108245da-ea33-43a4-81b3-eacec3dbc1bd · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-84-166/2011Nr. 57-1-1886-10Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.2.3.;1.2.3.2.6.; 1.2.4.8.1.; 2.1.7.4.; 2.1.8. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsejo 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio, teiseju Jurates Damanskienes, Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, Ingridai Ablacinskaitei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, gynejui Vytautui Griežei, nukentejusiajai K.

B., vertejai Jelenai Terechovaiteisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje M. B. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedes, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „G." keliu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini)., anksciau teistas, teistumas išnykes, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p. Teismas, išnagrinejes byla n u s t a t e: M. B. B. 2010-09-26 apie 02.30 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, namuose (duomenys neskelbtini)., koridoriuje, tycia peiliu dure 5 kartus i ivairias kuno vietas savo ivaikiui P. K., padarydamas jam dvi paviršines odos durtines-pjautines žaizdas kairiame dilbyje, du paviršinius odos idreskimus krutines kaireje puseje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtine-pjautine krutines lastos kaires puses žaizda su širdies kiauryminiu sužalojimu-sužalojima, vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi širdies tamponada krauju, kraujo išsiliejimu i kaire krutinpleves ertme, nuo ko nukentejusysis mire ir taip tycia nužude savo šeimos nari - ivaiki P. K..Apklaustas teismo posedžio metu kaltinamasis M.

B. B. kaltu del savo šeimos nario – ivaikio P. K. nužudymo prisipažino pilnai ir parode, kad (duomenys neskelbtini)., nuosavame name gyvena su savo žmona K. B.. Kartu su jais gyveno jos sunus P. K. su savo drauge M. P. K. jis užaugino nuo pat vaikystes, taciau ju santykiai paskutiniu metu buvo labai itempti. P. K. mušdavo savo motina, ji, taciau jie del to i policija niekada nesikreipe. 2010-09-25 P. K. ir M. K. švente savo vestuves. Ta vakara jis daug išgere, todel buvo pakankamai girtas. Dalis sveciu, buvusiu vestuvese, apie vidurnakti išsiskirste.

Prieš tai jis buvo pastebejes, kad jo žmona yra truputi susinervinusi, kadangi sedejo kiek atokiau nuo visu. Tarp jo ir P. K. kilo konfliktas del kredito, nes P. K. praše jo paimti kredita poilsinei kelionei, taciau jis atsisake. Po to išgirdo triukšma. Baresi sunus P. K., kad užmuš ir su visais išsiaiškins. Jis buvo savo kambaryje ir kalbejosi su T. K., kai staiga i kambariuka pradejo brautis sunus. Sunus bande atidaryti duris, jas trauke i save. Jis liepe sunui nelaužti duru ir laike jas už rankenos. Per tarpa mate, kad pastarasis su koja isispyres i siena.

Jis bande neileisti P. K., taciau pastarasis duris atidare. Tada jis išejo i koridoriu. P. K. norejo jam suduoti i veida, taciau nepavyko ir jis ranka užkabino tik smakra. Tuo metu jis - M.B. B. nežiuredamas, nuo koridoriuje buvusio stalo ranka kažka pagriebe ir užsimojo i P. K.. Kad ten tiksliai buvo peilis, jis iš karto nepastebejo ir ar sunui idure, nejaute. Žmona pradejo rekti, kad P. K. miršta. Atvažiavo policija ir kas buvo po to, jis daugiau nieko neatsimena. Del padaryto nusikaltimo labai gailisi.Bylos nagrinejimo teisme metu M.

B. B. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.Savo parodymus M. B. B. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu ( b.l. 111-116).Be kaltinamojo M. B. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu, jo kalte del savo šeimos nario – ivaikio P. K. nužudymo irodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažista irodymais: ivykio vietos apžiuros protokolas (b.l. 6-26), daiktu apžiuros protokolai (b.l. 29-33; 80-81), reikalaujamu daiktu, dokumentu apžiuros protokolas (b.l. 56; 57-64, 65), specialisto išvada (b.l. 40-46), nukentejusiosios K.

B. parodymai, liudytoju T. K., P. B., A. K., Ch. parodymai, teisiamajame posedyje pagarsinti liudytoju M. K., S. V. ir A. V. parodymai, parodymu patikrinimo vietoje protokolas (b.l. 111-116). Nukentejusioji K. B. parode, kad ji yra kaltinamojo žmona, o mirusiojo motina. Vyras su sunum dažnai mušdavosi, nes sunus per išeigines išgerdavo, o kai išgerdavo pastoviai pradedavo kabinetis ir kelti muštynes. Sunus dažnai sumušdavo M. B. B., kuris del sužalojimu ne karta yra gulejes ligonineje. Jam buvo sužalota galva, ranka, taciau vyras niekada nesikreipe i policija ir sake, kad, kaip be butu, tai yra sunus. 2010-09-25 jie švente sunaus P. K. ir M.

K. vestuves. Apie 22.00 val. ji nuejo miegoti, o jaunimas liko toliau švesti. Maždaug po poros valandu i virtuve užejo jos vyras ir pradejo ant jos bartis, kodel ši miega, tempesi ja šokti, taciau ji nesutiko, bet su vyru nekonfliktavo. Po to išgirdo triukšma, kad baresi sunus, kad užmuš ir su visais išsiaiškins. Tada vyras užsidare, o sunus bande ieiti. Buvo isispyres koja i siena, kad galetu atidaryti duris, taciau vyras bande neleisti. Ar betampydami duris vienas kitam ka sake, neatsimena, ar mate vyro rankose peili - taip pat neatsimena.

Po to ji išgirdo, kaip T. K., kuri buvo su ja kartu kambariuke, sušuko, „atsargiai pas ji peilis". Staiga atsivere ju kambariuko durys ir vyras M. B. išbego i koridoriu. Po akimirkos išgirdo, kaip P. K. žmona sušuko „mama Petia miršta". Išejusi ji pamate gulinti kambaryje savo sunu, kuris buvo be samones, kruvinais marškiniais. Paaiškino, kad tarp jos vyro ir P. K. dažnai budavo konfliktai, susibardavo, bet nesimušdavo. Liudytoja T. K. parode, kad jos vyras ir M. B. yra pusbroliai, todel jie dalyvavo P. K. vestuvese.

Su šia šeima jie dažnai bendraudavo, mate, kad P. K. ir jo mamos bei patevio santykiai budavo geri. Niekada nemate ir negirdejo, kad prie ju butu susipyke. Kaltinamasis niekada nesiskusdavo posuniu, tik veliau sužinojo, kad pastarasis mušdavosi. Ivykio metu pamate, kad kaltinamasis rankose kažka turi panašaus i peili. Koks tai buvo peilis ir iš kur jis ji paeme - nemate. Ji šauke P. K., kad pastarasis nelistu prie duru, kadangi M. B. rankose laiko peili. Staiga atsidare durys ir ji pamate, kad P. K. atsireme i siena, kaip pro marškinius pasruvo kraujas.

Ji suprato, kad M. B. sužalojo peiliu P. K., kuris tuo metu suklupo ant žemes. Kas ivyko tarp P. K. ir M. B. ji nežino ir jai niekas nepasakojo, kad prieš tai tarp ju butu buves koks nors konfliktas. Liudytoju apklaustas policijos pareigunas P. B. parode, kad 2010-09-26 dirbo naktineje pamainoje. Apie 02.51 val. iš budetoju dalies gavo pranešima, kad (duomenys neskelbtini) namuose yra peiliu sužalotas žmogus. Atvykus i nama, iš ten buvusiu žmoniu pasakojimu sužinojo, kad tarp P. K. ir jo patevio M. B. ivyko konfliktas, kurio metu M.

B. peiliu sužalojo savo posuni. Užejus i namo vidu, didžiajame kambaryje pamate gulinti žmogu. Matesi, kad jis buvo sužalotas širdies srityje, kadangi toje vietoje buvo matomas kraujas. Apžiurejes asmeni pamate, kad jis jau yra be gyvybes ženklu. Po kurio laiko atvyke greitosios medicinos pagalbos medikai dar bande gaivinti mineta asmeni, taciau konstatavo P. K. mirti. Kadangi artimieji nurode, kad P. K. peiliu sužalojo jo patevis, pradejo ieškoti itariamojo. Išeje i kiema pamate prie ukinio pastato stovinti M. B., kuris rankoje laike peili.

Rankoje jis laike virtuvini peili, su žalios ar melynos spalvos rankena. Ant peilio geležtes kraujo nesimate. Iš vestuvese buvusiu žmoniu, tiksliai iš ko dabar neprisimena, jie sužinojo, kad butent šiuo peiliu M. B. sužalojo P. K.. M. B. buvo labai girtas, ivykio aplinkybiu paaiškinti negalejo. M. B. buvo sulaikytas ir pristatytas i Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK budetoju dali.Liudytoja A. K. parode, kad nužudytasis yra jos brolis. Vestuviu metu ji pastebejo, kad jos brolis buvo labai priešiškai nusiteikes prieš teva.

Tai ne pirmas kartas, kai brolis sumušdavo teva. Tevas tris kartus kreipesi i medikus del sužalojimu. Jam buvo išsukti pirštai, siuvo lupas, ausis. Taciau tevas niekada nesikreipdavo i policija, sakydamas, kad tai jo sunus ir negali skustis policijai. Mate kaip pas teva buvo perpjauta ausis. Ju konfliktus mate dažnai. Išgeres brolis neturedavo kur energijos iškrauti, du kartus net ja buvo užpuoles. Kai jis negerdavo, budavo viskas gerai, bet kai išgerdavo, kartais nieko nesakes suduodavo. Per vestuves kilusiame konflikte ji nedalyvavo.Liudytojas P. C. parode, kad kaltinamasis yra jo kaimynas.

Tarp kaltinamojo ir isunio santykiai buvo nelabai geri, budavo konfliktu, bet, kad jie butu susimuše nemate. Su P. K. buvo draugai, kartais linksmindavosi per išeigines, bet apie nukentejusiojo ir kaltinamojo konfliktus nieko nežino, apie tai su nukentejusiuoju nekalbedavo.Iš pagarsintu liudytojos M. K. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu bei Vilniaus apygardos teisme matyti, kad ta vakara, kai M. B. nužude jos vyra P. K., jokiu konfliktu tarp jos vyro ir M. B. ar P. K. motinos nebuvo. Vestuviu pabaigoje, kai keturiese, tai yra vyras, ji, pussesere Anželika ir jos vyras Sergej, lauke ruke, atejo M.

B.. Jis buvo labai girtas ir kažka pradejo burbeti, taciau ka, tiksliai neprisimena. Tada P. K. jam pasake, kad pastarasis eitu namo ir neburbetu. Tarp ju jokio konflikto nebuvo. M. B. iš karto nuejo i namo vidu. Girdejo, kad jis dar garsiai kažka burbejo. Paruke jie grižo i kambari ir švente toliau. M. i kambari su jais negrižo, o nuejo iš karto i savo kambariuka, kuriame jau miegojo K. B. ir moteris vardu Teresa. Netrukus jie išgirdo, kad M. B. kažko girtas šukauja ant savo žmonos. P. pasake, kad eina pasižiureti kas ten vyksta bei apraminti teva.

M. K. paaiškino, kad tarp M. B. ir K. B. budavo dažni konfliktai, jie dažnai mušdavosi, todel P. K. juos eidavo raminti. Taip buvo ir ši karta. M. K. iš karto išejo paskui savo vyra ir mate jo kiekviena veiksma. Išejes i koridoriu, jos vyras, tempdamas už rankenos pradejo atidarineti tevu kambario duris, taciau jas iš kitos puses laike M. B.. Ar jie kažka tarpusavyje kalbejosi, neatsimena. Tada ji išgirdo, kad teta Teresa iš kambariuko sušuko „atsargiai pas ji peilis" Išsigandusi peilio, ji pradejo laikyti duris, kad Piotras ju negaletu atidaryti.

Taciau durys atsidare. I koridoriu išbego M. laikydamas dešineje rankoje virtuvini peili su žalia rankena, prispaude P. K. prie sienos ir dure jam viena karta peiliu i krutines sriti. Tuo metu P. K. susieme už šono kaire ranka, truputi susiriete ir M. jam dar karta smoge peiliu, taciau kur pataike ji tiksliai nemate, tik veliau suprato, kad peiliu idure i ranka, nes mate, kad P. K. sužalota kaire ranka. Sužalojes P.K. M. iš karto pabego iš namu su savimi išsinešdamas peili. Mineta peili ji gali atpažinti. Peilis buvo virtuvinis, su žalia rankena, padevetas.

Peili ne karta mate namuose ir juo naudojosi pjaustydama maisto produktus. Kodel M. nužude P. K. nežino, kadangi vestuviu metu jokiu konfliktu tarp ju nebuvo. (b.l. 76-77; 78-79)Iš pagarsintu liudytojo S. V. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu bei Vilniaus apygardos teisme matyti, kad 2010-09-25 apie 16.30 val. atvyko i (duomenys neskelbtini) švesti jo žmonos A. V. pusseseres M. K. vestuviu. Šventes metu niekas nekonfliktavo. P. tevai K. ir M. bei pagyvenusi moteriške išejo miegoti i virtuve. Jie keturiese lauke ruke.

Ar i lauka buvo atejes ir M. B., neprisimena, bet tikrai atsimena, kad jiems rukant jokiu konfliktu nebuvo. Apie 02.30 val. P. K. išejo i koridoriu, kodel jis nežino. Po 2 minuciu jis išgirdo P. motinos ir pagyvenusios moteriškes balsus. Moteris reke „atsargiai pas ji peilis". I ka moteris kreipesi, jis nesuprato, nes moteris jokio vardo nesake. Po šio šauksmo P. iejo i kambari. Matesi, kad jo marškiniai buvo kruvini, kairiaja ranka laikydamasis už krutines, jis griuvo prie lovos. Iš pagarsintu liudytojos A. V. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu bei Vilniaus apygardos teisme matyti, kad 2010-09-25 su vyru ji buvo vestuvese pas savo pussesere Margarita, kuri ištekejo už P. K..

Vestuviu pabaigoje, P. tevai buvo išeje i virtuve miegoti, su jais nuejo ir pagyvenusi moteris. Apie 02.30 val. P. išejo i koridoriu. Durys liko praviros ir maždaug po dvieju minuciu ji išgirdo pagyvenusios moteriškes balsa, kuri reke „atsargiai pas ji peilis". Kam adresuoti šie žodžiai niekas nesuprato. Beveik iš karto po šio riksmo, P. užejo i kambari. Jis kaires rankos delnu laikesi už krutines, marškiniai buvo kruvini. Priejes prie lovos nugriuvo. Jis buvo be samones, taciau dar sunkiai kvepavo. I kambari ibego P. motina, pradejo valyti žaizda ant krutines ir sake, kad žaizda nedidele, kad nieko baisaus.

Nei vestuviu metu, nei po to, jokiu konfliktu bei muštyniu nebuvo. ( b.l. 89-90; 91)2010-10-12 daiktu ir kitu objektu parodymo atpažinti metu M. K. atpažino peili, su kuriuo M. B. dure ir sužalojo P. K.. ( b.l. 80-81)Iš 2010-09-26 ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad apžiuros metu (duomenys neskelbtini) kambaryje Nr. 2 ant grindu aptiktas gulintis aukštielninkas vyriškos lyties lavonas su durtine žaizda krutines lastos srityje. Prie namo kieme iš stovincio tarnybinio automobilio VW GOLF, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) bagažines paimtas peilis su žalios spalvos rankena. (b.l. 6-26 )Iš daiktu apžiuros protokolo matyti, kad apžiuretas peilis su žalios spalvos rankena ir dvi sagos, paimtos ivykio vietos apžiuros metu.

Daiktai saugomi Vilniaus r. PK saugojimo kameroje. (b.l. 29-33)Iš 2010-09-29 reikalaujamu daiktu, dokumentu protokolo matyti, kad iš Valstybines teismo medicinos tarnybos buvo paimti P. K. drabužiai, kurie apžiureti, kaip daiktai, turintys reikšmes bylos tyrimui ir perduoti saugojimui. ( b.l. 56; 57-64, 65)Specialisto išvadoje Nr. M 1368/10 (01) nurodyta, kad P. K. mirties priežastimi buvo durtine-pjautine krutines lastos kaires puses žaizda su širdies kiauryminiu sužalojimu. Tai komplikavosi širdies tamponada krauju, kraujo išsiliejimu i kaire krutinpleves ertme.

P. K. mirtis galejo ivykti 2010-09-26 apie 3.00 val. Nukentejusysis prieš mirti vartojo alkoholi, jo lavono kraujyje rasta 2,10 promiles etilo alkoholio. Tai atitinka vidutiniam neblaivumo laipsniui. P. K. lavone rasti šie sužalojimai: durtine-pjautine krutines lastos kaires puses žaizda su širdies kiauryminiu sužalojimu. Sužalojimas atitinka sunku sveikatos sutrikdymo masta. Dvi paviršines odos durtines-pjautines žaizdos kairiame dilbyje. Du paviršiniai odos idreskimai krutines kaireje puseje. Šie sužalojimai atitinka nežymu sveikatos sutrikdymo masta.

Visi sužalojimai galejo buti padaryti vienu ir tuo paciu durianciu-pjaunanciu savybiu peilio geležtes tipo irankiu neužilgo prieš mirti. Nustatyti kuno sužalojimai nera budingi saves žalojimui durianciu- pjaunanciu irankiu. Dvi paviršines odos durtines-pjautines žaizdos kairiame dilbyje gali buti vertinamos kaip savigynos požymis nukentejusiajam kairiuoju dilbiu užsidengiant nuo suduodamu smugiu durianciu-pjaunanciu irankiu. Galimybe, kad po kuno sužalojimu padarymo nukentejusysis galejo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz. judeti, gintis, šaukti), neatmetama.

Laiko tarpas nuo kiauryminio širdies sužalojimo iki mirties paprastai yra vertinamas minutemis. Išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti penkiais smugiais/trauminiais poveikiais. Tiketina, kad sužalojimai buvo padaryti durianciu-pjaunanciu irankiu, turinciu palyginti siaura, apie 1,3 cm plocio geležte. Nukentejusiojo drabužiu pažeidimai iš esmes atitinka lavone rastus kuno sužalojimus. ( b.l. 40-46)Ivertines byloje surinktus duomenis teismas daro išvada, kad M.B. B. yra kaltas del savo šeimos nario – ivaikio P. K. nužudymo, tai yra padare nusikaltima, numatyta LR BK 129 str. 2 d. 3 p.Pažymetina, kad pagal istatyma savo artimojo giminaicio ar šeimos nario nužudymas inkriminuojamas tais atvejais, kai nukentejusiuoju buvo kaltininko artimas giminaitis arba šeimos narys.

Artimu giminaiciu pripažistami tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaiciai, o šeimos nariu - kartu su kaltininku gyvene tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), broliai, seserys, sutuoktinis ir jo tevai. Tai, kad šiuo atveju P. K. oficialiai nebuvo kaltinamojo ivaikintas, netrukdo pripažinti nukentejusiji P. K., su kuriuo tas asmuo kartu gyveno, šeimos nariu. Todel darytina išvada, kad M. B. B. yra kaltas del savo šeimos nario – ivaikio P. K. nužudymo. Teismas, siekdamas nustatyti aptariamojo ivykio eiga, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kiekvieno byloje apklausto asmens – irodymu šaltinio – parodymus ivertino, atsižvelgdamas i tai, kiek jie objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitu asmenu parodymais.

Kaltinamojo M. B. B., nukentejusiosios K. B. parodymai, S. V., A. V., T. K., M. K., P. B. parodymai atskleide visa ivykio esme ir sutapo dalyje, turincioje reikšmes del nusikalstamu veiku tinkamo kvalifikavimo. Sprendžiant baudžiamojo istatymo taikymo klausima, teismas vadovaujasi tiek kaltinamojo M. B. B., tiek nukentejusiosios K. B. parodymais, S. V., A. V., T. K., M. K., P. B. parodymais, tiek eksperto išvada ir tiek, kiek jie pasitvirtino kitu ištirtu irodymu visete.Vertinant kaltinamojo M. B. B. teiginius, kad pats nukentejusysis išprovokavo konflikta, kad pastarasis jam griebe už marškiniu ir juos supleše, kad veliau isiplieskus konfliktui namo koridoriuje, jam tuo metu iš kambariuko išejus i koridoriu, P. K. norejo suduoti i veida, taciau nepavyko ir jis tik ranka užkabino smakra, o tuo metu nežiuredamas, nuo koridoriuje buvusio stalo ranka kažka pagriebe ir užsimojo i P. K. ir, kad ten tiksliai buvo peilis, jis iš karto nepastebejo - teismas vertina kritiškai, traktuoja juos kaip pasirinkta gynybos buda, bei meginima sušvelninti atsakomybe už ši nusikaltima.

Kaltinamasis M. B. B. iš esmes pripažino, kad jis konflikto metu su P. K. pastarajam peiliu sudave viena karta, tai yra iš esmes negincija smugio sudavimo fakto, bet jo teigimu, tai padaryta spontaniškai, ginantis nuo pastarojo puolimo. Taciau jo kalte patvirtina liudytoju parodymai apie ivykiu seka, kurie yra svarbus šioje byloje. Smugiu sudavimo fakta patvirtino konflikta stebejusi ir jame betarpiškai dalyvavusios liudytojos M. K. ir T. K.. Liudytoja M. K. patvirtino, kad mate kiekviena kaltinamojo veiksma. Konflikto metu girdejo, kad T.

K. iš kambariuko sušuko „atsargiai pas ji peilis". I koridoriu išbeges kaltinamasis laike dešineje rankoje virtuvini peili su žalia rankena, prispaude P. K. prie sienos ir dure jam viena karta peiliu i krutines sriti. Tuo metu P. K. susieme už šono kaire ranka, truputi susiriete ir M. B. jam dar karta smoge peiliu, taciau kur pataike ji tiksliai nemate, o tik veliau suprato, kad peiliu idure i ranka, nes mate, kad P. K. buvo sužalota kaire ranka. Šia aplinkybe patvirtino ir liudytoja K. B., kuri nors ir nemate paciu smugiu sudavimo aplinkybiu, taciau betarpiškai dalyvavo konflikto metu.

Ji nepastebejo, kad vyras turetu rankose peili, tik išgirdo, kaip T. K., kuri buvo su ja kartu kambariuke, sušuko „atsargiai pas ji peilis". Staiga atsivere ju kambariuko durys ir vyras M. B. išbego i koridoriu. Ji pamate, kad sunus stovi prie sienos, o kaltinamasis stovi priešais ji. Po akimirkos išgirdo, kaip P. K. žmona sušuko, kad P. K. miršta. Be to, šia aplinkybe kad butent kaltinamasis peiliu dure nukentejusiajam P. K. patvirtino ir liudytoja T. K., kuri parode, jog konflikto metu mate pas kaltinamaji rankose peili.

Ji nukentejusiajam šauke, kad pastarasis nelistu prie duru, kadangi M. B. rankose laiko peili. Staiga atsidare durys ir ji pamate, kad P. K. atsireme i siena, o pro marškinius pasruvo kraujas. Ji suprato, kad M. B. sužalojo peiliu P. K..Kaltinamasis M. B. B. smugiu sudavimo fakta pripažista tik iš dalies. Nors kaltinamasis teigia, kad sudave tik viena smugi nukentejusiajam P. K., taciau tokie jo parodymai prieštarauja medicinos specialisto išvadai, kurioje nustatyta, P. K. mirties priežastimi buvo durtine-pjautine krutines lastos kaires puses žaizda su širdies kiauryminiu sužalojimu.

Tai komplikavosi širdies tamponada krauju, kraujo išsiliejimu i kaire krutinpleves ertme. Laiko tarpas nuo kiauryminio širdies sužalojimo iki mirties paprastai yra vertinamas minutemis. Taip pat minimos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti penkiais smugiais/trauminiais poveikiais. Tiketina, kad sužalojimai buvo padaryti durianciu-pjaunanciu irankiu, turinciu palyginti siaura, apie 1,3 cm plocio geležte. Teiseju kolegija, ivertinusi baudžiamojoje byloje surinktus irodymus, sprendžia, jog yra pilnai irodyta, kad kaltinamasis M.

B. B. 2010-09-26 apie 02.30 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, namuose, (duomenys neskelbtini)., koridoriuje, tycia peiliu dure 5 kartus i ivairias kuno vietas savo ivaikiui P. K., padarydamas jam dvi paviršines odos durtines-pjautines žaizdas kairiame dilbyje, du paviršinius odos idreskimus krutines kaireje puseje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtine-pjautine krutines lastos kaires puses žaizda su širdies kiauryminiu sužalojimu-sužalojima, vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi širdies tamponada krauju, kraujo išsiliejimu i kaire krutinpleves ertme, nuo ko nukentejusysis mire ir taip tycia nužude savo šeimos nari - ivaiki P. K..

Ikiteisminio tyrimo metu šie M. B. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.Nužudymas yra tycinis neteisetas kito žmogaus gyvybes atemimas. Atsakomybe už žmogaus gyvybes atemima kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusiu padariniu (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentejusiojo mirtis turi buti desningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi buti butinas, t. y. butina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukele ir salygojo padariniu atsiradima.

Byloje esantys ir nuosprendyje pamineti irodymai leidžia daryti išvada, kad nukentejusysis P. K. buvo mirtinai sužalotas kaltinamojo veiksmais, mirties priežastimi buvo durtine-pjautine krutines lastos kaires puses žaizda su širdies kiauryminiu sužalojimu, padarytas padaryti durianciu-pjaunanciu irankiu, sudavus penkis trauminius poveikius, buvo samoningas ir valingas, t.y. kaltai, atliktas M. B. B. veiksmas. Jo elgesys buvo susijes priežastiniu ryšiu su nukentejusiojo mirtimi, t.y. kaip veika, kuri pati savaime desningai ir neišvengiamai sukele atsiradusias pasekmes.

Nužudymas gali buti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tycia. Tiesiogine tycia rodo gyvybes atemimo buda, o netiesiogine tycia atimti gyvybe reiškia kaltininko psichini santyki su padariniais. Vertindamas kaltes valini momenta, t. y. kaltininko psichini santyki su pasekmemis, butina atskleisti subjektyviosios puses turini, ivertinti esminius ir reikšmingiausius faktinius duomenis – suduotu smugiu skaiciu bei padarytu sužalojimu pobudi. Atsižvelgiant i tai, kad kaltinamasis suduodamas smugi peiliu isuniui i gyvybiškai svarbia kuno dali – i krutines lastos kaires puses sriti, suvoke, kad kesinasi i P. K. gyvybe, numate, kad tokiais veiksmais gali atimti gyvybe, ir nors tokiu pasekmiu nenorejo, taciau samoningai leido joms atsirasti, t. y. kaltinamasis M.

B. B. veike netiesiogine tycia (BK 15 str. 3d.). Atsižvelgus i byloje nustatyta aplinkybe, kad kaltinamajam nukentejusysis yra isunis - jo veika pagristai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkta, kaip šeimos nario nužudymas. Nors kaltinamasis M. B. B. tvirtina, kad nukentejusiajam smugi jis sudave spontaniškai, kilus konfliktui, kuri išprovokavo pats nukentejusysis, kuris jam griebe už marškiniu ir juos supleše, o veliau isiplieskus konfliktui namo koridoriuje, jam tuo metu iš kambariuko išejus i koridoriu, P. K. norejo suduoti i veida, taciau nepavyko ir tik ranka užkabino smakra ir tuo metu nežiuredamas, nuo koridoriuje buvusio stalo ranka kažka pagriebe ir užsimojo i P. K.,o kad ten tiksliai buvo peilis, jis iš karto nepastebejo - teismas vertina kritiškai, traktuoja juos kaip pasirinkta gynybos buda bei meginima išvengti baudžiamosios atsakomybes už ši nusikaltima, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo M.

B. B. kalte patvirtinantiems irodymams. Liudytoja M. K. parode, kad tarp kaltinamojo ir nukentejusiosios (žmonos) K. B. dažnai kildavo konfliktai, jie dažnai mušdavosi, todel P. K. juos eidavo raminti, taip buvo ir ši karta. Ji girdejo, kad ivykio metu kaltinamasis kažko girtas šukauja ant savo žmonos K. B., todel P. K. pasake, kad eina pasižiureti kas ten vyksta ir apraminti tevo. Išejes i koridoriu P. K. tempdamas už rankenos pradejo atidarineti tevu kambario duris, taciau jas iš kitos puses laike M. B.. Tada ji išgirdo, kad T.

K. iš kambariuko sušuko, „atsargiai pas ji peilis" ir tada ji pradejo laikyti duris, taciau durys atsidare. I koridoriu išbego kaltinamasis laikydamas dešineje rankoje virtuvini peili su žalia rankena ir prispaudes P. K. prie sienos dure jam viena karta peiliu i krutines sriti. Pažymetina, kad duomenu apie tai, kad konflikto metu kaltinamasis butu sužalotas, arba jam butu suplešyti marškiniai, kaip teigia pats kaltinamasis, byloje nera. Iš ivykio aplinkybiu matyti, kad isiplieskus konfliktui pats kaltinamasis veržesi i koridoriu su peiliu rankose.

Nukentejusysis su savimi nieko neturejo ir kaltinamojo gyvybei ar sveikatai nekele jokios realios gresmes, o kaltinamajam nebuvo reikalo gintis. Realiu duomenu apie tai, kad nukentejusysis P. K. vartojo itevio atžvilgiu fizini smurta del ko pastarasis turejo gintis panaudojant peili, byloje nera. Todel šiuo atveju nera pagrindo daryti išvada buvus butinosios ginties ar butinosios ginties peržengimo situacijai. Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybemis butent kaltinamasis pirmas pavartojo smurta prieš nukentejusiji, nors pastarasis prieš ji neatliko jokiu realaus ir akivaizdaus kesinimosi požymiu turinciu veiksmu, todel butinosios ginties situacija nebuvo iškilusi ir šiuo atveju kaltinamajam BK 28 straipsnio nuostatos negali buti taikytos.

Taciau pažymetina ir tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentejusiojo jau ir anksciau kildavo konfliktai, nukentejusysis ne karta buvo sumušes kaltinamaji, pats išprovokuodavo muštynes, buvo konfliktu ir muštyniu iniciatoriumi. Šia aplinkybe patvirtino tiek nukentejusioji, tiek liudytojai A. K., T. K.. Byloje nera nustatyta del ko butent ivykio metu kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentejusiojo, kas buvo konflikto priežastimi, kadangi nukentejusioji ir liudytoja M. K. skirtingai parode konflikto priežastis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusioji K.

B. parode, kad jokio konflikto su kaltinamuoju ivykio metu nebuvo. Taciau atkreiptinas demesys i liudytojos M. K. parodymus, kad pastaroji girdejo konflikta tarp kaltinamojo ir nukentejusiosios K. B., todel P. K. nuejo aiškintis. Iš kaltinamojo ir liudytoju parodymu seka, kad kaltinamasis iš pradžiu venge muštyniu ir ibeges i kambariuka laike už rankenos duris, kad neieitu P. K.. Taciau pastarasis bande atidaryti duris iš išores. Be to, tiek kaltinamasis, tiek nukentejusioji K. B., tiek liudytoja T. K. patvirtino, jog kaltinamasis šauke, kad P. K. pasitrauktu nuo duru, nes papjaus.

Taciau ivertinus byloje esancius duomenis bei susiklosciusia situacija matyti, kad kaltinamasis puole pirmas turedamas rankose peili, kas rodo, jog gynybines situacijos nebuvo. Del bausmes skyrimo Lietuvos Respublikos BK 54 str. itvirtina bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausiu teiseto, pagristo ir teisingo nubaudimo garantiju. Skirdamas bausme, teismas vadovaujasi bausmes paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmes paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ir apriboti asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima.

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausme butu adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo igyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.Kaltinamojo M.B. B. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažistama tai, kad kaltinamasis iš esmes prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino esmines faktines aplinkybes, nors ir savaip aiškina ivykio aplinkybes.

Kaltinamasis pripažino dures peiliu nukentejusiajam i krutines sriti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinejimo teisme metu, kaltinamasis gailejosi del savo veiksmu požymiu, del isunio mirties prisipažino kaltu. Tai parodo M.B. B. teigiama ir kritiška požiuri i savo padaryta nusikalstama veika bei jos pasekmes. Kaltinamojo M. B. B. atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra ta, kad jis nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, nes ši aplinkybe turejo itakos jo nusikalstamos veikos padarymui. (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)Skiriant bausme kaltinamajam M.

B. B. teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo pobudi ir laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu buvima. M. B. B. savo nusikalstamais veiksmais tycia pažeide labiausiai teises ginamas vertybes - žmogaus gyvybe ir sveikata. M. B. B. padare labai sunku nusikaltima (BK 11str. 6 d.), sukelusi nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybe, todel jam turi buti paskirta pakankamai griežta laisves atemimo bausme, jos trukme nustatant, atsižvelgus i sekancias aplinkybes.

Kaltinamasis M.B. B. charakterizuojamas teigiamai, anksciau neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, psichiatrijos ligonines iskaitoje nera irašytas, pas psichiatra ir priklausomybes ligu specialista nesilanke. Darbdavio UAB „G.“ kaltinamasis charakterizuojamas kaip darbštus, draugiškas, mandagus darbuotojas, darbe nebuvo pastebetas agresyvus ir neblaivus. Nukentejusioji K. B. teismo praše neskirti kaltinamajam griežtos bausmes. Be to, nustatant paskirtos bausmes trukme, teismas atsižvelgia i tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentejusiojo jau ir anksciau kildavo konfliktai, dažnai susimušdavo, santykiai tarp ju buvo itempti, nukentejusysis ne karta buvo sumušes kaltinamaji, pats išprovokuodavo muštynes, buvo konfliktu ir muštyniu iniciatoriumi.

Taigi, šiuo atveju svarbu pažymeti ir paties nukentejusiojo elgesi, kuriuo jis taip pat išprovokavo susiklosciusia situacija, todel teismo nuomone tai švelnina kaltinamojo padeti nustatant paskirtos bausmes trukme. Taigi, ivertinus išdestytu aplinkybiu visuma, jam laisves atemimo bausmes trukme už padaryta nusikaltima nustatytina artima baudžiamojo istatymo už ši nusikaltima sankcijoje numatytam bausmes minimumui. I bausmes laika iskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suemime išbutas laikas (BK 66 str.).Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti:

1) nukentejusiojo P. K. rubai – juodos spalvos kelnes sus odiniu diržu, baltos spalvos marškiniai, baltos spalvos marškiniai trumpomis rankovemis, vyriškos kelnaites, saga, baltos spalvos kojines - nuosprendžiui isiteisejus sunaikintini;

2) peilis su žalios spalvos rankena, dvi sagos - nuosprendžiui isiteisejus sunaikintini. Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str. n u s p r e n d ž i a : M. B. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti ji 9 (devyneriu) metu laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.I bausmes atlikimo laika iskaityti sulaikymo ir suemimo laika nuo 2010 m. rugsejo 26 d., 2010 m. rugsejo 27 d. iki 2011 m. rugsejo 28 d. Bausmes atlikimo pradžia skaiciuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. rugsejo 28 d. Kardomaja priemone – suemima, iki nuosprendžio isiteisejimo M. B. B. palikti ta pacia, o nuosprendi pradejus vykdyti - panaikinti.Daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti:

1) nukentejusiojo P. K. rubus – juodos spalvos kelnes sus odiniu diržu, baltos spalvos marškinius, baltos spalvos marškinius su trumpomis rankovemis, vyriškas kelnaites, saga, baltos spalvos kojines - nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti;

2) peili su žalios spalvos rankena, dvi sagas - nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienu nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma. Kolegijos pirmininkas                                                                                 Stasys Punys Teisejai                                                                               Jurate Damanskiene                                                                                                                                    Pavelas Frolovas