2019-02-20 Nr. AB-4997-3-61-3-02067-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-630-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02067-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. birželio 11 d. Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo laikomas karantino kameroje Nr. 109, kurioje buvo įrengtos 6 miegamosios vietos ir laikomi 6 asmenys. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 411 buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, laikoma 10 asmenų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN administracija 2015 m. vasarą vieną miegamąją vietą panaikino. Karantino kameros Nr. 109 plotas buvo apie 20 kv. m, o gyvenamosios patalpos Nr. 411 – apie 29 kv. m, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis patalpų plotas. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamųjų patalpų plotą mažino inventorius ir baldai. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamą įtaką psichologinei sveikatai, stresą, nepatogumus, nesutarimus su kitais nuteistaisiais, fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

3. Vilniaus PN, atstovaudami Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l. 5–10) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. liepos 23 d. buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m, įrengtos 3 dviaukštės lovos, t. y. 6 miegamosios vietos. Vilniaus PN pažymėjo, kad vienam nuteistajam teko apie 3,3 kv. m ploto. Paaiškino, kad karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu, jose laikomi asmenys trumpą laiko tarpą, kiekvienas asmuo turi atskirą lovą. Teigė, kad Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje ar kamerų tipo patalpoje. Karantino patalpa Nr. 109 dažniausiai nėra pilnai užpildyta, nuteistųjų skaičius konkrečioje karantino patalpoje paros metu gali kisti kelis kartus, be to, karantino patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Akcentavo, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

5. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-411, kurios plotas 28,49 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko apie 3,17 kv. m, ir patalpoje Nr. 3-209, kurios plotas 17,72 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko apie 3,54 kv. m. Atkreipė dėmesį, kad skirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas, nebuvo. Pažymėjo, kad Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2016 m. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtą nuobaudą dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4K, kurios plotas 13,55 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko apie 4,52 kv. m ploto. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Teigė, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Pasak Vilniaus PN, pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės lėmė jo fizinę ar psichinę sveikatą. Vilniaus PN pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl manė, kad pareiškėjo argumentai atmestini.

6. Pareiškėjas skundo papildyme (b. l. 28) su Vilniaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą nesutiko.

7. Pareiškėjas taip pat prašė išreikalauti iš Vilniaus PN informaciją dėl gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-411 esančių nuteistųjų skaičiaus, tačiau Vilniaus PN nepasisakė dėl minėtos gyvenamosios patalpos, kurioje buvo laikoma 10 asmenų, o nuo 2015 m. birželio mėn. viena vieta buvo panaikinta. Pareiškėjas paaiškino, kad karantino patalpoje naujai atvežti nuteistieji buvo laikomi 12–14 dienų. Pažymėjo, kad iš karantino patalpos galėjo išeiti į tualetą, o visą laiką turėjo praleisti patalpoje, kurioje turėjo tekti 3,6 kv. m ploto, o teko 3,3 kv. m ploto. Be to, atsižvelgus į baldų užimamą plotą, laisvo ploto nelikdavo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN teikiama informacija, jog neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma bendrabučių tipo patalpose bei kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus PN visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta ir vienu metu yra laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 109, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-411, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 3-209 ir baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4K ir vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai nenumato, jog į minimalų gyvenamąjį plotą turi būti neįskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 50–52) prašo priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir išreikalauti iš Vilniaus PN informaciją apie asmenis, kurie buvo laikomi kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. birželio 11 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpoje Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl jam teko 3,3 kv. m ploto, nors turėjo tekti 3,6 kv. m ploto. Pareiškėjas paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2016 m. birželio 11 d. buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje Nr. 6-411 kartu su 9 asmenimis. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs skundo papildymą, kuriame nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. birželio 11 d. gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-411 buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, taip pat nurodė kartu laikomų asmenų vardus bei pavardes, tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą ir jokių papildomų duomenų iš atsakovo neišsireikalavo. Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybė, jog Vilniaus PN negali pateikti tikslių duomenų, kiek gyvenamosiose patalpose buvo laikoma asmenų, negali lemti teismo sprendimo priėmimo atsakovo naudai. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo reikiamų dokumentų iš Vilniaus PN ir priėmė netinkamą bei šališką sprendimą, neatsižvelgęs į pareiškėjo pateiktą skundo papildymą.

12. Vilniaus PN, atstovaudami Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l. 55–57) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Vilniaus PN pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia analogiškus argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, bei nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Vilniaus PN paaiškina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, išreikšto konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarbių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. P. kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. birželio 11 d. Vilniaus PN jis buvo laikomas neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto, atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Vilniaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl atskirai pasisakytina tik dėl atskirų apeliaciniame skunde išskiriamų argumentų.

18. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 109, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-411, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 3-209 ir baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4K ir vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad karantino patalpoje Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl jam teko 3,3 kv. m ploto, nors turėjo tekti 3,6 kv. m ploto. Be to, mano, jog teismas neįvertino pareiškėjo pateikto skundo papildymo, kuriame jis nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. birželio 11 d. gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-411 buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, ir neišsireikalavo papildomų duomenų iš atsakovo atstovo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte, be kita ko, nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o 111.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje taip pat, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018).

21. Įvertinusi byloje pateiktus Vilniaus PN duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-411 buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m patalpos ploto. Nors pareiškėjas skundo papildyme nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-411 buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, teismas kreipėsi į atsakovo atstovą, prašydamas patikslinti atsiliepime pateiktus duomenis. Vilniaus PN atsakyme teismui dėl informacijos pateikimo (b. l. 37) nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-411, kurios plotas – 28,47 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, tiek pat jų buvo įrengta ir ginčo laikotarpiu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo surinktais duomenimis ir atliktu įrodymų vertinimu ir atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nevertino jo pateikto skundo papildymo ir neišsireikalavo papildomų duomenų iš atsakovo atstovo.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl pareiškėjui tekusio konkretaus gyvenamojo ploto jo kalinimo laikotarpiu bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėtas pareiškėjo prašymas išreikalauti iš Vilniaus PN informaciją apie asmenis, kurie buvo laikomi kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu, negali būti tenkinamas.

23. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjui tekusį plotą, jam būnant Vilniaus PN karantino patalpoje Nr. 109. Pažymėtina, kad karantino patalpoje Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. liepos 23 d., t. y. minėtu laikotarpiu jam teko apie 3,3 kv. m ploto.

24. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2650-756/2018). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pripažįsta, kad karantino patalpoje Nr. 109 pareiškėjui teko mažesnis nei 3,6 kv. m plotas, t. y. iki minimalios ploto normos jam trūko 0,30 kv. m ploto. Tai yra pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjui kilo neturtinė žala.

25. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2014).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytus pažeidimus, atsižvelgusi į jų pobūdį, tai, kad pažeidimai truko neilgą laiką, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistinas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

27. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui J. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl likusių pažeidimų atmestas, paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui J. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius