2018-11-14 Nr. AB-20448-3-61-3-02269-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1191-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02269-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:7.8; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Ž. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įrašyti pareiškėjai jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir suteikti pareiškėjai kitą socialinį būstą (b. l. 1–4).

2. Pareiškėja nurodė, kad jos motina T. D. pagal 2001 m. balandžio 17 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) nuomojo 51,29 kv. m. bendro ploto 2 kambarių gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje (toliau – ir Socialinis būstas). Šiuo adresu taip pat gyveno pareiškėja ir jos sūnus V. Ž.. Kilus gaisrui 2009 m. nuomojamos patalpos sudegė. Pareiškėjos nuomone, jai turėjo būti paskirtas laikinas būstas, kol bus atliktas nuomotų sudegusių patalpų remontas.

Savivaldybei ji buvo pateikusi visus reikiamus dokumentus dėl laikino būsto suteikimo, tačiau atsakymo negavo. Nuo 2010 m. pareiškėja buvo laikoma Panevėžio pataisos namuose, o (duomenys neskelbtini) T. D. mirė. Pareiškėja 2011 m. lapkričio 10 d. parašė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriui, kad paskirtų ją pagrindine socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininke, tačiau 2011 m. gruodžio 2 d. atsakyme jai buvo nurodyta, kad šiuo metu nėra tokios galimybės. Pareiškėjai 2015 m. rugpjūčio 10 d. raštu buvo paaiškinta, kad 2012 m. balandžio 27 d.

Turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A403-21(2.1.19-MB), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2009 m. spalio 1 d. aktu Nr. A77-25-(2.1.7-S8) Socialinis būstas buvo pripažintas netinkamu gyventi ir priimtas į Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento balansą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-580 Patalpos išbrauktos iš gyvenamojo fondo ir nuosavybės teise nebepriklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo grupė 2014 m. kovo 14 d. protokolu Nr. A16-216/14(2.1.48-SR-3) panaikino pareiškėjos ir jos sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Pareiškėjai paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) mirus pagrindinei buto nuomininkei, pareiškėja nesikreipė į Savivaldybę dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, todėl prarado teisę į Socialinį būstą. 2016 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1.35-16/381 pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jai nemokant nuomos mokesčio, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys patalpose panaikinti. Pareiškėja nesutiko su nurodytais atsakymais, teigė, kad atsakovas Socialinį būstą 2012 m. gegužės 15 d. perdavimo ir priėmimo aktu perdavė UAB „Šiaurės miestelis“ nuosavybėn, o protokolas dėl jos ir V.

Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo surašytas tik 2014 m. kovo 14 d., todėl jai 2011 m. kreipiantis dėl paskyrimo pagrindine Socialinio būsto nuomininke, dar nebuvo panaikinti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys ir atsakovas turėjo skirti ją pagrindine nuomininke. Būsto deklaravimo duomenys, pasak pareiškėjos, panaikinti taip pat nepagrįstai. Jos niekas neinformavo, per kokį laikotarpį turi būti perrašyta buto sutarties nuoma, tiek ji, tiek jos sūnus visą laiką pragyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokėjo buto mokesčius, jokių įsiskolinimų neturėjo.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė skundą atmesti (b. l. 37–39).

4. Nurodė, kad pagrindinė socialinio būsto nuomininkė T. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja į atsakovą dėl paskyrimo pagrindine socialinio būsto nuomininke kreipėsi tik 2011 m. lapkričio 10 d., t. y. vėliau, nei per 2 mėnesius po nuomininko mirties, kaip tai numato Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.602 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis. Be to, pareiškėja nuo 2010 m. sausio 21 d., vėliau nuo 2013 m. liepos 25 d. buvo suimta ir iki šiol kali Panevėžio pataisos namuose, todėl bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebegyvena.

Atsakovas vadovavosi CK 6.591 straipsniu, nurodė, kad pareiškėja socialiniame bute, mirus pagrindinei socialinio būsto nuomininkei, nebegyveno, todėl prarado teisę į socialinį būstą. Atsakovas pažymėjo, kad vykdydamas jam deleguotas savarankiškas funkcijas, socialinį būstą gali išnuomoti vadovaudamasis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, laikantis eiliškumo pagal patvirtintus sąrašus, į kuriuos asmenys įrašomi pagal prašymo Savivaldybėje įregistravimo datą. Pareiškėja nėra pateikusi jokių prašymų (išskyrus 2011 m. lapkričio 10 d. prašymą) dėl socialinio būsto nuomos ir nėra įrašyta jokiuose sąrašuose pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 2 dalį.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad jos gyvenamosios vietos registracija buvo panaikinta nepagrįstai, nurodė, kad tokia atsakovo teisė įtvirtinta Gyventojų registro tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu patvirtintose Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 69 ir 70.3 punktuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2009 m. spalio 1 d. aktu Nr. A77-25-(2.1.7-S8) konstatuota, kad po gaisro patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventi netinkamos ir reikalingas kapitalinis remontas. 2012 m. balandžio 27 d.

Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. A403-21(2.1.19-MB) netinkamos gyventi patalpos buvo perduotos į Ekonomikos ir investicijų departamento balansą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-580 minėtos patalpos išbrauktos iš gyvenamojo fondo ir perduotos UAB „Šiaurės miestelis“ (dabartinis UAB „Start Vilnius“) nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad Socialinio būsto nuomos sutartis buvo nutraukta, pareiškėja nurodytame būste negyvena nuo 2010 m. sausio 21 d. bei vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 70.3 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Darbo grupė dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo asmenims Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose 2014 m. kovo 14 d. protokolu Nr. A16-216/14(2.1.48-SR3) nusprendė panaikinti pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 67–70).

6. Teismas nustatė, kad 2001 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama UAB „Naujininkų ūkis“, ir T. D. pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria T. D. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteikta gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2011 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. A256-1639(2.11.3.6-SR3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrius, atsakydamas į S. Ž. 2011 m. lapkričio 10 d. prašymą, nurodė, kad skiriant pagrindinį socialinio būsto nuomininką Socialinio būsto skyriui reikia pateikti: asmens dokumento kopiją; metinę pajamų ir turto deklaraciją; pažymas apie sumokėtus mokesčius už būsto nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas bei socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją su buvusia nuomininke T. D., arba dokumento kopiją, kurio pagrindu S. Ž. apsigyveno socialiniame būste (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo pačiu raštu pareiškėjai nurodyta, jog ji negali būti paskirta ginčo buto pagrindine nuomininke. Šis sprendimas teismine tvarka apskųstas nebuvo. 2014 m. kovo 14 d. protokolu Nr. A16-216/14(2.1.48-SR3) S. Ž. ir V. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaikinti. 2015 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. A51-76442/15(3/3/12/3-EM4) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrius pareiškėjai išaiškinta, kokius dokumentus ji privalo pateikti siekdama būti įrašyta į sąrašą socialinio būsto nuomai. 2016 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1.35-16/381 SĮ Vilniaus miesto būstas informavo pareiškėją, jog jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje deklaravimo duomenys panaikinti. Panevėžio pataisos namų 2016 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. 04/1-52 patvirtina, kad S. Ž. laisvė buvo apribota nuo 2010 m. sausio 21 d. iki 2013 m. sausio 21 d. ir nuo 2013 m. liepos 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2016 m. birželio 1 d.).

7. Pareiškėja skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą įrašyti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisminio nagrinėjimo metu nebepalaikė. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvena nuo 2009 metų (po gaisro). Ilgą laikė pareiškėja atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Jos gyvenamosios vietos šiuo adresu deklaravimas panaikintas 2014 m. kovo 14 d. protokolu Nr. A16-216/14(2.1.48-SR3). Apie šį faktą pareiškėjai žinoma vėliausiai nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėja gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo teisėtumo nustatyta teismine tvarka nėra nuginčijusi, todėl laikyta, kad atsakovo veiksmai šiuo atveju buvo teisėti (CK 6.602 str. 1, 2 d., 6.591 str., Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Gyventojų registro tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R18, 69, 70.3 p.) ir pagrįsti.

8. Pareiškėja skundu teismui prašė įpareigoti atsakovą suteikti jai kitą socialinį būstą. Teismas nurodė, jog paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Šio įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 8, 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka su atitinkamu prašymu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją. Pažymėta, kad Savivaldybė dar 2015 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. A51-76442/15(3.3.12.3-EM4) pareiškėjai išaiškino, kokius dokumentus ji privalanti pateikti, tačiau pareiškėja į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog atsakovui būtų pateikusi teisės aktuose nustatytą prašymą. Byloje taip pat nebuvo duomenų, jog atsakovas būtų atsisakęs įrašyti pareiškėją į sąrašą socialinio būsto nuomai, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.). todėl pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 9. Pareiškėja S. Ž. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą (b. l. 82).

10. Pareiškėja teigia, kad pripažinus Socialinį būstą netinkamu gyventi (po gaisro) nebuvo suteiktas joks kitas būstas ir panaikinta deklaracija. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjai garantuojama teisė į gyvenamąjį plotą. Pareiškėja pažymi, jog už Socialinį būstą buvo nuolat mokama, yra likusi permoka. Pareiškėjos manymu, Savivaldybė, išdeklaravusi ir nesuteikusi kito būsto, pažeidė pareiškėjos kaip Lietuvos Respublikos pilietės teises.

11. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino pateiktų dokumentų, bylą nagrinėjo šališkai.

12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas teigia, kad pareiškėja praleido teismo sprendimo apskundimo terminą, kadangi jos apeliacinis skundas teisme gautas 2017 m. vasario 28 d.

14. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja nenurodo nei įstatymų, nei bylos aplinkybių, kuriomis grįstų sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjos apeliacinis skundas neatitinka reikalavimų apeliacinio skundo turiniui.

15. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad Savivaldybė neteisėtai išdeklaravo ir nesuteikė kito buto, pareiškėja skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą įrašyti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisminio nagrinėjimo metu nebepalaikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl socialinio būsto suteikimo pareiškėjai S. Ž..

17. Šioje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi buvo priimta pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimų įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įrašyti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir suteikti jai kitą socialinį būstą (b. l. 30–33). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja nebepalaikė savo reikalavimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir nurodė, jog iš esmės šioje byloje ji siekia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteiktų jai kitą socialinį būstą.

18. Pareiškėja nurodė, jog iki 2009 m. kilusio gaisro ji gyveno Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurias nuomojosi pareiškėjos motina T. D.. Byloje nustatyta, kad po gaisro 2012 m. balandžio 27 d. Turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A403-21(2.1.19-MB), 2009 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos aktu Nr. A77-25-(2.1.7-S8), šios sudegusios patalpos buvo pripažintos netinkamomis gyventi, buvo priimtos į Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento balandą, 2012 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-580 išbrauktos iš gyvenamojo fondo (b. l. 13–14). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. kovo 14 d. protokolu Nr. A16-216/14(2.1.48-SR3) nutarė panaikinti pareiškėjos bei jos sūnaus V. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 22).

19. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad bute, kurį iš Vilniaus miesto savivaldybės nuomojosi pareiškėjos motina, pareiškėja gyveno iki 2009 m. Pareiškėjai socialinis būstas nėra suteiktas.

20. Todėl siekiant, kad būtų suteiktas socialinis būstas nuomai, turi būti vadovaujamasi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytomis sąlygomis. Pagal šio įstatymo 7 straipsnį asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 8, 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka su atitinkamu prašymu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją.

21. Pareiškėja nenurodė ir byloje nėra duomenų, kad ji būtų pateikusi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 7 straipsnyje numatytą prašymą kartu su reikalingais dokumentais, patvirtinančiais jos teisę į socialinio būsto nuomą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pagrindą suteikti pareiškėjai socialinį būstą.

22. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suteikti jai socialinį būstą, tačiau nenurodo jokių teisės normų, kurios garantuotų jai teisę į tokį socialinį būstą, ir byloje nėra duomenų, kokios teisės normos konkrečiu atveju būtų pažeistos.

23. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvieno asmens teisę į gyvenamąjį plotą. Vien tai, kad pareiškėja anksčiau gyveno socialiniame būste, kurį, be kita ko, nuomojosi ne ji pati, o jos mama, negarantuoja jai nenutrūkstamos paramos būstui įsigyti ar išnuomoti teikimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pačiai nesiėmus veiksmų ir nepateikus nustatytus reikalavimus atitinkančio prašymo suteikti socialinį būstą, nėra pagrindo laikyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesuteikusi jai gyvenamojo ploto, pažeidė jos teises. Todėl tenkinti pareiškėjos skundą nebuvo pagrindo.

24. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan