2024-05-08 Nr. CB-3100-2-10-3-00754-2023-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedKasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas byloje kvalifikavo esant ginčą dėl Pastato-poilsio namelio nuosavybės teisės ir nurodė, kad toks ginčas dėl teisės privalo būti sprendžiamas ginčo (ieškinio) teisenos tvarka, nors byloje expressis verbis nebuvo išreikštas ir neegzistavo dviejų ar daugiau subjektų priešpriešinis nuosavybės interesas į tą patį nuosavybės teisės objektą – Pastatą-poilsio namelį - kaip ginčą dėl teisės kvalifikuojantis požymis. Toks netinkamas bylos kvalifikavimas lėmė tai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išsprendė bylų teisenų (ginčo (ieškinio) teisena vs. ypatingoji teisena) konkurencijos klausimą ir bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuri pagal savo prigimtį ir esmę turėjo būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, nurodė nagrinėti ginčo (ieškinio) teisena, taip netinkamai taikydamas ir aiškindamas CPK 442 str. 1 p., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 5 p. nuostatas (skundo 5.1, 7-16 punktai).
Legislator headnote
AI generated2024-05-08 Nr. CB-3100-2-10-3-00754-2023-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise įgijo ir valdo pastatą – poilsio namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Full text
DOK-1823
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00754-2023-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. balandžio 30 d. paduotu pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „AUGA Mantviliškis“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise įgijo ir valdo pastatą – poilsio namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise įgijo ir valdo pastatą – poilsio namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Kasaciniu skundu pareiškėja ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą.
Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas byloje kvalifikavo esant ginčą dėl Pastato-poilsio namelio nuosavybės teisės ir nurodė, kad toks ginčas dėl teisės privalo būti sprendžiamas ginčo (ieškinio) teisenos tvarka, nors byloje expressis verbis nebuvo išreikštas ir neegzistavo dviejų ar daugiau subjektų priešpriešinis nuosavybės interesas į tą patį nuosavybės teisės objektą – Pastatą-poilsio namelį - kaip ginčą dėl teisės kvalifikuojantis požymis. Toks netinkamas bylos kvalifikavimas lėmė tai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išsprendė bylų teisenų (ginčo (ieškinio) teisena vs. ypatingoji teisena) konkurencijos klausimą ir bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuri pagal savo prigimtį ir esmę turėjo būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, nurodė nagrinėti ginčo (ieškinio) teisena, taip netinkamai taikydamas ir aiškindamas CPK 442 str. 1 p., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 5 p. nuostatas (skundo 5.1, 7-16 punktai).
2. Apeliacinės instancijos teismas byloje Nekilnojamojo turto registro duomenims suteikė absoliučią įrodomąją galią, nors kiti į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, taip netinkamai taikydamas ir aiškindamas CPK 197 str. 2 d. (skundo 5.2, 17-22 punktai).
3. Apeliacinės instancijos teismas suformavo juridinę reikšmę turinčių faktų įrodinėjimo standartą, grįstą privalomais tiesioginiais juridinę reikšmę turintį faktą įrodančiais įrodymais, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo praktikos bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, – teismas pripažįsta faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę, taip pat teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020) (skundo 5.3, 23-28 punktai).
4. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikavęs, kad byloje kilo ginčas dėl teisės, nepaisant to, kad pripažino, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, galinčių pagrįsti pareiškėjos reikalavimą dėl turto pripažinimo jos nuosavybe, savo kvalifikuoto ginčo dėl teisės neišsprendė iš esmės, taip netinkamai taikydamas CPK 7 str. ir 433 str. 7 d. nuostatas (skundo 5.4, 29-34 punktai).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti D. J. 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. balandžio 29 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 243.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
Agnė Tikniūtė