10905db2-e536-42d7-a60d-60c1bb644e13 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Pareiškėja A-B          Administracinė byla Nr. A261-2116/2011                                                              Procesinio sprendimo kategorija 38 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 9 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Danguolei Milkevičiūtei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui G.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo VieÅ¡osios įstaigos Nacionalinio kraujo centro skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant uždarosios akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegijan u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas vieÅ¡oji įstaiga Nacionalinis kraujo centras (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Nacionalinis kraujo centras) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymÄ Nr. V-347 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras veiklos pertvarkymo“ ir 2008 m. balandžio 30 d. įsakymÄ Nr. V-348 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras pavadinimo, įstatų pakeitimo“.

Pareiškėjas skunde (t. I, b. l. 4-8) nurodė, kad skundžiamais įsakymais pažeidžiama Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo likvidavimo ir viešosios įstaigos reorganizavimo tvarka. Ginčijamu įsakymu dėl pertvarkymo iš esmės yra atliekama Nacionalinio kraujo centro, kaip juridinio asmens, reorganizavimo procedūra, nes dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų bei valdomo turto yra perduodama kitam subjektui – privačiam juridiniam asmeniui UAB „Kraujo donorystės centras“.Viešosios įstaigos reorganizavimas turėjo būti vykdomas vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatomis.

Tačiau priėmus įsakymÄ dėl pertvarkymo teisės aktuose nustatyti veiksmai nebuvo atlikti ir tuo pažeistos imperatyvios teisės normos. Tuo pačiu pažeistos Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.98 straipsnio nuostatos. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad tokiÄ pareiÅ¡kėjo pozicijÄ patvirtina ir skundžiamas 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. V-348 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras pavadinimo, įstatų pakeitimo“. Juo sumažinamos Nacionalinio kraujo centro atliekamos funkcijos ir dalis turto neteisėtai perduodama trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kraujo donorystės centras“, o dėl to reikia keisti pareiÅ¡kėjo pavadinimÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, įsakymu dėl pertvarkymo yra itin grubiai pažeidžiamos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 9 straipsnio 4 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvios nuostatos, Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų 14 straipsnio nuostatos. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas teisėtai valdo valstybės turtÄ , juo teisėtai naudojasi ir Klaipėdos filialas. Vykdydamas teisėtÄ veiklÄ pareiÅ¡kėjas turi ir savo ilgalaikį ir trumpalaikį turtÄ , kuriuo taip pat naudojasi ir Klaipėdos filialas.

Perduodant turtÄ buvo pažeistas Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1663 „Dėl turto perdavimo“ bei galiojančios valstybės turto panaudos sutartys.Steigiant Klaipėdos filialÄ ir organizuojant jo darbÄ , Nacionalinis kraujo centras investavo daug iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo biudžeto uždirbtų lėšų filialo funkcijoms užtikrinti – patalpų pertvarkymui ir remontui, įrangos modernizavimui, personalo mokymams, logistikos organizavimui ir kt. Vykdant įsakymÄ dėl pertvarkymo, visos Å¡ios pareiÅ¡kėjo bei valstybės investicijos neteisėtai yra perleidžiamos valdyti ir naudoti privačiam asmeniui, bus padidintas privataus asmens, valdančio didžiausiÄ dalį bendrovės akcijų, kapitalas.PareiÅ¡kėjas ginčija įsakymo preambulėje esančiÄ nuorodÄ , kad įsakymas priimamas siekiant vieÅ¡ojoje įstaigoje Nacionalinis kraujo centras sumažinti neracionalias transporto ir gamybos iÅ¡laidas.

Pažymėjo, kad per pastaruosius trejus metus buvo atlikti net du auditai, kurių metu konstatuota, kad centras lėšas naudojo racionaliai, taupiai ir teisingai. Ä®sakymu dėl pertvarkymo yra bandoma reorganizuoti sveikatos priežiÅ«ros įstaigos veiklÄ neteisėtai ir vengiant vieÅ¡umo. Ä®sakymu dėl pertvarkymo privačiam juridiniam asmeniui UAB „Krauju donorystės centras“ sudaromos sÄ lygos tapti didžiausia kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje, kas kelia abejones dėl jo skaidrumo, tikslingumo ir racionalumo, pažeidžia Nacionalinio kraujo centro struktÅ«ros ir veiklos vientisumÄ .

Visos Europos SÄ jungos Å¡alys siekia įstaigų, dalyvaujančių teikiant kraujo transfuzijos paslaugas, pelno nesiekimo principų (2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/98/EB).PareiÅ¡kėjas mano, kad įsakymu dėl pertvarkymo ir įsakymu dėl pavadinimo keitimo yra akivaizdžiai pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas. Patikslintame skunde (t. I, b.l. 126-130) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2008 m. gegužės 16 d. priėmė įsakymÄ Nr. N-452 „Dėl įsakymų pripažinimo netekusiais galios“, kuriuo skundžiami įsakymai pripažinti netekusiais galios.

Å io ministro įsakymo pagrindu tik nuo jo įsigaliojimo dienos (2008 m. gegužės 16 d.) 2008 m. balandžio 30 d. priimti, įsigalioję ir pradėti vykdyti įsakymai buvo panaikinti, tačiau jie, pareiÅ¡kėjo manymu, sukėlė teisines pasekmes, kurios nebuvo visiÅ¡kai paÅ¡alintos juos pripažinus netekusiais galios. Dėl to pareiÅ¡kėjas patikslintu skundu prašė pripažinti ministro įsakymus neteisėtais ir panaikinti juos nuo jų priėmimo momento.Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 94-95) nurodė, kad sveikatos apsaugos ministras 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-452 „Dėl įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ atÅ¡aukė pareiÅ¡kėjo skunde praÅ¡omus panaikinti 2008 m. balandžio 30 d. įsakymus Nr. V-347 ir V-348, todėl ginčo objekto Å¡ioje administracinėje byloje neliko ir byla turėtų bÅ«ti nutraukta. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu panaikino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d.

įsakymÄ Nr. V-347 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras veiklos pertvarkymo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymÄ Nr. V-348 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras pavadinimo, įstatų pakeitimo“.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas skundžia sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymÄ Nr. V-347 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras veiklos pertvarkymo ir 2008 m. balandžio 30 d.

įsakymÄ Nr. V-348 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras pavadinimo, įstatų pakeitimo“.Sveikatos apsaugos ministras 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-452 „Dėl įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ atÅ¡aukė pareiÅ¡kėjo skunde praÅ¡omus panaikinti 2008 m. balandžio 30 d. įsakymus Nr. V-347 ir V-348, tačiau šį įsakymÄ teisme ginčijo tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kraujo donorystės centras“ (administracinė byla Nr. I-3744-426/2008).

Å ioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. vasario 1 d. sprendimu panaikino 2009 m. gegužės 16 d. įsakymÄ Nr. V-452. Ä®sakymas buvo panaikintas dėl to, kad įsakymu pažeistos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos, Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio nuostatos, t. y. dėl to, kad vieÅ¡ojo administravimo institucija pati negali panaikinti savo administracinio sprendimo, kuriuo asmeniui suteikiamos tam tikros teisės. LVAT priėjo iÅ¡vados, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai, virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, virÅ¡ijant suteiktÄ kompetencijÄ , yra neteisėti.

LVAT sprendime pažymėta, kad būtent nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar, sveikatos apsaugos ministrui priimant įsakymus Nr. V-347 ir V-348, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.Remdamasis Nacionalinio kraujo centro įstatais, kurie patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymu, teismas nustatė, kad Nacionalinis kraujo centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) iš valstybės turto įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paslaugas, reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti (aprūpina asmens sveikatos priežiūros įstaigas konservuotu krauju, jo komponentais bei kraujo preparatais).

Ä®staigos savininkas yra Sveikatos apsaugos ministerija. Pakeitus pavadinimÄ 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-348, minėtos nuostatos nesikeitė. Nacionalinio kraujo centro įstatų 53 punkte buvo numatyta, kad įstaigos reorganizavimas – tai įstaigos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedÅ«ros. Ä®staiga gali bÅ«ti reorganizuojama jungiant arba skaidant jÄ . Nustatyta, kad įstaigai reorganizuoti rengiamas projektas, kurį tvirtina savininkas (Å¡iuo atveju – Sveikatos apsaugos ministerija).

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo nuostatai, patvirtinti Nacionalinio kraujo centro direktoriaus 2005 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. B-203. IÅ¡ Å¡ių nuostatų 1 punkto matyti, kad filialas įsteigtas Nacionalinio kraujo centro direktoriaus įsakymu, filialo steigėjas yra Nacionalinis kraujo centras ir filialas nėra juridinis asmuo. Pagal Nuostatų 34 punktÄ filialas gali bÅ«ti pertvarkomas (reorganizuojamas, likviduojamas) Nacionalinio kraujo centro direktoriaus įsakymu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad ginčo įsakymais iÅ¡ esmės buvo reorganizuojamas Nacionalinis kraujo centras, Å¡io klausimo sprendimui buvo taikomos CK normos, nepaisant to, kad įsakymas Nr. V-347 pavadintas „dėl veiklos pertvarkymo“. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 16 straipsnio nuostatos, pagal kurias pertvarkymas yra tik tuo atveju, kai vieÅ¡oji įstaiga pertvarkoma į biudžetinę įstaigÄ , taip pat į labdaros ir paramos fondÄ . Å iuo atveju Nacionalinis kraujo centras reorganizuotas į tokiÄ pačiÄ vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Vilniaus kraujo centras, tačiau atimant iÅ¡ buvusios įstaigos Klaipėdos filialÄ ir perduodant jį (jo funkcijas) privačiam juridiniam asmeniui ir nutraukiant filialo veiklÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad skundžiamais įsakymais siekta įstaigos reorganizavimo. Priimant įsakymÄ dėl pavadinimo pakeitimo, kartu buvo panaikinti anksčiau galioję Nacionalinio kraujo centro įstatai ir patvirtinti nauji naujai po reorganizacijos turinčio atsirasti vieÅ¡ojo juridinio asmens įstatai. PareiÅ¡kėjo pavadinimas buvo pakeistas, vadovaujantis CK 2.43 straipsnio 3 dalimi ir Ä®statymo 10 straipsniu.UAB „Kraujo donorystės centras“ yra uždaroji akcinė bendrovė, t. y. privatus juridinis asmuo, daugiau kaip pusė bendrovės akcijų priklauso privačiam asmeniui.Teismas pabrėžė, kad abiem skundžiamais įsakymais yra reorganizuojamas Nacionalinis kraujo centras į naujÄ juridinį asmenį vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Vilniaus kraujo centrÄ , kurio įstatai patvirtinti ginčijamu įsakymu Nr. V-348.Teismas, remdamasis CK 2.34 straipsnio nuostatomis, padarė iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡ojo juridinio asmens reorganizavimui taikomos VIII skyriaus nuostatos.

Juridinių asmenų reorganizavimo bÅ«dai yra reglamentuojami CK 2.97 straipsnyje. Å iuo atveju reorganizavimas vyko kombinuotu iÅ¡dalijimo ir padalijimo bÅ«du – reorganizuojamo Nacionalinio kraujo centro dalis teisių ir pareigų perduoti privačiam juridiniam asmeniui UAB „Kraujo donorystės centras“, o likusios juridinio asmens dalies pagrindu įsteigtas naujas juridinis asmuo – vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus kraujo centras. Teismas nurodė, kad tokio pobÅ«džio reorganizavimÄ draudžia CK 2.98 straipsnis.

Be to, CK 2.104 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešasis juridinis asmuo negali būti pertvarkomas į privatųjį juridinį asmenį. Nors šiuo atveju ginčijamais įsakymais ši norma apeinama, kadangi keičiama tik juridinio asmens filialo teisinė forma, tačiau tai patvirtina, kad toks viešojo juridinio asmens reorganizavimas prieštarauja įstatymui. Kadangi šiuo atveju nebuvo įstaigos pertvarkymo, kaip jį reglamentuoja Įstatymo 16 straipsnis, tai skundžiamais įsakymais priimti sprendimai gali būti laikomi tik viešosios įstaigos reorganizavimu.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į CK nuostatas, vieÅ¡ojo juridinio asmens reorganizavimas buvo iÅ¡ esmės neteisėtas. VieÅ¡osios įstaigos reorganizavimas atliktas, pažeidžiant Å¡iai procedÅ«rai CK ir Ä®statyme nustatytus reikalavimus. Teismas nurodė, kad Viešųjų įstaigų reorganizavimÄ detaliai reglamentuoja Ä®statymas. Å io įstatymo 15 straipsnyje numatyta viešųjų įstaigų reorganizavimo tvarka atitinka CK 2.99 straipsnio reikalavimus, tačiau Ä®statyme detaliau nurodoma, kas turi bÅ«ti numatyta vieÅ¡osios įstaigos reorganizavimo sÄ lygose.

Ä®statymo 15 straipsnyje taip pat detaliau reglamentuojamas reorganizavimo sÄ lygų paskelbimas. Å iuo atveju nebuvo parengtos vieÅ¡osios įstaigos reorganizavimo sÄ lygos, apie tokias sÄ lygas nebuvo paskelbta, Å¡ios sÄ lygos nebuvo pateiktos juridinių asmenų registrui, kaip tai numatė Ä®statymo 15 straipsnio 4 dalis. Teismas pažymėjo, kad skundžiamais įsakymais dalis pareiÅ¡kėjo funkcijų (kartu su darbuotojais) perduota privačiam juridiniam asmeniui, tuo pačiu įsakyme Nr. 347 numatytos pareigos privačiam juridiniam asmeniui, kurių Å¡is asmuo neprivalės laikytis, nes įsakymai skirti vieÅ¡ojo juridinio asmens reorganizavimui.

Įsakymo Nr. 347 3, 4 punktų įgyvendinimas galimas būtų tik tuo atveju, jeigu tokios funkcijos privačiam juridiniam asmeniui būtų perduotos norminio teisės akto pagrindu. Sveikatos apsaugos ministerija negali priimti individualaus teisės akto, privalomo uždarajai akcinei bendrovei. Valstybė (atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos), kaip uždarosios akcinės bendrovės akcijų dalies savininkas, tokius klausimus, kurie sprendžiami skundžiamame įsakyme, galėtų spręsti tik Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka priimant akcininkų susirinkimo sprendimus.

Tačiau Å¡ioje dalyje skundžiamus įsakymus gali ginčyti tik subjektai, kurie įstatymo įpareigoti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nėra tas subjektas, kuris savo skundÄ gali grįsti vieÅ¡ojo intereso gynimu.Teismas nurodė, kad ginčijamas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas, t. y. individualus teisės aktas, kuris pareiÅ¡kėjui sukelia teisinius padarinius (yra numatyti įpareigojimai). Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti Å¡ioje byloje 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi pasisakė, kad byla teisminga administraciniam teismui, ir nurodė, kad skundžiamais įsakymais sprendžiami ir vieÅ¡ojo administravimo klausimai, kad pareiÅ¡kėjo, kaip juridinio asmens, veiklos pertvarkymo klausimų iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės yra sÄ lygotas bÅ«tent Sveikatos apsaugos ministerijos vieÅ¡ojo administravimo funkcijų sveikatos priežiÅ«ros srityje vykdymo.

Ginčijamais ministerijos sprendimais pažeidžiamos vieÅ¡ojo juridinio asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai, kadangi Å¡is juridinis asmuo reorganizuojamas, pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, o pareiÅ¡kėjas įpareigojamas įregistruoti tokio reorganizavimo rezultatÄ . Nustatyta, kad reorganizavimas pradėtas ir vykdomas (jis neužbaigtas, kadangi juridinis asmuo nebuvo iÅ¡registruotas), pažeidžiant pirmiau nurodytas CK ir Ä®statymo nuostatas.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju panaikinus skundžiamus įsakymus, susidaro padėtis, kai lieka galioti teisės aktai, kuriais įsteigtas vieÅ¡as juridinis asmuo, patvirtinti jo įstatai (2003 m. gruodžio 12 d.

įsakymu), įsteigtas filialas ir patvirtinti jo įstatai (Nacionalinio kraujo centro direktoriaus 2005 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. B-203), nes šių aktų galiojimo panaikinimas teismo yra panaikinamas. Dėl to nėra pagrindo sprendime nurodyti, kad aktai panaikinami nuo jų priėmimo momento. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre iki šiol yra įregistruotas juridinis asmuo viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras, kodas 126413338, reorganizavimas nebuvo užbaigtas, reorganizuotas naujas juridinis asmuo nebuvo įregistruotas, todėl panaikinus skundžiamus aktus, liks iki jų priėmimo buvusi padėtis.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kraujo donorystės centras“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 22-26) grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Kraujo donorystė – tai specifinė sveikatos sistemos dalis, kurioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija dalyvauja tiek kaip kraujo donorystės įstaigų (asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, turinčios atitinkamas licencijas) dalininkas arba akcininkas, tiek kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, turintis administracinių įgaliojimų priimti privalomus sprendimus kraujo donorystės įstaigoms.

Tokias ministerijos galias įtvirtina Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 10 straipsnis. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia eilė ministerijos iÅ¡leistų teisės aktų (pvz., Lietuvos medicinos norma MN 13:2001 „Kraujo donorystės įstaigos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 458 (Žin., 2001, Nr. 76-2676), Å viežiai Å¡aldytos plazmos panaudojimo, apskaitos, stebėsenos ir lėšų, gautų už parduotÄ nepanaudotÄ gydymui plazmÄ , paruoÅ¡tÄ iÅ¡ konservuoto kraujo, ir (ar) iÅ¡ jos pagamintus ar įsigytus ir parduotus kraujo vaistinius preparatus, panaudojimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. V-491 (Žin., 2010, Nr. 67-3356), Plazmos panaudojimo 2011-2015 metais strateginės kryptys, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-490 (Žin., 2010, Nr. 67-3355)), kuriuose reglamentuojama ne tik kraujo donorystės įstaigų veiklÄ , teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams, bet ir Å¡ių įstaigų administravimo klausimai – kraujo donorystės įstaigos, nepriklausomai nuo jos teisinės formos, lėšų, gaunamų iÅ¡ vykdomos veiklos, panaudojimas, tam tikri darbo santykių elementai, ataskaitų teikimas atsakovui ir pan.2.

Atsakovas įsakymus priėmė, įgyvendindamas jam pavestas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, planuodamas ir koordinuodamas Klaipėdos kraÅ¡to gydymo įstaigų aprÅ«pinimÄ kraujo produktais. Ä®sakymu Nr. 347 buvo perduotos pareiÅ¡kėjo kraujo donorystės įstaigos funkcijos, kurios buvo atliekamas Klaipėdos kraÅ¡te, apeliantui. Å iuo įsakymu atsakovas nereorganizavo pareiÅ¡kėjo.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi bei 8 straipsniu, individualus administracinis aktas suprantamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, kuriame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.Ä®sakymas Nr. 347 taikomas ne tik apeliantui ir pareiÅ¡kėjui.

Å iuo įsakymu buvo padarytas poveikis daliai pareiÅ¡kėjo darbuotojų, taip pat kompetentingoms valstybės įstaigoms, vykdančioms kraujo donorystės įstaigų veiklos kontrolę bei priežiÅ«rÄ , Klaipėdos kraÅ¡te veiklÄ vykdančioms gydymo įstaigoms bei pacientams.

4. Pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ir negali ginčyti atsakovo, kaip steigėjo ir savininko, sprendimų.

5. Atsakovas, priėmęs įsakymus, įgyvendino savo kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto teises ir vykdydamas jam priskirtas funkcijas kraujo donorystės srityje. Atsakovas yra įgaliota ir kompetentinga valstybės institucija administruoti ir užtikrinti Lietuvos gydymo įstaigų aprÅ«pinimÄ kraujo produktais. Å iÄ teisę ir funkcijÄ atsakovui nustato eilė teisės aktų. Taigi aprÅ«pinimo planavimas ir kraujo donorystės įstaigų veiklos reguliavimas, nustatant joms veiklos teritorijas – atsakovo kompetencija ir prerogatyva.

Teisės aktai nenumato kraujo donorystės įstaigoms galimybės (teisės) nevykdyti atsakovo nurodymų kraujo donorystės srityje.6. Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodė, kad atsakovo sprendimas dėl veiklos pertvarkymo (funkcijos perdavimo) „iÅ¡ esmės yra sÄ lygotas bÅ«tent Sveikatos apsaugos ministerijos vieÅ¡ojo administravimo funkcijų sveikatos priežiÅ«ros srityje vykdymo“. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, priėmęs įsakymÄ Nr. 347, vykdė savo funkcijas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, o ne kaip pareiÅ¡kėjo steigėjas.

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. II, b. l. 43-45) nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Atsakovas pažymėjo, kad:1. Kraujo donorystės įstatymo 10 straipsnis suteikia teisę atsakovui kontroliuoti ir koordinuoti kraujo donorystės veiklÄ Lietuvoje. Tačiau Å¡i Kraujo donorystės įstatymo 10 straipsnio nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip suteikianti atsakovui teisę nesilaikyti kitų teisės aktų reikalavimų, pvz., reglamentuojančių atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklÄ .

Dėl to atsakovas ginčijamais įsakymais, iÅ¡ esmės atlikdamas Nacionalinio kraujo centro, kaip juridinio asmens, reorganizavimo procedÅ«rÄ , privalėjo laikytis tiek CK, tiek Ä®statymo reikalavimų.2. Aplinkybę, kad atsakovas vadovavosi juridinio asmens reorganizavimÄ reglamentuojančiomis specialiosiomis teisės normomis, patvirtina ginčijamuose įsakymuose nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaujantis buvo priimti Å¡ie įsakymai.3. PareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovo, kaip pareiÅ¡kėjo savininko, teisės nuspręsti ir pavesti pareiÅ¡kėjo valdymo organams likviduoti Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialÄ , tačiau pats vieÅ¡osios įstaigos savininkas negalėjo to padaryti ginčijamais įsakymais.4.

Ä®sakymas Nr. V-347 yra individualus administracinis aktas, kuris buvo adresuotas tik pareiÅ¡kėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui.PareiÅ¡kėjas Nacionalinis kraujo centras su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. II, b. l. 40-42) nurodė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d.

įsakymo Nr. V-347 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras veiklos pertvarkymo“ ir 2008 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-348 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras pavadinimo, įstatų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos medžiaga nustatyta, kad skųsdamas atsakovo įsakymus pareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, jog minėtais įsakymais pažeidžiama vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras reorganizavimo ir Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo likvidavimo tvarka.

Manė, kad ginčijamu įsakymu dėl pertvarkymo iÅ¡ esmės yra atliekamas ne Nacionalinio kraujo centro, kaip juridinio asmens, pertvarkymas, o pareiÅ¡kėjo reorganizavimo procedÅ«ra, kadangi dalis pareiÅ¡kėjo vykdytų funkcijų bei valdomo turto yra perduodama kitam subjektui – privačiam juridiniam asmeniui UAB „Kraujo donorystės centrui“.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo įsakymai yra neteisėti iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja įstatymams, todėl pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino ir ginčijamus atsakovo įsakumus panaikino.

Ä®vertinusi bylos medžiagÄ teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčijamais Sveikatos apsaugos ministro įsakymais vieÅ¡oji įstaiga Nacionalinis kraujo centras iÅ¡ esmės buvo pertvarkytas į naujÄ juridinį asmenį vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Vilniaus kraujo centras, kartu iÅ¡ Nacionalinio kraujo centro atimant Klaipėdos filialÄ , jo funkcijas perduodant privačiam juridiniam asmeniui UAB „Kraujo donorystės centras“ ir filialo veiklÄ nutraukiant, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamais Sveikatos apsaugos ministro įsakymais iÅ¡ esmės buvo siekta vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras reorganizavimo.

Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reorganizavimas vyko pažeidžiant Civilinio kodekso ir Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas.Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji įstaiga gali bÅ«ti pertvarkoma į biudžetinę įstaigÄ , taip pat paramos ir labdaros fondÄ Civilinio kodekso, Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamais Sveikatos apsaugos ministro įsakymais dalis Nacionalinio kraujo centro funkcijų ir turto buvo perduota privačiam juridiniam asmeniui, nagrinėjamu atveju, sutinkant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, skundžiamais įsakymais priimti sprendimai laikytini ne Ä®statymo 16 straipsnyje įtvirtintu vieÅ¡osios įstaigos pertvarkymu, o jos reorganizavimu.

Pabrėžtina, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje numatyta viešųjų įstaigų reorganizavimo tvarka, kur yra įtvirtinta, kas turi bÅ«ti numatyta vieÅ¡osios įstaigos reorganizavimo sÄ lygose. Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje detaliai reglamentuojamas reorganizavimo sÄ lygų paskelbimas. Nagrinėjamu atveju vieÅ¡osios įstaigos Nacionalinis kraujo centras reorganizavimo sÄ lygos nebuvo parengtos, apie tokias sÄ lygas nebuvo paskelbta, Å¡ios sÄ lygos taip pat nebuvo pateiktos juridinių asmenų registrui, kaip tai numatė Ä®statyno15 straipsnio 4 dalis.

Atsižvelgiant į tai, buvo pažeisti Įstatymo reikalavimai, keliami viešosios įstaigos reorganizavimo procedūrai.CK 2.34 straipsnyje inter alia nustatyta, kad juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešųjų juridinių asmenų tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, tuo tarpu privačių juridinių asmenų tikslas tenkinti privačius interesus. Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos gali būti reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatytais jungimo ir skaidymo būdais.

Vertinant bylos medžiagÄ ir atsižvelgiant į CK 2.97 straipsnyje nustatytus juridinių asmenų reorganizavimo bÅ«dus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reorganizavimas vyko kombinuotu, t. y. iÅ¡dalijimo ir padalijimo bÅ«du, kadangi viena dalis reorganizuojamo Nacionalinio kraujo centro teisių ir pareigų buvo perduota privačiam juridiniam asmeniui UAB „Kraujo donorystės centras“, o kitos dalies pagrindu įsteigtas naujas juridinis asmuo – vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus kraujo centras.

Pažymėtina, kad, remiantis CK 2.98 straipsniu, reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių atskiras juridinių asmenų teisines formas, nustatytas išimtis. Kadangi reorganizavimo proceso metu dalis viešojo juridinio asmens funkcijų ir turto buvo skirta privačiam juridiniam asmeniui, konstatuotina, jog buvo pažeisti su šia procedūra susiję reikalavimai, numatyti CK ir Viešųjų įstaigų įstatyme.Pažymėtina, kad Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo nuostatuose, patvirtintuose Nacionalinio kraujo centro direktoriaus 2005 m. birželio 13 d.

įsakymu Nr. B-203 (t. I, b. l. 26-30) nustatyta, kad filialas įsteigtas Nacionalinio kraujo centro direktoriaus įsakymu, filialo steigėjas yra Nacionalinis kraujo centras ir filialas nėra juridinis asmuo. Pagal nuostatų 34 punktÄ filialas gali bÅ«ti pertvarkomas (reorganizuojamas, likviduojamas) Nacionalinio kraujo centro direktoriaus įsakymu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi filialo veikla buvo nutraukta ne Nacionalinio kraujo centro direktoriaus įsakymu, o ginčijamais Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, tokiu bÅ«du buvo pažeisti filialo nuostatai.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimti įsakymai, t. y. individualÅ«s teisės aktai, pažeidė Nacionalinio kraujo centro teises ir įstatymų saugomus interesus, kadangi pareiÅ¡kėjas buvo reorganizuojamas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, o pareiÅ¡kėjas įpareigojamas įregistruoti tokio reorganizavimo rezultatÄ , pareiÅ¡kėjas pagrįstai turėjo teisę reikalauti, kad jo pažeistos teisės ir teisėti interesai bÅ«tų apginti.Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumÄ , teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                     Stasys Gagys                                                                                                                                   Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė