2017-03-02 Nr. AB-4928-3-61-3-03530-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-266-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03530-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Š. (K. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. (K. Š.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. Š. (K. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. 1. 27-30), prašydamas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus m. skyrius) pateikti pareiškėjui atsakymą į jo 2016 m. liepos 4 d. prašymą.

2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas pateikė teismui atsisakymą nuo skundo, nes atsakovas geruoju ėmėsi jo kompetencijai priskiriamų veiksmų atlikimo ir 2016 m. spalio 6 d. išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. balandžio 12 d. ir 2016 m. liepos 4 d. prašymus (b. 1. 45-16). Be to, pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 160 Eur už skundo surašymą (įskaitant konsultacijas ir patarimą), 120 Eur už atskirąjį skundą su konsultacija bei po 60 Eur už prašymus dėl bylos nutraukimo ir išlaidų atlyginimo priteisimo (b. 1. 41-42).

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime (b. 1. 52-55) neprieštaravo skundo atsisakymui, tačiau prašė sumažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nes prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė.

Teigė, kad svarbu atsižvelgti į bylos apimtį ir sudėtingumą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo (delsimo pateikti atsakymą į pareiškėjo raštą), byloje nagrinėjamos aplinkybės buvo tipinės ir nereikalavo specialių teisinių žinių, byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės ir / ar fakto klausimai, nebuvo reikalinga platesnė teisės normų ir teismų praktikos analizė, nagrinėjama byla yra nedidelės apimties. Pareiškėjo atstovas atstovauja pareiškėjo interesus jau nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d., be to, pareiškėjo atstovui dar iki skundo nagrinėjamoje byloje rengimo momento buvo žinomos ginčo faktinės aplinkybės, taigi skundo ir kitų procesinių dokumentų byloje parengimas, pasirengimas teisminiam procesui nepareikalavo iš pareiškėjo atstovo didesnių laiko sąnaudų ir specifinių teisinių žinių.

Be to, atsakovo nuomone, būtina įvertinti ir pareiškėjo atstovo parengtų dokumentų turinį bei sudėtingumą. Pareiškėjas pateikė teismui 2 puslapių skundą, kurio pirmame puslapyje, be kita ko, išdėstyti dalyvaujančių byloje asmenų rekvizitai, o antrame puslapyje – pareiškėjo reikalavimai teismui, procesiniai klausimai, priedų sąrašas. Faktinės ginčo aplinkybės pateiktame skunde yra išdėstytos ypač glaustai, nemažą pirmojo skundo puslapio dalį sudaro pareiškėjo atsakovui 2016 m. liepos 4 d. pateiktame prašyme išdėstytų reikalavimų pacitavimas, skunde išdėstytas vienintelis teisinis argumentas. Taigi, skundas yra itin lakoniškas, o jo parengimas nereikalauja ypatingų teisinių žinių ir didesnių laiko sąnaudų, todėl nepaisant to, kad pareiškėjas prašo priteisti net 160 Eur, nurodydamas, kad pareiškėjo interesams atstovaujantis advokato padėjėjas sugaišo 4 val. šio procesinio dokumento parengimui (inter alia ir susipažinimui su dokumentais, teisinei konsultacijai), manytina, kad tiek nurodytas skundo parengimo laikas, tiek ir skundo turinys suponuoja išvadą, kad pareiškėjo nurodytos sąnaudos nebuvo būtinos tokio pobūdžio dokumento parengimui.

Taip pat pažymėjo, jog, nors pareiškėjas prašo nutraukti bylą, kadangi pareiškėjo reikalavimai yra įvykdyti, ir inter alia prašo rašytinio proceso tvarka spręsti klausimą dėl išlaidų atlyginimo, tačiau išlaidų detalizavimą pareiškėjas pateikia atskiru tos pačios dienos prašymu, už kurio parengimą taip pat prašo atlyginti išlaidas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas dirbtinai didina priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, parengdamas du atskirus prašymus. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė teismui 2016 m. gruodžio 5 d. bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo pagrindimą ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitą, tačiau bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančioje lentelėje nurodyta, kad prašymo dėl bylos nutraukimo ir prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimui ir pateikimui pareiškėjo atstovas sugaišo po 1,5 val., šie dokumentai parengti teismui 2016 m. gruodžio 12 d., todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip pareiškėjo atstovas bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje apskaičiavimo pagrindimo lentelės rengimo metu galėjo žinoti, kiek konkrečiai laiko gali pareikalauti minėtų prašymų parengimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 61-64) priėmė pareiškėjo skundo atsisakymą ir administracinę bylą nutraukė. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 280 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalies, 103 straipsnio 4 punkto, 104 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas pareiškėjo atsisakymą nuo skundo priėmė ir bylą nutraukė.

Remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad NŽT Vilniaus m. skyrius po pareiškėjo skundo teismui padavimo pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2016 m. liepos 4 d. prašymą, t. y. įvykdė pareiškėjo skundo reikalavimą, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 5, 7 ir 8.2 punktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo prašoma priteisti 160 Eur suma už skundo surašymą neviršija nustatyto maksimumo. Tačiau teismas šiuo atveju sutiko su atsakovo išdėstyta pozicija, kad ginčo pobūdis bei pareiškėjo teismui pateikto skundo turinys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo surašymą neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų. Teismo vertinimu, pareiškėjui priteistina už skundo surašymą (įskaitant pasirengimą) patirtų išlaidų suma šiuo atveju mažintina iki 100 Eur.

Taip pat, vadovaudamasis Rekomendacijų 5 ir 8.15 punktų nuostatomis, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašoma priteisti 120 Eur suma už atskirojo skundo parengimą neviršija nustatyto maksimumo, todėl gali būti priteistina.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo po 60 Eur už prašymų nutraukti bylą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas surašymą teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 5 ir 8.16 punktais, pažymėjo, jog nors pareiškėjo nurodoma 120 Eur suma už minėtų dviejų prašymų parengimą neviršija nurodyto maksimumo, tačiau, teismo vertinimu, dviejų prašymų pateikimas šiuo atveju nebuvo būtinas, kadangi jau atsisakydamas skundo ir prašydamas nutraukti bylą pareiškėjas prašė priteisti jam ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo atveju pareiškėjui priteistina tik 60 Eur išlaidų.

Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo NŽT Vilniaus m. skyriaus priteisė 280 Eur (100 Eur + 120 Eur + 60 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Pareiškėjas K. Š. (K. Š.) pateikė atskirąjį skundą (b. l. 67-70), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalį dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo visa apimtimi. Taip pat prašo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog parašoma už skundą 160 Eur dydžio suma neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų, ir dėl to turi būti mažintina iki 100 Eur, nes šiuo atveju pareiškėjo prašoma už skundo parengimą priteisti atlyginimo suma (160 Eur) ir taip jau yra net 1 336 Eur mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą (1 496 Eur), be to, sudaro tik apie 10 proc. Rekomendacijose nustatytos sumos, todėl ją dar sumažinti nėra pagrindo, nes iš esmės tokiu atveju būtų jau ne užtikrinta, o ribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Be to, 160 Eur suma yra apskaičiuota atsižvelgiant į faktiškai sugaištą laiką, taikant taip pat jau sumažintą 40 Eur dydžio valandinį advokato padėjėjo darbo įkainį (40 Eur < 59,84 Eur (748 Eur x 0,1 x 0,8)) nei nustatyta Rekomendacijose, todėl prašoma priteisti suma už skundo parengimą (160 Eur) yra teisinga, būtina ir pagrįsta.

Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad dviejų prašymų pateikimas šiuo atveju nebuvo būtinas, kadangi jau atsisakydamas skundo ir prašydamas nutraukti bylą pareiškėjas prašė priteisti jam ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo atveju pareiškėjui priteistina tik 60 Eur išlaidų. Pažymėtina, jog išlaidų priteisimui teismui turi būti paduotas ne bet koks abstraktus prašymas, o aiškus ir motyvuotas prašymas raštu su tinkamu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Akivaizdu, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo priteisimo ir dėl skundo atsisakymo nėra tapatūs. ABTĮ skirtingų pagal turinį ir esmę prašymų įforminimo tvarkos nereglamentuoja. Tokiu, būdu pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dviejų prašymų pateikimas šiuo atveju nebuvo būtinas tampa nepagrįsta. Be to, pagal Rekomendacijų 5 ir 8.16 punktus maksimalus užmokestis, priteistinas už tokio pobūdžio prašymų parengimą šiuo atveju sudaro po 247 Eur už kiekvieną (771,90 Eur x 0,4 x 0,8) dokumentą. Pareiškėjas prašo priteisti tik po 60 Eur, t. y. prašoma suma yra net 187 Eur mažesnė už minėtą Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą, be to, sudaro tik iki 25proc. Rekomendacijose nustatytos sumos. Įforminus abu prašymus viename procesiniame dokumente, prašoma suma taip pat būtų net 127 Eur mažesnė už minėtą Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą, be to, atitinkamai sudarytų tik iki 50 proc. Rekomendacijose nustatytos sumos, todėl vienu ar kitu atveju tiek prašomos sumos už atskirus dokumentus (po 60 Eur), tiek jų bendra suma (120 Eur), yra pagrįstos ir teisingos, ir mažinti jas (ją) nėra pagrindo, nes tokiu atveju būtų ne užtikrinta, o ribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Pažymėtina ir tai, kad už kiekvieną prašymą prašoma 60 Eur suma yra apskaičiuota atsižvelgiant į faktiškai sugaištą laiką taikant taip pat jau sumažintą 40 Eur dydžio valandinį advokato padėjėjo darbo įkainį (40 Eur < 61,75 Eur (771,90 Eur x 0,1 x 0,8)) nei nustatyta Rekomendacijose, todėl prašoma priteisti suma (po 60 Eur už vieną arba iš viso 120 Eur) už prašymų parengimą yra taip pat teisinga, būtina ir pagrįsta.

Pažymi, jog šioje byloje pareiškėjo perteklinio išlaidavimo nėra. Pareiškėjas pateikė teismui tik bylai būtinus procesinius dokumentus, t. y. skundą, atskirąjį skundą, prašymą dėl skundo atsisakymo ir prašymų pagrindimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Už skundą prašoma (160 Eur) suma yra mažesnė net 1 336 Eur, ir sudaro tik apie 10 proc. nuo Rekomendacijose nustatytos sumos (nuo 1 496 Eur). Už prašymus prašomos po 60 Eur sumos taip pat yra mažesnės net po 187 Eur, ir sudaro tik iki 25 proc. nuo Rekomendacijose nustatytų sumų (po 247 Eur/vnt). Pareiškėjo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis byloje taip pat nėra nustatytas.

Teigia, jog, objektyviai vertinant bylos medžiagą, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, o ne ją apriboti, įvertinus paties atsakovo veiksmus (neveikimą), kurie ir sudarė prielaidas tokio dydžio pareiškėjo patirtoms išlaidoms atsirasti, būtent atsakovas, kaip pralaimėjusi šalis, tokias išlaidas ir turi atlyginti. Kadangi patirtų išlaidų dydis rengiant būtinus procesinius dokumentus ženkliai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra apskaičiuotas atsižvelgiant į faktiškas darbo laiko sąnaudas, taikant jau sumažintą valandinio atlygio tarifą, dėl ko atitinka bylos (keliamų klausimų) sudėtingumą, todėl nepažeidžia Rekomendacijų 2 punkte numatytų vertinimo kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, manytina, šiuo konkrečiu atveju, administracinėje byloje faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui turi būti priteistos prašoma apimtimi.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 82-85) prašo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismai priteisia ne bet kokias turėtas atstovavimo išlaidas, o būtinas ir pagrįstas atstovavimo išlaidas (2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011). Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto lingvistine formuluote ir teismų praktikos nuostatomis, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, turi įvertinti ne tik tai, ar prašoma priteisti suma neviršija maksimalių nustatytų dydžių, bet taip pat ir atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus.

Kitaip tariant, teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kokia suma yra tinkama priteisti, t. y. teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1105-560/2016). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia ginčo šaliai susitarimo su savo atstovu pagrindu sumokėti ir didesnę sumą, negu nustatyta Civilinio proceso kodekse bei Rekomendacijose, tačiau sprendžiant, kokia išlaidų suma priteistina iš priešingos ginčo šalies, teismo nesaisto advokato ir kliento susitarimas dėl advokato paslaugų kainos.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos už advokato pagalbą administraciniame procese, pagrįstai atsižvelgė ne tik į aplinkybę, kad prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų sumų, tačiau įvertino ir kitus teismų praktikoje ir Rekomendacijose nustatytus kriterijus, t. y. teismas atsižvelgė į tai, kad byla yra nesudėtinga, mažos apimties, pareiškėjo atstovo parengtas skundas teismui yra ypatingai lakoniškas (skundą sudaro tik nepilni 2 puslapiai, pirmame skundo puslapyje, be kita ko, išdėstyti dalyvaujančių byloje asmenų rekvizitai, antrame – pareiškėjo reikalavimai, procesiniai klausimai, priedų sąrašas, faktinės aplinkybės išdėstytos glaustai, nemažą skundo dalį sudaro pareiškėjo Vilniaus miesto skyriui pateikto prašymo pacitavimas, skunde yra išdėstytas vienintelis teisinis argumentas), byloje nėra keliami sudėtingi teisės ar fakto klausimai, pagrįstai nusprendė sumažinti pareiškėjui priteistiną sumą.

Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prašymo dėl bylos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė 2 savarankiškus procesinius dokumentus – prašymą dėl bylos nutraukimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Prašyme dėl bylos nutraukimo jis išdėstė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau priteistinų bylinėjimosi išlaidų nepagrindė ir nedetalizavo, tačiau detalią informaciją dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo išdėstė savarankiškame atskirame prašyme.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų turinys iš dalies dubliuoja prašyme dėl bylos nutraukimo išdėstytus teiginius, be to, šiame prašyme pareiškėjas plačiai cituoja teisės aktų nuostatas. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo abu prašymus, t. y. tiek prašymą dėl bylos nutraukimo, tiek prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo išdėstyti viename procesiniame dokumente, tokiu būdu, nesukurdamas sąlygų papildomų išlaidų atsiradimui. Be to, pažymėtina ir tai, kad nei pareiškėjo cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-450-624/2016, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009 nėra nurodoma, kad teismas atsisako priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą vadovaudamasis tuo, kad nėra pateiktas atskiras prašymas dėl išlaidų atlyginimo.

Taigi, negalima išvada, kad atskiro rašytinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimas yra būtina sąlyga, su kuria yra siejama asmens galimybė gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, toks prašymas, kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, gali būti inkorporuojamas ir kitokio pobūdžio procesiniame dokumente. Kita vertus, pažymėtina, kad asmenys savo turimomis procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai ir neturi siekti galimai dirbtinai padidinti iš priešingos bylos šalies priteistinų sumų.

Todėl šioje konkrečioje situacijoje, pareiškėjas, prašydamas teismo nutraukti administracinę bylą, galėjo jau kartu su šiuo prašymu pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą patvirtinančius dokumentus, bet ne rengti visiškai savarankišką prašymą. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, vadovaudamasis 2016 m. gruodžio 5 d. bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje Nr. eI-8981-629/2016 apskaičiavimo pagrindimu, prašo teismo priteisti 160 Eur už skundo su priedais parengimą ir pateikimą (įskaitant teisinę konsultaciją, susipažinimą su dokumentais), kurio parengimas pareikalavo iš pareiškėjo atstovo 4 valandų, 120 Eur už atskirojo skundo parengimą ir pateikimą, kurio parengimas pareikalavo 3 valandų bei po 60 Eur už prašymo dėl bylos nutraukimo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą, kiekvieno kurių parengimas užtruko po 1,5 valandos. Akcentuotina, kad tiek pateiktą skundą, tiek prašymus sudaro nepilni 2 puslapiai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2S-1105-560/2016, konstatavo, kad net ir 4 puslapių atsiliepimo, kurio pirmame puslapyje išdėstyti šalių rekvizitai, o ketvirtame puslapyje – dalyvaujančio byloje asmens prašymas ir priedų sąrašas, parengimas „ <...> negalėjo reikalauti 4 valandų profesionalaus teisininko darbo <...>.“. Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje teikti procesiniai dokumentai yra iš esmės tipiniai, lakoniški, jų parengimas negalėjo pareikalauti iš pareiškėjo atstovo didesnių laiko sąnaudų ir sumažino priteistinų išlaidų dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo vietoj jo prašytos 400 Eur išlaidų atlyginimo sumos priteista 280 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma (ABTĮ 41 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pateiktus dokumentus ir įvertinęs tiek ginčo pobūdį, tiek pareiškėjo pateikto skundo turinį, atsižvelgęs į protingumo ir proporcingumo kriterijus, sprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma už skundo surašymą (įskaitant pasirengimą) nuo 160 Eur mažintina iki 100 Eur, o vietoj 120 Eur už prašymų nutraukti bylą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (po 60 Eur) surašymą priteistina tik 60 Eur už vieną iš prašymų.

Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui, kuris nesutinka su tuo, kad jam išlaidų atlyginimo suma buvo sumažinta.

Pirmiausia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris reiškia, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303 – 316 p., 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Taip pat pabrėžtina, jog, nepaisant teigiamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektų, šio instituto prevencinis vaidmuo gali turėti ir teisę į teisminę gynybą ribojantį poveikį, nes rizikuodamas būti įpareigotas padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas asmuo gali susilaikyti nuo savo pažeistos subjektinės teisės gynimo teisme. Šis aspektas tampa ypač svarbus administraciniame procese, kuriame paprastai privatus subjektas gina savo teises, kurias tikrai ar tariamai pažeidė viešojo administravimo subjektai. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Nagrinėjamu atveju, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, jog pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas būtent ne užtikrino pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, o ją apribojo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog pareiškėjo prašoma priteisti 160 Eur suma už skundo surašymą nors ir neviršija nustatyto maksimumo, tačiau, atsižvelgiant į ginčo pobūdį bei pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų, nepagrįstai sumažino šią sumą iki 100 Eur. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, šiuo atveju pareiškėjo prašoma už skundo parengimą priteisti atlyginimo suma (160 Eur) ir taip jau yra daugiau nei devynis kartus mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą (748 Eur (užpradėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.) x 0,8 (Rekomendacijų 5 p.) = 1 496 Eur). Be to, šios išlaidos yra su bylos nagrinėjimu teisme susijusios, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir pareiškėjo realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pagrįstos pridedamais dokumentais), todėl prašoma priteisti suma už skundo parengimą (160 Eur) pareiškėjui turi būti priteisiama.

Taip pat ir dėl išlaidų atlyginimo už pareiškėjo prašymo nutraukti bylą ir prašymo priteisti jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą parengimą. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog dviejų prašymų pateikimas šiuo atveju nebuvo būtinas, kadangi jau atsisakydamas skundo ir prašydamas nutraukti bylą pareiškėjas prašė priteisti jam ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo atveju pareiškėjui priteistina tik 60 Eur išlaidų. Pažymėtina, jog tinkamo išlaidų atlyginimo priteisimui teismui raštu turi būti paduotas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Tai reiškia, jog suinteresuota šalis turi pareigą pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–34/2011).

Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS62–521/2011). Taigi, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju pareiškėjo pateiktas atskiras prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo kartu su išlaidas pagrindžiančiais įrodymais buvo perteklinis ir nebūtinas ir todėl už jį pareiškėjui neturi būti atlyginama. Be to, pagal Rekomendacijų 5 ir 8.16 punktus maksimalus užmokestis, priteistinas už tokio pobūdžio prašymų parengimą šiuo atveju sudaro po 247 Eur (771,90 Eur x 0,4 x 0,8) už kiekvieną dokumentą, o pareiškėjo prašoma suma yra tik po 60 Eur už kiekvieną prašymą, t. y. keturis kartus mažesnė už minėtą Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą, todėl dar labiau ją sumažinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog šios išlaidos yra tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir pareiškėjo realiai turėtos (pagrįstos pridedamais dokumentais), todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma už prašymų parengimą (60 Eur + 60 Eur = 120 Eur) taip pat pareiškėjui turi būti priteista.

Pažymėtina, jog pareiškėjas šiuo atveju, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl priteisiamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo visa apimtimi taip pat atskirajame skunde prašo priteisti ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikia šių kitų jo patirtų išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą įrodančių dokumentų.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis, kurioje pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo vietoj jo prašytos 400 Eur išlaidų atlyginimo sumos priteista 280 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma (ABTĮ 41 str. 2 d.), keičiama, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinant ir priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kita skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo K. Š. (K. Š.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjo K. Š. (K. Š.) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir pareiškėjui K. Š. (K. Š.) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus priteista 280 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Pareiškėjo K. Š. (K. Š.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti pareiškėjui K. Š. (K. Š.) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas