108e4f4b-4063-43ca-a688-e006059a41d9 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-369-530/2018Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00185-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10; 21.11.11. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. nutarimo V.

R. administracinių nusižengimų byloje. Teismas n u s t a t ė : V. R. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 38 straipsnio 2 dalimi, nubausta subendrinta galutine 1 000 Eur bauda už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad: ji nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. kovo 24 d. nelegaliai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, t. y. 2016 m. sausio 14 d. sprendimu paskyrė save UAB (duomenys neskelbtini) direktore dirbti neatlygintinai, nesudarė darbo sutarties ir apie savo darbo pradžiÄ nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios, UAB (duomenys neskelbtini) naudai atliko pardavėjos funkcijas (įsigydavo prekes, jas realizuodavo, aptarnavo pirkėjus, dirbo elektroniniu kasos aparatu ir pan.) prekiaudama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).Be to, V.

R. 2018 m. kovo 24 d., dirbdama elektroniniu kasos aparatu (modelis (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 10.15 val. už nupirktas prekes gautų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu ir kartu su grÄ Å¾a neiÅ¡davė elektroninio kasos aparato kasos kvito (čekio).Be to, V. R. 2018 m. kovo 24 d., dirbdama elektroniniu kasos aparatu, neužtikrino, kad kasos aparato stalčiuje laikoma grynųjų pinigų suma sutaptų su kasos aparato duomenis, nes patikrinimo metu kasos aparato stalčiuje ir kasos operacijų atlikimo vietoje rasta grynųjų pinigų – 159,38 Eur, pagal „X“ ataskaitÄ turėjo bÅ«ti grynųjų pinigų – 181,31 Eur, t. y. nustatytas grynųjų pinigų – 21,96 Eur trÅ«kumas.Tokiais savo veiksmais V.

R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283, 5 punkto, 21 punkto, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 39.5 punkto, 39.6 punkto, 47.1.4 punkto reikalavimus.

Apeliaciniame skunde V. R. praÅ¡o panaikinti baudÄ dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir pripažinti, jog ji dėl Å¡io nusižengimo nekalta. Taip pat už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 163 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje paskirtÄ baudÄ sumažinti ir skirti pusę minimalios baudos. Skunde nurodoma, kad neteisingai nustatyta, jog pareiÅ¡kėja nuo 2016 vasario 19 d. iki 2018 m. kovo 24 d. dirbo nelegaliai, nes nuo 2016 m. vasario 19 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir užima direktorės pareigas, pateiktas patvirtinantis dokumentas 2016 m. sausio 14 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuriame numatyta, kad V.

R., kuri yra vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, direktore paskiria V. R., su kuria nėra sudaroma darbo sutartis, bendrovės vadovė dirba neatlygintinai. PareiÅ¡kėjos, kaip bendrovės vadovės tikslas siekti bendrovės pelno ir atstovauti akcininko, t. y., jos pačios interesus. Todėl negalima teigti, kad pareiÅ¡kėja dirbo nelegaliai, nes ji vykdė bendrovės veiklÄ , negaudama atlygio. Pažymėtina, kad nėra įstatymo draudžiančio pačiam bendrovės direktoriui vykdyti veiklÄ .

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sudarant darbo sutartį turi bÅ«ti pavaldumas darbdaviui. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėja nėra niekam pavaldi, jos niekas nekontroliuoja ir darbui nevadovauja. Komercinė ar prekybinė grėsmė kyla tik pareiÅ¡kėjai, t. y., darbdaviui, kadangi pareiÅ¡kėja V. R. nėra darbuotoja, o DK 33 straipsnio pagrindu pareiÅ¡kėjos darbas turi atitikti bÅ«tinÄ sias darbo sÄ lygas, viena iÅ¡ jų apmokestinimas, kaip minėta, V. R. dirba neatlygintinai ir darbo užmokesčio negauna.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) duomenimis asmenys, negaunantys darbo užmokesčio, nėra draudžiami socialiniu draudimu, todėl nėra pranešami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai . Pareiškėja šiuo atveju draudžiamų pajamų neturi, todėl apie draudžiamas pajamas UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikia. Nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neregistruoja dirbančiųjų ir neregistruoja darbo sutarčių.

Tai yra institucija, kuri nevykdo darbo sutarčių registravimo ar asmenų įdarbinimo funkcijų. Tai yra draudimas su visomis draudimui priklausančiomis funkcijomis. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ , nesant kasininko pareigybės, kasininko pareigas, grynųjų pinigų operacijas, vykdo direktoriaus įsakymu atskiri darbuotojai, t. y., priima į kasÄ ir iÅ¡ kasos iÅ¡ima grynuosius pinigus. Taip pat pagal 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, nustatyta, kad gali bÅ«ti ir vienas įmonės vadovas, kuris prisiima visÄ atsakomybę – paskiria save kasininku ir vienas pasiraÅ¡o visus dokumentus.

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės nustato, kad kasininkas – Å«kio subjekto darbuotojas, Å«kio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas. Jeigu Å«kio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems Å«kio subjekto darbuotojams. Už apskaitos organizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Å¡ių taisyklių reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Darytina iÅ¡vada, kad jei direktorius nusprendžia, kad įmonėje kasininko pareigybė yra perteklinė, atlikti kasos operacijas pavedama kitam darbuotojui, t. y., ne kasininkui, kadangi direktorius yra įmonės darbuotojas, jis, Å¡iuo atveju, gali atlikti ir kasininko pareigas.

Direktorius - vienasmenis valdymo organas ir turi akcininkų susirinkimo įgaliojimus valdyti įmonę vienvaldiškai, todėl papildomų įgaliojimų ir sudaryti papildomų darbo sutarčių su juo (su savimi) nereikia. Skunde pažymima, kad Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė nelegalaus darbo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie turi didelę reikšmę nusižengimo nustatymui. Teismų praktikoje atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių.

Nustatydami šį požymį reikalinga tirti, koks yra atlygintinumo pobÅ«dis - periodinės iÅ¡mokos, kas mėnesį ar už atliktÄ darbÄ mokamos iÅ¡mokos. Å is atlygintinumo pobÅ«dis kai kuriais atvejais gali bÅ«ti reikÅ¡mingas nelegalų darbÄ atribojant nuo civilinių sutarčių. Pvz., darbo teisiniams santykiams dažniau bÅ«dingas periodiÅ¡kai mokamas atlyginimas už darbÄ , tuo tarpu atliekant užduotį civilinių sutarčių pagrindu paprastai sumokama priėmus galutinį darbo rezultatÄ .

Nagrinėjamu atveju galima matyti, kad V. R. dirbo civilinių santykių pagrindu ir siekė pelno, t. y., naudos sau, ir metams pasibaigus, suvedus rezultatus, išsimokėjo dividendus, kurie buvo apmokestinti nustatyta tvarka. Skunde nurodoma, kad kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos ANK 95 straipsnio sudėties objektui, t. y., ar konkretaus asmens veikoje yra ANK 95 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis.

Konstatavus, kad konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas neturėjo įtakos ANK 95 straipsnio sudėties objektui, galima iÅ¡vada, kad nėra administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnyje, sudėties, ir svarstytinas atsakomybės klausimas. Å iuo atveju, V. R. neatitinka nelegalaus darbo sÄ vokos požymių, kurie yra įtvirtinti LR užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, tačiau nagrinėjamu atveju, negalima nustatyti pavaldumo, nes fizinis asmuo negali bÅ«ti pavaldus sau, vadinasi, kad V.

R. dirba savarankiškai ir nėra jokio susitarimo su darbdaviu. Taip pat V. R. dirba neatlygintinai ir nedirba niekieno naudai, pažymėtina, kad V. R. siekia Bendrovės pelno. Todėl paskirta bauda šioje dalyje turėtų būti naikinama. Skunde dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 163 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje, pažymima, kad valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimo metu, už analogiškus nusižengimus, kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams skyrė 30 eurų baudas.

Svarbu paminėti, kad V. R. pripažino padariusi minėtus nusižengimus. Vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, turėtų sumažinti baudÄ ir skirti pusę numatytos minimalios baudos, nes skirdami baudÄ VMI pareigÅ«nai analogiÅ¡kÄ situacijÄ vertino skirtingai ir neatsižvelgdami, kad V. R. prisipažino padariusi Å¡iuos nusižengimus, taip pat teismo posėdžio metu juos pripažino ir gailėjosi.Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorės, laikinai atliekančios virÅ¡ininko funkcijas, R.

Ž. atsiliepime praÅ¡oma V. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : V. R. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta V. R. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ginčija aplinkybes, teigdama, jog nebuvo pagrindo sudaryti darbo sutartį, nėra pavaldumo santykių, ji dirbo neatlygintinai, draudžiamųjų pajamų neturi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl to nepraneÅ¡a, kasininko funkcijas suteikia pagrindÄ vykdyti teisės aktai.

Taip pat skunde praÅ¡oma už nusižengimus numatytus ANK 163 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje paskirtas nuobaudas sumažinti, skirti pusę minimalios už Å¡iuos nusižengimus numatytos baudos, nes V. R. pripažino juos padariusi ir gailisi. Todėl aukÅ¡tesnysis teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. R. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .

Administracinio nusižengimo byloje iÅ¡tirtų ir teismo nutarime iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. R. veiksmai padarius ATPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ kvalifikuoti tinkamai. Byloje esantis 2016 m. sausio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimas patvirtina, kad V. R. bÅ«dama vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė paskyrė save, t. y. V. R. UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Å iame sprendime nurodoma, kad direktorės pareigos suprantamos, kaip Bendrovės vadovo pareigos akcinių bendrovių įstatymo prasme; direktorius vykdo funkcijas, numatytas įstatymuose; direktorius privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų; su bendrovės vadovu darbo sutartis nesudaroma, jis dirba neatlygintinai.Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Ä®statymas) 19 straipsnio 1 punktas nustato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir vienasmenį valdymo organÄ ? bendrovės vadovÄ .

Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Šie duomenys patvirtina, kad Įstatyme imperatyviai nurodoma, jog darbo sutartis su bendrovės vadovu yra privaloma. Todėl tai, kad darbo sutartis su V. R. sudaryta nebuvo, pažeidžia Įstatymo nuostatas. Šių duomenų pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiama, jog nagrinėjamu atveju darbo sutartis nesudaroma, atmetami, kaip nepagrįsti.

Tokiu atveju, 2016 m. sausio 14 d. sprendimas nesudaryti darbo sutarties su vadovu prieÅ¡tarauja Ä®statymo nuostatoms ir negali bÅ«ti laikomas tinkamu vadovo darbo santykių įteisinimu.Apie sudarytÄ darbo sutartį su bendrovės vadovu (Å¡iuo atveju direktore) ir darbo pradžiÄ , pareiga praneÅ¡ti numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Aptartų ir įtvirtintų teisės normų pagrindu galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog V. R. privalėjo sudaryti darbo sutartį ir apie savo darbo pradžiÄ praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

IÅ¡ aukščiau pacituotos DK 42 straipsnio 2 dalies, matyti, jog apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai į Å¡iame straipsnyje nurodytų iÅ¡imčių, kai Å¡i pareiga nevykdoma, nepatenka. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos priežastys, jog darbas buvo neatlygintinas, draudžiamųjų pajamų nebuvo, neatleidžia V. R. nuo įstatymo pareigos praneÅ¡ti apie darbo pradžiÄ . Minėtų imperatyvių teisės normų nesilaikymas sudaro pagrindÄ konstatuoti jog V. R. dirbo nelegaliai. Todėl pagrįstai ir teisingai skundžiamame nutarime konstatuota iÅ¡vada, jog V.

R. veiksmuose yra nelegalaus darbo požymiai – nustatyti darbo sutarties teisiniai santykiai, nesudaryta darbo sutartis ir apie darbo pradžiÄ nepraneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka.Byloje nustatyta, jog V. R. atliko pardavėjos funkcijas, aptarnavo pirkėjus, dirbo elektroniniu kasos aparatu, pardavė (duomenys neskelbtini). Ä®vertinus tai, kad darbo sutartis su Bendrovės vadovu (direktore V. R.) sudaryta nebuvo, todėl nebuvo ir nurodytos darbo funkcijos, tame tarpe ir atlikti pardavėjo funkcijas. Todėl nors ir pripažintina, kad papildomos darbo sutarties V.

R. siekiant atlikti pardavėjos funkcijas nereikėjo, tačiau nesant darbo sutarties su ja, kaip su Bendrovės vadovu (direktore), ir joje nesant nurodytų papildomų funkcijų, apeliantė paskirdama save direktore, nesudarydama darbo sutarties, apie darbo pradžiÄ nepraneÅ¡dama nustatyta tvarka, bendrovės naudai atliko pardavėjos funkcijas, t. y. dirbo nelegaliai. Vertinant apeliacinio skundo argumentus susijusius su inkriminuoto ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiais – darbo santykių atlygintinumu ir pavaldumu pažymima, jog V.

R. dirbo ir pajamas uždirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, kuri yra pelno siekianti bendrovė. UAB (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo, kuris turi įstatus, valdymo organus, turtÄ ir atitinka kitus juridinio asmens požymius, todėl vien tai, kad V. R. yra vienintelė bendrovės akcininkė, jos, kaip bendrovės vadovo (direktorės) neatleidžia nuo atskaitomybės Å¡iam juridiniam vienetui. Todėl atmetant apeliacinio skundo argumentus pažymima, jog V. R. nepagrįstai tapatinasi su juridiniu asmeniu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V.

R. gailėjosi ir pripažino padarius nusižengimus numatytus ANK 163 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje, todėl praÅ¡o atsižvelgti į ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , paskirtÄ nuobaudÄ sumažinti ir skirti pusę minimalios baudos. Tačiau apeliaciniame skunde nurodomu motyvu mažinti paskirtÄ baudÄ nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skyrė minimalaus dydžio baudas numatytas aptariamų straipsnių sankcijose. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad V.

R. prisipažino ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta, nes minėtinai lengvinančiai aplinkybei bÅ«tinas nuoÅ¡irdus gailėjimasis, kuris vertinamu atveju nenustatytas, todėl mažinti paskirtÄ sias baudas nėra pagrindo. AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Administracinės nuobaudos paskirtos nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio, reikalavimų, nėra per griežtos, jos proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Paskirtos nuobaudos subendrintos nepažeidus ANK 38 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, V. R. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                              Danutė Giačaitė