2023-01-18 Nr. AB-1646-3-62-3-00042-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-20-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00042-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 21R1-257 (AG1-230/08-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T-378 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria statinys – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Statinys), buvo įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą (toliau – ir 2020 m. sąrašas).

2. Pareiškėjas skunde bei jis ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog Taryba 2020 m. rugsėjo 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo į 2020 metų sąrašą buvo įtrauktas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Statinys. Komisija 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl šio Tarybos sprendimo atmetė.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Statinio būklė nėra pasikeitusi nuo jo įsigijimo, o 2018 metais buvo parengtas Statinio techninis planas, 2019 m. lapkričio 6 d. buvo pateikti projektiniai pasiūlymai ir tik 2020 m. gegužės 15 d. buvo priimta išvada dėl pritarimo projektiniam pasiūlymui. 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymas dėl statybos leidimo nebuvo išduotas. Atkreipė dėmesį, kad iš esmės atlikti Statinio rekonstrukciją nepažeidžiant teisės normų galima tik gavus leidimą, be jo, pareiškėjas apsaugodamas asmenis nuo griūvančio pastato galėjo atlikti tik minimalius darbus, kuriuos jis ir atliko: aptvėrė teritoriją, kad nebūtų galimybės į ją patekti, bei ėmėsi kitų veiksmų, kad Statinys negriūtų, t. y. pagerino pastato saugumą, o seniūnijos nustatytų defektų jis be leidimo negalėjo pašalinti. Nei griauti, nei rekonstruoti be leidimo negalėjo, nes toks veikimas yra uždraustas įstatymu. Tarybos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų: individualus aktas nėra objektyvus, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis bei nėra motyvuotas, taip pat priimant šį individualų aktą nebuvo remtasi viešojo administravimo principais.

4. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad nėra objektyvių duomenų, jog Statinys keltų kam nors pavojų, kadangi ten negyvena nei vienas žmogus, o teritorija aplink Statinį aptverta, pašaliniai asmenys negali patekti į teritoriją, t. y. Statinys nekelia pavojaus nei žmonėms, nei aplinkai.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad, įsigijęs Statinį, buvo priverstas išregistruoti neegzistuojančius statinius – taros supirktuvę, daržovių parduotuvę, kurie sudegė per gaisrą, nes buvusi savininkė jų neišregistravo. Nuosavybė įregistruota asmenų, kurie jau buvo mirę, taigi užtruko nemažai laiko, kol sudegę statiniai buvo išregistruoti ir suteikta galimybė sklype atlikti rekonstrukciją, nes tik išregistravus atsirado pakankamai žemės statyti statinius. Pareiškėjas, gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2020 m. gegužės 26 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 13-7-43 (toliau – ir Patikrinimo aktas), nedelsdamas telefonu susisiekė su Seniūnijos darbuotoju ir išdėstė, dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija, tačiau jam nebuvo nurodyta atvykti ir pateikti paaiškinimą. Nurodė, jog Patikrinimo akte nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kiek procentų trūksta tinko ir stogo dangos ir kaip šie trūkumai kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, taip pat nenurodyta, kaip išlindusi stogo konstrukcija ar OSB plokšte užkalti statinio langai kelia pavojų, nepridėta informacija apie Patikrinimo aktą surašiusio asmens kvalifikaciją, statybines ir technines žinias, kokiais teisės aktais vadovautasi bei kiti duomenys, rodantys Patikrinimo akto objektyvumą. Kaip Statinys kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, nėra nurodyta. Šias aplinkybes privaloma įrodyti įtraukiant statinį į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjui viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, būtų nustatęs terminą rekonstruoti Statinį ir pareiškėjas šį terminą būtų praleidęs. Pareiškėjui net nebuvo suteikta galimybė atlikti tinkamai ir pagal visus teisės aktus Statinio rekonstrukciją, todėl skundžiamas aktas buvo priimtas atimant galimybę iš pareiškėjo atlikti rekonstrukciją, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

6. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (toliau – ir Banko išrašas) duomenis pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ginčo Statinys. Paaiškino, jog, 2020 m. gegužės 26 d. atlikus Statinio techninės priežiūros patikrinimą, buvo nustatyta, kad Statinio būklė avarinė, reikalinga Statinį suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, kadangi jo tolesnis naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Seniūnija 2020 m. birželio 1 d. raštu Nr. 13-2-299 „Dėl ketinimo įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“ (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, kad, įvertinus patikrinimo metu nustatytus Statinio konstrukcijų pažeidimus ir Statinio būklę, vadovaujantis Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), Statinys gali būti įrašytas į 2020 metų sąrašą padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymui. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu, jis gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitiktis Aprašo 4 punkto reikalavimams yra nulemta vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka nepateikus minėtų dokumentų, remdamasis surinktais įrodymais, t. y. Patikrinimo aktu, fotonuotraukomis ir Banko išrašu, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnas pateikė duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriui, kuriam suteikta teisė mokesčių administravimo srityje rengti Sąrašus, ir pareiškėjo nekilnojamasis turtas buvo įtrauktas į 2020 m. sąrašą.

8. Atsakovas teigė, kad priimant Sprendimą buvo atliktos visos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, o pareiškėjo skundo teiginiai šių išvadų nepaneigia, todėl nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad Banko išrašas patvirtina, kad Statinio būklė – fiziškai pažeistas, o pareiškėjas tai paneigiančių duomenų nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, kad nekilnojamasis turtas apleistas ir nenaudojamas dėl kompetentingos institucijos sprendimu nustatyto priverstinio nuosavybės teisės į turtą valdymo ir (ar) naudojimosi apribojimo ir (arba) kad turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki šio nekilnojamojo turto įrašymo į Sąrašą patvirtinimo dienos ir duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad Statinio atitiktis Aprašo 4 punkte įtvirtintiems kriterijams yra nulemta veiksnių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose, nėra pagrindo panaikinti Sprendimą dėl pareiškėjo nurodomų priežasčių, kad Statinys stovėjo apleistas ir neprižiūrimas iki pareiškėjui jį įgyjant nuosavybės teise ir kad nebuvo baigtas dokumentų, reikalingų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, derinimo procesas, kadangi tokios aplinkybės į Aprašo 8 punkto veiksnių sąrašą nėra įtrauktos.

9. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Sprendimo dalis dėl Statinio įtraukimo į 2020 m. sąrašą buvo priimta nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl panaikinti Sprendimo dalį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) 4 straipsnyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte, Aprašo 4, 6, 10, 11 punktuose, 8.1, 8.2, 12.1 ir 12.2 papunkčiuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nustatė, kad nuo 2018 m. balandžio 25 d. pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ginčo Statinys.

12. Teismas vertino Seniūnijos 2020 m. gegužės 26 d. Patikrinimo akte konstatuotas aplinkybes, be kita ko, kad Statinys apleistas ir nenaudojamas, pavojinga jame ir arti būti, Statinio būklė yra galimai avarinė, reikalingas viso Statinio kapitalinis remontas, tolimesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai. Teismas nustatė, kad Seniūnijos 2020 m. birželio 1 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad Statinys gali būti įrašytas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymui, pažymint, kad nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba, kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Ši informacija apie ketinimą Statinį įtraukti į 2020 m. sąrašą 2020 m. birželio 1 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka nepateikus minėtų dokumentų, Seniūnija pateikė duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriui ir pareiškėjo nekilnojamasis turtas buvo įtrauktas į 2020 m. sąrašą, kuris buvo patvirtintas skundžiamu Tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu. Informacija apie šį sprendimą 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Pareiškėjo skundas dėl Tarybos Sprendimo dalies panaikinimo Komisijos 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu buvo atmestas.

13. Teismas nurodė, kad ginčo nėra, jog priimant ginčijamą Sprendimą nustatytų procedūrų buvo laikomasi, pareiškėjui buvo pranešta apie ketinimą ginčo Statinį įrašyti į 2020 m. sąrašą. Kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjo valdomas turtas atitiko Aprašo kriterijus, numatytus Aprašo 4 punkte, ir pagrindo taikyti Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčius nebuvo, Taryba Sprendimu patvirtino 2020 m. sąrašą, kuriuo pareiškėjo nekilnojamasis turtas buvo įtrauktas į šį 2020 m. sąrašą. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 29-2-116 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“.

14. Teismas pažymėjo, kad tai, jog Statinys atitinka Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus, labai aiškiai užfiksuota fotonuotraukose ir 2020 m. gegužės 26 d. Patikrinimo akte. Patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl skundo teiginiai (subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas), kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog Statinys yra apleistas, nepagrįsti.

15. Teismas vertino administracinėje byloje Nr. AG1-230/08ž2020 pateikto 2018 m. Techninio projekto Nr. 2018/06-02-TP-BD „Parduotuvės (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies patalpų paskirties keitimas į gyvenamąsias, įrengiant butą, rekonstravimo ir garažo statybos projektas“ (toliau – ir Projektas) turinį, Aiškinamojo rašto 3.4 papunktyje užfiksuotas aplinkybes, kad esamas 1938 m. pastatytas statinys (techninė būklė) šiuo metu apleistas ir neeksploatuojamas; pamatų būklė – gera; pirmo aukšto sienos – būklė gera; perdanga – būklė bloga, sijos paveiktos korozijos židinių; stogas – būklė bloga, dalis stogo nugriuvę. Teismas pažymėjo, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą Nr. 20/209464, ties žyma būklė, nurodyta fiziškai pažeista. Teismas sprendė, kad nustatyti statinio defektai, tokie kaip pastato su ištrupėjusią plytų mūro siena, stogo konstrukcijų defektai, pavojingai išsikišę stogo konstrukciniai elementai ir kiti pažeidimai, kurių visuma jau 2018 m. Techninio projekto Nr. 2018/06-02-TP- BD 3.3.1 papunktyje leido Statinio būklę vertinti kaip avarinę, negali būti laikomi mažareikšmiais ir neturinčiais įtakos pastato saugiai eksploatacijai, pastate ar greta jo esančių žmonių sveikatai ar gyvybei. Byloje duomenų, jog per Seniūnijos nustatytą terminą Patikrinimo akte nustatyti Statinio defektai būtų pašalinti teisės aktų nustatyta tvarka, nėra.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nebuvo vykdoma Statinio techninė priežiūra, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 82 punkte. Pareiškėjas neatliko Statytos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje nurodytų veiksmų. Pareiškėjo paaiškinimai dėl atliktų minimalių priežiūros veiksmų nepagrįsti objektyviais įrodymais ir nurodytos priežastys, kodėl jis jų neatliko (nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas Statinio rekonstravimui, naujai statybai) negali būti vertinamos kaip Statinio techninės priežiūros vykdymas.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Statinys pagal Įstatymą yra mokesčio objektas, kuris nepatenka nei į NTMĮ 4 straipsnyje nurodytas išimtis, nei į 7 straipsnį, kuriame nustatyti atvejai, kuomet nekilnojamasis turtas mokesčiu neapmokestinamas, vertino, kad ginčijamas Sprendimas įtraukti pareiškėjo nekilnojamąjį turtą į Sąrašą Aprašo 4 punkto nustatytų kriterijų pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Akcentavo, kad Patikrinimo akte aprašyta Statinio techninė būklė ir ją patvirtinančios fotonuotraukos pagrindžia Aprašo 4 punkto, kuris nurodytas Sprendime, nuostatas.

18. Teismas vertino, kad ginčijama Sprendimo dalis buvo priimta iš esmės nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų. Atsakovas tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones, todėl nebuvo pažeistos VAĮ 8 straipsnio nuostatos.

19. Teismas kitus proceso dalyvių argumentus vertino kaip neesminius, kurie nekeičia padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo.

20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, akcentuodamas, kad ginčo Statinys, iki pareiškėjui jį įsigijus buvo apleistas ir neprižiūrimas, ką patvirtina akivaizdūs duomenys, ir jis jau tuomet turėjo būti įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Taigi Statinys pareiškėjui buvo parduotas avarinės būklės. Atitinkamai, jei Statinys, kurio būklė nepasikeitė ilgą laiką, nebuvo pripažintas apleistu ar neprižiūrimu ir keliančiu pavojų kitų asmenų gyvybei, jis nepagrįstai įtrauktas į 2020 m. sąrašą. Be to, Statinio trūkumai atsirado dėl atsakovo netinkamai vykdomos priežiūros, neaktyvumo statinio eksploatavimo aspektu. Pats pareiškėjas, įsigijęs Statinį, pagerino jo saugumą – Statinį aptvėrė tvora, uždengė stogą medžiaga, kuri nepraleidžia vandens, demontavo kaminą. Pareiškėjas ketino pradėti rekonstrukcijos darbus, tačiau jiems atlikti negavo leidimo, kam turėjo įtakos ir šalyje paskelbtas karantinas.

23. Pareiškėjas dėl Patikrinimo akte nustatytų Statinio trūkumų akcentuoja, kad pats atsakovas užkalė Statinio langus OSB plokštėmis, taip pat krentantį tinką nuo lubų paremdavo pagaliais. Patikrinimo akte nustatyto pažeidimo – nenupjautos žolės – ištaisyti pats pareiškėjas negalėjo dėl šalyje paskelbto karantino. Pareiškėjo teigimu, Patikrinimo akte nėra išskirta, kokie pažeidimai yra esminiai, suponuojantis avarinę statinio būklę. Trūksta duomenų, kurie patvirtintų keliantį pavojų Statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

24. Pareiškėjas akcentuoja, kad gavęs Patikrinimo aktą telefonu buvo susisiekęs su Seniūnijos darbuotoju ir paaiškino susidariusią situaciją. Atvykti ir pateikti paaiškinimus vietoje jam nurodyta nebuvo. Negavo jokio pranešimo ar kitokio pobūdžio rašto, kuriame būtų nurodytas reikalavimas per 20 dienų atlikti tam tikrus veiksmus. Be to, Statinio būklę pakeisti, o tiksliau pagerinti per 20 dienų terminą, kuri atitiktų keliamus reikalavimus, yra neįmanoma.

25. Pareiškėjo teigimu, skundžiama Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, t. y. individualus aktas nėra objektyvus, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nėra motyvuotas. Be to, priimant šį individualų aktą nesivadovauta viešojo administravimo principais.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Seniūnijos jam įteiktame 2020 m. birželio 1 d. rašte ir 2020 m. gegužės 26 d. Patikrinimo akte nurodytų reikalavimų, jo nuomone, prieštaringumą, t. y. Raštu nustatyta galimybė jam per 20 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamas turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba atitikimas yra sąlygotas vienos ar kelių aplinkybių, numatytų Aprašo 8.1 ir 8. 2 papunkčiuose, tačiau Patikrinimo aktu teisė pateikti dokumentus nustatyta iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.

27. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevykdė pareigos tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Šią aplinkybę įrodo tai, kad nei vienas pareiškėjo pateiktas įrodymas teismo nebuvo įvertintas. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad bylos nagrinėjimo metu paklausus atsakovo atstovės, kokius darbus pareiškėjas turėjo atlikti, kad Statinys nebūtų laikomas apleistu ar neprižiūrimu ir kaip šiuos darbus atlikti be statybos leidimo, atsakymas nebuvo gautas.

28. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto faktines aplinkybes, akcentuoja ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam vertinimui ir padarytoms išvadoms.

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tam, jog nekilnojamas turtas būtų įtrauktas į sąrašą, atliekamas pastato būklės atitikties Aprašo 4 punkte išvardintiems kriterijams vertinimas. Į Tarybos sprendimu tvirtinamą Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą gali būti įrašytas ne bet koks fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, bet toks, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių ir dirbančių ar kitais tikslais būnančiu žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas yra įgalintas vykdyti statinių naudojimo priežiūrą, bet ne spręsti, kokie statiniai gali būti pripažinti apleisti ir nenaudojami bei keliantys pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, neatitinka ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo.

31. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, kaip Statinio savininkas, turėjo pareigą tinkamai rūpintis Statinio būkle, užtikrinti, kad Statinys ir jo konstrukcijos būtų naudojamos nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų, laikytis statybos techninių reglamentų reikalavimų, ne tik vykdyti Statinio techninę priežiūrą, bet ir šalinti Statinio techninio prižiūrėtojo fiksuotus Statinio trūkumus. Pareiškėjo argumentai, kad jam neva nebuvo suprantama, kokie yra Statinio defektai, nebuvo aišku, kokius trūkumus ir kokiais terminais jis turėtų šalinti, patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus. Pareiškėjo nurodomi atlikti veiksmai po Statinio įsigijimo tik patvirtina, kad jam buvo žinoma apie apleistą Statinio būklę. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų bylos duomenimis užfiksuotą Statinio būklę.

32. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Patikrinimo akte pareiškėjui nustatytas terminas (iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.) yra terminas, iki kurio turi būti atlikti Statinio remonto, rekonstravimo ar nugriovimo darbai, o ne, kaip teigia pareiškėjas, terminas, iki kurio turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad Statinys nėra apleistas ar neprižiūrėtas. Todėl argumentai, jog kyla prieštaravimų tarp Seniūnijos Patikrinimo akte ir Rašte pateikiamos informacijos, yra nepagrįsti.

33. Atsakovas nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, skundžiama Sprendimo dalis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, Sprendime yra nurodytas teisinis pagrindas, motyvai, apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas įgalioto asmens. Sprendimo turinys yra aiškus ir pakankamas.

34. Atsakovo teigimu, teismas visapusiškai tyrė ir vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, išklausė pareiškėjo, jo atstovo, taip pat ir atsakovo atstovės paaiškinimus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad teismas nevertino nė vieno pareiškėjo pateikto įrodymo, yra nepagrįsti. Teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T-378 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašo dalies, kuria į nurodytą sąrašą yra įtrauktas pareiškėjo M. M. nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų nustatęs, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Statinys yra apleistas ir nenaudojamas, pavojinga jame ir arti jo būti, Statinio būklė yra galimai avarinė, reikalingas viso pastato kapitalinis remontas, tolimesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, be to, įvertinęs tai, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad Statinys gali būti įrašytas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 m. sąrašą, išaiškinant jam teisę pateikti dokumentus, įrodančius, kad Statinys nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba, kad pareiškėjui priklausančio Statinio atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose, ir šių dokumentų pareiškėjui nepateikus, konstatavo, kad Taryba pagrįstai į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą įtraukė pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Statinį bei pripažino, kad Tarybos sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad aplinkybė, jog Statinys iki jam jį įsigijus buvo apleistas ir neprižiūrimas ir jo būklė nepasikeitę per ilgą laiką, reiškia, jog jis nepagrįstai įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 m. sąrašą. Be to, pareiškėjas pagerino Statinio būklę, ketino pradėti rekonstrukcijos darbus, tačiau jiems atlikti negavo leidimo. Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai nepagrindžia Statinio avarinės būklės, kuri būtų vertinama kaip kelianti pavojų Statinyje ar arti jo būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Pareiškėjas raštu nebuvo informuotas apie įpareigojimą pagerinti Statinio būklę. Kita vertus, Seniūnijos jam pateiktuose dokumentuose yra prieštaravimų dėl nustatytų terminų ir įpareigojimų turinio bei įvykdymo termino. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiama Tarybos sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neištyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje nenurodė, kokius statinio darbus gali atlikti pareiškėjas be statybos leidimo.

38. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

41. Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių. Jos įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Nuosavybė įpareigoja. Šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje pažymima, kad mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos ir remiamos naudingos ūkinės pastangos, pritraukiamas kapitalas, investicijos arba priešingai – stabdomos nepageidautinos socialinės-ekonominės raidos tendencijos (žr., 1997 m. liepos 10 d. nutarimą).

42. Vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą yra aktualus pirmosios instancijos teismo akcentuotas teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Vietos savivaldos įstatyme, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtintu aprašu detalizuota Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarka.

43. Pagal Aprašo 4 punktą į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, langų ar kitų statinio angų sandarinimui panaudotos kitokios nei statinio projekte numatytos medžiagos, ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų). Pagal Aprašo 6 punktą iki kiekvienų metų birželio 1 d. Savivaldybės administracijos seniūnijos, savo teritorijoje įvertinusios nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato statinius ir patalpas, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi, surašydamos patikrinimo aktus, sudaro jų preliminarius sąrašus ir registruotais laiškais per 10 darbo dienų informuoja savininkus ar valdytojus apie ketinimą įrašyti į Sąrašą jų nekilnojamąjį turtą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo šiam turtui nustatymą. Aprašo 8 punktas nustato, kad savininkas ar valdytojas gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos šių aplinkybių: 8.1. kompetentingos institucijos sprendimu nustatytas priverstinis nuosavybės teisės į turtą valdymo ir (ar) naudojimosi apribojimas, (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui ar valdytojui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimą ar hipoteką); 8.2. turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki šio nekilnojamojo turto įrašymo į Sąrašą patvirtinimo dienos ir duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre.

44. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo Statinys, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą, nuo 2018 m. balandžio 25 d. pareiškėjui priklauso nuosavybes teise.

45. Statinio patikrinimą pagal Aprašo 6 punkte nustatytą reglamentavimą atliko Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Petrašiūnų seniūnija, kuri 2020 m. gegužės 26 d. surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 13-7-43, kuriame, atsižvelgdama į nustatytus ir fotonuotraukose užfiksuotus statinio trūkumus, konstatavo, kad pastatas apleistas ir nenaudojamas, pavojinga jame ir arti būti, statinio būklė yra galimai avarinė, reikalingas viso pastato kapitalinis remontas bei pareikalauta statinio techninę priežiūrą vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, kadangi tolimesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Seniūniją iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. Seniūnija 2020 m. birželio 1 d. raštu Nr. 13-2-299 „Dėl ketinimo įrašyti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“ informavo pareiškėją, kad Statinys gali būti įrašytas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymui, nurodant, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu, jis gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba, kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose.

46. Įvertinus Patikrinimo akto turinį bei į bylą pateiktas statinio fotonuotraukas, sutiktina su Patikrinimo akto išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad nustatytos aplinkybės yra pakankamos, patvirtinančios Statinio apleidimo ir nepriežiūros, pavojingumo faktus.

47. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Statinys iki jam jį įsigijant jau buvo netinkamos, avarinės būklės ir ankstesniais metais nebuvo įrašytas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, neturi teisinės reikšmės, nes nagrinėjamu atveju ginčo objektu yra statinio įrašymas į 2020 m. sąrašą, kai Statinys buvo valdomas pareiškėjo nuosavybes teise pagal Patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes. Pagal Aprašo nuostatas pareigą mokėti įrašyto į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą nekilnojamojo turto mokestį turi asmenis, kurie valdo turtą nuosavybes teise (Aprašo 3 p.).

48. Aptartas Apraše įtvirtintas teisinis reglamentavimas bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas, kad jam priklausantys Statinys nebūtų įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 m. sąrašą, turėjo pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, jog ėmėsi esminių turto tvarkymo veiksmų ar susidarė kitos objektyvios aplinkybės (Aprašo 8.1–8.2 p.).

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia prieštaringus teiginius dėl informavimo pareigos pažeidimo Aprašo 6 punkte nustatyto reglamentavimo kontekste, viena vertus, teigdamas, kad negavo jokio pranešimo ar kitokio pobūdžio rašto, kuriame būtų nurodytas reikalavimas per 20 dienų atlikti tam tikrus veiksmus, kita vertus, atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. birželio 1 d. Seniūnijos raštu buvo informuotas apie jam nuosavybes teise priklausančio Statinio būklę, kuri buvo užfiksuota 2020 m. gegužės 26 d. patikrinimo akte. Be kita ko, pareiškėjas apeliaciniame skunde patvirtina, kad gavęs Patikrinimo aktą, telefonu buvo susisiekęs su Seniūnijos darbuotoju ir paaiškino susidariusią situaciją. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie ketinimą jam priklausantį Statinį įtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 m. sąrašą su reikalavimu per konkretų terminą atlikti tam tikrus veiksmus bei pateikti atitinkamus duomenis.

50. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas per Seniūnijos 2020 m. birželio 1 d. rašte nustatytą terminą būtų pateikęs dokumentus, įrodančius, kad jam priklausantis Statinys nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba, kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjas pateikė Seniūnijai per Patikrinimo akte nustatytą terminą duomenis apie Patikrinimo akte nustatytų reikalavimų atlikimą, negalimumą juos atlikti ar kitas objektyvias aplinkybes.

51. Nustatytų aplinkybių pagrindu, remdamasi ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai įtraukė pareiškėjui priklausantį nekilnojamojo turto objektą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 m. sąrašą, todėl atsakovo priimta Sprendimo dalis laikytina pagrįsta ir teisėta, taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamo Sprendimo dalies neatitikties VAĮ 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nes iš Komisijai bei teismui pateiktų pareiškėjo skundų turinio matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimta ginčijama Sprendimo dalis.

52. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ginčui aktualias bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis