108af287-b2d3-4822-b980-e118ba352571 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-853-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00487-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Sangaras“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieÅ¡ieÅ¡kiniui užtikrinti, civilinėje byloje Nr. e2-789-773/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Sangaras“ ieÅ¡kinį atsakovui AS „Eviko“ dėl skolos, baudos, delspinigių bei palÅ«kanų priteisimo ir atsakovo AS „Eviko“ prieÅ¡ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei „Sangaras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Nasta“, uždaroji akcinė bendrovė Normetas, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sangaras“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Estijoje registruoto juridinio asmens AS „Eviko“ 17 077,16 Eur skolos, 60 491,47 Eur baudos, 788,32 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovas AS „Eviko“ pateikė ieÅ¡kovei prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės UAB „Sangaras“ 2018 m. balandžio 26 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai sudaryto perdavimo–priėmimo akto dalį dėl atliktų plieno konstrukcijų montavimo (surinkimo) darbų, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 115 816,75 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Atsakovas AS „Eviko“ 2019 m. kovo 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti ieÅ¡kovei UAB „Sangaras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ už 115 816,75 Eur sumÄ , areÅ¡tuotÄ turtÄ uždraudžiant parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti tretiesiems asmenims, o kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto esant nepakankamai – areÅ¡tuoti ieÅ¡kovės UAB „Sangaras“ pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, priklausančias ieÅ¡kovei UAB „Sangaras“ ir esančias pas jÄ ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, bet leidžiant atsiskaityti su atsakovu pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

4. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai egzistuoja grėsmė, jog, jei bÅ«tų priimtas atsakovui palankus sprendimas, jo vykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, nes ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra bloga. Å ios aplinkybės neneigia ir pati ieÅ¡kovė – ieÅ¡kovės vadovas byloje yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, jog yra nepajėgus sumokėti 588 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies. IÅ¡ pridėto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovės laisvai disponuojamos lėšos sudaro tik 1 470,84 Eur.

Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, jog ji yra priversta skolintis pinigus iÅ¡ vadovo M. V.. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovės vadovas nurodė, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovė neturi nei klientų, nei projektų, t. y. faktiÅ¡kai nevykdo Å«kinės komercinės veiklos ir, iÅ¡skyrus direktorių, neturi daugiau nė vieno darbuotojo. Taigi, prieÅ¡ieÅ¡kinio suma ieÅ¡kovei akivaizdžiai yra labai didelė. Atsakovo įsitikinimu, jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ didina ir ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningas elgesys, nes ieÅ¡kovės vadovas, nagrinėjant bylÄ , klaidina teismÄ dėl kai kurių faktinių bylos aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino –areÅ¡tavo už 115 816,75 Eur sumÄ ieÅ¡kovės UAB „Sangaras“ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždrausdamas jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teises, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – nurodė areÅ¡tuoti už trÅ«kstamÄ sumÄ ieÅ¡kovės pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas ieÅ¡kovę arba trečiuosius asmenis, leisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su atsakovu AS „Eviko“.

6. Spręsdamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, teismas atsižvelgė į tai, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje yra nuosekliai nurodomos faktinės aplinkybės dėl nuostolių, kuriuos patyrė atsakovas, ieÅ¡kovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal 2017 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SAN 10/2017. Teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis yra grindžiamas leistinais įrodymais, pateikiant nuosekliÄ teisinę argumentacijÄ , todėl teismas sprendė, jog atsakovas tikėtinai pagrindė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.

7. Teismas nurodė, kad pagal 2018 metų balanso duomenis ieÅ¡kovės UAB „Sangaras“ turto apskaityta už 25 646 Eur, iÅ¡ jų tik 5 929 Eur – ilgalaikis turtas, o per vienus metus mokėtinos sumos sudarė 14 986 Eur. Lyginant su praėjusiais finansiniais metais bendrovės turto sumažėjo daugiau nei per pusę ir nors ieÅ¡kovė gavo 9 654 Eur pelno, tačiau jo nepakako praėjusiais finansiniais metais patirtam nuostoliui padengti. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovės vardu registruota viena transporto priemonė, kuri, kaip nurodė ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu, ir sudaro ilgalaikį bendrovės turtÄ . IeÅ¡kovė turi tik vienÄ darbuotojÄ , kuris yra bendrovės vadovas ir akcininkas.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieÅ¡kovės atstovas ir nurodė, jog planuoja toliau tęsti veiklÄ , tačiau įvardyti konkrečių projektų, kuriuos Å¡iuo metu vykdo ar ketina artimiausiu metu pradėti vykdyti, negalėjo. Teismo vertinimu, bendrovės veikla, kuri sudarytų prielaidas gauti pajamas, Å¡iuo metu nevyksta. Teismas pastebėjo ir tai, kad ieÅ¡kovės atstovas 2019 m. kovo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog dažnai bendrovės veiklÄ tenka finansuoti pačiam vadovui, teikiant paskolas bendrovei, t. y. ieÅ¡kovės veiklÄ finansuoja jos vienintelis darbuotojas.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu neturi projektų, kurie realiai sudarytų sÄ lygas gauti pajamų ir toliau vystyti veiklÄ , bendrovės turimas turtas 2018 metais, lyginant su 2017 metais, sumažėjo ir bendra turimo ilgalaikio turto vertė yra labai maža, konstatavo, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis, atsižvelgiant į jai pareikÅ¡to 115 816,75 Eur prieÅ¡ieÅ¡kinio dydį, yra sunki, o tai gali lemti bÅ«simo atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovė UAB „Sangaras“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodyti Å¡ie pagrindiniai argumentai: 9.1. Skundžiamos nutarties motyvai dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui neatitinka aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Aktualioje teismų praktikoje pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti. BÅ«tent praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį. Asmens nesÄ Å¾iningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl pareiga jį įrodyti tenka tam asmeniui, kuris praÅ¡o tokių priemonių imtis prieÅ¡ kitÄ asmenį.

Taigi, skundžiamos nutarties motyvai aiÅ¡kiai nepagrįsti ir neįrodo grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, todėl nutartis naikintina. 9.2. Atsakovas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ esmės grindžia tik didele ieÅ¡kinio suma ir sunkia ieÅ¡kovės turtine padėtimi. Nei vieno įrodymo apie galimÄ nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovės elgesį, turint tikslÄ ateityje neatsiskaityti su atsakovu, atsakovas su praÅ¡ymu nepateikė. Taigi, atsakovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos ir skundžiama nutartis naikintina. 9.3.

Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiÅ¡kumo principo, nes jos neproporcingai varžo apeliantę ir daro jai didelę žalÄ . Dėl pritaikytų priemonių ieÅ¡kovė negali vykdyti jai įprastos komercinės veiklos, nes areÅ¡tavus bendrovės banko sÄ skaitoje esančias apyvartines lėšas, apeliantė neturi galimybės atsiskaityti už produkcijos gamybÄ ir montavimÄ . Realu, kad dėl taikytų priemonių ieÅ¡kovei gali tekti nutraukti veiklÄ . Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties.

Taigi, tokios priemonės tik papildomai sukelia nepatogumų skolininkui, norint įvykdyti prievolę kreditoriui. Dėl pritaikytų priemonių apeliantė negali prisiimti naujų sutartinių įsipareigojimų, t. y. užsakyti metalo konstrukcijų gamybÄ , montuoti parengtas konstrukcijas, taigi, laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės ne užtikrina atsakovui palankaus sprendimo įvykdymÄ , o jį kaip tik apsunkina.

10. Atsakovas AS „Eviko“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. IeÅ¡kovė neginčija faktinių aplinkybių, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio suma jai yra didelė, o jos turtinė padėtis Å¡iuo metu yra kritinė, todėl teismas, priimdamas nutartį, visiÅ¡kai pagrįstai pasirėmė Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1451-381/2016 ir civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017 suformuluotais iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog kadangi faktinę grėsmę ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiÅ¡kai neįmanoma, areÅ¡to taikymo praÅ¡ančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobÅ«džio teiginiu (didele ieÅ¡kinio suma).

Ar yra faktinis pagrindas remtis Å¡ia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo naÅ¡ta, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumÄ Ä¯rodinėjimo procese, perkeliama atsakovui. Paminėti Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s ir yra naudojami tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek žemesnių instancijų teismų praktikoje iki Å¡iol, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-116-236/2018, Å iaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-197-372/2019 ir kt.

Todėl ieÅ¡kovės argumentas, kad nutartis neva yra nesuderinama su Å¡iuo metu galiojančia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, yra atmestinas kaip nepagrįstas. 10.2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikant didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama atsakovui, t. y. bÅ«tent jis turi pagrįsti, jog ieÅ¡kinio suma jam nėra reikÅ¡minga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo. IeÅ¡kovė skunde net nebando pagrįsti galimumo įvykdyti atsakovui palankų teismo sprendimÄ , ar kad ieÅ¡kinio suma jai nėra reikÅ¡minga.

IÅ¡ ieÅ¡kovės elgesio bylos nagrinėjimo metu ir į bylÄ pateiktų dokumentų yra akivaizdu, kad jos turtinė padėtis yra ypač bloga. Taigi, nutartis yra priimta tinkamai iÅ¡analizavus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nenukrypus nuo galiojančios teismų praktikos, todėl nėra pagrindo jos naikinti. 10.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirmiausia turėtų bÅ«ti areÅ¡tuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos. BÅ«tent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliÅ¡kumas nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principo, nes areÅ¡tas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų Å«kinėje komercinėje veikloje.

Teismas skundžiama nutartimi iÅ¡ pradžių areÅ¡tavo ieÅ¡kovei priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o tik turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitose. Taigi, ekonomiÅ¡kumo ir Å¡alių interesų pusiausvyros principas Å¡iuo atveju nebuvo pažeistas. IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ absoliučiai jokių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad ji Å¡iuo metu realiai vykdo bent kokiÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , t. y. jog turi užsakymų, klientų, projektų.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė turi tik vienÄ darbuotojÄ , kuris tuo pačiu yra direktorius ir akcininkas. Tai paneigia ieÅ¡kovės nepagrįstas spekuliacijas dėl trukdymo montuoti parengtas metalo konstrukcijas, nes yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovė neturi tam jokių pajėgumų. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai neįrodė ir skunde nurodyto teiginio, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro jai didelę žalÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju iškilo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei atsakovo priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ ; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

14. Apeliantė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu nepasisako. Tačiau, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs antrÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ â€“ grėsmę, kad netaikius Å¡ių priemonių, atsakovui galimai palankus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas – remdamasis vien didele ieÅ¡kovei prieÅ¡ieÅ¡kinio suma ir ieÅ¡kovės bloga turtine padėtimi, nesilaikė aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės) nesÄ Å¾iningumÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , be kita ko, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sutinka su apeliantės UAB „Sangaras“ pozicija dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovei pritaikymo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, remdamasis 2016 ir 2017 m. teismų praktikoje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais apie areÅ¡to taikymo praÅ¡ančiam asmeniui suteiktÄ galimybę remtis didele atsakovui ieÅ¡kinio suma, vertino tik ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę apibÅ«dinančius duomenis ir priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės UAB „Sangaras“ turtinė padėtis, atsižvelgiant į jai pareikÅ¡to 115 816,75 Eur prieÅ¡ieÅ¡kinio dydį, yra sunki, o tai, teismo vertinimu, gali lemti bÅ«simo atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikÄ .

17. Tačiau, kaip visiÅ¡kai pagrįstai akcentavo apeliantė, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimÄ pagrindžianti aplinkybė. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neiÅ¡galėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimÄ (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 ir joje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika).

18. Taigi, tikėtinÄ grėsmę, kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ .

19. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikÅ¡to jam ieÅ¡kinio sumos reikÅ¡mingumÄ , bet jo elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

20. Esant pirmiau nurodytai vyraujančiai teismų praktikai, pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs prastÄ ieÅ¡kovės turtinę padėtį (kurios, kaip pastebėjo atsakovas, ieÅ¡kovė savo skunde iÅ¡ esmės neginčija), tačiau nenurodęs absoliučiai jokių motyvų dėl ieÅ¡kovės (ne)sÄ Å¾iningumo, neturėjo pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iÅ¡ kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimÄ , sukaupti.

21. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ teismų praktikÄ ir Å¡ios praktikos suformulavimo laikotarpį, atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės skundÄ nurodytas argumentas, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis visiÅ¡kai atitinka Å¡iuo metu galiojančiÄ aktualiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ . Atitinkamai atmestinas ir atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovė, siekdama skundžiamos nutarties panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių jai netaikymo, turėjo atskiruoju skundu pagrįsti, jog ieÅ¡kinio suma jai nėra reikÅ¡minga, o jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo.

22. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atsakovas jokių ieÅ¡kovės galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančių argumentų ir įrodymų nenurodė. Savo ruožtu praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovas apsiribojo tik bendro pobÅ«džio teiginiais neva ieÅ¡kovės elgesio nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ieÅ¡kovės grasinimai atsakovui įvairiausių tyrimų Lietuvos, Estijos ir Europos SÄ jungos institucijose inicijavimu ir ieÅ¡kovės vadovo pasisakymai teismo posėdžių metu, kuriais, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės vadovas bandė suklaidinti teismÄ .

Tačiau pastebėtina, kad tai, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas skirtingai vertina tarp jų kilusio ginčo aplinkybes ir todėl skirtingai jas komentuoja (traktuoja) teismo posėdžiuose, savaime nepatvirtina ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, be to, atsakovo nurodomos aplinkybės, t. y. ar ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė tikrovę atitinkančius faktus bei ar tinkamai vertino tarp jos ir atsakovo susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ , gali bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, todėl Å¡iuo metu, nesant galutinio įsiteisėjusio sprendimo byloje, jos nėra pakankamos ieÅ¡kovės tikėtinam nesÄ Å¾iningumui pagrįsti.

23. Nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygai konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieÅ¡kovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – atsakovo AS „Eviko“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestinas.

24. Kadangi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai dėl pritaikytų priemonių proporcingumo Å¡iuo atveju, nesant apskritai pagrindo taikyti ieÅ¡kovės turto areÅ¡to, nebeaktualus, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo AS „Eviko“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė