10935889-b399-4408-8f0c-2ee7fe4e4efc · Vilniaus apygardos teismas

?Byla Nr. eAN2-359-574/2019 Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01667-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 6.1.; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal apelianto E. P. atstovės advokatės Dalios Bukelienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo E. P. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 2 500 EUR dydžio bauda. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas, n u s t a t ė :

1. E. P. 2019 m. kovo 27 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis bÅ«damas darbdaviu fiziniu asmeniu, leido D. V. tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne mažiau kaip savaitę iki 2019 m. balandžio 2 d. atlikto patikrinimo, dirbti pardavėja prekybos centre „Mandarinas“, esančiame Vilniuje, Ateities g. 91, o D. H. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. dirbti pardavėja prie prekybos centro „Big“, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 369, esant darbo sutarties požymiams, nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Tokiais savo veiksmais E. P. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje 2. Apeliaciniu skundu E. P. atstovė advokatė Dalia Bukelienė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ E. P. atžvilgiu nutraukti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad E. P. vykdė veiklÄ turėdamas verslo liudijimÄ , o tai yra esminė aplinkybė vertinant jo veiksmus. Dėl Å¡ios priežasties, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ . Asmuo, vykdantis veiklÄ pagal verslo liudijimÄ , negali samdyti darbuotojų, jis negali bÅ«ti darbdaviu, taigi, negali bÅ«ti darbo teisinių santykių subjektu. Mano, kad tarp E. P. ir D. V. bei D. H. galėjo bÅ«ti sudaryta ne darbo, o civilinė sutartis.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnyje pateikiama paslaugų sutarties samprata iÅ¡ esmės atitinka tuos santykius, kurie faktiÅ¡kai buvo susiklostę tarp E. P. ir anksčiau minėtų asmenų. E. P. paprašė, o D. V. ir D. H. geranoriÅ¡kai sutiko už atlygį padėti jam prekiauti, t. y. parduoti prekes naudojantis prekystaliais už jo nurodytÄ kainÄ . Taigi, prekių pardavimas buvo paslaugų sutarties dalykas, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip darbo santykių požymis.

Skunde taip pat pažymima, kad CK nedraudžia žodinės paslaugos sutarties formos ir, turint omenyje, jog su E. P. dirbo tik du asmenys ir labai trumpÄ laikotarpį, jo veika vertintina kaip mažareikÅ¡mė. Taigi, net ir pripažinus E. P. kaltu, teismo paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga padarytai veikai, pažeidžianti ne tik proporcingumo, bet ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus. Priimdamas nutarimÄ , teismas net nesvarstė galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytÄ baudÄ arba nuobaudos iÅ¡ viso neskirti.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas praÅ¡o atmesti E. P. apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarimÄ .

6. Nurodo, kad VDI Vilniaus skyrius nesutinka su E. P. teiginiu, jog teismas neįvertino fakto, jog jis vykdė veiklÄ turėdamas verslo liudijimÄ ir todėl negalėjo samdyti darbuotojų pagal darbo sutartį ir tarp E. P. ir D. V. bei D. H. galėjo bÅ«ti sudaryta tik civilinė, o ne darbo sutartis. Teismas analizavo šį apelianto argumentÄ ir jį iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo: nepriklausomai nuo individualios veiklos formos, ja užsiimantis asmuo turi teisę įdarbinti kitus asmenis sudarant darbo sutartis, kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį, darbdaviu gali bÅ«ti ir fizinis asmuo.

Taigi, aplinkybė, kad asmuo vykdė veiklÄ turėdamas verslo liudijimÄ , niekaip nepanaikina teisės ir pareigos, esant darbo santykių požymiams, sudaryti darbo sutartis. Atsiliepime pažymima, jog Å¡iuo atveju itin svarbu pažymėti, kad darbuotojos D. V. ir D. H. dirbo apelianto naudai, paklusdamos apelianto nustatytai tvarkai, dirbo apelianto vardu iÅ¡nuomotose patalpose, darbui atlikti naudojo jam priklausančius prekystalius ir prekiavo jo pateikta produkcija ir jo nustatytomis kainomis. Po darbo dienos lėšos, gautos už parduotÄ produkcijÄ , bÅ«davo atiduodamos apeliantui, kuris joms iÅ¡mokėdavo piniginį atlygį už atliktÄ darbÄ .

Pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties yra savarankiškumas. Veikla bus savarankiška tuo atveju, kai asmuo pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas, moka mokesčius. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį ir teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad E. P. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

9. ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . Nelegalaus darbo sÄ voka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Taigi ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.

10. Teismų praktikoje nurodoma, kad siekiant darbÄ vertinti kaip nelegalų, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

11. Paslaugų sutarties samprata suformuluota CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, joje apibÅ«dinant, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobÅ«džio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu.

Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrÄ rezultatÄ , tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato numatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. IÅ¡ CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimÄ , darytina iÅ¡vada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia iÅ¡vada kyla iÅ¡ to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kuriÄ gerai iÅ¡mano ir kurios klientas negali visiÅ¡kai kontroliuoti.

Toks santykių pobÅ«dis lemia paslaugos teikėjo pareigÄ veikti kliento interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumÄ kliento interesams, veikti jo naudai. To paties straipsnio 6.716 straipsnio 2 dalis numato, kad CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių.

Atsižvelgiant į tai, bÅ«tina nustatyti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiÅ¡ka sutarties Å¡alis (vykdantis individualiÄ veiklÄ asmuo) ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t. y. ar tarp Å¡alių yra susiklostę sutartiniai, ar darbo santykiai, kuriems įstatymas kelia papildomus, su asmenų įdarbinimu susijusius reikalavimus.

12. Esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra savarankiÅ¡kumas. Veikla bus savarankiÅ¡ka tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo iÅ¡laidas susijusias su veikla, gauna pajamų iÅ¡ vykdomos veiklos, moka mokesčius. Dar vienas skiriamasis požymis yra tai, kad civilinių sutarčių esmė – Å¡alių įsipareigojimas dėl tam tikro produkto sukÅ«rimo, užduoties atlikimo, t. y. tokios sutartys yra orientuotos į rezultatÄ , prieÅ¡ingai nei darbo sutartis, kuri nustato pagrindinį uždavinį – atlikti tam tikrÄ funkcijÄ , t. y. formaliai teisiÅ¡kai siejamÄ su procesu, bet tiesiogiai nesiejamÄ su gaunamu rezultatu.

13. Byloje yra surinkta pakankamai D. V. ir D. H. nelegalų darbÄ patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog jos atliko specialių įgÅ«džių nereikalaujantį darbÄ , t.y. prekiavo E. P. produkcija, jo patalpose, jo nustatytomis kainomis, taip pat E. P. jas instruktavo kaip reikia pardavinėti prekes, buvo nurodytas darbo laikas, t. y. buvo aiÅ¡kÅ«s pavaldumo santykiai, D. H. ir D. V. veikė ne savarankiÅ¡kai, o pakluso E. P. nurodymams.

14. Nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriuje buvo gauta anoniminė informacija dėl galimai nelegaliai dirbančių pardavėjų, prekiaujančių ispaniÅ¡kais vaisiais. D. V. paaiÅ¡kino, kad papraÅ¡yta E. P. dirba apie savaitę, darbo laikas nuo 10.30 val. iki 20.30 val., sutartas atlygis, produktai ir darbo vieta priklauso E. P., pinigus už parduotas prekes atiduoda E. P., su juo jokia sutartis nėra sudaryta. 2019 m. vasario 5 d. apie 12.50 val. buvo nuvykta į prekybos centrÄ â€žBig“, adresu Vilniuje, Ukmergės g. 369.

Netoliese parduotuvės „Maxima“ rasta prekyvietė, kurioje prekiaujama vaisiais, riešutais, tačiau pardavėjos ten nebuvo. Peržiūrėjus prekybos centro apsaugos darbuotojų pateiktus apsaugos kamerų vaizdo įrašus nustatyta, kad netrukus iki Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atvykimo iš prekyvietės pasišalino moteris, kuri patikrinimo metu surasta prekybos centre esančioje kavinėje. Nustatyta, kad tai D. H., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš jos paimtas rašytinis paaiškinimas, kuriame ji patvirtino, jog minėtoje prekyvietėje ji dirba nuo 2019 m. vasario 1 d.

Dėl darbo užmokesčio susitarė su E. P.. Sutarta, kad jos užmokestis bus 10 procentų nuo parduotos produkcijos sumos. Atsiskaitymas kiekvienÄ dienÄ po darbo. Jos darbo laikas nuo 10.00 iki 20.00 val. Prekystalis ir ten esanti produkcija priklauso E. P. (b.l. 3-4). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. V. parodė, kad E. P. jos paprašė padėti prekiauti jam priklausančia produkcija prie prekybos centro „Mandarinas“ ir ji sutiko. Produkcija ir prekystalis priklausė E. P.. Jis pravedė instruktaÅ¾Ä ir jai nustatė parduodamos produkcijos kainas.

Jos darbo laikas buvo nuo 10.00 iki 20.00 val. Dirbo beveik kiekvienÄ dienÄ . Kiekvienos dienos pabaigoje E. P. už atliktÄ darbÄ (prekyba jam priklausančia produkcijÄ ) jai sumokėdavo 30 Eur. Gaudama atlygį niekur nepasiraÅ¡ydavo. Dirbo savaitę laiko iki darbo inspekcijos atlikto patikrinimo (b.l. 47-49). Liudytoja D. H. parodė, kad internete ieÅ¡kojo darbo pasiÅ«lymų ir aptikusi jai tinkamÄ paskambino skelbime nurodytu numeriu. Taip ji susipažino su E. P., kuris pasiÅ«lė prekiauti jam priklausančia produkcija jo iÅ¡nuomotoje darbo vietoje prie prekybos centro „Big“.

Buvo sutarta, kad jai bus mokama 10 procentų dydžio atlygis nuo suprekiautos produkcijos. Jokių sutarčių su E. P. nepasirašė. Iki atlikto patikrinimo spėjo iÅ¡dirbti dvi dienas ir už tai atlygio negavo. Jos parduodamos produkcijos kainas nustatydavo E. P.. Pasibaigus darbo dienai atiduodavo jam už parduotÄ produkcija gautus pinigus, kurių bÅ«davo apie 80 Eur (b.l. 57-60).

15. Sprendžiant ar E. P. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ yra svarbu atriboti paslaugų ir darbo sutartį. Pati aplinkybė, ar E. P., dirbdamas pagal verslo liudijimÄ Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, nes Å¡iuo atveju teismas pripažįsta, kad faktiÅ¡kai tarp E. P. ir D. H. bei D. V. susiklostė darbo teisiniai santykiai, kurie, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, iÅ¡ esmės buvo nelegalÅ«s dar ir dėl to, kad asmuo negali bÅ«t darbo teisinių santykių subjektu turėdamas tik verslo liudijimÄ , jei kitas, su juo dirbantis asmuo, nėra įtrauktas į verslo liudijimÄ . Dėl E. P. paskirtos nuobaudos 16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paskyrė E. P. per griežtÄ baudÄ , nesvarstė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybės. Su Å¡iais skundo argumentais sutiktina iÅ¡ dalies.

17. Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Å ių iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ . Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

18. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog D. H. ir D. V. nelegaliai dirbo trumpÄ laikotarpį, E. P. pardavimų veikla užsiima sezoniÅ¡kai, dėl tokio pobÅ«džio administracinio nusižengimo yra baudžiamas pirmÄ kartÄ , todėl teismo nuomone 2 500 Eur bauda, kuriÄ pirmosios instancijos teismas paskyrė E. P. yra per didelė. Sutiktina su apelianto nuomone, jog tokia bauda pažeidžia protingumo, proporcingumo, teisingumo principus. Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pirmosios instancijos teismo nustatytas E. P. asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. P. paskiriant baudÄ , artimesnę ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytam sankcijos minimumui.

19. Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, spręstina, kad, nagrinėjamu atveju, nuobaudos, artimesnės minimaliai baudai paskyrimas E. P. turėtų padaryti pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ , taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias administracinio nusižengimo padarymas sukelia pačiam jį padariusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bausmė – 1000 Eur bauda yra pakankamai griežta, nagrinėjamu atveju, paskiriant baudÄ , artimesnę minimaliai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui bus pakankama ne tik juos nubausti už nusižengimo padarymÄ , bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusižengimų darymo.

20. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu E. P. atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : E. P. atstovės advokatės Dalios Bukelienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. E. P., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, paskirtÄ administracinę nuobaudÄ sumažinti iki 1500 Eur (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai Eur). Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.   Teisėja                                          Jurgita Mačionytė