10804c10-c99c-4e73-a135-0b4d738bc829 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Valius                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-95-125/2012Teisėja Diana Jakštienė                                                  Proceso Nr. 2-10-3-01146-2010-1                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:  (S)                                                                                                     42.1; 42.8;63.1; 71; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. vasario 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V.

N. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį atsakovui P. K. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 850 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008-05-12 atsakovui neterminuotam laikui paskolino 1 850 Lt, pinigai buvo paskolinti automobiliui „Audi“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirkti. IeÅ¡kovas teigė, kad automobilį pirko kartu su atsakovu kelionei į darbÄ Norvegijoje. Kadangi automobilis liko registruotas atsakovo vardu, ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas privalo grÄ Å¾inti jo dalį kaip skolÄ . Palangos miesto apylinkės teismas 2011-05-05 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, jog 2008-05-12 ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė sutartį, pagal kuriÄ patvirtino, kad atsakovas gavo dalį pinigų – 1 850 Lt – už automobilį, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-05-09 atsakovas nupirko automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį užregistravo savo vardu. Ä®vertinęs Å¡alių sudarytÄ sutartį bei tai, jog atsakovui 1 850 Lt nebuvo perduoti atsakovo asmeninėn nuosavybėn ar panaudoti asmeniniais atsakovo tikslais, teismas konstatavo, jog 2008-05-12 tarp Å¡alių sudaryta sutartis neatitinka paskolos sutarties sampratos, todėl negali bÅ«ti laikoma paskolos sutartimi, ji nesukuria sutarties Å¡alims paskolos teisinių santykių ir iÅ¡ jų galinčių kilti pasekmių.

Teismas laikė, kad pagal sutartį Å¡alių tikslas – bendro turto įgijimas ir to turto panaudojimas abiejų sutarties Å¡alių tikslu ir interesais – nuvykti į darbÄ Norvegijoje. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡alys pripažino bÅ«tent tokį 2008-05-12 sutarties tikslÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad net ir esant faktui, kad iÅ¡ Å¡alių bendrų pinigų įgytas automobilis užregistruotas vieno iÅ¡ turto bendraturčių vardu, tai nesukuria tam asmeniui pareigos grÄ Å¾inti kitai sutarties Å¡aliai į bendrÄ turtÄ Ä¯dėtų pinigų dalies.

Teismas iÅ¡ bylos duomenų nustatė, jog atsakovas bendro turto iÅ¡laikymui ir remontui panaudojo savo asmenines lėšas, ieÅ¡kovas pripažino, kad atsisakė skirti lėšas automobilio remontui, todėl konstatavo, kad atsakovui pilnai apmokėjus papildomas bendro turto remonto iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas negali reikalauti grÄ Å¾inti į turtÄ Ä¯dėtos 1 850 Lt dalies. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimÄ , priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas netinkamai vertino sudarytÄ sutartį bei paskolos ir jungtinės veiklos sutartis, reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis nėra laikytina paskolos sutartimi, o Å¡alių sutartiniai santykiai kvalifikuoti kaip jungtinė veikla. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartyje yra paskolos sutarties požymiai, t. y. kad pinigai buvo perduoti ir kad pinigai buvo gauti, o vien ta formuluotė, kad „sumokėjau“, o ne „paskolinau“, negali bÅ«ti vertinama kaip neleidžianti Å¡alių santykius laikyti paskolos teisiniais santykiais, nes turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į pažodinį sutarties aiÅ¡kinimÄ , bet ir į tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ sudarant sutartį.

IÅ¡ sutarties matyti, kad atsakovas patvirtino, jog gavo paskolos sumÄ , todėl Å¡alių santykiai turėjo bÅ«ti laikomi paskolos teisiniais santykiais. Apeliantas pažymi, jog įstatymas nedraudžia Å¡alims susitarti, kad paskola bus naudojama tam tikram tikslui, todėl vien ta aplinkybė, kad jam buvo žinoma, jog atsakovas ketina įsigyti transporto priemonę kelionei į NorvegijÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad jis pinigus siekė ne paskolinti, o prisidėti prie neva bendro turto įsigijimo. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik tarp pardavėjo ir atsakovo ir tai patvirtina, kad transporto priemonę siekė įsigyti ir įsigijo tik atsakovas.

Apeliantas nurodo, kad jis tik paskolino pinigų atsakovui, nes jis ketino pavežti jį iki Norvegijos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad transporto priemonės remonto iÅ¡laidas mokėjo atsakovas, nes sÄ skaitoje, kuriÄ apmokėjo UAB „Giedrila“, nėra nurodytas nei mokėtojas, nei remontuotos transporto priemonės duomenys.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad visas bÅ«tinas paskolos sutarties sÄ lygas privalėjo įrodyti ieÅ¡kovas, tačiau pasiraÅ¡ytoje sutartyje nėra užfiksuota nė viena iÅ¡ bÅ«tinųjų paskolos sutarčių sÄ lygų, t. y. nei pinigų perdavimo kitos Å¡alies nuosavybėn, nei kitos Å¡alies įsipareigojimo grÄ Å¾inti tokiÄ pinigų sumÄ .

Atsakovas teigia, kad iÅ¡ sutarties matyti, jog ieÅ¡kovas nurodė sumokėjęs dalį pinigų už automobilį, o jis dalį pinigų už automobilį gavęs, todėl iÅ¡ sutarties teksto turinio akivaizdu, kad ieÅ¡kovas perduodamas pinigus atliko mokėjimÄ bei jame net nurodė, už kokiÄ prekę buvo atliktas mokėjimas. IÅ¡ sutarties matyti, kad buvo sumokėta tik dalis pinigų automobilio įsigijimui, likusiÄ dalį už įsigyjamÄ automobilį sumokėjo atsakovas, Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kino ieÅ¡kovas ir pirmosios instancijos teisme, t. y. kad jis kartu su atsakovu buvo sudėjęs pinigus lygiomis dalimis, nes jiems buvo reikalingas automobilis vykti kelionei į darbÄ Norvegijoje.

Už automobilį buvo sumokėta 3 700 Lt. Automobilį surado pats ieÅ¡kovas ir su tuo automobiliu buvo vykstama į NorvegijÄ . Atsakovas pažymi, jog ieÅ¡kovas pripažino, kad jis atsisakė skirti pinigų automobilio remontui ir kad pas jį iki Å¡iol yra saugomos automobilio žieminės padangos, be to, ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad į teismÄ nusprendė kreiptis dėl to, kad įsigytas automobilis jam tapo nebereikalingas, todėl jis tokiu bÅ«du nusprendęs atgauti už automobilį sumokėtus pinigus.

Taip pat atsakovas nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad neįrodyta, jog už automobilio remontÄ mokėjo atsakovas, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog už remontÄ sumokėjo darbdavys UAB „Giedrila“, o po to tos lėšos buvo iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio.     Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-05-12 ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė sutartį, pagal kuriÄ patvirtino, kad atsakovas gavo dalį pinigų, 1 850 Lt, už automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris 36107250067, iÅ¡ ieÅ¡kovo, o ieÅ¡kovas patvirtino, kad sumokėjo dalį pinigų, 1 850 Lt, už automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. 36107250067. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ nurodydamas, jog su atsakovu buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 850 Lt skolÄ .

Tuo tarpu atsakovas teigė, kad juos siejo ne paskolos teisiniai santykiai, o Å¡alys susitarė bendrai pirkti automobilį vykti į darbÄ Norvegijoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Å¡alis siejo jungtinė sutartis, ir ieÅ¡kinį atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir pažymi, kad CK 6.193 str. numato, jog aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu.

Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ . Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alių sudarytos sutarties turinys neatitinka paskolos sutarties, kadangi joje aiÅ¡kiai yra nurodyta, jog ieÅ¡kovas duoda dalį pinigų automobilio pirkimui.

Ieškovas teigė, kad nors sutarties turinyje nebuvo nurodyta, jog jis pinigus paskolina, tačiau tikrasis šalių susitarimas buvo dėl 1 850 Lt paskolos suteikimo atsakovui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu.

Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovas su atsakovu vyko kartu dirbti į NorvegijÄ , abi Å¡alys patvirtino, jog vykimui į darbÄ Norvegijoje reikėjo automobilio. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog automobilį surado ieÅ¡kovo žmona, abu dalyvavo perkant automobilį, o automobilis buvo užregistruotas atsakovo vardu, kadangi ieÅ¡kovas neturi vairuotojo pažymėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad atsakovus siejo nepaskoliniai santykiai, o, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, jungtinės veiklos (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas automobilio remontui skyrė savo asmenines lėšas, t. y. investavo daugiau lėšų į bendrÄ turtÄ , todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovas negali reikalauti lėšų, kurias skyrė bendro turto įsigijimui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ iÅ¡samiai argumentavo, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).  Vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. N. atsakovui P. K. 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Bronius Valius Kolegijos teisėjai                                                                                                Albina Pupeikienė                                                                                                                                 Audrius Saulėnas