2016-04-04 Nr. AB-7367-4-45-3-00162-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3438-624/2016

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00162-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjai J. C.,

A. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui T. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. (A. S.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) su teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. (toliau – ir užsienietis), kuris Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 4 d. sprendimu buvo sulaikytas trims mėnesiams apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis buvo sulaikytas, nes neturėjo teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir buvimą joje patvirtinančių dokumentų. Jis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, pažeidė šios įstaigos nustatytą tvarką ir savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę (Lenkijos Respubliką), t. y. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalies pagrindu. Paaiškino, kad užsienietis jam suprantama kalba buvo supažindintas su užsieniečių gyvenimo Užsieniečių registracijos centre tvarka, kurią jis pažeidė savavališkai išvykdamas į Lenkijos Respubliką, iš kurios buvo grąžintas atgal. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). Užsieniečio skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo, t.y. dėl jo sulaikymo pratęsimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė, tad kadangi aplinkybės nepasikeitė prašė sulaikymo terminą pratęsti 3 mėnesiams. Teigė, kad taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę pagrindo nėra.

Užsienietis A. S. prašė netenkinti Užsieniečių registracijos centro teikimo.

Teigė, kad jis nebuvo supažindintas su Užsieniečių registracijos centre galiojančia tvarka, negavo konsultacijos apie jo prašymo dėl politinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo procedūros eigą, todėl, bijodamas būti išsiųstas atgal į (duomenys neskelbtini), nusprendė pats vykti į Lenkijos Respubliką ir prašyti ten prieglobsčio, nes jis yra (duomenys neskelbtini), daugiau pasitiki tos valstybės institucijomis. Jis supranta, kad pažeidė taisykles, tačiau jokio pavojaus Lietuvos valstybei nekelia, grįžti į savo tėvynę negali (nes bus tuoj pat suimtas), turėdamas judėjimo laisvę, jis galėtų surinkti daugiau įrodymų, patvirtinančių jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstumą. Užsieniečio pasišalinimas iš Užsieniečių registracijos centro paaiškinamas kaip įvykęs nesusipratimas, nesusikalbėjimas užsieniečio su centro administracija.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino ir pratęsė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 4 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2016 m. birželio 4 d.

Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų užsieniečio asmens byloje esančių dokumentų, pareiškėjo atstovo, užsieniečio ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje, matyti, kad tai yra asmuo, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, neturintis leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir asmens dokumentų. Jis neturi grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimo (kelionės dokumento) ir šiuo metu negalima jo išsiųsti iš Lietuvos. Nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 4 d. sprendimu užsienietis A. S. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, nes, būdamas prieglobsčio prašytoju, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, ir taip trukdė priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (15/6-9)12PR-17 (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atsisakyta suteikti laikiną teritorinį prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje. Užsienietis buvo apskundęs teismo sprendimą dėl jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, 2016 m. vasario 3 d. nutartimi jo skundą atmetė ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą paliko galioti. Konstatuota, kad aukščiau minėto teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nepasikeitė ir užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnyko – šiuo metu nepatvirtinta užsieniečio tapatybė, taip pat išliko pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, kadangi jis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir būdamas apgyvendintas netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkiją. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali vėl bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis ir tokiu būdu trukdyti priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje. Išlikus teismo sprendimu nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, sulaikymo terminas pratęstas, alternatyvi sulaikymui priemonė netaikyta.

III. A. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime yra faktų nustatymo trūkumų. Teismas nurodo, kad užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/6-9) 12PR-17, kuriuo atsisakyta suteikti laikiną teritorinį prieglobstį užsieniečiui. Tačiau A. S. šį sprendimą yra apskundęs ir jis nėra įsiteisėjęs. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo asmens tapatybė šiuo metu nėra patvirtinta. A. S. yra išduotas Užsieniečio registracijos pažymėjimas, be to, jo asmens tapatybę patvirtina Asmens tapatybės patvirtinimo pažyma.

Teigia, kad vadovautis išimtinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi nedera. Teismas turi vertinti ir tai, ar pasikeitė užsieniečio nuostatos dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje, požiūris į Užsieniečių registracijos centro tvarkos laikymąsi.

Pažymi, jog užsienietis sulaikytas buvo ilgiau kaip 6 mėnesius, tačiau teismas nepasisakė, kodėl būtina jį sulaikyti ilgiau nei Įstatymo 114 straipsnyje nustatytu terminu. Teigia, kad teismas turi nustatyti ne šiaip poreikį, bet būtinybę užsienietį sulaikyti.

Pažymi, kad pasišalinimas iš Užsieniečių registracijos centro buvo vienkartinis momentas, dėl kurio užsienietis išreiškė nuoširdų gailestį, paaiškino jį kaip nesusipratimą. Nuo 2015 m. spalio 4 d. užsienietis vidaus tvarkos pažeidimų nepadarė.

Teigia, kad toliau laikyti sulaikytą užsienietį nėra pagrindo. Jis yra suinteresuotas, kad jo prašymas suteikti prieglobstį būtų išnagrinėtas. Turi būti įvertintas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo, paties užsieniečio nuostatos dėl jo sulaikymo būtinumo, vertinama, ar vis dar egzistuoja didelė rizika, kad asmuo pasislėps.

Mano, kad užsieniečio atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Užsieniečių registracijos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą.

Teigia, kad užsienietis klaidina teismą, teigdamas, jog priimant sprendimą buvo vadovautasi tik vienu jo elgesio epizodu. Užsienietis pirmą kartą buvo sulaikytas prie Lenkijos Respublikos sienos, jam neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos. Apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, jis iš jo pasišalino, vėl neteisėtai nuvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir grąžintas į Lietuvos Respubliką. Taigi, A. S. akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra bei jam, kaip prieglobsčio prašytojui, suteiktomis teisėmis.

Pareiškimai, kad asmuo pasišalino tik dėl to, kad jam nebuvo išaiškinta jo teisinė padėtis, yra klaidinantys, kadangi kiekvienam prieglobsčio prašytojui pasirašytinai yra išaiškinama jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, jo teisės ir pareigos.

Pasišalinęs iš Užsieniečių registracijos centro ir išvykęs į Lenkijos Respubliką, A. S. pažeidė Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 2 punkto, 135 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo 18.3 punkto, Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu patvirtintų „Laikinai Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių tvarkos taisyklių“ 8 punkto nuostatas.

Nurodo, kad užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė ne iš karto atvykęs į Lietuvos Respubliką, o tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų, bei po prašymo pateikimo vėl neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos šalių įstatymus. A. S. pateikta pažyma nėra laikoma asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančiu dokumentu, taigi, teigti, kad jo asmens tapatybė yra nustatyta, negalima. Pažymi, jog buvo pateiktas paklausimas į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikoje dėl jo asmens tapatybės bei pilietybės patvirtinimo bei kelionės dokumento išdavimo. Ambasada žodžiu patvirtino, kad sutinka išduoti A. S. grįžimo dokumentus į (duomenys neskelbtini). Užsienietis apskundė Migracijos departamento 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. (15/6-9) 12PR-17 Vilniaus apygardos administraciniam teismui; šiuo metu jis yra pateikęs atsisakymą nuo skundo. Iš faktinių aplinkybių ir asmens elgesio akivaizdu, kad jo atžvilgiu taikytinos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 ir 8 punktų nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčo dalykas – Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo pratęstas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 4 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminas iki 2016 m. birželio 4 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad A. S. į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai kirtęs Baltarusijos–Lietuvos sieną. 2015 m. rugsėjo 25 d., sulaikytas kelyje Suvalkai–Marijampolė, užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ((duomenys neskelbtini) piliečio A. S. asmens byla (toliau – ir asmens byla), b. l. 17, 4). Migracijos departamento 2015 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (15/6-9)-17PR-21 jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2015 m. spalio 5 d. Migracijos departamento 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (15/6-9)-25PR-24 užsienietis apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, iš kurio savavališkai pasišalino (asmens byla, b. l. 24). 2015 m. spalio 2 d. A. S. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnų, kai Lenkijos Respublikoje, kelyje A8, bandė nelegaliai patekti į krovininio automobilio priekabą, ir perduotas Lietuvos Respublikos pasieniečiams (asmens byla, b. l. 12–13). Migracijos departamento 2015 m. spalio 5 d. sprendimu priimtas nagrinėti A. S. prieglobsčio prašymas, jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Migracijos departamento 2016 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (15/6-5)-43PR-3 A. S. prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2016 m. balandžio 5 d., o 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (15/6-9)12PR-17 (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. buvo atsisakyta suteikti laikiną teritorinį prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje. VSAT Lazdijų rinktinės Sienos kontrolės skyrius 2015 m. spalio 2 d. teikimu kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą dėl A. S. sulaikymo, apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 4 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2016 m. sausio 4 d. Užsieniečių registracijos centras 2015 m. gruodžio 18 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti paskirto sulaikymo terminą ir teismas pratęsė jį iki 2016 m. kovo 4 d.

Užsieniečių registracijos centras 2016 m. vasario 25 d. su teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti A. S. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą. Švenčionių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. kovo 3 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino ir pratęsė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 4 d. sprendimu A. S. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2016 m. birželio 4 d. Teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu nepatvirtinta užsieniečio tapatybė, taip pat išliko pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, kadangi jis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir būdamas apgyvendintas netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkiją. Išlikus teismo sprendimu nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, sulaikymo terminas pratęstas, alternatyvi sulaikymui priemonė netaikyta.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies redakciją, galiojančią nuo 2015 m. gruodžio 1 d. (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija), prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais:

1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę;

2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;

3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra;

4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį;

5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:

1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);

2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);

3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;

4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;

5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą;

6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;

7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką;

8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;

9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. straipsnis papildytas 10 punktu – prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080).

Įstatymo 114 straipsnyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080), reglamentuojančiame užsieniečio sulaikymą, nustatyta: užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui (Įstatymo 114 str. 5 d.). Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą (Įstatymo 114 str. 6 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 konstatavo, jog Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje (pagal 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakciją Nr. XII-2080 nuo 2015 m. gruodžio 1 d. šis reglamentavimas įtvirtintas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje) yra įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas, į kurį patenka 6 mėnesių terminas, kai užsienietis gali būti sulaikytas 113 straipsnyje numatytais pagrindais, ir šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik egzistuojant 114 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį. Sulaikymo terminas gali būti pratęsiamas tik užsieniečiui, nebendradarbiaujančiam siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.), arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvusių aplinkybių visuma sudarė pagrindą priimti sprendimą pratęsti A. S. sulaikymo terminą: aplinkybė, kad A. S., neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką ir prašymą suteikti prieglobstį pateikęs tik sulaikytas pareigūnų, būdamas apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkiją, patvirtina Įstatymo 113 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų pagrindų ir sąlygų užsieniečio sulaikyti buvimą, kas konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Migracijos departamentui 2016 m. vasario 4 d. priėmus sprendimą Nr. (15/6-9) 12PR-17 (asmens byla, b. l. 46–48), kuriuo užsieniečio prašymas netenkintas (nesuteikti A. S. pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti jam papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus šiam sprendimui, nesant priežastims, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti A. S. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti A. S. atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos;

įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo A. S. atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento Nr. 1987/2006 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), A. S. šį Migracijos departamento sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kadangi, kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo teismo posėdyje ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-6243-561/2016), pareiškimą, kuriuo prašoma nenagrinėti jo skundo dėl Migracijos departamento 2016 m. vasario 4 d. sprendimo, A.

S. pateikė 2016 m. kovo 25 d., Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. pagrįstai konstatavo, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 ir 5 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnyko, todėl, dėl pareiškėjo skundo nesant galimybės vykdyti Migracijos departamento 2016 m. vasario 4 d. sprendimo, taip pat neturint reikiamų dokumentų pareiškėjo išsiuntimui įvykdyti, A. S. sulaikymo terminas galėjo būti pratęstas ir ilgesniam nei 6 mėnesių terminui. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog A. S. dar iki pirmosios instancijos teismo posėdžio sutiko, jog būtų pateiktas paklausimas į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikoje dėl jo asmens tapatybės bei pilietybės patvirtinimo ir kelionės dokumento išdavimo (b. l. 14), savaime nepatvirtina bendradarbiavimo siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kadangi pareiškimą, kuriuo atsisako nuo skundo dėl Migracijos departamento 2016 m. vasario 4 d. sprendimo panaikinimo, jis pateikė 2016 m. kovo 24 d. (pareiškimo surašymo data).

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sulaikymo termino pratęsimo, nevertino argumentų dėl jo sveikatos būklės, byloje nėra duomenų, kad Užsieniečių registracijos centre reikiama medicininė pagalba negali būti suteikta.

Kartu pažymėtina, kad Įstatymo 114 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą. Užsieniečių registracijos centro apeliaciniame skunde pateiktais duomenis, (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikoje kol kas tik žodžiu yra patvirtinusi, kad sutinka išduoti A. S. grįžimo dokumentus į (duomenys neskelbtini), todėl, kaip nustatyta Užsieniečių registracijos centro atstovo paaiškinimu teismo posėdyje, sprendimas dėl išsiuntimo turėtų būti įvykdytas artimiausiu metu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas naujas bylos aplinkybes ir Įstatymo 114 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas, mano, kad A. S. sulaikymo terminas patikslintinas, sulaikymo terminą nustatant iki 2016 m. balandžio 30 d.

Remiantis ankščiau nurodytais motyvais konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimas keistinas – Užsieniečių registracijos centro teikimas tenkintinas iš dalies ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 4 d. sprendimu A. S. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminas pratęsiamas iki 2016 m. balandžio 30 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. S. (A. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies. Pratęsti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 4 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini), paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2016 m. balandžio 30 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan