2016-08-25 Nr. AB-16453-3-64-3-00676-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2121-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00676-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Kaunatavos kaimo bendruomenės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kaunatavos kaimo bendruomenei, uždarajai akcinei bendrovei „Ekosistema“, Telšių visuomenės sveikatos centrui, L. G., R. G., S. A. ir V. G., dėl galutinės atrankos išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. vasario 12 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (15.6)-A4-1383 „Dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Galutinė išvada) ir įpareigoti priimti naują sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis planavo vykdyti ūkinę veiklą – plastiko gaminių perdirbimą (granuliavimą) žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau − ir Sklypas). Pareiškėjas planavo rekonstruoti Sklype esantį gamybinės-pramoninės paskirties dirbtuvių pastatą, prijungiant šalia esantį statinį ir pritaikant jį veiklai. Pareiškėjas paaiškino, kad iš surinkimo punktų ir prekybos centrų gautas antrines žaliavas – plastiką – planuota perdirbti mechaninio apdorojimo būdu. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekosistema“ parengė poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus (toliau – ir Atrankos dokumentai). Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 19 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (15.6) -A4-8467 „Dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Pirminė išvada), kurioje nusprendė, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pareiškėjo teigimu, savo išvadą Agentūra motyvavo tuo, kad Sklypas nepateko į „Natura 2000“ saugomas teritorijas; bus atliktas poveikio sveikatai vertinimas, kurio metu numatyta identifikuoti bei įvertinti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, suformuotas ir pagrįstas sanitarinės apsaugos zonos ribų dydis, o, esant būtinybei, pasiūlytos tinkamos kenksmingą poveikį visuomenės sveikatai mažinančios priemonės; planuojama ūkinė veikla sumažins komunalinių atliekų sraute esančių plastiko atliekų patekimą (šalinimą) į sąvartyną tuo prisidedant prie Valstybinio atliekų tvarkymo plane numatytų strateginių tikslų iki 2020 metų įgyvendinimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad tretieji suinteresuoti asmenys Kaunatavos kaimo bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė), ūkininkai R. G., V. G., L. G. ir S. A. bei Telšių rajono savivaldybės meras pateikė prašymus persvarstyti Pirminę išvadą ir priimti naują išvadą nustatant, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Atsakovas 2015 m. vasario 12 d. priėmė Galutinę išvadą, kuria nusprendė, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Pareiškėjo manymu, Galutinę išvadą atsakovas motyvavo visiškai priešingais Pirminei išvadai motyvais, t. y., Agentūra nurodė, kad į sanitarinę apsaugos zoną patenka Kaunatavos miestelio teritorija, todėl planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai; poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra dalis poveikio aplinkai vertinimo, todėl tikslinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą; nors sklypas nepatenka į „Natura 2000“ ar kitas saugomas teritorijas, tačiau Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 7 straipsnio 6 dalyje numatyti ir kiti kriterijai, į kuriuos atsakinga institucija, atlikdama atranką ir priimdama išvadą, turi atsižvelgti; savivaldybės institucija pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimo metu visuomenei būtų suteikta galimybė teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos. Pareiškėjas nesutiko su Galutine išvada ir manė, kad ji nepagrįsta, priimta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, šališka, užtikrinanti išimtinai kelių asmenų interesus, sąlygota 2015 m. vykusių savivaldybės tarybų bei merų rinkimų, todėl naikintina.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jo atliekama ūkinė veikla nepateko į PAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir jo 1 ir 2 priede nurodytų ūkinių veiklų, kurioms poveikio aplinkai vertinimas privalomas, sąrašą. Pareiškėjas teigė, kad jo vykdoma ūkinė veikla nepateko ir į „Natura 2000“ ar kitas saugomas teritorijas, todėl poveikio aplinkai vertinimo atranka neturėjo būti atliekama, o Agentūra neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti Galutinę išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Galutinėje išvadoje nenurodoma, kokių teisės normų neatitiko Atrankos dokumentai, kokie duomenys, informacija patvirtino, kad poveikio aplinkai vertinimas būtinas. Pareiškėjas manė, kad šioje išvadoje Agentūra nurodė tuos pačius argumentus kaip ir Pirminėje išvadoje, bet priėmė priešingą sprendimą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo Galutinėje išvadoje pateiktas argumentas dėl sanitarinių apsaugos zonų visiškai nepagrįstas ir atmestinas, nes Atrankos dokumentų 2.2.11 punkte nurodyta, kad numatoma rengti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, kurios tikslas bus kompleksiškai įvertinti veiklą šioje teritorijoje pagal konkrečias veiklos apimtis, numatomas naudoti technologijas ir identifikuoti bei įvertinti galimą įmonės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, suformuoti ir pagrįsti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydį, o, esant būtinybei, pasiūlyti tinkamas, kenksmingą poveikį visuomenės sveikatai mažinančias priemones. Būtent šiuo argumentu atsakovas grindė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad niekuo nepagrįstas atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens argumentas, kad planuojamai ūkinei veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nes jo dalis buvo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Pareiškėjas savo argumentą grindė Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir VSPĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuota, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Atrankos dokumentų 2.2.11 punkte buvo nurodyta, kad pareiškėjas ketina atlikti ir atliks poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, tačiau tai nebuvo pagrindas atlikti ir poveikio aplinkai vertinimą, nes šis vertinimas nebuvo būtinas pagal teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas akcentavo, kad bendruomenė ne tik PAV įstatymo nustatyta tvarka buvo informuota apie vykdomą poveikio aplinkai vertinimo atranką, gavo visus būtinus dokumentus, bet ir pati dalyvavo atrankos procese, t. y. teikė pasiūlymus dėl Pirminės išvados persvarstymo, dalyvavo persvarstyme. Pareiškėjas aktyviai bendravo su visuomene, netgi organizavo kelionę į analogišką veiklą vykdančią įmonę. Pareiškėjas sutiko, kad visuomenė turi būti informuota ir į jos nuomonę turi būti atsižvelgta, tačiau ne besąlygiškai, o tik esant pagrįstiems ir atitinkantiems įstatymų normų reikalavimams. Telšių rajono savivaldybės administracija nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis Bendruomenės ir ūkininkų reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą būtų pagrįstas, o Atrankos dokumentuose ar Pirminėje išvadoje padarytos išvados – nepagrįstos. Atsakovas, atsižvelgęs į PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus, turėjo priimti motyvuotą Galutinę išvadą, pasisakyti, kokiems konkretiems aplinkos veiksniams (gyvūnijai, augmenijai, dirvožemiui, vandeniui, visuomenės sveikatai ir kt.) galbūt bus daromas neigiamas poveikis. Dalis Kaunatavos gyventojų davė sutikimus ir neprieštaravo pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai, nes suprato jos potencialią naudą bendruomenei (naujų darbo vietų sukūrimas) ir aplinkai (antrinių žaliavų perdirbimas ir taršos sumažinimas).

Pareiškėjas vertino kaip nepagrįstą atsakovo Galutinės išvados bei Telšių rajono savivaldybės administracijos ir mero raštų argumentą, kad poveikio aplinkai vertinimo metu būtų suteikta galimybė teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos. Atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Taigi, visuomenės iškelti klausimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo ir įvertinimo ir yra atrankos tikslas, o ne poveikio aplinkai vertinimo tikslas. Visuomenė turėjo visas galimybes pateikti savo pastabas, užduoti klausimus, t. y. dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo atrankoje. Pareiškėjas teigė, kad Atrankos dokumentuose išsamiai atsakyta į visus teisės aktuose nurodytus klausimus. Be to, Atrankos dokumentų rengėja UAB „Ekosistema“ papildomai pateikė išsamius paaiškinimus 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr. 01805 ir 2015 m. vasario 5 d. raštu Nr. 01–810, atsakydama į visuomenės atstovų iškeltus klausimus. UAB „Ekosistema“, atsižvelgdama į ūkininkų pateiktus klausimus dėl Planuojamos ūkinės veiklos tariamos įtakos ekologiniams ūkiams, netgi kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) „Ekoargos“, kuri pateikė taisykles, nustatančias reikalavimus ūkiams, siekiantiems būti pripažintais ekologiniais/biodinaminiais. Į Bendruomenės klausimus taip pat buvo atsakyta susitikimų su gyventojais bei atstovais metu. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas Galutinės išvados negrindė nei vienu iš Bendruomenės pastabose/prašymuose nurodytų argumentų. Pareiškėjas manė, kad Atrankos dokumentai buvo parengti vadovaujantis teisės aktais, juose visapusiškai ištirtas ir įvertintas planuojamos ūkinės veiklos potencialus poveikis aplinkai ir rizikos faktoriai. Pareiškėjo nuomone, planuojama ūkinė veikla buvo ekologiškai saugi.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyrius teigė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

Atsakovas nurodė, kad Pirminėje išvadoje nebuvo išsamiai įvertinti visi PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodyti aspektai, tačiau įstatymų leidėjas numatė priemonę, leidžiančią išspręsti analogiškas situacijas – poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad planuojama ūkinė veikla nepatenka į PAV įstatymo prieduose nurodytų ūkinių veiklų sąrašą ir todėl jai poveikio aplinkai vertinimo atranka buvo neprivaloma, nes pareiškėjas netiksliai interpretuoja teisės aktų keliamus reikalavimus. PAV įstatymo 2 priedo 11.2 punkte numatyta, kad poveikio aplinkai procedūros atliekamos nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti ar šalinimo veiklai, o pareiškėjo planuojama ūkinė veikla apima plastiko atliekų perdirbimą (granuliavimą).

Atsakovas pažymėjo, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 9 ir 10 dalyse numatyta suinteresuotos visuomenės teisė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos teikti atsakingai institucijai pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo. Nagrinėjamu atveju suinteresuota visuomenė šia teise pasinaudojo. Atsakovas nurodė, kad poveikio vertinimo aplinkai išvados persvarstymas įvyko, jis patvirtintas 2015 m. vasario 5 d. protokolu Nr. AV–13. Agentūra, kaip atsakinga institucija poveikio aplinkai vertinimo procese, sprendimą dėl atrankos persvarstymo priėmė atsižvelgdama į veiksnių kompleksą: suinteresuotos visuomenės (Bendruomenės, ūkininkų R. G., V. G., L. G. ir S. A.) prašymus, poveikio aplinkai vertinimo proceso subjekto motyvuotą siūlymą ir Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, o Galutinę išvadą Agentūra priėmė įvertinusi persvarstymo metu pateiktus ir motyvuotus suinteresuotų visuomenės atstovų argumentus.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Sklypas, kuriame pareiškėjas planavo vykdyti ūkinę veiklą, ribojosi su gyvenamųjų teritorijų ir žemės ūkio paskirties sklypais, o planuojamos ūkinės veiklos trukmė – neterminuota. Pareiškėjas neatsižvelgė į planuojamos ūkinės veiklos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1–655 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“ (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 1 priedo 6 punkte įtvirtintą reikalavimą pateikti informaciją apie galimą visuomenės nepasitenkinimą planuojama ūkine veikla, veiklos įtaką gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai bei nesvarstė poveikį aplinkai mažinančių alternatyvų. Atsakovo teigimu, šiuo atveju tikslinga atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu bus nustatytas ne tik poveikis visuomenės sveikatai, bet ir planuojamos ūkinės veiklos poveikis dirvožemiui, augalijai, klimatui, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai.

Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Pirminėje išvadoje ir Galutinėje išvadoje nurodyti tie patys argumentai, pagrindžiantys skirtingus sprendimus. Agentūra pabrėžė, kad ji, kaip atsakinga institucija poveikio aplinkai vertinimo procese, savo diskrecijos ribose, atsižvelgdama į poveikio aplinkai vertinimo subjektų ir suinteresuotos visuomenės pateiktą informaciją, turėjo pagrįstų prielaidų nuspręsti dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras) su skundu nesutiko.

Centras nurodė, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla pateko į PAV įstatymo reguliavimo sritį ir jai taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Centras 2015 m. vasario 9 d. gavo UAB „Ekosistema“ parengtus Atrankos dokumentus ir 2015 m. vasario 11 d. raštu Nr. IS–196 „Dėl galutinės poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados“, informavo UAB „Ekosistema“ ir Agentūrą, kad jis pagal kompetenciją negali priimti sprendimo dėl atrankos išvados ir planuojamos ūkinės veiklos, bei pasiūlė pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Centras pastebėjo, kad, vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo atlieka ir išvadą dėl privalomo atlikti poveikio aplinkai vertinimo priima Agentūra. Centras manė, kad poveikio aplinkai vertinimo metu būtų išsamiau išanalizuotas ir įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis biodinaminiams ūkiams, mėsos gaminių ir konditerijos cechams, perdirbamos produkcijos sandėliavimo ir kiti suinteresuotos visuomenės iškelti klausimai, susiję su poveikiu aplinkai.

Tretieji suinteresuoti asmenys Kaunatavos kaimo bendruomenė, R. G., V. G., L. G. ir S. A. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti Galutinę išvadą. Jie pažymėjo, kad PAV įstatymo 7 straipsnio nuostatose įtvirtinta atrankos išvados persvarstymo procedūra, o Agentūra atsakingai vykdė šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad iš PAV įstatymo nuostatų matyti, jog aptariamos atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Pripažinus, kad planuojama ūkinė veikla dėl minėtų ją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. PAV įstatyme vartojama formuluotė „gali daryti“, ją vertinant šio įstatymo 7 straipsnio 7 ir 13 dalyse numatytos atsakingos institucijos pareigos motyvuoti (galutinę) atrankos išvadą kontekste, leidžia teigti, kad pakanka motyvuotos prielaidos apie galimą reikšmingą poveikį, kai yra atliekama minėta atranka.

Ir priešingai, atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, jog ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuomone, nagrinėjamu atveju neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjo planuojama veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, neįmanoma, nes atsakovas, rengdamas poveikio aplinkai Atrankos dokumentus, neišsamiai išnagrinėjo planuojamos ūkinės veikos mastą, pobūdį ir vietos ypatumus.

Atrankos dokumentų 2 skyriuje „Vieta, kurioje numatoma vykdyti planuojamą ūkinę veiklą“ papunktyje 2.3 „Kita informacija“ nurodoma, kad „Kitos informacijos nėra“. Suinteresuota visuomenė, susipažinusi su tokiais poveikio aplinkai atrankos dokumentais, pateikė institucijoms raštus, kuriuose pateikė papildomų duomenų, t. y. kad planuojamos ūkinės veiklos rytinėje pusėje gyvenamųjų namų sklypai ribojosi su numatomos veiklos objektais, iki artimiausio gyvenamojo namo – tik 46 m, gyventojai naudojosi šachtiniais šuliniais, o patekę teršalai galėjo užteršti gruntinį vandenį ir patekti į gyventojų šulinius.

Be to, Atrankos dokumentuose nepažymėti 4 biodinaminiai ūkiai, o tai aukščiausia ekologinio ūkininkavimo pakopa, kur sandėliuojami obuoliai, grūdai, ruošiamas ir sandėliuojamas medus; iki biodinaminių ūkių sandėlių –150 m, o iki teritorijos pradžios – 130 m, bet Atrankos dokumentuose nenagrinėjama, kokį poveikį plastiko perdirbimas turės šiems biodinaminiams ūkiams ir jų maisto produkcijai. Atrankos dokumentuose taip pat nepažymėtos dvi maisto prekių parduotuvės, viena parduotuvė buvo 76 m atstumu, mėsos gaminių ir konditerijos cechai – 260 m atstumu.

Tretieji suinteresuotieji asmenys atkreipė dėmesį į tai, kad šalia Sklypo buvo kapinės ir bažnyčia, kapinėse esanti (3 m nuo pagrindinio kelio nutolusi) pernai restauruota bajorų Kaunackų kripta, kuri artimiausiu metu bus įtraukta į saugomų nekilnojamųjų vertybių sąrašą, galėjo nukentėti nuo padidėjusio sunkiasvorio transporto srauto. Atrankos dokumentuose neužsiminta ir apie kaimo turizmo sodybą, nutolusią į rytus apie 300 m; dėl gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimo gali tekti uždaryti kaimo turizmo sodybą dėl labai paprastos priežasties – niekas nenorės važiuoti ilsėtis į sodybą, kurios pašonėje veikia plastiko perdirbimo gamykla.

Vieno kilometro atstumu nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos buvo ūkininko pieno perdirbimo cechas į rytus vyraujančių vėjų kryptimi. Dėl šių priežasčių, trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, Atrankos dokumentai laikytini neišsamiais.

Be to, tretieji suinteresuoti asmenys akcentavo, kad nebuvo jokių duomenų ir informacijos, kokie teršalai perdirbimo metu susidarys ir bus šalinami; nebuvo neaišku, kokia tarša susidarys kaitinant plastiką iki nurodytos temperatūros, ar teršalai pateks į aplinką. Ataskaitoje taip pat nieko nenurodyta apie plastiko kaitinimą, o tai tretiesiems suinteresuotiems asmenims kėlė pagrįstų abejonių, kad šiuo klausimu Atrankos dokumentuose neišsamiai išnagrinėtas ir plovimui sunaudojamo vandens suvartojimas. Vanduo viso proceso metu bus naudojamas tas pats, o surinktuvo dydis labai mažas, tad kilo pagrįstų abejonių, kad šis klausimas Atrankos dokumentuose išnagrinėtas neišsamiai. Nenustatyti atvejai, kai panaudotą vandenį teks šalinti, bet projekte nenurodyta panaudoto vandens šalinimo procedūra, todėl galima daryti išvadą, kad panaudotas vanduo gali būti šalinamas tiesiog į aplinką. Šalia planuojamos ūkinės veiklos teritorijos buvo miestelio pušynas, nutolęs apie 70 m, jame planuojama įrengti žaliąją poilsio zoną su vaikų žaidimo aikštelėmis bei lauko estrada. Atrankos dokumentuose neištirta, kokią įtaką turės įmonės vykdoma veikla bendruomenės poilsio zonai, ar tai neturės įtakos vaikų ir suaugusių sveikatai. Taip pat Atrankos dokumentuose nebuvo jokių nuorodų apie tai, kokį poveikį planuojama ūkinė veikla turės gyvenvietės kraštovaizdžiui.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, pagal neteisingai surinkus pradinius duomenis negalėjo būti parengta išsami planuojamos ūkinės veiklos atrankos ataskaita, atsakingai ir visapusiškai įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis Kaunatavos miestelio aplinkai, todėl atsakovas priėmė motyvuotą Galutinę atrankos išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (15.6)-A4-1383 „Dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo“ ir įpareigojo jį priimti naują galutinę atrankos išvadą dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekė gauti atsakingos institucijos leidimą ūkinei veiklai – plastiko gaminių perdirbimui (granuliavimui). Pareiškėjas numatė rekonstruoti Sklype esantį gamybinės-pramoninės paskirties dirbtuvių pastatą, prijungiant šalia esantį statinį ir pritaikant jį veiklai. Iš surinkimo punktų ir prekybos centrų gautas antrines žaliavas – plastiką – planuojama perdirbti mechaninio apdorojimo būdu. Numatyta, kad 90 proc. viso perdirbti numatomo kiekio sudarys polietilenas (PE) ir iki 10 proc. – polipropilenas (PP). Teismas konstatavo, kad vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, dėl minėtos planuojamos ūkinės veiklos, t. y. veiklos, numatytos PAV įstatymo 2 priedo 11.2. punkte, atsakovas pagrįstai atliko atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Teismas nurodė, kad UAB „Ekosistema“ parengė Atrankos dokumentus ir pateikė Agentūrai informaciją atrankai dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos. Atsakovas 2014 m. gruodžio 19 d. Pirminėje išvadoje konstatavo, kad plastiko gaminių perdirbimui (granuliavimui) Kaunatavos miestelyje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ir nurodė motyvus, kuriais buvo remtasi priimant tokią išvadą. 2015 m. sausio 13 d. buvo gautas Bendruomenės prašymas, 2015 m. sausio 19 d. – R. G., V. G., L. G. ir S. A. prašymas, 2015 m. sausio 21 d. – Telšių rajono savivaldybės mero raštas Nr. M7−49, kuriuose pateiktos pastabos persvarstyti atrankos išvadas. Bendruomenė, ūkininkai R. G., V. G., L. G. ir S. A. kėlė abejones dėl planuojamos plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) veiklos ir dėl atsakovo išvados, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, kadangi planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas turės neigiamų pasekmių gyventojų sveikatai, gyvenimo ir aplinkos kokybei, taip pat sukurtiems ir senai veikiantiems verslams, ypač ekologinei žemdirbystei – biodinaminiams ūkiams.

Teismas pastebėjo, kad atsakovas Galutinėje išvadoje nurodė, jog pagrindiniai motyvai, kuriais buvo vadovautasi nusprendžiant, kad pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, buvo šie: 1) ūkinė veikla planuojama Kaunatavos miestelyje, t. y. tankiai apgyvendintoje teritorijoje. Pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją, į planuojamos ūkinės veiklos normatyvinę sanitarinės apsaugos zoną, nustatytą vadovaujantis Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymu Nr. V-586 „Dėl Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir SAZ taisyklės), priedu, patenka Kaunatavos miestelio, kuriame gyvena apie 376 gyventojai, teritorija. Pagal SAZ taisyklių nuostatas, pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos rūšiai numatomas galimas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai. Be to, pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją, objekto eksploatacijos laikas – neterminuotas. Atsižvelgiant į tai, kad galėjo atsirasti reikšmingas ilgalaikis planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, turi būti atliktas išsamus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, esant poreikiui numatytos poveikio mažinimo ar kompensavimo priemonės;

2) atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis PAV įstatymo nuostatomis, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra dalis poveikio aplinkai vertinimo, tikslinga atlikti išsamų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Poveikio aplinkai vertinimo subjektas, atsakingas už sveikatos apsaugą – Telšių visuomenės sveikatos centras, atrankos išvados persvarstymo posėdžio (2015 m. vasario 5 d.) metu ir 2015 m. vasario 11 d. raštu Nr. IS−196 „Dėl galutinės poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados“ pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas;

3) Sklypas nepatenka į „Natūra 2000“ ar kitas saugomas teritorijas, planuojama ūkinė veikla prisidės prie Valstybinio atliekų tvarkymo plane numatytų strateginių tikslų įgyvendinimo, tačiau PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje numatyti ir kiti kriterijai, į kuriuos atsakinga institucija, atlikdama atranką ir priimdama išvadą, turi atsižvelgti;

4) savivaldybės institucija – Telšių rajono savivaldybės administracija – 2015 m. vasario 10 d. raštu Nr. R7-328 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo“ pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, atsižvelgdama į Bendruomenės prašymus. Taigi, Galutinė išvada buvo priimta atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės prieštaravimą planuojamai ūkinei veiklai, siekiant poveikio aplinkai vertinimo metu visuomenei suteikti galimybę teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos, užtikrinti jų teisę į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką.

Teismas pažymėjo, kad galutinė išvada yra priimama apsvarsčius ir įvertinus pirminės atrankos išvados teisingumą. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar Galutinė išvada buvo pagrįsta, turi būti atsižvelgta į tai, jog, kaip minėta, suinteresuota visuomenė bei vietos savivaldos institucijos iš esmės nesutiko su planuojama plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) veikla dėl tariamo neigiamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei gyventojams. Tačiau Galutinėje išvadoje neaptarti argumentai dėl minėtose Telšių rajono savivaldybės mero, Bendruomenės, ūkininkų R. G., V. G., L. G. ir S. A. prašymuose (pastabose) nurodytų aplinkybių. Teismas akcentavo, kad institucijai neužtenka Galutinėje išvadoje konstatuoti, jog tam tikros pastabos (prieštaravimai) buvo gautos ar kad gauta institucijos išvada, jog poveikio aplinkai vertinimas privalomas, tačiau būtina jas įvertinti ir nurodyti, kokios aplinkybės paneigė pastabose, pasiūlymuose keliamas abejones dėl to, ar šiuo atveju privalo būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Galutinėje išvadoje taip pat neužtenka nurodyti, jog PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje numatyti ir kiti kriterijai, į kuriuos atsakinga institucija, atlikdama atranką ir priimdama išvadą, turi atsižvelgti. Atsakovas, atsižvelgęs į PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus, turėjo priimti motyvuotą Galutinę atrankos išvadą, pasisakyti, kokiems konkretiems aplinkos veiksniams (gyvūnijai, augmenijai, dirvožemiui, vandeniui, visuomenės sveikatai ir kt.) galbūt bus daromas neigiamas poveikis. Taigi, iš Galutinės išvados turi būti aišku, kokios aplinkybės lėmė atitinkamo sprendimo priėmimą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pirminėje išvadoje ir Galutinėje išvadoje priimti sprendimai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo neprivalomumo/privalomumo motyvuojami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad ginčijama 2015 m. vasario 12 d. išvada negali būti laikoma pagrįsta ir pakankamai motyvuota PAV įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalių, 6 dalies 1 ir 2 punktų bei 13 dalies prasme. Atsakovo priimtoje Galutinėje atrankos išvadoje, pažeidžiant PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies reikalavimus, neaptarta dauguma minėto straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų reikšmingų kriterijų, o motyvacija nebuvo pakankama išvadai, kad poveikio aplinkai vertinimas planuojamai ūkinei veiklai buvo reikalingas. Teismas pabrėžė, kad Agentūra, Galutinės atrankos išvadoje nuspręsdama, kad poveikio aplinkai vertinimas buvo būtinas, privalėjo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaunatavos kaimo bendruomenė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bendruomenė nurodo, kad teismui priimant sprendimą buvo iš esmės pažeistos jos teisės į teisingą ir pagrįstą teisminio proceso organizavimą, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir priimtas nepagrįstas ir neobjektyvus sprendimas. Pareiškėjo vardu skundą teismui pasirašė advokatė I. L., tačiau administracinė byla 2015 m. rugsėjo 10 d. išnagrinėta pareiškėjui ir jo atstovei nedalyvaujant. Pareiškėjas su atstove 2015 m. rugsėjo 9 d. nutraukė atstovavimo sutartį, tačiau proceso dalyviai apie tai nebuvo informuoti, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas palaikė skundo, kurį pasirašė jo atstovė, reikalavimus.

Be to, liko neišaiškintos pareiškėjo atstovavimo sutarties su advokate nutraukimo aplinkybės, nepateikti įrodymai apie atstovavimo santykių pabaigą, todėl tokie įrodymai turėtų būti išreikalauti. Abejones sustiprina ir tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti galimybę pareiškėjui susirasti kitą advokatą, jame pareiškėjo pozicija dėl skundo reikalavimų palaikymo/nepalaikymo, nėra išreikšta. Tokiu būdu pareiškėjas neturėjo galimybės pasisakyti ginčijamu klausimu, išsiaiškinti naujas bylos aplinkybes, užduoti klausimus, pasinaudoti kitomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytomis procesinėmis teisėmis.

Teismas, neužtikrindamas pareiškėjo dalyvavimo ar jo tinkamo atstovavimo, neužtikrino proceso šalių pusiausvyros, proceso objektyvumo, negalėjo surinkti bylai svarbių įrodymų ir visapusiškai jų ištirti. Bendruomenės manymu, tokiu būdu taip pat buvo pažeisti šalių pusiausvyros principai, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ne siekti priimti neobjektyvų sprendimą, o atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir organizuoti bylos nagrinėjimą ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas taip pat turėjo galimybę spręsti dėl pareiškėjo skundo palikimo nenagrinėtu, jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal byloje esančią medžiagą, kai apie tai pareiškėjui pranešta.

Teismas, neišsiaiškinęs svarbių bylai aplinkybių, sprendimą priėmė pareiškėjo naudai. Bendruomenė pažymi, kad toks teisminio proceso organizavimas pažeidžia šalių lygiateisiškumo, žodiškumo, betarpiškumo principus, be to, galima įžvelgti ir teismo šališkumą. Teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, sprendimo pagrindu nurodė ABTĮ 88 straipsnio 1 dalį, tačiau šiuo pagrindu skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o ne tenkinamas.

Bendruomenė pabrėžia, kad ginčo atveju neabejotinai konstatuoti, jog plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai – neįmanoma, nes pareiškėjas, rengdamas poveikio aplinkai atrankos dokumentus, neišsamiai išnagrinėjo planuojamos ūkinės veiklos mąstą, pobūdį ir vietos ypatumus. Bendruomenė pripažino, kad atsakovas Galutinėje išvadoje galbūt nepakankamai išsamiai nurodė šio akto priėmimo motyvus, tačiau teisminio proceso metu Agentūra teismui išsamiai išdėstė ir pagrindė poveikio aplinkai vertinimo procedūrų privalomumo būtinybę apibendrindama, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kurį pareiškėjas planuoja atlikti, galima atskirai atlikti tik tokiu atveju, kai vertinimas nepatenka į Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reguliavimo sritį. Bendruomenė teigia, kad teismas nustatė, jog pareiškėjo planuojama ūkinė veikla patenka į PAV įstatymo 2 priedo 11.2 punkto reguliavimo sritį, todėl kitokią galutinę išvadą, t. y. kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, atsakovas priimti negali, todėl priimta Galutinė išvada yra pagrįsta ir teisėta.

Pareiškėjas Ž. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė sprendimą visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir teismų praktiką. Pareiškėjo manymu, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė Bendruomenės teises į pagrįstą ir teisingą proceso organizavimą, nes teismas nagrinėjo pareiškėjo atstovės pasirašytą skundą, o apeliantas apie tai nežinojo, yra nepagrįsti. Teismas, išnagrinėjęs bylą be pareiškėjo ir jo atstovo, kitų proceso šalių teisių ir procesinių normų nepažeidė. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis niekada neginčijo skundo padavimo ir jame nurodytų aplinkybių, jo neatsisakė. Pareiškėjas turi teisę bylą vesti per advokatą arba pats. Sutarties su advokate nutraukimas skundo padavimo nepanaikino, o ABTĮ nustatyta, kad byla teisme gali būti nagrinėjama šalims nedalyvaujant, todėl jokios proceso dalyvių teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis visus argumentus buvo išdėstęs skunde. Apeliacinio skundo argumentai susiję su pareiškėjo tariamai pažeistomis teisėmis, tačiau pareiškėjas jokio įgaliojimo jį atstovauti Bendruomenei nėra davęs. Bendruomenės teiginiai dėl to, kad teismas netyrė ir nesiaiškino pareiškėjo ir advokatės teisinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pagrindų yra nereikšmingi, kadangi ginčui jokios įtakos neturi, tai išimtinai susiję su pareiškėjo ir advokatės tarpusavio santykiais.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendimą pagrindė teisės normomis, reglamentuojančiomis poveikio aplinkai vertinio atrankos procedūras ir padarė pagrįstą išvadą, kad Galutinė išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas mano, kad Bendruomenė painioja dvi procedūras: poveikio aplinkai vertinimo atranką su pačiu poveikio aplinkai vertinimu. Poveikio aplinkai vertinimo atrankos atveju nustatoma, ar yra kokie rodikliai, kurie patvirtintų, jog ūkinė veikla gali turėti kokį nors poveikį aplinkai. Kadangi Atrankos dokumentų duomenimis yra patvirtinta, kad galimų teršalų koncentracijos yra labai nedidelės, nuo 10 iki 100 kartų mažesnės nei leistinos normos, neigiamas poveikis aplinkai nenumatomas, todėl ir poveikio aplinkai vertinimas nebūtinas.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą nagrinėti bylą pareiškėjui ir jo atstovei nedalyvaujant, nepažeidė administracinio proceso teisės principų ir normų, nes pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką teismas pranešė tinkamai, teismo šaukimu, 2015 m. rugsėjo 5 d. įteikiant jį viešo paskelbimo būdu, o pareiškėjo prašymas atidėti teismo posėdį teisme gautas 2015 m. rugsėjo 10 d. 14 val. 59 min, t. y. jau pasibaigus žodiniam bylos nagrinėjimui. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo rašytinės atstovavimo sutarties su advokate I. L. nutraukimo faktas byloje nėra reikšmingas ir nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Administracinio proceso teisės principai ir normos nebuvo pažeistos. Atsakovas mano, kad apeliacinis skundas pagrįstas subjektyvių faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo vertinimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekosistema“ nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

UAB „Ekosistema“ nurodo, kad Bendruomenės apeliacinis skundas dėl Galutinės išvados pagrįstumo yra nemotyvuotas ir neteisingas, nes Atrankos dokumentų minimame 2 skyriuje „Vieta, kurioje numatoma vykdyti planuojamą ūkinę veiklą” buvo pateikta išsami informacija apie vietą: aprašyta geografinė padėtis, pateikta vietos schema, pateiktas teminis žemėlapis, kuriame pažymėtas planuojamas objektas, jo gretimybės (ne senesnis nei 5 metai), kadastro žemėlapio ištrauka, aprašyti su planuojamos Sklypu besiribojantys objektai, pažymint, jog šis sklypas ribojasi ir su gyvenamųjų teritorijų žemės sklypais. UAB „Ekosistema“ atkreipia dėmesį į tai, jog atstumas nuo taršos šaltinio (veiklos pastato) iki artimiausio gyvenamojo namo rytų kryptimi yra 105 m, o Atrankos dokumentų 2 skyriuje buvo pateikta informacija apie veiklos vietos infrastruktūrą, atitikimą teritorijų planavimo dokumentams, pateikta informacija apie esamą žemėnaudą ir esamos teritorijos apsaugos statusą. UAB „Ekosistema“ teigia, kad buvo pateikta informacija apie ūkinės veiklos vietą saugomų teritorijų atžvilgiu, paminint artimiausias vietovėje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, taip pat informacija apie artimiausią mokymo įstaigą − Telšių r. Kaunatavos pagrindinę mokyklą, − šiaurės rytų kryptimi nutolusią 480 m., todėl 2.3 papunktyje „Kita informacija" papildomų duomenų nepateikta, nes pagrindiniai artimiausi objektai išnagrinėti to skyriaus kituose papunkčiuose.

UAB „Ekosistema“ akcentuoja, kad, atsižvelgiant į gautus skaičiavimų rezultatus ir gautas teršalų koncentracijas, konstatuotina, jog ribinių lygių viršijimai neprognozuojami ir nebus viršijami nei greta esančioje gyvenamojoje, nei daug toliau išsidėsčiusiuose biodinaminiuose ūkiuose ir kitose teritorijose bei jose esančiuose objektuose (parduotuvės, bažnyčia, kapinės, kripta, kaimo turizmo sodyba ir pan.), todėl žmonių sveikatai ir/ar aplinkai neigiamas poveikis neprognozuojamas. Atrankos dokumentų 3 skyriuje buvo aiškiai ir išsamiai išnagrinėtos numatomos technologijos ir išdėstyti perdirbimo technologijos etapai ir vykstantys procesai, o 4 skyriuje išnagrinėta aplinkos oro tarša: atlikti sklaidos skaičiavimai vadovaujantis Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodika, triukšmo sklaidos skaičiavimai, pateikta detali informacija apie kvapų susidarymą ir sklaidą bei nuodugniai aprašytas nuotekų susidarymas ir tvarkymas, 4,6 papunktyje pateikta informacija, jog gamybinės nuotekos bus kaupiamos gamybinių nuotekų rezervuare ir periodiškai išvežamos pagal sudarytas sutartis su UAB „Telšių vandenys“, taip pat svarstyta galimybė pasijungti į centralizuotus nuotekų tinklus. UAB „Ekosistema“ nuomone, dėl šių priežasčių Bendruomenės argumentas apie panaudoto vandens šalinimą į aplinką yra visiškai nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad Atrankos dokumentuose nėra ištirta, kokią įtaką įmonės planuojama veikla turės bendruomenės poilsio zonai ir/ar tai neturės įtakos vaikų ir suaugusiųjų sveikatai. UAB „Ekosistema“ pabrėžia, kad Atrankos dokumentuose yra įvertinti visi galimi veiksniai, o apskaičiuotieji aplinkos taršos bendrieji ir specifiniai rodikliai neviršijo ribinių verčių, todėl žmonių sveikatai ir/ar aplinkai neigiamas poveikis neprognozuojamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo Ž. B. prašymo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (15.6)-A4-1383 „Dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo“, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, konstatavo, kad Galutinė išvada nebuvo pakankamai motyvuota, todėl pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Galutinę išvadą ir įpareigojo atsakovą priimti naują galutinę atrankos išvadą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaunatavos kaimo bendruomenė, atstovaujama pirmininko R. G., pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad pagrindo panaikinti Galutinę išvadą nėra ir kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistos procesinės jos teisės.

Teisėjų kolegija, pasisakydamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Apeliaciniame skunde reikšminga įvardinama aplinkybė, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 9 d. (viena diena prieš posėdį) nutraukė atstovavimo sutartį su savo advokate I. L., o Bendruomenė apie tai buvo informuota tik gavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą (2015 m. spalio 5 d.). Bendruomenės nuomone, dėl to, kad ši advokatė, o ne pats pareiškėjas, pasirašė skundą, nutraukus atstovavimo sutartį pareiškėjas turėjo patvirtinti, kad ir toliau palaiko savo reikalavimus.

Teisėjų kolegija nurodo, kad, vadovaujantis ABTĮ (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 49 straipsnio 1 dalimi, proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis nustato, jog skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Pagal ABTĮ 49 straipsnio 3 dalį, įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje AS-63-190/2011). Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą pasirašė advokatė I. L.. Teismui pateikta 2015 m. kovo 9 d. atstovavimo sutartimi (I t., b. l. 99) pareiškėjas advokatei pavedė, be kita ko, jam atstovauti administracinėje byloje dėl Galutinės išvados panaikinimo visų instancijų teismuose, pateikti (pasirašyti) ieškinį. Taigi, advokatė veikė savo įgaliojimų ribose, buvo laikytasi ABTĮ nustatytos skundo padavimo tvarkos.

Kolegija pažymi, kad, nepaisant to, jog skundą fiziškai pasirašė pareiškėjo advokatė, laikoma, kad skunde pateikti reikalavimai yra pareiškėjo ir juo siekiama apginti būtent pareiškėjo teises. Atstovavimo administraciniame procese institutas suteikia galimybę atstovui teikti atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padėti jam tinkamai dalyvauti administraciniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių. Atstovaujamo asmens skundas (šio skundo galiojimas) nėra išimtinai susietas su šį skundą parengusiu atstovu, todėl atstovavimo sutarties su šiuo atstovu nutraukimas nepanaikina skundo galiojimo, o atstovaujamasis neturi papildomai patvirtinti palaikąs savo reikalavimus. ABTĮ nenumato atvejų, kai skundas pripažįstamas atsiimtu be aktyvių pareiškėjo veiksmų (ABTĮ 52 str.). Vadovaujantis bylos duomenimis, pareiškėjas jokiais veiksmais neišreiškė noro atsiimti savo reikalavimus, todėl, teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėjas po atstovavimo sutarties nutraukimo palaikė savo skundą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas); atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atstovavimo sutarties nutraukimas priskirtinas vidiniams atstovavimo santykiams, kurie nėra šios bylos dalykas ir ginčo esmei nėra aktualūs. Kadangi atstovavimo sutarties nutraukimas nagrinėjamoje byloje nelaikytinas reikšmingu trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Bendruomenės procesinės teisės šiais veiksmais negalėjo būti pažeistos, o sutarties nutraukimo aplinkybes paaiškinantys duomenys neturi būti išreikalauti.

Bendruomenė teigia, kad dėl to, jog teismo posėdyje nedalyvavo nei pareiškėjas, nei jo atstovas, ji neturėjo galimybės užduoti klausimus ir išsiaiškinti naujas bylos aplinkybes, teikti prašymus, paklausimus. Be to, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pareiškėjui suteikė išskirtinę teisę neteikti paaiškinimų ir turimų įrodymų (pavyzdžiui, nutrauktos pareiškėjo ir advokatės atstovavimo sutarties nuotraukų), neatsakinėti į užduodamus klausimus, nesiekti su atsakovu sudaryti taikos sutarties.

Teisėjų kolegija nurodo, kad proceso šalys turi teisę, bet ne pareigą inter alia teikti paaiškinimus ir turimus įrodymus, prieštarauti kitų proceso dalyvių argumentams ir samprotavimams, sudaryti taikos sutartis (ABTĮ 53 str. 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje AS-663-545/2006). Proceso šalis negali būti priversta naudotis savo procesinėmis teisėmis arba jomis naudotis tam tikru būdu, išskyrus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant bylą taip pat yra viena iš šalių procesinių teisių.

Šalis turi teisę pasirinkti, ar jai dalyvauti teismo posėdyje, ar nedalyvauti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje A146-560/2013). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl aplinkybė, kad jis minėta teise nepasinaudojo teisės aktų nustatyta tvarka (prašymą dėl posėdžio atidėjimo pateikė šiam posėdžiui jau pasibaigus), negali būti laikoma jo, o tuo labiau Bendruomenės, procesinių teisių pažeidimu.

Taip pat pastebėtina, kad Bendruomenė nenurodė, kokias naujas aplinkybes būtų išsiaiškinusi, kokius paklausimus ar prašymus (išskyrus prašymą išreikalauti duomenis, susijusius su vidiniais pareiškėjo ir jo atstovės santykiais) būtų pateikusi pareiškėjui esant. Pažymėtina, kad ABTĮ nesuteikia proceso šalims teisės vertinti pateiktų įrodymų reikalingumo. Pagal ABTĮ 79 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, susipažinti su rašytiniais įrodymais ir kt.

ABTĮ 81 straipsnis įtvirtina, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Todėl tik pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, turi teisę nuspręsti dėl papildomų duomenų būtinumo. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad visas jo manymu bylai reikšmingas aplinkybes jis pateikė skunde. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl pareiškėjo nedalyvavimo posėdyje Bendruomenės procesinės teisės buvo suvaržytos ar nebuvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai.

Bendruomenė mano, kad, pareiškėjui neatvykus į posėdį, teismas turėjo ne išnagrinėti bylą, o pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija pastebi, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė atidėti bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai į posėdį neatvyko proceso šalis, jeigu, teismo nuomone, be jos negalima nagrinėti bylos, būtina išreikalauti naujus įrodymus arba šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties ir kitais reikiamais atvejais. Tačiau, kai tokio poreikio teismo manymu nėra, bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.). Iš šių teisės normų matyti, jog teismas turi teisę, bet ne pareigą, pripažinti pareiškėjo dalyvavimą byloje būtinu, o atsisakymas tai padaryti neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-210/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą bylą išnagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant pripažinti nepagrįstu.

Dėl aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė neteisingą teisinį pagrindą (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalį vietoje ABTĮ 88 straipsnio 2 dalies), kaip patvirtinančios teismo abejones ir neobjektyvius veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, kad tai buvo rašymo apsirikimas. Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys yra aiškus ir akivaizdus, todėl klaidingas straipsnio dalies skaičiaus nurodymas nelaikytinas reikšmingu ar turinčiu paslėptą prasmę.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Galutinės išvados teisėtumo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Agentūros priimta Galutinė išvada neatitinka PAV įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reikalavimo pateikti motyvuotą atrankos išvadą. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar ginčijamą išvadą palikti galioti. Priešingai, apeliaciniame skunde (I t., b. l. 106) Bendruomenė pripažino, kad atsakovas Galutinėje išvadoje galbūt nepakankamai išsamiai nurodė šio akto priėmimo motyvus.

Kolegija nurodo, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, įskaitant potencialų poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas patenka į atsakingos institucijos, atliekančios atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir priimančios atrankos išvadą, kompetenciją, būtent ši institucija yra atsakinga už tinkamą minėtų reikšmingų aplinkybių įvertinimą, jai tenka pareiga argumentuoti atskirus vertinimo aspektus (Metodinių nurodymų 10 p.) bei motyvuoti atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (ne)privalomumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje A502-2102/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, teisėkūros subjektai ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu numatė atsakingos institucijos pareigą poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pastabas (jei jos pateiktos) išnagrinėti kartu su kitais dokumentais (informacija), reikalingais galutinei atrankos išvadai pateikti, tačiau jas iš esmės vertina tik kaip išreiškiančias šių dalyvių nuomonę dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo poveikio aplinkai vertinimo subjekto veiklos kompetencijai priskirtų ar suinteresuotai visuomenei aktualių klausimų kontekste. Pateiktos pastabos savaime nesuponuoja, kad turi būti priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Vadinasi, Agentūra, kaip atsakinga institucija, priimanti galutinę atrankos išvadą, privalėjo ne tik nurodyti, kad buvo gautos pastabos dėl pareiškėjo planuojamos plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) veiklos potencialaus neigiamo poveikio aplinkai ir gyventojams, bet šias pastabas įvertinti ir Galutinėje išvadoje paaiškinti, kuriomis iš jų ir kodėl rėmėsi priimdamas ginčijamą išvadą. Antra, Agentūra, nurodydama, kad, priimdama Galutinę išvadą, vadovavosi ir kitais PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatytais kriterijais, privalėjo šiuos kriterijus įvardyti ir nurodyti, kokiems konkretiems aplinkos veiksniams (pavyzdžiui, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, visuomenės sveikatai) ir kaip galbūt bus daromas neigiamas poveikis. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl to, jog Galutinėje išvadoje nebuvo aiškiai ir išsamiai išdėstyti jos priėmimo motyvai, ši išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta.

Atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Galutinę išvadą pripažino naikintina dėl PAV įstatymo 7 straipsnio 7 dalies pažeidimo, teisėjų kolegija nevertins apeliacinio skundo argumentų dėl šio akto išvadų teisingumo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiojo suinteresuoto asmens Kaunatavos kaimo bendruomenės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė