1083492c-d669-4f5c-bc2c-4f4c658d53df · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1408-459/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04472-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TP Logistics“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas: pripažinti, kad 2018 m. balandžio 10 d. su ieÅ¡kovu V. B. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 43 atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TP Logistics“ vadovaudamasi DK 58 straipsnio 2 dalimi nutraukė pažeisdama teisės aktų reikalavimus; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui ne mažiau kaip 6 vidutinio darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ turtinei žalai atlyginti; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo kitos po atleidimo iÅ¡ darbo einančios dienos (2020 m. kovo 27 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos; negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į ankstesnį darbÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 4 000 Eur neturtinei žalai kompensuoti; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad pradėjo dirbti pas atsakovę 2018 m. pavasarį, atsivedė savo klientus iÅ¡ buvusios darbovietės, naudojosi anksčiau turėta „Skype“ paskyra, darbdavys neprieÅ¡taravo. 2019 m. ieÅ¡kovas buvo perkeltas į pardavimų vadovo pareigas, jam buvo pakeltas atlyginimas. Po 7 mėnesių atsakovė pasiÅ«lė darbo santykius nutraukti. Nepavykus nutraukti darbo santykių atsakovės norimomis sÄ lygomis, atsakovė ėmėsi spaudimo priemonių (atėmė darbo priemones, sukÅ«rė pareigybių nuostatus, pradėjo stebėsenÄ , pateikė 12 pretenzijų dėl reikalavimo pasiaiÅ¡kinti, paskyrė 6 drausmines nuobaudas už nedideles klaidas).

Pandemijos sÄ lygomis ieÅ¡kovas jautė papildomÄ stresÄ , nes jis serga astma. Atsakovė neužtikrino saugių darbo sÄ lygų. IeÅ¡kovas galėjo užtikrinti tinkamÄ darbo funkcijų atlikimÄ iÅ¡ namų, pateikė praÅ¡ymÄ leisti dirbti nuotoliniu bÅ«du, tačiau atsakovė Å¡io praÅ¡ymo netenkino, atsiuntė ieÅ¡kovui pasiraÅ¡yti darbo nuotoliniu bÅ«du tvarkÄ , kurioje pakeistos atlyginimo mokėjimo sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovas nepasirašė. Atsakovė reikalavo atvykti į darbÄ , nepaaiÅ¡kinusi priežasčių.

Ieškovui neatvykus, jis buvo atleistas iš darbo nepagrįstai. Ieškovas tinkamai vykdė darbo funkcijas. Dirbdamas iš namų jis naudojo kompiuterį darbo funkcijoms atlikti.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog per mėnesį ieškovui reikėdavo atlikti 200 skambučių. Ataskaitoje jų nurodyta mažiau. Naujų klientų paieška – viena iš ieškovo funkcijų. Vienas iš paaukštinimo kriterijų – pelno padidinimas iki 5 000 Eur. Ieškovui nepasiekiant rezultato, dėl ko buvo tartasi, atsakovė pasiūlė ieškovui grįžti į ankstesnes pareigas. Tarp šalių daug susitarimų vyko žodžiu, tačiau ieškovui nevykdant susitarimų pradėta bendrauti raštu ir įforminti susitarimus raštiškai.

Su ieÅ¡kovu darbo sutartis nutraukta dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo ir dėl pakartotino pareigybių pažeidimo. Atleidimas buvo teisėtas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas. Ribotas stebėjimas pradėtas 2020 m. vasario mėn. teisėtai, vadovaujantis patvirtinta tvarka. IeÅ¡kovas, prieÅ¡ tapdamas direktoriumi, buvo vadybininkas ir pareigas atlikdavo neblogai. Su direktoriaus pareigomis ieÅ¡kovas nesusitvarkė. Atsakovė neturėjo iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kovas pažadėjo pasiekti geresnius rezultatus, dėl to buvo paskirtas pardavimų direktoriumi ir jam pakeltas darbo užmokestis. Atsakovė pateikė ieÅ¡kovui pareiginius nuostatus, kurių ieÅ¡kovas neskundė. Atsakovė teisėtai nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kovu dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo funkcijų pažeidimo: melagingų duomenų ataskaitose nurodymas, pravaikÅ¡ta (darbe buvo sudarytos saugios darbo sÄ lygos, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas serga astma, paminėta tik teisme, ieÅ¡kovas privalėjo dirbti biure), atsakovės nurodymų ignoravimas.

Kai nebuvo biure kito asmens, ieÅ¡kovas turėjo priimti korespondencijÄ . Taip pat ieÅ¡kovas padarė vienarÅ«Å¡ius pažeidimus pakartotinai: dokumentų originalo nepateikimas, sistemingas vėlavimas, atsakovės vardo diskreditavimas, sÄ skaitų nesuvedimas į ataskaitÄ . Skype paskyra ir el. paÅ¡tas buvo naudojami darbe, jų patikra atlikta teisėtai, patikros metu nustatyta, jog ieÅ¡kovas netinkamai atlieka darbo funkcijas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 1 293 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pagrindiniai teismo motyvai: 4.1. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas savo pareigos ne vėliau kaip 2020 m. kovo 18 d. atvykti į darbÄ ir dirbti atsakovės nurodytoje darbo vietoje patvirtintu darbo laiku nevykdė. Motyvavo tuo, kad „jam nepaaiÅ¡kino bÅ«tinumo“. IeÅ¡kovo nurodytos priežastys (karantino paskelbimas, mažamečio vaiko auginimas ar jo vertinimas dėl galimybės dirbti nuotoliniu bÅ«du) negali bÅ«ti pripažintos pakankamai svarbiomis, galinčiomis pateisinti tiesioginių teisėtų nurodymų nevykdymÄ .

Pažymėjo, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovas serga bronchine astma, ieÅ¡kovas nurodė tik bylÄ nagrinėjant teisme. Duomenų, kad dėl nustatytos ligos ieÅ¡kovui buvo rekomenduota paskelbto karantino metu dirbti nuotoliniu bÅ«du, byloje nėra. Be to, net ir Å¡i aplinkybė (bronchinė astma), įvertinus darbdavio užtikrintas saugias darbo sÄ lygas karantino metu (klientų nepriėmimas, kitų kolegų nebuvimas darbo vietoje ir pan.), negali bÅ«ti pripažinta svarbia, pateisinančia darbdavio nurodymų ignoravimÄ .

Nepaisant turimos ligos ieÅ¡kovas teigė karantino metu bendravęs su klientais, todėl logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas jo atsisakymas atvykti į darbdavio nurodytÄ darbo vietÄ darbo funkcijoms atlikti. Tai, jog buvo teikiama melaginga informacija apie skambučių kiekį, teismo posėdžio metu patvirtino teisme liudiję ieÅ¡kovo buvę bendradarbiai. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu, duodama parodymus teisme, Klaipėdos filialo vadovė nurodė ir tai, jog dėl neapibrėžtų ieÅ¡kovo žodinių susitarimų, kurie paaiÅ¡kėdavo vėliau, buvo nustatyta, kad rezultatas neatitinka realybės, kai kurie vykdyti pervežimai buvo nuostolingi, bendrovei buvo padaryta žala.

Atsakovės darbuotojai patvirtino, kad ieÅ¡kovas prarado pasitikėjimÄ dėl melagingų duomenų teikimo, dėl susitarimų nesilaikymo, dėl ciniÅ¡ko darbdavio nurodymų ignoravimo, neatvykimo į darbÄ nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d., neatsakingo požiÅ«rio į darbÄ , nuolatinio vėlavimo ir t. t. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbuotojo pareigų pažeidimÄ â€“ neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties.

Be to, per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ â€“ vėluodavo į darbÄ , netvarkingai vedė duomenis į sistemÄ . IeÅ¡kovas pakartotinai ir sistemingai nevykdė darbdavio teisėtų nurodymų, dėl tokio darbuotojo elgesio darbdavys prarado pasitikėjimÄ darbuotoju, negalėjo sklandžiai ir efektyviai organizuoti darbo bei užtikrinti darbdavio interesų apsaugos, tokie pažeidimai pagrįstai priskirti prie Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodytų Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų.

IeÅ¡kovo argumentai, kad dėl neatvykimo į darbÄ ir (ar) nuolatinio vėlavimo, ir (ar) dėl sÄ skaitos neįtraukimo laiku į apskaitÄ , ir (ar) originalių dokumentų neiÅ¡siuntimo darbdavys jokios žalos nepatyrė, atmestini, kaip nepagrįsti, nes ne tik turtinės žalos padarymas lemia darbdavio teisę laikyti darbo pareigų pažeidimÄ Å¡iurkščiu ar taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies nuostatas. 4.2. Remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo reikalauta pasiaiÅ¡kinti.

Kaip nurodė pats ieÅ¡kovas, nuo 2019 m. sausio mėnesio iki jo atleidimo jis turėjo paraÅ¡yti 12 pasiaiÅ¡kinimų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakovės pareiga pareikalauti pasiaiÅ¡kinimo buvo tinkamai įgyvendinta. Ginčo dėl to bylos nagrinėjimo metu nekilo. PasiaiÅ¡kinimų skaičių nulėmė nustatytų pažeidimų skaičius. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklausti liudytojai parodė, kad ieÅ¡kovas darydavo pažeidimus ir anksčiau, tačiau jam buvo sakomos tik žodinės pastabos.

Vėliau pradėjo nustatytus pažeidimus forminti raÅ¡tu. 4.3. Nurodė, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas – melagingas duomenų pateikimas darbdaviui apie skambučių skaičių buvo 2020 m. kovo 2 d., ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ 2020 m. kovo 16 d., reikalavimas atvykti į darbo vietÄ buvo iÅ¡siųstas 2020 m. kovo 18 d., pirmas vienarÅ«Å¡is darbo pareigų pažeidimas dėl originalių dokumentų neiÅ¡siuntimo paaiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 11 d., praÅ¡ymas dėl pasiaiÅ¡kinimo diskreditavus bendrovę iÅ¡siųstas 2020 m. kovo 24 d., praÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo – sÄ skaitos Nr. BCL UAB DN 1943406 nesuvedimo į sistemÄ ir neperdavimo buhalterijai – suraÅ¡ytas 2020 m. vasario 27 d.; pirmas vienarÅ«Å¡is darbo pareigų pažeidimas – vėlavimas į darbÄ , paaiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 11 d., praÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti dėl vėlavimo į darbÄ 2020 m. vasario 27 d. bei 2020 m. vasario 26 d. vėlavimÄ po pietų buvo suraÅ¡ytas 2020 m. vasario 27 d. ir t. t.

IÅ¡ pateiktų duomenų nustatė, kad nebuvo pažeistas Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje nurodytas reikalavimas, todėl nustačius, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas teisėtai, ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu vertintas kaip nepagrįstas ir atmestas. Teismui nenustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, bylos nagrinėjimo metu konstatavus, jog ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto pagrindu buvo teisėtas ir pagrįstas, ieÅ¡kovui neįrodžius visų sÄ lygų, bÅ«tinų atsakovės atsakomybei atsirasti, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo priteisimo atmestas. 4.4.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog jo norėjo atsikratyti ir nemokėti kompensacijų, neatitinka tikrovės, nes darbdavys siÅ«lė mokėti kompensacijas, tačiau nesutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡oma 5 mėnesių kompensacija. 4.5. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumÄ (byla nebuvo sudėtinga, nebuvo keliami nauji teisės klausimai), suteiktų teisinių paslaugų kokybę ir apimtį (byla buvo iÅ¡nagrinėta per du teismo posėdžius), pripažino, jog pagrįstos ir optimalios atstovavimo iÅ¡laidos yra 1/2 dalis Å¡alių patirtų iÅ¡laidų (atitinkamai 1 634,99 Eur ir 1 293,19 Eur).

Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 1 293,19 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. IeÅ¡kovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai skundo motyvai: 5.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė reikalavimo dėl neturtinės žalos kompensacijos priteisimo, atsakovei pažeidus apelianto teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , todėl mano, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 5.2.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad:

a) atsakovės ar atsakovės užsakovo nurodymas pateikti bÅ«tent originalius dokumentus buvo apeliantui pateiktas, b) originalÅ«s dokumentai nebuvo iÅ¡siųsti ir c) dėl tariamo ar realaus dokumentų originalų neiÅ¡siuntimo atsakovė patyrė žalÄ . 5.3. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad:

a) apeliantas potencialiems klientams skambindavo ne vien iÅ¡ mobiliojo telefono, bet ir naudodamasis Skype ir Viber programine įranga, todėl dalis skambučių nebuvo fiksuojama mobiliojo ryÅ¡io paslaugų operatoriaus skambučių ataskaitose, b) dėl atsakovės ir apelianto nurodomo skambučių skaičiaus nesutapimo atsakovė žalos nepatyrė ir c) „šaltų“ skambučių normatyvas nebuvo įtvirtintas kaip formalus reikalavimas pagal darbo sutartį ar duomuo, atspindintis rezultatyvumÄ , todėl net ir netikslių duomenų ataskaitoje pateikimas negalėjo tapti darbo sutarties nutraukimo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo tvarkos pažeidimo pagrindu. 5.4. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad:

a) apeliantas pavėlavo į darbÄ tyčia (prieÅ¡ingai, vėlavimui buvo objektyvios priežastys, paaiÅ¡kintos apelianto), b) dėl apelianto vėlavimo atsakovė patyrė žalÄ ir c) kitiems atsakovės darbuotojams taip pat buvo taikomos drausminės nuobaudos už vėlavimÄ Ä¯ darbÄ . Be to, apelianto darbas buvo kilnojamojo pobÅ«džio, darbo sutartyje nenustačius nei darbo funkcijų atlikimo vietos iÅ¡imtinai atsakovės biure, nei normuojant darbo valandas griežtai nuo 8 val. iki 17 val. Atitinkamai atvykimas į atsakovės biurÄ keliomis ar keliolika minučių vėliau savaime nesudarė pagrindo teigti, kad buvo pažeista darbo tvarka. 5.5.

Nurodo, kad nesiekė diskredituoti atsakovės ar padaryti žalos jos dalykinei reputacijai. Jo blogi atsiliepimai apie atsakovės transporto priemones buvo skirti iÅ¡imtinai įtampai tarp atsakovės ir jos užsakovo sumažinti, pastarajam pradėjus reikÅ¡ti pagrįstas pretenzijas dėl netinkamos paslaugų kokybės. Tokiomis aplinkybėmis, jausdamas užsakovo emocinę bÅ«senÄ ir nepasitenkinimÄ ir bÅ«damas atsakingas už situacijos sprendimÄ , apeliantas tÄ kart juokais prisitaikė prie užsakovo nuotaikų, kad iÅ¡saugotų jo pasitikėjimÄ . 5.6.

Nurodo, kad neįtraukė į atsakovės apskaitÄ UAB „B. C. L.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ne dėl tyčinių veiksmų ar nerÅ«pestingumo, be to, tai nesukėlė realios žalos. 5.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d. apeliantas neatvyko į atsakovės biurÄ , ir vertino tai kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo tvarkos pažeidimÄ , neatsižvelgęs, kad apeliantas dėl susidariusios nepalankios epideminės COVID-19 situacijos ir visuotinės baimės bei neapibrėžtumo pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ darbo funkcijas atlikti nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ namų; visas savo darbo funkcijas apeliantas galėjo atlikti ir faktiÅ¡kai atliko iÅ¡ namų; apeliantas augina mažametį vaikÄ (4 metų) ir serga lėtine liga – alergine astma; darbo sutartyje nebuvo numatyta apelianto pareiga dirbti biure ar pavaduoti kolegas priimant korespondencijÄ ir atsiliepiant į skambučius; atsakovė nenurodė poreikio ir bÅ«tinybės apeliantui atvykti į biurÄ . 5.8.

Nurodo, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas 2017-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2216-852/2017 darbo sutarties nutraukimÄ dėl darbuotojo kaltės buvo pripažino fiktyviu. 5.9. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas netinkamai aiÅ¡kinus ir pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo, vertinimo bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, kuriomis turėjo vadovautis, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , ir nepagrindė padarytų iÅ¡vadų visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis). 5.10.

PraÅ¡o priimti naujus įrodymus – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo bylÄ , nes ji turi reikÅ¡mės nustatant apelianto teisių pažeidimo faktÄ ir mastÄ ir buvo gauta tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, taip pat 2020 m. kovo 27 d. apelianto ir atsakovės sudarytÄ turto grÄ Å¾inimo aktÄ , kuris patvirtina apeliantui neÅ¡iojamojo kompiuterio suteikimÄ ir atitinkamai jo teisėtÄ naudojimÄ darbo funkcijoms atlikti.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. 6.1. Nurodo, jog ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde savo reikalavimus grindžia bei kelia argumentus, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturėtų naujų apeliaciniame skunde teikiamų argumentų, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, vertinti ir plačiau dėl jų pasisakyti. 6.2.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ konstatuodamas, kad atsakovė turėjo ne vienÄ pagrindÄ nutraukti su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį, t. y. dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi ieÅ¡kovas padarė ne tik Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, bet ir daug antrų tokių pačių (vienarÅ«Å¡ių) pažeidimų. SprendimÄ pirmosios instancijos teismas priėmė visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausęs paties ieÅ¡kovo žodinius paaiÅ¡kinimus, apklausęs liudytojus.

Kadangi darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai, pirmosios instancijos teismas taip pat teisėtai ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo iÅ¡vestinius ieÅ¡kinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, kompensacijos priteisimo. 6.3. Nurodo, kad ieÅ¡kovas neginčijo, jog atsakovei buvo pateiktos netikslios ataskaitos. Tik apeliaciniame skunde iÅ¡kėlė naujÄ argumentÄ , jog neva naujiems potencialiems klientams buvo skambinta per Skype ir Viber. Tai ne tik kad nesÄ Å¾ininga gynybinė versija, bet ir nelogiÅ¡ka, nes pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ naujiems potencialiems klientams niekada nėra skambinama per programas Skype ir Viber.

Toks bÅ«das neprofesionalus ir bendrovėje nepriimtinas. 6.4. Nurodo, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d. motyvuodamas Vyriausybės nutarimu dėl karantino paskelbimo ir nuotolinio darbo galimybės sudarymo, nors toks darbo organizavimas nebuvo suderintas su darbdaviu, nereagavo į kvietimus pasirodyti darbe. 6.5. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nevykdė įpareigojimo grÄ Å¾inti kompiuterį, kuriame buvo konfidencialÅ«s atsakovės duomenys. 6.6. Nurodo, kad ieÅ¡kovas sistemingai nesilaikė privalomos darbo drausmės, darbo grafiko, visiÅ¡kai nepaisė atsakovės pastabų dėl vėlavimų, pavaldumo principÄ tiesiog ignoravo, akivaizdžiai pažeidė darbo tvarkos taisykles, kurios įpareigojo ieÅ¡kovÄ laiku ateiti į darbÄ .

Tokiam sisteminiam vėlavimui, atsakovės nustatytos darbo tvarkos ignoravimui pasiteisinimo nebuvo. 6.7. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nesilaikė įpareigojimo tinkamai tvarkyti įmonės dokumentacijÄ , nors ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ teisingai, korektiÅ¡kai ir laiku suvesti duomenis į bendrovės valdymo programÄ . 6.8. Nurodo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kiek tai susiję su tariamu ieÅ¡kovo privatumo pažeidimu, nenagrinėtinas ir Å¡i bylos dalis CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutrauktina, nes ieÅ¡kovas 2020 m. balandžio 24 d. praÅ¡ymo, teikto DGK, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jokių motyvų dėl tariamo privatumo pažeidimo nenurodė.

Šį motyvÄ ieÅ¡kovas pradėjo naudoti tik ieÅ¡kinyje. DGK ieÅ¡kovas prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė jau 4 000 Eur sumÄ ir motyvus dėl tariamo privatumo pažeidimo, t. y. nesilaikyta privalomos iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. 6.9. Nurodo, kad ieÅ¡kovo naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinumas nepagrįstas, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl naujų įrodymų pridėjimo neturėtų bÅ«ti tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 5. Apeliantas praÅ¡o priimti naujus įrodymus – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo bylÄ , nurodo, kad ji turi reikÅ¡mės nustatant apelianto teisių pažeidimo faktÄ ir mastÄ ir buvo gauta tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, taip pat 2020 m. kovo 27 d. apelianto ir atsakovės sudarytÄ turto grÄ Å¾inimo aktÄ , kuris, apelianto manymu, patvirtina apeliantui neÅ¡iojamojo kompiuterio suteikimÄ ir atitinkamai jo teisėtÄ naudojimÄ darbo funkcijoms atlikti.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005). Kadangi nauji įrodymai – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo byla negalėjo bÅ«ti pateikta pirmosios instancijos teismui, nes buvo gauta tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, o 2020 m. kovo 27 d. turto grÄ Å¾inimo aktas, teisėjų kolegijos vertinimu, neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl naujai pateikti įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo dalyko 8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2018 m. balandžio 10 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 43, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimtas į darbÄ transporto vadybininku, nustatytas 1 351,35 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovas paskirtas pardavimų direktoriumi, mėnesinis darbo užmokestis padidintas iki 2 244,68 Eur; mėnesinis darbo užmokestis nuo 2019 m. gegužės 1 d. nustatytas 2 428,17 Eur. 2020 m. sausio 21 d. susitarimu dėl darbo sutarties Nr. 43 nutraukimo Å¡alių susitarimu nurodyta, kad Å¡alys ketina nutraukti darbo sutartį bendru Å¡alių susitarimu ir susitarti dėl pagrindinių darbo sutarties sÄ lygų, Å¡is susitarimas Å¡alių nepasiraÅ¡ytas. 2020 m. sausio 24 d. ieÅ¡kovui el. paÅ¡tu įteikti Pardavimų vadovo pareiginiai nuostatai. 2020 m. sausio 29 d.

UAB „TP Logistics“ direktoriaus įsakymu Nr. PI-02 patvirtinta Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 5 d., 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. vasario 19 d., 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. vasario 27 d. prašymais ieškovui buvo nurodyta pasiaiškinti dėl galimų darbo pareigų pažeidimų. 2020 m. kovo 2 d. el. laiške ieškovas rašė, jog vasario mėn. atliko 270 skambučių, tačiau „Tele2“ ataskaitoje buvo nurodyti 196 skambučiai.

Be to, ne visiems numeriams, kurie nurodyti ataskaitoje, buvo skambinta. IÅ¡ „Sodros“ duomenų matyti, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. V. B., L. O. ir S. S. buvo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai. M. D. atostogavo laikotarpiu nuo 2020 kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 25 d. IÅ¡ 2020 m. kovo 16 d. susiraÅ¡inėjimo el. paÅ¡tu matyti, kad ieÅ¡kovas prašė atsakovės sudaryti galimybę dirbti nuotoliniu bÅ«du nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 30 d., pratęsiant šį terminÄ pagal bÅ«tinybę. IeÅ¡kovui buvo nurodyta, kad jis turi pateikti tinkamos formos praÅ¡ymÄ . 2020 m. kovo 17 d.

įsakymu Nr. 03/25 patvirtintas nuotolinio darbo UAB „TP Logistics“ tvarkos apraÅ¡as. 2020 m. kovo 18 d. raÅ¡te ieÅ¡kovui dėl darbo organizavimo nurodyta, jog ieÅ¡kovas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 18 d. savavaliÅ¡kai nepasirodė darbe, be darbdavio sutikimo iÅ¡sinešė įmonės turtÄ , todėl nedelsdamas turi jį grÄ Å¾inti, be to, su ieÅ¡kovu nebuvo sudarytas susitarimas dirbti nuotoliniu bÅ«du, ieÅ¡kovas privalo dirbti biure, kur sudarytos saugios darbo sÄ lygos, taip pat turi pasiaiÅ¡kinti, kodėl nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 18 d. imtinai savavaliÅ¡kai neatvyko į darbÄ . 2020 m. kovo 26 d. praneÅ¡imu dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės atsakovė pranešė ieÅ¡kovui, kad nuo 2020 m. kovo 26 d. nutraukia su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir per paskutinius 12 mėnesių antrÄ tokį patį (vienarūšį) darbo pareigų pažeidimÄ .

10. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. DGKS-3215 nusprendė ieškovo V. B. reikalavimus UAB „TP Logistics“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį išieškojimo, dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos išieškojimo, dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus.

IeÅ¡kovas pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: pripažinti, kad 2018 m. balandžio 10 d. darbo sutartį Nr. 43, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, atsakovė nutraukė pažeisdama teisės aktų reikalavimus; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui ne mažiau kaip 6 vidutinio darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ turtinei žalai atlyginti; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo kitos po atleidimo iÅ¡ darbo einančios dienos (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į ankstesnį darbÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovės 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, kaip ir DGK, konstatavo, jog ieÅ¡kovas DK 58 straipsnio pagrindu už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, ir nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų taip pat atmetė kitus ieÅ¡kovo reikalavimus. IeÅ¡kovas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinį skundÄ .

11. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d. apeliantas neatvyko į atsakovės biurÄ , ir vertino tai kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo tvarkos pažeidimÄ , neatsižvelgęs, kad apeliantas dėl susidariusios nepalankios epideminės COVID-19 situacijos ir visuotinės baimės bei neapibrėžtumo pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ darbo funkcijas atlikinėti nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ namų; visas savo darbo funkcijas apeliantas galėjo atlikti ir faktiÅ¡kai atliko iÅ¡ namų; apeliantas augina mažametį vaikÄ (4 metų) ir serga lėtine liga – alergine astma; darbo sutartyje nebuvo numatyta apelianto pareiga dirbti biure ar pavaduoti kolegas priimant korespondencijÄ ir atsiliepiant į skambučius; atsakovė nenurodė poreikio ir bÅ«tinybės apeliantui atvykti į biurÄ .

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. LR DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, toks pažeidimas gali bÅ«ti priežastis nutraukti darbo sutartį.

13. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d. apeliantas nepasirodė darbe. Ä®vertinus apeliacinio skundo argumentus, nustatyta, kad apeliantas tuo metu nusprendė savo darbÄ organizuoti nuotoliniu bÅ«du dėl Å¡alyje įvesto karantino. DK 52 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d.) nustatyta, kad dirbti nuotoliniu bÅ«du skiriama darbuotojo praÅ¡ymu arba Å¡alių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu bÅ«du negali bÅ«ti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sÄ lygas.

Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio bÅ«tinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sÄ naudas, jis privalo tenkinti darbuotojo praÅ¡ymÄ dirbti nuotoliniu bÅ«du ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krÅ«timi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaikÄ iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaikÄ iki keturiolikos metų arba neįgalų vaikÄ iki aÅ¡tuoniolikos metų. Atsižvelgiant į galiojusį teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad apeliantas nebuvo priskirtas DK 52 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo praÅ¡ymÄ dirbti nuotoliniu bÅ«du.

Tokiu atveju kiekvienas darbuotojas iÅ¡ esmės turi teisę darbdavio praÅ¡yti dirbti namuose ar kitoje vietoje, tačiau tokį praÅ¡ymÄ tenkinti ar ne yra palikta darbdavio diskrecijai.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarime Nr. 207, įsigaliojusiame 2020 m. kovo 16 d., nebuvo įtvirtinto imperatyvo organizuoti privačiam sektoriui darbÄ nuotoliniu bÅ«du, t. y. patvirtintos tik rekomendacijos, kurios nėra privalomojo pobÅ«džio. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016). Už darbo organizavimÄ yra atsakingas darbdavys, kuris ir nustato darbų atlikimo tvarkÄ , vietÄ , pareigų paskirstymÄ tarp darbuotojų, kolegų pavadavimÄ ir kt., todėl ir nuotoliniu bÅ«du atlikti savo darbo funkcijas darbuotojas gali tik suderinęs tai su darbdaviu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas susitarimo dėl nuotolinio darbo su atsakove nesudarė, tačiau pats vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė neatvykti į darbÄ ir organizuoti savo darbÄ nuotoliniu bÅ«du.

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ne kartÄ kvietė apeliantÄ atvykti į biurÄ , bet apeliantas nepaisė atsakovės nurodymo (kaip nurodo apeliantas – atsakovė nepagrindė bÅ«tinumo pasirodyti biure). IÅ¡ atsakovės 2020 m. kovo 18 d. raÅ¡to apeliantui matyti, kad jam buvo nurodyta, kad jis privalo darbo funkcijas atlikti (duomenys neskelbtini) biure, kaip ir anksčiau. Apeliantui buvo paaiÅ¡kinta, kad (duomenys neskelbtini) biure yra užtikrintos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nes tuo metu jame nebuvo kitų bendrovės darbuotojų, klientai į biurÄ nebuvo priimami. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) biure dirbusioms V. B., L. O. ir S. S. buvo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai, o M. D. atostogavo. Atsakovės teigimu, tuo metu apeliantas buvo vienintelis darbuotojas, kuris galėjo ir turėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini) biure.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti jo teiginius, jog jam dirbant biure nebÅ«tų buvusios sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos sÄ lygos, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių konstatuoti, jog atsakovės reikalavimas apeliantui dirbti biure buvo neteisėtas ar pažeidžiantis teisės normų garantuojamas apelianto kaip darbuotojo teises, todėl Å¡is atsakovės reikalavimas turėjo bÅ«ti vykdomas.

17. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad atsakovės įpareigojimas apeliantui bÅ«ti biure buvo motyvuojamas tuo, kad apeliantas savavaliÅ¡kai ir neperspėjęs paėmė atsakovės turtÄ â€“ neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, kuriuo iki tol naudojosi kita darbuotoja M. D.. Dėl to atsakovė negalėjo pasiruoÅ¡ti ir užtikrinti duomenų apsaugos; nesant nė vieno darbuotojo (duomenys neskelbtini) biure, atsakovė susidÅ«rė su korespondencijos priėmimo ir iÅ¡siuntimo problema, taip pat nebuvo priimti tel. skambučiai. Apeliantas nesutikdamas su atsakovės įpareigojimu nurodo, kad darbo sutartyje nebuvo numatyta jo pareiga dirbti biure ar pavaduoti kolegas priimant korespondencijÄ ir atsiliepiant į skambučius. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Kaip jau nustatyta Å¡ios nutarties 18 punkte, Å¡alys nebuvo sudariusios susitarimo dėl nuotolinio darbo, todėl apeliantas turėjo dirbti įprastoje savo darbo vietoje. Atsakovės 2019 m. kovo 8 d. patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 59 punkte buvo numatyta, kad įmonės darbuotojo darbo vieta laikoma pagrindinė atsakovės veiklos vieta kartu su atskirais struktÅ«riniais padaliniais, kurioje darbuotojas vykdo savo pareigas. Be to, Darbo sutarties 5 punktas, Taisyklių 12, 15 ir 73.20 punktai įpareigojo apeliantÄ vykdyti atsakovės nurodymus, apeliantÄ , kaip vienÄ iÅ¡ administracijos darbuotojų, užtikrinti kasdienį bendrovės funkcionavimÄ ir kasdienį bendrovės reikalų tvarkymÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantui nebuvo nustatyta pareiga pavaduoti kolegas ir priimti korespondencijÄ bei skambučius.

Be to, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu liudytoja V. B. taip pat patvirtino, jog kiekvienas (duomenys neskelbtini) biuro darbuotojas, įskaitant ir apeliantÄ , iki karantino paskelbimo priimdavo korespondencijÄ ir skambučius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių atsisakė tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dirbti nuotoliniu bÅ«du.

19. Be to, pažymėtina, kad 2020 m. kovo 25 d. apeliantui buvo dar kartÄ raÅ¡tu nurodyta, jog jis 2020 m. kovo 26 d. 8.00 val. turi bÅ«ti (duomenys neskelbtini) biure. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas Å¡io privalomojo darbdavio nurodymo vėl nevykdė, todėl 2020 m. kovo 26 d. buvo atleistas iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apelianto nurodytos priežastys (karantino paskelbimas, mažamečio vaiko auginimas ar jo vertinimas dėl galimybės dirbti nuotoliniu bÅ«du) negali bÅ«ti pripažintos pakankamai svarbiomis, galinčiomis pateisinti tiesioginių teisėtų nurodymų nevykdymÄ .

Pažymėtina, kad aplinkybę, jog apeliantas serga bronchine astma, jis nurodė tik bylÄ nagrinėjant teisme, tačiau duomenų, kad dėl nustatytos ligos jam buvo rekomenduota paskelbto karantino metu dirbti nuotoliniu bÅ«du, byloje nėra. Be to, net ir Å¡i aplinkybė (bronchinė astma), įvertinus darbdavio užtikrintas saugias darbo sÄ lygas karantino metu (klientų nepriėmimas, kitų kolegų nebuvimas darbo vietoje ir pan.), negali bÅ«ti pripažinta svarbia, pateisinančia darbdavio nurodymų ignoravimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog apeliantas padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbuotojo pareigų pažeidimÄ â€“ neatvykimo į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties. Apeliantas į darbÄ neatvyko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iÅ¡ darbo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekse nėra pateikiamas baigtinis Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as. Sistemingas darbdavio nurodymų nevykdymas taip pat laikomas Å¡iurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). DK 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Darbuotojo pavaldumas darbo santykyje reiÅ¡kia darbdavio teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai duoti nurodymus ar nustatyti taisykles, pagal kurias atliekamas darbas. Darbuotojo paklusimas darbdavio nustatytai darbo organizavimo tvarkai – bÅ«tina sÄ lyga darbdaviui įgyvendinti jo veiklos tikslus. Darbdavys gali duoti nurodymus, kuriais siekiama užtikrinti tvarkÄ Ä¯monėje, darbdavio veiklos atitiktį teisės aktų nuostatoms. Pateikiami subordinaciniai požymiai nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia, jog atsakovė, kaip darbdavė, turėjo teisę duoti nurodymus apeliantui, o pastarasis, kaip darbuotojas, turėjo pareigÄ paklusti atsakovės nurodymams ir bendrovėje galiojančiai tvarkai.

21. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantas nevykdė 2020 m. kovo 18 ir 19 d. nurodymo grÄ Å¾inti į biurÄ bendrovės turtÄ â€“ neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, kuriame buvo kitos darbuotojos M. D. darbo duomenys. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2020 m. kovo 27 d. apelianto ir atsakovės sudarytÄ turto grÄ Å¾inimo aktÄ , kuris, jo manymu, patvirtina apeliantui neÅ¡iojamojo kompiuterio suteikimÄ ir atitinkamai jo teisėtÄ naudojimÄ darbo funkcijoms atlikti, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto teiginiu.

22. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 75 punktÄ atsakovės darbuotojams buvo draudžiama iÅ¡ įmonės patalpų iÅ¡sineÅ¡ti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, medžiagas, produktus, gaminius, inventorių, taigi apeliantui, kaip bendrovės darbuotojui, buvo draudžiama iÅ¡ atsakovės patalpų iÅ¡neÅ¡ti jos daiktus, įskaitant ir kompiuterį. Apelianto pateiktas 2020 m. kovo 27 d. turto grÄ Å¾inimo aktas, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, nepatvirtina, jog neÅ¡iojamasis kompiuteris jam buvo suteiktas. IÅ¡ anksčiau minėtų atsakovės raÅ¡tų apeliantui aiÅ¡kiai matyti, jog iÅ¡ apelianto buvo ne kartÄ reikalauta grÄ Å¾inti kompiuterį su konfidencialiais duomenimis, tačiau šį darbdavio nurodymÄ apeliantas ignoravo ir kompiuterį grÄ Å¾ino tik kitÄ darbo dienÄ po darbo sutarties su juo nutraukimo, tokiu bÅ«du padarydamas Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

23. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ â€“ vėluodavo į darbÄ , netvarkingai vedė duomenis į sistemÄ , pakartotinai ir sistemingai nevykdė darbdavio teisėtų nurodymų, dėl tokio darbuotojo elgesio darbdavys prarado pasitikėjimÄ darbuotoju, negalėjo sklandžiai ir efektyviai organizuoti darbo bei užtikrinti darbdavio interesų apsaugos – tokie pažeidimai pagrįstai priskirti prie Darbo kodekso 58 straipsnio 3 d. 7 punkte nurodytų Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų.

24. Apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad:

a) apeliantas pavėlavo į darbÄ tyčia (prieÅ¡ingai, vėlavimui buvo objektyvios priežastys, paaiÅ¡kintos apelianto), b) dėl apelianto vėlavimo atsakovė patyrė žalÄ ir c) kitiems atsakovės darbuotojams taip pat buvo taikomos drausminės nuobaudos už vėlavimÄ Ä¯ darbÄ . Be to, apelianto darbas buvo kilnojamojo pobÅ«džio, darbo sutartyje nenustačius nei darbo funkcijų atlikimo vietos iÅ¡imtinai atsakovės biure, nei normuojant darbo valandas griežtai nuo 8 val. iki 17 val. Atitinkamai atvykimas į atsakovės biurÄ keliomis ar keliolika minučių vėliau savaime nesudarė pagrindo teigti, kad buvo pažeista darbo tvarka.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Kaip jau buvo nustatyta Å¡ios nutarties 22 punkte, Taisyklių 59 punktu buvo numatyta, kad įmonės darbuotojo darbo vieta laikoma pagrindinė atsakovės veiklos vieta kartu su atskirais struktÅ«riniais padaliniais, kurioje darbuotojas vykdo savo pareigas, nagrinėjamu atveju – atsakovės biuras. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, jis buvo pasirašęs 2020 m. sausio 1 d. priedÄ prie darbuotojo grafiko, kuriame numatytos griežtos darbo valandos nuo 8 val. iki 17 val.

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantui buvo pateiktas praÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis 2020 m. vasario 4 d. vėlavo į darbÄ . Apeliantas pateikė 2020 m. vasario 10 d. pasiaiÅ¡kinimÄ , 2020 m. vasario 11 d. praneÅ¡imu atsakovė informavo, jog apeliantas netinkamai atliko savo darbo pareigas, nes pagal darbo grafikÄ turėjo dirbti nuo 8 val. iki 17 val., pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val. 2020 m. vasario 11 d. apeliantas vėl parašė pasiaiÅ¡kinimÄ â€“ pripažino, jog 2020 m. vasario 11 d. pavėlavo į darbÄ , nes pramiegojo. 2020 m. vasario 27 d. apelianto vėl buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti dėl vėlavimų vasario 26 d. ir 27 d.

27. Atsakovė, per trumpÄ laikÄ nustačiusi dažnus apelianto vėlavimus, kreipėsi į apsaugos įmonę dėl signalizacijos iÅ¡klotinės pateikimo, iÅ¡ kurios tapo žinoma, jog apeliantas nuolatos vėluodavo atvykti į darbÄ , nors su atsakove buvo suderinęs darbÄ pradėti nuo 8 val., kai kiti biuro darbuotojai darbÄ pradėdavo nuo 9 val. IÅ¡ signalizacijos iÅ¡klotinės nustatyta, kad apeliantas į darbÄ vėlavo: sausio 8 d., 9 d., 13 d., 14 d., 15 d., 16 d., 17 d., 20 d., 22 d., 23 d., 24 d., 27 d., 28 d., 29 d., 30 d., vasario 3 d., 5 d., 6 d., 7 d., 10 d., 12 d., 13 d., 14 d., 17 d., 18 d., 19 d., 21 d., 24 d., 25 d., 26 d., 28 d., kovo 2 d., 3 d., 4 d., 6 d., 9 d., 10 d.

Tai rodo, jog apeliantas sistemingai nesilaikė privalomos darbo drausmės, darbo grafiko, nepaisė atsakovės pastabų dėl vėlavimo, pažeidė Taisyklių 73.3 punktÄ , kuris įpareigojo apeliantÄ laiku ateiti į darbÄ . Dėl tokio sistemingo vėlavimo objektyvių pasiteisinimų nepateikė, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog buvo pažeista darbo tvarka. Apelianto argumentai, kad dėl jo vėlavimo atsakovė jokios žalos nepatyrė, atmestini kaip nepagrįsti, nes ne tik turtinės žalos padarymas lemia darbdavio teisę vadinti darbo pareigų pažeidimÄ Å¡iurkščiu ar taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies nuostatas.

28. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad:

a) atsakovės ar atsakovės užsakovo nurodymas pateikti bÅ«tent originalius dokumentus buvo apeliantui pateiktas, b) originalÅ«s dokumentai nebuvo iÅ¡siųsti ir c) dėl tariamo ar realaus dokumentų originalų neiÅ¡siuntimo atsakovė patyrė žalÄ . Nurodo, kad neįtraukė į atsakovės apskaitÄ UAB „B. C. L.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ne dėl tyčinių veiksmų ar nerÅ«pestingumo, be to, tai nesukėlė realios žalos.

29. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieÅ¡taraujančius byloje esantiems įrodymams. Tai, kad apeliantas buvo gavęs, tačiau į atsakovės apskaitÄ UAB „B. C. L.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvedęs, pripažino savo 2020 m. vasario 28 d. pasiaiÅ¡kinime. Tokiu bÅ«du apeliantas pažeidė Taisyklių 74.8 punktÄ , kuris įpareigojo jį tinkamai tvarkyti bendrovės dokumentacijÄ , ir Nuostatų 6.8 punktÄ , pagal kurį apeliantas turėjo pareigÄ teisingai, korektiÅ¡kai ir laiku suvesti duomenis į bendrovės valdymo programÄ .

Taip pat 2020 m. sausio 30 d. praÅ¡ymu apelianto buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti dėl kliento AQUATON skundo. 2020 m. vasario 4 d. apeliantas pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ . 2020 m. vasario 11 d. praneÅ¡imu atsakovė informavo, jog apeliantas netinkamai atliko savo darbo pareigas, nes klientas AQUATON buvo aiÅ¡kiai nurodęs, jog apeliantas turi pateikti originalius dokumentus. IÅ¡ kliento AQUATON 2020 m. sausio16 d. el. laiÅ¡ko matyti, kad apeliantui buvo žinoma, jog klientui turi bÅ«ti pateikti originalÅ«s dokumentai, o iÅ¡ gauto kliento AQUATON skundo akivaizdu, jog tai nebuvo įvykdyta.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad apeliantas neveikė rÅ«pestingai, kaip to reikalavo Taisyklių 73.5 punktas (darbuotojas privalo rÅ«pestingai atlikti savo pareigas), 74.7 punkto – atlikti savo darbÄ kompetentingai, stropiai ir rÅ«pestingai. Apelianto argumentai, kad Å¡ie jo veiksmai jokios žalos atsakovei nesukėlė, vėlgi atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, ne tik turtinės žalos padarymas lemia darbdavio teisę vadinti darbo pareigų pažeidimÄ Å¡iurkščiu ar taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies nuostatas.

30. Apeliantas teigia, kad nesiekė diskredituoti atsakovės ar padaryti žalos jos dalykinei reputacijai. Jo blogi atsiliepimai apie atsakovės transporto priemones buvo skirti iÅ¡imtinai įtampai tarp atsakovės ir jos užsakovo sumažinti, pastarajam pradėjus reikÅ¡ti pagrįstas pretenzijas dėl netinkamos paslaugų kokybės. Tokiomis aplinkybėmis, jausdamas užsakovo emocinę bÅ«senÄ ir nepasitenkinimÄ bei bÅ«damas atsakingas už situacijos sprendimÄ , apeliantas tÄ kart juokais prisitaikė prie užsakovo nuotaikų, kad iÅ¡saugotų jo pasitikėjimÄ .

31. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip deklaratyvius. Remiantis byloje esančiu atsakovės kliento Q. L. susiraÅ¡inėjimu, matyti, kad apeliantas susiraÅ¡inėdamas su A. P. blogai atsiliepė apie bendrovės transporto priemones, apibÅ«dino jas negražiu žodžiu. Pagal Taisyklių 73.13, 73.14, 117 punktus, Pardavimo vadovo pareiginių nuostatų 6.33, 6.41, 6.51 punktus apeliantas buvo įsipareigojęs tinkamai savo elgesiu reprezentuoti bendrovę, kurti teigiamÄ bendrovės įvaizdį, nepažeisti bendrovės reputacijos, vengti bet kokio neigiamo poveikio bendrovės teikiamoms paslaugoms. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, akivaizdu, jog apeliantas Å¡ias pareigas pažeidė, su klientu bendravo nedalykiÅ¡kai, neprofesionaliai, taip pakenkdamas atsakovės reputacijai.

32. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad:

a) apeliantas potencialiems klientams skambindavo ne vien iÅ¡ mobiliojo telefono, bet ir naudodamasis Skype ir Viber programine įranga, todėl dalis skambučių nebuvo fiksuojama mobiliojo ryÅ¡io paslaugų operatoriaus skambučių ataskaitose, b) dėl atsakovės ir apelianto nurodomo skambučių skaičiaus nesutapimo atsakovė žalos nepatyrė ir c) „šaltų“ skambučių normatyvas nebuvo įtvirtintas kaip formalus reikalavimas pagal darbo sutartį ar duomuo, atspindintis rezultatyvumÄ , todėl net ir netikslių duomenų ataskaitoje pateikimas negalėjo tapti darbo sutarties nutraukimo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo tvarkos pažeidimo pagrindu.

33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 5 d. apeliantui buvo pateiktas praÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis nesilaikė pardavimų vadovo pareiginių nuostatų ir sausio mėn. neatliko reikiamo kiekio skambučių. Pagal Nuostatų 6.4 punktÄ apeliantas turėjo iÅ¡siųsti ir atlikti ne mažiau nei 10 komercinių pasiÅ«lymų per dienÄ ir skambučių, viskÄ registruoti patvirtintose formose. Atsakovė kreipėsi į „Tele2“, kad bÅ«tų pateikti duomenys apie apelianto sausio mėnesį atliktus skambučius.

Susipažinus su „Tele2“ ataskaita, nustatyta, jog sausio mėn. ataskaitoje apeliantas pateikė neteisingus duomenis – tiek skambučių, kiek apeliantas nurodė ataskaitoje, nebuvo atlikta. 2020 m. kovo 2 d. el. laiške apeliantas nurodė, jog vasario mėn. atliko 270 skambučių, tačiau ataskaitoje buvo nurodyti 196 skambučiai. Susipažinus su „Tele2“ ataskaita, nustatyta, jog ir vėl pateikti neteisingi duomenis. Tiek skambučių, kiek apeliantas nurodė ataskaitoje, nebuvo atlikta, vasario mėn. buvo atlikti 128 skambučiai.

Be to, ne visiems numeriams, kurie buvo nurodyti ataskaitoje, buvo skambinta.

34. Apeliantas skunde neginčija, jog atsakovei buvo pateiktos netikslios ataskaitos, tačiau nurodo, jog naujiems potencialiems klientams buvo skambinta per programas Skype ir Viber. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡ia apelianto versija, kadangi tokiu atveju jis privalėjo informuoti atsakovę, kokiu bÅ«du susisiekia su potencialiais klientais, ir turėjo pareigÄ nurodyti ataskaitose konkrečiÄ informacijÄ , kokiomis priemonėmis naudojantis yra skambinama klientams, pasiteirauti atsakovės, ar jai toks bÅ«das yra tinkamas ir priimtinas. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklės draudė apeliantui teikti klaidingÄ informacijÄ atsakovei (Taisyklių 75.5 punktas) ir neatidžiai, aplaidžiai pildyti reikalaujamas ataskaitas (Taisyklių 75.7 punktas), darytina iÅ¡vada, kad apeliantas ne tik nesilaikė nustatytos darbo tvarkos, bet ir pažeidė sÄ Å¾iningumo ir bendradarbiavimo principÄ , įtvirtintÄ DK 24 straipsnio 1 dalyje.

35. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas padarė ne vienÄ vienarūšį pažeidimÄ : netinkamai elgėsi su klientais; sistemingi vėlavo į darbÄ ; darė dokumentų rengimo ir suvedimo klaidų. DK 58 straipsnyje nustatyta tvarka apelianto buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti, jis taip pat buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ , padarius antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ . Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo ir ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo padarymo dienos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė šio termino laikėsi, nes darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta 2020 m. kovo 26 d., o šiurkščius darbo pareigų pažeidimus apeliantas padarė 2020 m. kovo mėn., antrus tokius pačius pažeidimus padarė 2020 m. vasario–kovo mėn.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė sprendimÄ nutraukti darbo sutartį su apeliantu dėl jo padarytų pažeidimų priėmė tinkamai įvertinusi jo padarytų pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimų padarymo. Darytina iÅ¡vada, kad apelianto atleidimas iÅ¡ darbo buvo proporcinga pažeidimų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovė turėjo pagrindÄ atleisti apeliantÄ iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio pagrindu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

37. Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2216-852/2017 darbo sutarties nutraukimÄ dėl darbuotojo kaltės pripažino fiktyviu.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos.

VienodÄ teismų praktikÄ formuoja kasacinis teismas kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, jis nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o Å¡ie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).

39. Pažymėtina, kad atsižvelgti į teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus galima tada, kai jie yra priimti procesiniuose sprendimuose bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2216-852/2017, nors Å¡ios bylos ratio decidendi neatitinka nagrinėjamo atvejo, faktinės aplinkybės skiriasi, todėl, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , tai nelaikytina precedentu Å¡ioje byloje ir ja remtis nėra jokio pagrindo.

40. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė reikalavimo dėl neturtinės žalos kompensacijos priteisimo, atsakovei pažeidus apelianto teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , todėl mano, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam apelianto argumentui. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ savo ieÅ¡kiniu suformulavo tokius reikalavimus: prašė pripažinti, kad 2018 m. balandžio 10 d. su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį Nr. 43 atsakovė vadovaudamasi DK 58 straipsnio 2 dalimi nutraukė pažeisdama teisės aktų reikalavimus; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui ne mažiau kaip 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ turtinei žalai atlyginti; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo kitos po atleidimo iÅ¡ darbo einančios dienos (2020 m. kovo 27 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos; negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į ankstesnį darbÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 4 000 Eur neturtinei žalai kompensuoti.

Akivaizdu, kad pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetus ir pripažinus, kad darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta teisėtai, iÅ¡vestiniai ieÅ¡kinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestini, kadangi nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų tolesnis Å¡ių reikalavimų nagrinėjimas neturi teisinės reikÅ¡mės.

42. Kita vertus, apeliantui teigiant, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė visų svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su apelianto privatumo pažeidimu, atsakovei neteisėtai tikrinant jo asmeninę Skype paskyrÄ , apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga Å¡iuos neaiÅ¡kumus paÅ¡alinti. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo bylÄ , nurodydamas, kad ji turi reikÅ¡mės nustatant apelianto teisių pažeidimo faktÄ ir mastÄ .

43. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo bylos medžiaga ir Valstybinės duomenų inspekcijos 2020 m. spalio 11 d. sprendimu, daro iÅ¡vadÄ , jog apelianto argumentai dėl jo tariamo privatumo pažeidimo yra teisiÅ¡kai nepagrįsti.

44. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. spalio 11 d. sprendimu nustatė, kad atsakovės direktorės 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. PI-02 buvo patvirtinta Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka (toliau – Tvarka). Tvarkoje nustatyta, kad darbuotojų elektroninės komunikacijos stebėjimas, siekiant užtikrinti bendrovės atitiktį teisiniams reikalavimams, informacijos saugumo incidentų tyrimÄ , konfidencialų bendrovės duomenų ir bendrovės tvarkomų jos klientų perduotų duomenų apsaugÄ nuo perdavimo trečiosioms Å¡alims, bendrovės informacinių sistemų vientisumÄ , nepertraukiamÄ veikimÄ bei apsaugÄ nuo įsilaužimų, duomenų vagysčių, kenkėjiÅ¡kų programų, tinkamÄ bendrovės teikiamų paslaugų kokybės lygį, nustatyti sukčiavimo ar nusižengimų atvejus, taip pat reikalingas prevencines priemones (Tvarkos 2 punktas), gali bÅ«ti vykdomas prisijungiant prie darbuotojui priskirtos darbinės elektroninio paÅ¡to paskyros ir (arba) prisijungiant prie darbuotojams suteiktų kitų elektroninės komunikacijos priemonių (Skype ir kt.) (Tvarkos 3 punktas), o atsakingas darbuotojas bendrovės direktoriaus sprendimu turi teisę neįspėjęs darbuotojo, naudodamasis techninėmis priemonėmis, atsidaryti ir iÅ¡saugoti darbuotojų susiraÅ¡inėjimÄ , naudojantis elektroniniu paÅ¡tu, Skype ir (ar) kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (Tvarkos 4 punktas).

Pagal skundžiamo asmens informacijÄ , Å¡i tvarka 2020 m. sausio 29 d. pareiÅ¡kėjui elektroniniu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųsta susipažinti, o tai, kad Tvarkos kopijas Inspekcijai pateikė tiek pareiÅ¡kėjas, tiek skundžiamas asmuo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apie Å¡iÄ TvarkÄ pareiÅ¡kėjas (apeliantas) žinojo. PareiÅ¡kėjui skunde teigiant, kad skundžiamas asmuo TvarkÄ priėmė vienaÅ¡aliÅ¡kai, Inspekcija Å¡iuo aspektu pažymėjo, kad asmens duomenų apsaugÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose darbdaviui nėra numatytos pareigos vidinius teisės aktus privalomai derinti su darbuotojais ar jų atstovais, be to, pati elektroninės komunikacijos stebėsena, kaip tokia, nėra draudžiama.

Esminis momentas – darbuotojų supažindinimas su priimtais teisės aktais, todėl Å¡iuo aspektu pažeidimas nenustatytas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija apelianto skundÄ atmetė, o kitos skundo dalies nagrinėjimÄ nutraukė.

45. Darytina iÅ¡vada, kad nei Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apelianto naudojama Skype paskyra buvo patikrinta neteisėtai. Pažymėtina, kad apeliantas, naudodamas jam darbo reikmėms sukurtÄ el. paÅ¡tÄ , prie savo paraÅ¡o nurodydavo bÅ«tent patikrintÄ Skype paskyrÄ b003f7ac99b01299. Apeliantas 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad per Skype susiraÅ¡inėdavo tiek su atsakovės klientais, tiek su kolegomis. SusiraÅ¡inėta apeliantui naudojant bendrovės kompiuterį, kuris buvo skirtas tik darbo funkcijoms atlikti ir tik darbo metu.

Pažymėtina, jog Lietuvos teismai, nagrinėdami darbo ginčus, pripažįsta darbdavio teisę tikrinti, kaip darbuotojas naudojasi darbiniu kompiuteriu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1245/2011.) Teisę tikrinti apelianto darbo priemones atsakovei suteikė ir Taisyklių 119 punktas, kuriame nurodyta, jog bendrovė pasilieka teisę be atskiro darbuotojo įspėjimo riboti prieigÄ prie atskirų interneto svetainių ar programinės įrangos, tikrinti, kaip darbuotojas laikosi elektroninio paÅ¡to ir interneto resursų naudojimo reikalavimų informacijos apsaugos tikslais ar, tiriant incidentus, atiduoti darbuotojų naudojamÄ Ä¯rangÄ tirti tretiesiems asmenims.

Visos darbo priemonės (telefono aparatas, kompiuteris, kopijavimo technika ir pan.) gali būti naudojamos išskirtinai tik darbo tikslais. Darbdavys bet kada, darbo metu, gali tikrinti (taip pat ir naudodamas tam tikras programines (instaliuojant tam tikras būtinas programas) ir (ar) technines priemones (instaliuodamas vaizdo stebėjimo kameras ir pan.), ar darbuotojai nenaudoja darbo priemonių ne darbo tikslais. Darbo priemonių naudojimas ne darbo tikslais yra pripažįstamas darbo pareigų pažeidimu.

46. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė teisėtai, vadovaudamasi Taisyklių 119 punktu, 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. PI-02 patvirtinta Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka, teismų praktika, atliko Skype paskyros patikrinimÄ . Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

47. Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas netinkamai aiÅ¡kinus ir pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo, vertinimo bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, kuriomis turėjo vadovautis, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , ir nepagrindė padarytų iÅ¡vadų visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

48. Å ie apelianto argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo svarių abejonių dėl apelianto nurodomų aplinkybių egzistavimo, todėl pagrįstai jo ieÅ¡kinį atmetė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 49. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 50. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 51. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Atsakovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas –2020 m. lapkričio 23 d. sÄ skaita Nr. 50200 ir 2020 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 510,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu.

53. Vertinant patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ pagal praÅ¡ymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

54. Kasacinės instancijos teismas formuoja praktikÄ , kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009 ir kt.). Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

55. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijos nuostatos neriboja Å¡alių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau Å¡alys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnis.), teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra bÅ«tina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panaÅ¡iai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).

56. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ gali bÅ«ti 1 795,30 Eur (Rekomendacijų 8.11 p., 1,3 x 1 381 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis)), taigi atsakovės patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ija nustatytus Rekomendacijų dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad teisinė pagalba buvo teikiama ne itin sudėtingoje byloje, bylos apimtis nedidelė, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiÅ¡kinimo ar taikymo klausimai, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra mažintinos ir atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1 795,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė teisinėms paslaugoms pernelyg daug ir nepagrįstai iÅ¡laidavo, todėl ne visos jos patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlyginamos, o neatlygintinos iÅ¡laidos laikytinos iÅ¡laidavimo nuostoliais. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TP Logistics“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 1 795,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj Aušra Maškevičienė