčių bus padaroma žala valstybei, tačiau to nepadarė. Nuteistoji I. R. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių civilinei ieškovei buvo padaryta žala – į valstybės biudžetą nebuvo sumokėti 41 224 Lt (t. y. 11 939,30 Eur) pelno mokesčio ir 178 240 Lt (t. y. 51 621,87 Eur) PVM, iš viso 219 464 Lt (t. y. 63 561,17 Eur). Nuteistosios veiksmai nulėmė dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė ir pagrindinė priežastis, todėl kasatoriaus civilinis ieškinys turi būti tenkinamas.

5. Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo, laikinai einančio viršininko pareigas, Artūro Klerausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo (BPK 115 straipsnis)

6. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

6.1. I. R. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. kovo 31 d., būdama „B. O.“ direktore, siekdama išvengti mokesčių, į PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, būtent: žinodama, kad UAB „B. O.“ apskaitė tik dalį apmokestinamųjų pajamų, davė nurodymą bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „M. F.“ pateikti duomenis apie bendrovės gautas pajamas pagal elektroniniame kasos aparate „CASIO Fe-2000“ (korpuso Nr. 09502442) fiksuotas pajamas, dėl to UAB „M. F.“ darbuotojai UAB „B. O.“ PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. kovo 31 d. nenurodė realiai gautų, bet buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 852 347 Lt (t. y. 246 856,75 Eur) apmokestinamųjų pajamų, t. y. įrašė žinomai neteisingus duomenis į PVM deklaracijas ir pateikė juos Vilniaus apskrities VMI Vilniaus apskrities skyriui. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – už tai, kad nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. kovo 31 d. organizavo apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to už minėtą laikotarpį iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „B. O.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš dalies patenkintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir iš I. R. priteista 63 561,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistosios gynėjo advokato A. Pėstininko apeliacinį skundą, 2017 m. sausio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš dalies patenkintas civilinis ieškinys, pakeitė, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį I. R. atmetė.

7. Kasaciniu skundu prašoma apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 63 561,17 Eur sumos buvo tenkintas. Toks prašymas iš esmės argumentuojamas tuo, kad, įvertinus byloje surinktus duomenis, galima daryti pagrįstą išvadą, jog turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta ne vien tik nuteistosios I. R. neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas ir išlaidas įrašymu į atitinkamas finansinės veiklos deklaracijas ir jų pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms, bet ir tuo, kad žalos valstybės biudžetui atsiradimą lėmė ir jos neteisėti veiksmai, pasireiškę apgaulingu bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą: pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, kai yra trys sąlygos:

1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala;

2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3) tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Pasak kasatoriaus, nurodytos aplinkybės šioje byloje nustatytos, I. R. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių civilinei ieškovei buvo padaryta žala – į valstybės biudžetą nebuvo sumokėti 41 224 Lt pelno mokesčio ir 178 240 Lt PVM; nuteistosios veiksmai nulėmė dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė ir pagrindinė priežastis, t. y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasatorius teigia, kad šis teismas, atmesdamas civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, nors byloje pagrindai patenkinti civilinį ieškinį buvo nustatyti, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui šioje dalyje priimti teisingą nutartį. Mano, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas iš esmės pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas, taikytinas nagrinėjant civilinį ieškinį, taip pat neatitinkantis suformuotos teismų praktikos nagrinėjant civilinius ieškinius analogiškose bylose.

8. Kasatoriaus prašymas ir argumentai, kuriais jis grindžiamas, atmestini.

8.1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš dalies patenkintas civilinis ieškinys, pakeisti, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš I. R. priteistas 219 464 Lt (t. y. 63 561,17 Eur) turtinės žalos atlyginimas, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria apeliacinis skundas atmestas, buvo apskųsti kasacine tvarka.

Kasacinės instancijos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nuteistosios gynėjo kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš dalies patenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas apeliacinis skundas, iš dalies patenkino, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria nuteistosios I. R. gynėjo advokato A. Pėstininko apeliacinis skundas atmestas, panaikino ir perdavė bylos dalį dėl civilinio ieškinio nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasacinės instancijos teismas šioje nutartyje, pasisakęs dėl juridinio asmens valdymo organo subsidiarinės atsakomybės ir kokiais atvejais ji kyla, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 113, 115, 109 straipsnių reikalavimus, nes tinkamai nepatikrino visų byloje surinktų duomenų, patvirtinančių pareikšto civilinio ieškinio pagrindą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, būtinų VMI civiliniam ieškiniui patenkinti, nesiėmė priemonių nustatyti, ar yra visos civilinės atsakovės I. R. civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, minėtų pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų neištaisė, civilinio ieškinio pagrįstumo visa apimtimi neišnagrinėjo ir taip iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, o tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad civilinė atsakovė I. R. nebuvo PVM ir pelno mokesčių mokėtoja, kad jos vadovaujama bendrovė neįvykdė mokestinės prievolės ir šį juridinį asmenį su VMI visų pirma siejo mokestiniai teisiniai santykiai, be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „B. O.“ iškėlimo, VMI įstojus į UAB „B. O.“ bankroto bylą ir esant antros eilės kreditorei su finansiniais reikalavimais, tarp VMI ir bankrutuojančios bendrovės susiklostė ir žalos atlyginimo santykiai, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas.

Panaikindamas apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasacinės instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatytos mokestinės prievolės vykdymas yra pirmiausiai susijęs su juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – atsakomybe, nes būtent šio asmens pareiga yra atsakyti pagal savo prievoles priklausančiu turtu, kuri kyla dėl šio subjekto teisinio savarankiškumo ir ūkinės veiklos vykdymo (CK 2.33 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir į tai, kad į tokį vykdymą įsiterpia netinkamas įmonės vadovo pareigų atlikimas, pasireiškęs dviejų nusikaltimų finansų sistemai padarymu, bei šio vadovo atliktų veiksmų santykis su tuo, kad įmonė tapo nemoki, todėl šioje byloje įrodinėtina ir aplinkybė, ar UAB „B.

O.“ direktorės veiksmai prisidėjo prie šios bendrovės neigiamos finansinės būklės, negalėjimo įvykdyti turimų mokestinių įsipareigojimų VMI. Taip pat nutartyje pasisakyta, kad nagrinėjamoje byloje civilinės ieškovės VMI reikalavimui patenkinti bet kokiu atveju turėjo būti nustatytos civilinės atsakovės I. R. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: padaryta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246–6.248 straipsniai), o iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog, spręsdamas civilinio ieškinio klausimus, šis teismas pagal civilinės ieškovės – VMI – pateiktus rašytinius bylos duomenis nustatė padarytos žalos dydį – nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių sumas, tačiau kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nesvarstė, neišdėstė bylos duomenų, atskleidžiančių priežastinį ryšį tarp I.

R. neteisėtų veiksmų ir VMI civiliniame ieškinyje nurodytos žalos; kad viso proceso metu pačios I. R. parodymais ir jos pateikta teismui susirašinėjimo medžiaga tvirtinamų reikšmingų aplinkybių, jog UAB „B. O.“ ūkinė veikla ne I. R. iniciatyva buvo organizuota taip, kad buvo sudarytos sąlygos nerodyti tikrųjų pajamų, kad jos buvo panaudojamos tiek įmonės veikloje, tiek kitais tikslais, teismas, spręsdamas civilinį ieškinį, neįvertino; kad be įvertinimo paliktos ir aplinkybės, jog apgaulingai tvarkyti apskaitą ir paslėpti mokesčius palengvino tai, jog UAB „B.

O.“ buvo naudojamas kompiuterinis kasos aparatas su jame įdiegta taikomąja darbo programa „R-Keeper“, kuri nebuvo sertifikuota Valstybiniame informacinės technologijos institute; kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto argumentus, nutartyje pakartojo apkaltinamajame nuosprendyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo nurodytas aplinkybes, nurodė, kuo pasireiškė civilinės atsakovės padaryti neteisėti veiksmai, tyčinė nuteistosios kaltė, žala, tačiau ar yra teisinis priežastinis ryšys tarp I. R. veiksmų ir žalos, nesvarstė, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir VMI civiliniame ieškinyje nurodytos žalos tinkamai neatskleidė; kad šis teismas, pabrėždamas, jog nuolaidų sistema, leidžianti iškreipti UAB „B.

O.“ tikrąsias ūkines operacijas, buvo įdiegta ne I. R. iniciatyva, nustatė, kad šioje byloje nusikalstamomis veikomis žala valstybei, slepiant pajamas, galėjo būti padaryta juridinio asmens dalyvio, UAB „M.“ akcininko A. P. iniciatyva ir jam žinant, tačiau šių aplinkybių reikšmės spręsdamas civilinį ieškinį teismas niekaip neįvertino.

8.2. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, priimtoje nutartyje pasisakė, kad bendrovės vadovas priskiriamas prie bendrovės valdymo organo narių (CK VII skyrius). Bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, žala (nuostoliai), vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė neatsiranda. Byloje nustatyta, kad I. R. padarė savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, ji tyčia ne visas pajamas įtraukė į apskaitos registrus ir tai lėmė mokėtino PVM ir pelno mokesčio dydžių neteisingą apskaičiavimą, todėl, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, viena iš jos civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų – neteisėti veiksmai – yra nustatyta. Šis teismas pasisakė, kad I.

R. buvo UAB „B. O.“ direktorė, taigi ji nebuvo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių mokėtoja; jos tuo metu vadovaujama bendrovė UAB „B. O.“ neįvykdė mokestinės prievolės, todėl šį juridinį asmenį su VMI siejo mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija su vėlesniais pakeitimais); 2014 m. gruodžio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „B.

O.“ iškėlimo ir civilinėje byloje VMI pareiškus civilinį ieškinį UAB „B. O.“ dėl nesumokėtų mokesčių, tarp VMI ir bankrutuojančios bendrovės susiklostė santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija su vėlesniais pakeitimais); pareiškusi ieškinį bankroto byloje, VMI pripažįsta, kad būtent bendrovei ir teko pareiga sumokėti mokesčius; kad byloje nustatytos mokestinės prievolės vykdymas pirmiausiai yra susijęs su juridinio asmens kaip mokesčių mokėtojo atsakomybe, nes būtent juridinio asmens pareiga yra atsakyti pagal savo prievoles jam priklausančiu turtu, kuri kyla dėl šio subjekto teisinio savarankiškumo ir ūkinės veiklos vykdymo (CK 2.33 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl I. R. veiksmų, kuriais nuteistoji tyčia pateikė įtraukti į buhalterinę apskaitą neteisingus duomenis, iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimo dydžio, struktūros, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog darydama nusikalstamas veikas ji veikė ne juridinio asmens naudai; kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistoji į buhalterinę apskaitą neįtrauktas lėšas būtų naudojusi asmeniniams interesams ar poreikiams tenkinti. Teismas nutartyje pažymėjo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad esminės įtakos I.

R. nusikalstamų veikų padarymui turėjo pagrindinio akcininko A. P. pasirašytas įsakymas dėl nuolaidų. Laikydamasi A. P. iniciatyva įdiegtos mokesčių slėpimo schemos, pagal kurią buvo taikomas fiktyvių nuolaidų modelis, I. R. veikė ne savo iniciatyva, o vykdydama juridinio asmens dalyvių nurodymus, kad dėl I. R. neteisėtų veiksmų juridinis asmuo ne tik nepatyrė žalos, bet ir galimai gavo finansinės naudos. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl I. R. nusikalstamų veiksmų įmonė tapo nemoki.

Nuteistajai 2012 m. balandžio 15 d. išėjus iš UAB „B. O.“ direktoriaus pareigų, buvo paskirta kita direktorė ir įmonė veiklą vykdė dar keletą metų, o bankroto procedūros pradėtos I. R. nebūnant įmonės vadove. Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju žala valstybei dėl mokesčių nesumokėjimo kilo ne dėl I. R. neteisėtų veiksmų, o dėl UAB „B. O.“ kaip mokesčių mokėtojos pareigos tinkamai mokėti mokesčius nevykdymo. Teismas priimtoje nutartyje nurodė, kad byloje nustatyta, jog apgaulingai tvarkyti apskaitą ir pateikti neteisingus duomenis apie mokesčius buvo bendrovės akcininkų iniciatyva, o nusikalstamus veiksmus palengvino tai, jog UAB „B.

O.“ buvo naudojamas kompiuterinis kasos aparatas su jame įdiegta taikomąja darbo programa „R-Keeper“, kuri nebuvo sertifikuota Valstybiniame informacinės technologijos institute. Ši programa leido UAB „B. O.“ priklausančiame alaus restorane organizuoti prekybą tokiu būdu, kad klientams už gautas viešojo maitinimo paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais būtų pateikiamos atspausdintos išankstinės sąskaitos, o jiems sumokėjus išankstinėje sąskaitoje visą nurodytą sumą grynais pinigais, programoje būtų galimas neteisėtas apmokėtų sąskaitų koregavimas, dėl ko įrašoma realiai neįvykusi ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 ir 90 proc. nuolaidą visai užsakymo sumai.

Šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad, vykdydama ūkinę komercinę veiklą, UAB „B. O.“ veikė turėdama tikslą gauti nepajamuotų lėšų ir nemokėti dalies mokesčių, o I. R. neteisėti veiksmai tik padėjo nuslėpti neteisėtą pajamų gavimą ir mokesčių nesumokėjimą, tačiau tiesioginės įtakos žalos atsiradimui valstybei neturėjo. Teismas konstatavo, kad mokesčių sumokėjimas buvo UAB „B. O.“ pareiga, kurios neįvykdymas sukėlė žalą valstybei; kad I. R. neteisėti veiksmai, kuriais ji padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 d dalyje, nesukėlė padarinių, dėl kurių atsirado teisinis pagrindas tenkinti VMI civilinį ieškinį; kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp I.

R. neteisėtų veiksmų ir valstybei padarytos žalos nėra.

8.4. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad daromoms išvadoms svarbu ir tai, kad UAB „B. O.“ steigėja ir vienintele akcininke, valdžiusia 100 procentų jos akcijų, buvo UAB „M.“, kurios 99 procentus akcijų valdė A. P.. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 punktą UAB „M.“ yra UAB „B. O.“ kontroliuojantis asmuo. Tą pačią įmonių grupę sudarė UAB „M. T.“, UAB „M. B.“, UAB „M. G.“, UAB „M. O.“, UAB „M. U.“, „M. B. K.“, UAB „M. B. Š.“. Atlikus tų pačių įmonių grupei priklausančių bendrovių patikrinimą nustatyta, kad tuo pačiu metu visose įmonėse buvo leidžiami tokio paties turinio įsakymai dėl formaliai taikytų 50 ir 90 procentų nuolaidų pavadinimu „akcija“ (Vilniaus apskrities VMI 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. (4.65)-256-136 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis Nr. A438-325/2014). Bendrovių vadovai įsakymus taikyti nuolaidų programą priėmė vadovaudamiesi bendrovių vienintelės akcininkės UAB „M.“ 2009 m. kovo 27 d. sprendimu patvirtinta nuolaidų programa. Minėtoje įmonių grupėje (UAB „M. B.“, UAB „M. U.“, UAB M. G.“ ir kt.) buvo nustatytos labai panašios ar net analogiškos pajamų slėpimo aplinkybės. Taikomoji darbo programa „R-Keeper“ buvo įdiegta UAB „B. O.“ akcininko A. P. ir kitų atsakingų asmenų iniciatyva ir su jų žinia, o nuolaidų sistema, leidžianti iškreipti UAB „B. O.“ tikrąsias ūkines operacijas, buvo įdiegta ne I. R. iniciatyva. (Apie UAB „M.“ akcininko A. P. galimai padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BPK 257 straipsniu, nutarta pranešti prokurorui.)

8.5. Esant tokioms šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, tenkinti kasatoriaus prašymą remiantis kasaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria tenkintas VMI civilinis ieškinys, priteisiant iš I. R. 219 464 Lt (t. y. 63 561,17 Eur) žalos atlyginimo, kaip teisėtą ir pagrįstą, nepaisant to, kad pirmiau nurodytoje kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo aiškiai pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 113, 115 straipsnių reikalavimus, nes tinkamai nepatikrino visų byloje surinktų duomenų, patvirtinančių pareikšto civilinio ieškinio pagrindą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, būtinų teisingam civilinio ieškinio išsprendimui, nesiėmė priemonių nustatyti, ar yra visos civilinės atsakovės I. R. civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, atmesdamas VMI civilinį ieškinį priimtoje nutartyje, nurodė tokio sprendimo priėmimo motyvuotas, bylos duomenimis pagrįstas išvadas, – jos, kaip galima spręsti iš kasacinio skundo argumentų, iš esmės ir nėra ginčijamos, išskyrus tai, kad, kasatoriaus nuomone, jeigu asmuo padarė BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tai turi atsakyti ir už žalą, kilusią dėl valstybei nesumokėtų mokesčių.

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalyje nustatyto pagrindo, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo, laikinai einančio viršininko pareigas, Artūro Klerausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Dalia Bajerčiūtė Aldona Rakauskienė