2025-05-28 Nr. AB-9237-3-62-3-00368-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-533-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00368-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo mažosios bendrijos „Tvarkuolis“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui mažajai bendrijai „Tvarkuolis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Tvarkuolis“ 37 600 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įregistruoti turto areštą, t. y. atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms ir taikyti turto areštą 37 600 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA.

Pareiškėjas grindė prašymą tuo, kad prašoma priteisti skolos suma yra didelė, todėl kyla rizika, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo veiksmai, dirbtinai sukuriant sąlygas gauti paramą, patvirtina, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjo NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir nutarė areštuoti atsakovui MB „Tvarkuolis“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 37 600 Eur sumai, o, nesant tokio turto arba turint jo nepakankamai, – areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias MB „Tvarkuolis“, neviršijant 37 600 Eur sumos, uždraudžiant perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti šį turtą ar iš esmės sumažinti jo vertę, leisti MB „Tvarkuolis“ iš areštuoto turto atsiskaityti su NMA dėl jos pareikšto reikalavimo šioje administracinėje byloje.

Atsakovas pateikė teismui 2025 m. kovo 17 d. prašymą pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodant išsamius atsakovui priklausančio kilnojamojo turto, kuris yra areštuojamas, duomenis, nurodytus teismui pateikiamose PVM sąskaitose faktūrose, arba pakeisti piniginių lėšų arešto sąlygas, leidžiant atsakovui iš areštuoto turto (lėšų) vykdyti projektą (atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei). Prašyme atsakovas nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 6 dalimi, teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės turėtų būti laikomos negaliojančiomis, nes pareiškėjas per 14 dienų nesikreipė į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo. Atsakovas, vykdydamas projektą, įsigijo žarnų presą, traktoriuką, pjūklus, bakelius, apsauginę aprangą, priekabą, mini ekskavatorių už 40 336,70 Eur. Nurodyto turto pakanka padengti sumai, kuriai teismas taikė turto areštą (37 600 Eur). Atsakovui negalint atsiskaityti su darbuotojais, pareiškėjas gali taikyti naujas sankcijas atsakovui.

Pareiškėjas pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad jis nesutinka su atsakovo prašymu pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemones, atsakovas prašo areštuoti kilnojamojo pobūdžio turtą, kai šio turto daliai nėra būtina teisinė registracija, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar šis turtas vis dar yra pas atsakovą. Be to, nėra aiški tiksli šio turto vertė, atsižvelgiant į įrangos amžių ir nusidėvėjimą. Atsakovui leidžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, nebus užtikrinti pareiškėjo, kaip kreditoriaus, interesai.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino atsakovo MB „Tvarkuolis“ prašymo dėl 2025 m. vasario 18 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo.

Teismas nurodė, kad ABTĮ nenumato teismui pareigos, priimant nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, įpareigoti asmenį, pateikusį tokį prašymą, per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl tokios nutarties vykdymo įgyvendinimo. Remiantis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi, administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Todėl teismas neturi pagrindo remtis CPK 147 straipsniu ir pripažinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę negaliojančia.

ABTĮ 70 straipsnio 6 dalis nustato, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu. Kai teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus pakeisti arba panaikinti jiems taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Proceso dalyviai, teikdami prašymą pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita ar panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-662/2018).

Teismas pažymėjo, kad 2025 m. vasario 18 d. nutartimi reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo taikyta konkrečiai atsakovo turto bei piniginių lėšų sumai, įvertinus pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, taip pat tai, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, prarasta reikšminga Europos Sąjungos paramos dalis. Atsakovas, prašydamas pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėtų pagrįsti tokį prašymą įrodymais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš jo 37 600 Eur dydžio skolą bei palūkanas, bylą išsprendus pareiškėjo naudai, bus užtikrintas, arba pateikti įrodymus, kad teismo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė pernelyg varžo atsakovo teises.

Šiuo atveju atsakovas, teikdamas prašymą pakeisti taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog egzistuoja neabejotinas poreikis pakeisti 2025 m. vasario 18 d. teismo nutartimi taikytus suvaržymus.

Reikalavimo užtikrinimo priemonė jau yra taikyta atsakovo kilnojamajam turtui, t. y., visų pirma, atsakovo turtui (nekilnojamajam ir kilnojamam), o tik jo nesant arba turint jo nepakankamai, – atsakovo turtinėms teisėms ir / ar piniginėms lėšoms. Atsakovo prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar koreguoti šį eiliškumą. Be to, MB „Tvarkuolis“, prašydama leisti atsiskaityti su 2 darbuotojais (pagal projektą sukurtomis 2 darbo vietomis), nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Remiantis viešai prieinamais duomenimis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/tvarkuolis/darbuotoju-skaicius/), dar iki 2025 m vasario 18 d. nutarties priėmimo įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas (pareiškėjos teigimu, MB „Tvarkuolis“ direktorius A. N.).

Teismas, išanalizavęs atsakovo prašyme nurodytus argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad MB „Tvarkuolis“ nepagrindė ir neįrodė būtinybės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje keisti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl netenkino atsakovo prašymo.

III. Atsakovas MB „Tvarkuolis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) pripažinti, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nustojo galioti (CPK 147 str. 6 d.), ir šį faktą įregistruoti Turto arešto aktų registre; 2) jei teismas pripažintų, kad taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės vis dar galioja, pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodant išsamius atsakovui priklausančio kilnojamojo turto, kuris yra areštuojamas, duomenis, nurodytus teismui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose; 3) jei teismas pripažintų, kad taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės vis dar galioja, pakeisti arešto sąlygas ir leisti atsakovui iš areštuoto turto (lėšų) vykdyti NMA projektą: atsiskaityti su darbuotojais (įskaitant su asmeniu, kuris atsakovui teikia paslaugas pagal paslaugų sutartį), mokėti mokesčius valstybei bei įmokas Sodrai.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, jei yra taikoma tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuri yra nustatyta CPK 145 straipsnyje, turi būti laikomasi visų tokiai laikinosios apsaugos priemonei nustatytų taisyklių, kurios nustato jos taikymo mastą, vykdymo tvarką ir kitus klausimus (žr., pvz., 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinė byloje Nr. eAS-299-492/2025). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog arešto vykdymo tvarką ir pagrindinius taikymo principus nustato CPK, todėl klausimas dėl turto arešto sprendžiamas, vadovaujantis CPK nuostatomis (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-1062/2017).

Iš taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių turinio akivaizdu, kad buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, – nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui, areštas. Vadinasi, šiuo atveju reikia vadovautis CPK nuostatomis.

Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025).

Šiuo metu atsakovui yra taikomas iš esmės tik sąskaitos areštas visai 37 600 Eur arešto sumai, nors, pagal teismo nutartį, areštuoti pinigines lėšas galima tik nesant kito turto. Atsakovas turi kitą turtą už 40 336,70 Eur. Šio turto visiškai pakanka padengti sumą, kuriai teismas taikė areštą (t. y. 37 600 Eur). Tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo šiuos atsakovo įrodymus.

Teismo nutartis, kai yra areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, bet nenurodoma konkrečių jo duomenų arba nesikreipiama į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo, yra neįvykdoma ir deklaratyvi.

Šiuo atveju NMA per nustatytą terminą nesikreipė į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo, todėl nebuvo patikslinti areštuoto turto duomenys. Vadinasi, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nustojo galioti (CPK 147 str. 6 d.), tai turėtų būti įregistruota Turto arešto aktų registre.

Tuo atveju, jei būtų laikoma, kad taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės vis dar galioja, egzistuoja neabejotinas poreikis teismo nutartyje nurodyti išsamius kilnojamojo turto, kuris yra areštuojamas, duomenis.

Jei teismas pripažintų, kad taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės vis dar galioja, išlieka poreikis pakeisti arešto sąlygas ir leisti iš areštuoto turto vykdyti NMA projektą: atsiskaityti su darbuotojais (įskaitant su asmeniu, kuris teikia paslaugas pagal paslaugų sutartį), mokėti mokesčius valstybei bei įmokas Sodrai. Priešingu atveju susidarys tokia situacija, kad, patenkinus atsakovo skundą dėl NMA sprendimo (sankcijų) panaikinimo, NMA taikys atsakovui naujas sankcijas už tai, kad nebuvo išlaikytos 2 darbo vietos, nemokant darbuotojams bent minimalaus atlyginimo. Teismas nepasisakė dėl šių atsakovo argumentų, nenurodė, kodėl atmetė juos.

Pareiškėjas NMA atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį ir atmesti atskirąjį skundą.

NMA nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių reikalingumas ir būtinumas administracinėje byloje išlieka. Didelė prašymo suma bei atsakovo veiksmai liudija apie nesąžiningumą ir kartu preziumuoja būtinumą taikyti minėtas priemones pagal prašyme išdėstytas aplinkybes ir susiformavusią teismų praktiką.

NMA nurodo, kad nesutinka su atsakovo prašymu pakeisti teismo nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą.

Atsakovo nurodytas turtas yra kilnojamojo pobūdžio turtas, šio turto dalies registracija nėra būtina pagal galiojančius teisės aktus, todėl nėra galimybės patikrinti, ar šis turtas vis dar yra pas atsakovą. Be to, dėl minėtų priežasčių nėra aišku, ar šis turtas gali būti laikomas tinkama užtikrinimo priemone, nes nepateikta informacija apie šio turto buvimo vietą ir realią vertę. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros už įsigytą įrangą neįrodo, kad turtas išlaikytų savo pirminę vertę, kadangi įrangos vertė, atsižvelgiant į jos amžių ir nusidėvėjimą, gali būti gerokai mažesnė nei nurodyta sąskaitose faktūrose.

NMA pažymi, kad, pakeitus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą bei leidus atsakovui disponuoti sąskaitos pinigais, bus užtikrinti atsakovo interesai, tačiau nebus užtikrinti kreditoriaus NMA interesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartimi atsakovui taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas, išanalizavęs atsakovo prašyme nurodytus argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad atsakovas MB „Tvarkuolis“ nepagrindė ir neįrodė būtinybės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje keisti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl netenkino atsakovo prašymo.

Atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodant išsamius atsakovui priklausančio kilnojamojo turto, kuris yra areštuojamas, duomenis, nurodytus teismui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, t. y. atsakovas iš esmės siekė, kad būtų areštuotas jo nurodytas kilnojamasis turtas. Atsakovas taip pat prašė pakeisti arešto sąlygas ir leisti atsakovui iš areštuoto turto (lėšų) vykdyti NMA projektą: atsiskaityti su darbuotojais (įskaitant su asmeniu, kuris atsakovui teikia paslaugas pagal paslaugų sutartį), mokėti mokesčius valstybei bei įmokas Sodrai.

ABTĮ 70 straipsnio 6 dalis nustato, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu. Kai teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus pakeisti arba panaikinti jiems taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Proceso dalyviai, teikdami prašymą pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita ar panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-662/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens turto arešto taikymo, yra išaiškinęs, jog arešto vykdymo tvarką ir pagrindinius taikymo principus nustato CPK, todėl klausimas dėl turto arešto sprendžiamas, vadovaujantis šio kodekso nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-1062/2017). Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. CPK 147 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyta, jog antstolis atlieka pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2024).

Pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartimi jau yra taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė atsakovo turtui (nekilnojamajam ir kilnojamam), o, tik jo nesant arba turint jo nepakankamai, – atsakovo turtinėms teisėms ir / ar piniginėms lėšoms.

Šioje byloje nėra pateikti įrodymai, koks konkretus atsakovo turtas buvo surastas ir aprašytas, vykdant taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turto ir lėšų areštą, nenurodant išsamių turto duomenų. Viešame Turto arešto aktų registre yra įregistruota, kad areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 37 600 Eur sumai, o, nesant tokio turto arba turint jo nepakankamai, – piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios MB „Tvarkuolis“, neviršijant 37 600 Eur sumos, uždraudžiant perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti šį turtą ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto leista MB „Tvarkuolis“ atsiskaityti su NMA dėl jos pareikšto šioje administracinėje byloje reikalavimo. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonė yra galiojanti (tikrinta 2025 m. balandžio 24 d.).

CPK 145 straipsnio (laikinosios apsaugos priemonės) 6 dalyje nustatyta, kad, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Taikius atsakovo turto areštą, remiantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, paprastai yra leidžiama iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1700-577/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2067-603/2018). Administraciniame ginče taikius vieną iš CPK 145 straipsnyje nustatytų laikinosios apsaugos priemonių, turi būti laikomasi visų tokiai laikinosios apsaugos priemonei nustatytų taisyklių, taip pat ir minėtos CPK 145 straipsnio 6 dalies normos bei jos taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-602/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo, patenkinant atsakovo atskirąjį skundą iš dalies t. y. leidžiant atsakovui atsiskaityti su kreditoriumi (NMA), mokėti darbo užmokestį darbuotojams (įskaitant asmenį, kurie teikia atsakovui paslaugas pagal 2022 m. gruodžio 1 d. civilinę paslaugų sutartį Nr. 20201030), mokėti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (turto areštas, įregistruotas Turto arešto aktų registre) keistina, nusprendžiant dėl reikalavimo priemonės taikymo taip: tenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, areštuoti atsakovui (skolininkui) MB „Tvarkuolis“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o, jo nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias MB „Tvarkuolis“, neviršijant 37 600 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; iš areštuoto turto leisti skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbo užmokestį darbuotojams (įskaitant asmenį, kurie teikia atsakovui paslaugas pagal 2022 m. gruodžio 1 d. civilinę paslaugų sutartį Nr. 20201030) bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui; įpareigoti kreditorių NMA dėl turto suradimo ir aprašymo kreiptis į antstolį, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti; išaiškinti kreditoriui, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, reikalavimo užtikrinimo priemonė galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo mažosios bendrijos „Tvarkuolis“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį pakeisti.

Pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartimi taikytą turto areštą, įregistruotą Turto arešto aktų registre, išdėstant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą taip: tenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, areštuoti atsakovui (skolininkui) mažajai bendrijai „Tvarkuolis“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o, jo nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias mažajai bendrijai „Tvarkuolis“, neviršijant 37 600 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; iš areštuoto turto leisti skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbo užmokestį darbuotojams (įskaitant asmenį, kurie teikia atsakovui paslaugas pagal 2022 m. gruodžio 1 d. civilinę paslaugų sutartį Nr. 20201030) bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui; įpareigoti kreditorių Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos dėl turto suradimo ir aprašymo kreiptis į antstolį, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti; išaiškinti kreditoriui, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, reikalavimo užtikrinimo priemonė galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui, bylos šalims.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė