1076fb9f-ec0a-423a-9ede-75f4aa2ea3e4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-866-611/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04680-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5.;121.14; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. vasario 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų I.

M., M. Z., UAB „Autopilotas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų I. L. ir A. B. (pradinės ieÅ¡kovės F. B. teisių perėmėjų) ieÅ¡kinį atsakovams I. M., M. Z. ir UAB „Autopilotas“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovų I. M., M. Z. ir UAB „Autopilotas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė              pradinė ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Vandeta“ parengtÄ 2012-01-05 žemės sklypo naudojimosi planÄ tvarkÄ :ieÅ¡kovei priskirti individualiai naudoti 14991 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu B ir apibrėžtÄ posÅ«kio taÅ¡kais 2-3-38-39-40-41-42-46-27-28-29-37-36-35-34-33-2; ir 2926 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, UAB „Vandeta“ parengtame žemės sklypo plane – pažymėtÄ indeksu „D“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kio taÅ¡kais 23-44-43-19-20-21-22-23;ieÅ¡kovei ir atsakovams I.

M. ir M. Z. priskirti bendrai naudotis 1203/3611 kv.m ploto žemės sklypo dalį plane pažymėtÄ indeksu A ir apibrėžtÄ posÅ«kio taÅ¡kais 1-2-33-34-35-36-37-29-30-31-32-1; ieÅ¡kovei ir visiems atsakovams priskirti bendrai naudotis 875/3500 kv.m ploto žemės sklypo dalį plane pažymėtÄ indeksu „C“ ir apibrėžtÄ posÅ«kio taÅ¡kais 26-42-44-23-24-25-26; ieÅ¡kovei ir visiems atsakovams priskirti bendrai naudotis 118/470 kv.m ploto žemės sklypo dalį plane pažymėtÄ indeksu „F“ ir apibrėžtÄ posÅ«kio taÅ¡kais 42-41-43-44-42; atsakovams bendrai naudotis 46332 kv.m žemės sklypo dalį plane pažymėtÄ indeksu „E“ ir apibrėžtÄ posÅ«kio taÅ¡kais 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-43-41-40-39-38-3;bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pasikeitus sklypo savininkams, kilo nesutarimų dėl sklypo valdymo naudojimosi tvarkos. Ieškovei priklauso 28/100 dalys (20112 kv.m. sklypo), o atsakovams – 27/100 dalys (51 718 kv.m.) sklypo. Be to, sklype yra kai kuriems atsakovams priklausančių statinių, todėl aplink juos reikia nustatyti bendro naudojimo sklypo dalis. Atsakovų priešieškinį prašė atmesti.              Atsakovai atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su ieÅ¡kovės praÅ¡oma sklypo naudojimosi nustatymo tvarka nesutinka, ji pažeidžia atsakovų teises. Be to, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinti dalis pagal UAB „MJR group“ 2010-06-09 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ : Atsakovei M. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti ½ 4410 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „A“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kio taÅ¡kais 1-49-50-51-52-53-16-17-18-19-1;Atsakovei M.

Z. asmeninės nuosavybės teise priskirti 2910 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „B“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kio taÅ¡kais 51-52-53-57-56-55-54-51;Atsakovei M. Z. asmeninės nuosavybės teise priskirti 4941 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „E“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kio taÅ¡kais 64-65-9-10-66-64;Atsakovui I. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti 31605,5 kv.m. žemės sklypo dalį bendroje su UAB „Autopilotas“ sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kio taÅ¡kais 2-3-4-5-6-7-8-65-64-63-62-61-60-59-58-57-56-55-54-51-50-49-2;Atsakovui UAB „Autopilotas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti 10056,5 kv.m. ploto žemės sklypo dalį bendroje su I.

M. žemės sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kio taÅ¡kais 2-3-4-5-6-7-8-65-64-63-62-61-60-59-58-57-56-55-54-51-50-49-2;IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teises priskirti 17 907 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „C“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kio taÅ¡kais 53-57-58-59-60-61-62-63-64-66-11-12-13-14-15-53;IeÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti ½ 4410 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „A“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kio taÅ¡kais 1-49-50-51-52-53-16-17-18-19-1.             Nurodė, kad 1999-02-13 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu F.

M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,1830 ha žemės sklypÄ , kurį 2000-11-29 dovanojimo sutartimis perleido savo vaikams ieÅ¡kovei ir atsakovams. Atsakovė M. Z. 2005-10-07 mainų sutarties pagrindu dalį žemės sklypo perleido UAB „Autopilotas“. Kadangi VÄ® Registrų centre yra nustatytos tik idealiosios žemės sklypo dalys, praÅ¡o padalinti žemės sklypÄ ieÅ¡kovei ir atsakovams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu ieÅ¡kovės F.

B. ieÅ¡kinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmetė ir atsakovų I. M., M. Z., UAB „Autopilotas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovų rengtas UAB „MJR group“ projektas dėl žemės sklypo padalijimo pažeidžia Å¡alių teises ir teisėtus interesus, pagal pateiktÄ planÄ nėra aiÅ¡kiai atskiriamos ribos, kurios priklausytų vienam ar kitam atsakovui, t.y. plane turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atskirta dalis, kuriÄ praÅ¡oma priskirti atsakovams (pažymėta atskira raide), o ne tik apibrėžta posÅ«kio taÅ¡kais; be to Å¡alys nepasisakė dėl dalies žemės sklypo, esančio Å¡alia pastatų, padalinimo, todėl tik dalies žemės sklypo padalijimas negali bÅ«ti laikomas teisiniu ginčo iÅ¡sprendimu.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų motyvas, jog pastatais faktiÅ¡kai naudojasi tik ieÅ¡kovė ir atsakovė M. Z. ir tokio sklypo padalijimas tarp jų, nepasisakant dėl atsakovo I. M. teisių ir teisėtų interesų (kuriam priklauso 1/3 dalis visų pastatų) negali bÅ«ti laikomas padalijimu, atitinkančiu visų Å¡alių interesus. Teismas pažymėjo, kad ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos yra nurodžiusi, kad pateikti žemės sklypo padalinimo planai (tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų) pagal teisės aktus negali bÅ«ti vertinami, nes jiems nebuvo suteiktas bÅ«tinas leidimas.

Taigi, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys neparengė tinkamo žemės sklypo atidalijimo projekto, kuris atitiktų ginčo Å¡alių interesus. Be to, Å¡alims bendrai naudojant žemės sklypÄ , esami nepatogumai yra susiję ne su ieÅ¡kovės ar atsakovų teisių pažeidimu, o Å¡alių tarpusavio pablogėjusiais santykiais, kurie visiÅ¡kai priklauso nuo jų pačių tolerancijos vienas kito elgesiui.Teismas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovės nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovų interesus ir nepelnytai ieÅ¡kovei suteikia daugiau teisių.

IeÅ¡kovė praÅ¡o jai priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį, esančiÄ Å¡alia pastatų, kuri pagal planÄ yra iÅ¡ilginė, o nurodytu bÅ«du nustačius naudojimosi tvarkÄ reikėtų atskirai spręsti dėl patekimo į žemės sklypÄ , galimų servitutų nustatymo ir pan. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta tvarka neatitinka nei protingumo, nei teisingumo, nei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų. Be to, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nepasisakė dėl žemės sklypo padalijimo prie pastatų, kurių visi priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovams M.

Z. bei I. M. lygiomis dalimis po 1/3 dalį. IeÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal aukščiau nurodytÄ projektÄ negali bÅ«ti pripažinta patogia visiems atsakovams, ji nėra racionali, be to, neįrodytas idealiųjų ir realiųjų žemės sklypo dalių atitikimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimÄ dalyje, kuria netenkintas apeliantų prieÅ¡ieÅ¡kinys, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡spręsdamas ginčo iÅ¡ esmės ir netenkindamas apeliantų prieÅ¡ieÅ¡kinio, vadovavosi vien tik formaliais motyvais, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir apeliantų teismui pateiktų duomenų. Nepatenkinęs apeliantų praÅ¡ymo, teismas neproporcingai ir nepagrįstai apribojo teisėtų savininkų, t.y. apeliantų teisę atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantų pateiktas atidalinimo projektas atitiko įstatymo reikalavimus ir suformuotÄ teismų praktikos pozicijÄ .

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų brėžinių, žemės sklypo forma yra taisyklinga, o pagal apeliantų patektÄ atidalinimo projektÄ , atidalinami sklypai yra taisyklingos konfigÅ«racijos, dėl ko iÅ¡ esmės yra užtikrinamas racionalesnis naudojimasis po atidalinimo suformuotais sklypais. Apeliantai tiksliai ir sutinkamai su įstatymo nuostatomis, nurodė, kurias konkrečias dalis ir kokiomis proporcijomis siekia atsidalinti, t.y. nurodė posÅ«kių taÅ¡kus, apibrėžiančius atidalijimo sklypo ribas, bei nurodė sklypų dalies plotus, pažymėdami juos atitinkamais indeksais (raidėmis).

Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantų pateiktas atidalinimo projektas yra netikslus, yra nepagrįstas. Po atidalinimo visi apeliantai yra iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ valdyti turtÄ bendrai arba atskirai (taip, kaip nustatyta atidalijimo plane), atidalinimu siekiant užkirsti keliÄ galimiems ginčams ateityje su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės trukdo bendraturčiam realizuoti savo, kaip savininkų teises, todėl tik atidalinus bendraturčių dalis turte, galėtų bÅ«ti užtikrintas apeliantų tikslas, jog realizuojant savo teises ir poreikius, bet kokie veiksmai nebeturės bÅ«ti derinami su ieÅ¡kove.Visiems savininkams priklausančios realios dalys yra didelės ir leidžia racionaliai atskirti bei netrukdomai jomis naudotis.

Padalinus žemės sklypus, jie bus maksimaliai atskirti vienas nuo kito, bus dideli ir patogesni Å¡alims naudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Visi naujai suformuluoti sklypai turės privažiavimÄ prie kelio, todėl nereikės nustatinėti servitutinių kelių, o žemės sklypas nepraras savo vertės.Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad bylos nagrinėjimo metu I. M. įgaliota atstovė R. M. nurodė, jog I. M. sutinka, jog dalies žemės sklypo, esančio po ir Å¡alia pastatų, padalinimo klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas padalijant tÄ sklypo dalį tarp M.

Z. ir F. B., t.y. I. M. iÅ¡ esmės atsisakė savo teisių į žemės sklypo dalį. Toks atsisakymas nepažeidžia jo interesų. IeÅ¡kovė, teikdama paskutinį ieÅ¡kinio patikslinimÄ sutiko, kad žemės sklypas po ir prie bendrosios nuosavybės teise valdomų pastatų bÅ«tų priskirtas visiems pastatų bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, tuo patvirtindama, jog dalinės nuosavybės nustatymas Å¡ioje sklypo dalyje nepažeidžia jos interesų.Å alys žemės sklypo padalinimo projekto nesuderino, nors Å¡alims buvo iÅ¡duotas leidimas ir sÄ lygos dėl atsidalijimo, kadangi tarp Å¡alių yra kilęs ginčas iÅ¡ esmės dėl atidalijimo projekto sprendinių, priskiriant atskiriems bendraturčiams konkrečioje vietoje jiems priklausančias dalis, taigi ginčas gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas tik teisminiu bÅ«du, o ne derinant atidalinimo projektus Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Nacionalinė žemės tarnyba nėra pateikusi jokių duomenų, jog apeliantų pateiktas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų ar pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , be to, apeliantai nesiekia pakeisti žemės sklypo paskirties, su turto naudojimu susijusių sÄ lygų. Apeliantų pateiktas žemės sklypo planas buvo sudarytas pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendinius, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suderinta ir įregistruoti VÄ® „Registrų centras“.

             Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:apeliantai, siekdami atidalinti ginčo žemės sklypÄ , nepateikė aiÅ¡kios pozicijos dėl pastatų, esančių ginčo sklype, naudojimo atidalinus žemės sklypÄ , be to, siekdami santykinio bendrosios nuosavybės atidalijimo, konkrečiai ir aiÅ¡kiai neiÅ¡skyrė kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalies, todėl apeliantų pateiktas ginčo žemės atidalijimo projektas negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu visų Å¡alių teisėtus interesus.Kadangi apeliantų pateikto atidalijimo projekto pagrindu turėjo bÅ«ti suformuoti nauji sklypai, atitinkantys žemės sklypams keliamus reikalavimus, o apeliantai nepateikė tinkamo atidalijimo projekto parengto ne tik pagal įregistruotus pradinio sklypo, esančio KriaučiÅ«nų g. 55, Vilniuje, kadastrinius matavimus, bet ir pagal atitinkamÄ teritorijų planavimo dokumentÄ , bei Žemės įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurie taikomi suformuojant iÅ¡ bendrosios nuosavybės atidalintus žemės sklypus, įtvirtintus reikalavimus, pirmos instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ netvirtinti netinkamai parengto ginčo žemės sklypo atidalijimo projekto.

Å ioje byloje Å¡alys nepasinaudojo galimybe parengti ir teismui pateikti tinkamÄ atidalijimo projektÄ , nors tokia teisė jiems buvo suteikta.              IeÅ¡kovės teisių perėmėjai atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovų pateikto apeliacinio skundo argumentų.Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra skundžiamas tik dalyje, kuria buvo atmestas atsakovų priešieškinys, tuo tarpu kitoje dalyje bylos šalių jis nėra skundžiamas, todėl teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, nepasisako.Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalyje, kuria buvo atmestas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl atidalinimo iš bendros nuosavybės. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi pradinė ieškovė po jos mirties buvo pakeista jos teisių perėmėjais I.

L. ir A. B., todėl toliau ieÅ¡kovais byloje laikomi bÅ«tent jie. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovai ir atsakovai bendros dalinės nuosavybės teise valdo 7,1830 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys minėto sklypo, atsakovei M. Z. ir UAB Autopilotas nuosavybės teise priklauso po 14/100 dalių, o atsakovui I. M. nuosavybė steise priklauso 44/100 dalys minėto sklypo (I t., b.l.6-7, II t., b.l.110-111).

Tarp Å¡alių naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Be to, ieÅ¡kovai ir atsakovai M. Z. bei I. M. minėtame ginčo žemės sklype bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalis valdo gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus ir kitus statinius (iÅ¡ viso 13 statinių) (II t., b.l.37-41). Atsakovai siekia atidalinti jų nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis, kai kurias žemės sklypo dalis paliekant bendros dalinės nuosavybės teise keliems bendraturčiams. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, Å¡iuo bÅ«du bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Kaip matyti iÅ¡ CK 4.80 str. 2 d. normos turinio, įstatymas iÅ¡ esmės įtvirtina esminį atidalijimo kriterijų – kad natÅ«ra dalijant daiktÄ nebÅ«tų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai.

Kiti atidalijimo kriterijai yra suformuoti teismų praktikos. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , atidalijant turi bÅ«ti laikomasi interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginÄÄ teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ .

Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t.y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Be to, prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje.

Tačiau visiÅ¡kas atidalijimas nepaneigia kai kurių bendrojo naudojimo objektų, kurie fiziÅ¡kai nedalÅ«s ir bÅ«tini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-482/2009). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ teismų praktikÄ , atidalinant iÅ¡ bendros nuosavybės turtÄ , turi bÅ«ti siekiama vengti neproporcingos žalos dalinamam turtui, turi bÅ«ti siekiama interesų pusiausvyros ir ginčų iÅ¡vengimo ateityje, visiÅ¡ko atidalinamų dalių atidalinimo, kad nebeliktų bendro naudojimo dalių, jeigu tai įmanoma, atidalinama dalis turi atitikti idealiÄ jÄ dalį nuosavybėje, turi bÅ«ti užtikrintas racionalus naudojimas.

Tačiau minėta teismų praktika nedraudžia praÅ¡yti atidalinti dviem ir daugiau asmenims turtÄ jų bendrojon dalinėn nuosavybėn, atskiriant nuo kitų bendraturčių dalių. Pažymėtina ir tai, kad teismas tik įvertina Å¡alių pateiktus atidalinimo projektus ir pasisako dėl jų atitikimo auÅ¡kčiau nurodytiems kriterijams, tačiau teismas negali savo iniciatyva keisti pateikto Å¡alių projekto. Todėl teismas, pripažinęs, kad pateiktas atidalinimo projektas neatitinka aukščiau nurodytų kriterijų, gali reikalavimÄ dėl atidalinimo atmesti, nors tokiu atveju ir nebÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas iÅ¡ esmės, nes ginčo iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės nėra pateisinamas jo pasiekimu bet kokiomis priemonėmis.

Tokiu atveju Å¡ims iÅ¡lieka teisė kreiptis į teismÄ iÅ¡ naujo su nauju atidalijimo projektu, kuriame bÅ«tų paÅ¡alinti teismo nustatyti trÅ«kumai.Nagrinėjamoje byloje atsakovai pateikė atidalinimo projektÄ , parengtÄ 2010-06-09 UAB „MJR group“ (I t., b.l.134). Pagal šį planÄ ieÅ¡kovų asmeninėn nuosavybėn siÅ«loma paskirti žemės sklypo dalį, projekte pažymėtÄ indeksu „C“, bei jų su M. Z. bendrojon dalinėn nuosavybėn (po ½ dalis) žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „A“, pastaroji sklypo dalis (pažymėta indeksu „A“) yra greta pastatų ir po jais, kuriuos bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo ne tik ieÅ¡kovai ir atsakovė M.

Z., bet ir atsakovas I. M.. Taigi, pastatai priklauso trims savininkams, o žemės Å¡alia ir po jais pagal planÄ paskiriama tik dviems pastatų bendraturčiams, kas neatitinka interesų proporicgumo ir racionalaus naudojimo kriterijų. Apeliantų argumentas, kad I. M. nesinaudoja pastatais ir todėl neprentenduoja į žemės sklypÄ Å¡alia ir po pastatais, dėl ko jam nėra pagrindo priskirti dalies Å¡io žemės sklypo, yra nepagrįstas. Atsakovas I. M. nuosavybės teise valdo 1/3 dalį visų pastatų, todėl turi turėti užtikrintÄ galimybę patekti į minėtus pastatus, o neturėdamas nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, pagal projektÄ pažymėtÄ indeksu „A“, jis negalėtų naudotis savo nuosavybe (statiniais) ir negalėtų į juos patekti.

Tokiu atveju vienintelė iÅ¡eitis – servituto jam nustatytas į projektuojamÄ sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „A“. Bet tokiu atveju, jeigu jam bÅ«tų atidalinta žemės dalis kitoje sklypo vietoje, o žemės dalyje (pažymėtoje indeksu „A“) įgytų teisę į servitutÄ , bÅ«tų pažeisti ieÅ¡kovų ir atsakovės M. Z. teisėti interesai ir ieÅ¡kovų nuosavybės teisės bÅ«tų neproporcingai labiau suvaržytos nei I. M., nes jis gautų daugiau servitutais neapsunkintos žemės ieÅ¡kovų sÄ skaita.

Nenustačius servituto ir neperdavus I. M. nuosavybė steisių į projektuojamÄ sklypÄ , pažymėtÄ indeksu „A“, programuojamas Å¡alių ginčas ateityje. Atsakovei M. Z. asmeninėn nuosavybėn siÅ«loma pagal projektÄ priskirti sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „F“, tačiau toks siÅ«lymas neatitinka racionalumo kriterijaus, nes atsakovei M. Z. paskiriami asmeninėn nuosavybėn du sklypai skirtingose bendro Å¡alių sklypo vietose ir jie tarpusavyje nesusisiekia, be to, projekte nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl M.

Z. patekimo į jai priskiriamÄ sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „F“, o pagal planÄ pastarasis sklypas susisiekimo su vieÅ¡uoju keliu neturi. Tokiu atveju programuojamas Å¡alių ginčas ateityje dėl patekimo į Å¡iÄ sklypo dalį ir gali kilti bÅ«tinybė nustatyti servitutÄ per ieÅ¡kovams tenkančiÄ sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „C“, arba per atsakovams UAB „Autopilotas“ ir I. M. tenkančiÄ sklypo dalį, pažuymėtÄ indeksu „D“, o kadangi atsakovai byloje yra vieningi, tikėtina, kad bÅ«tų siekiama nustatyti servitutÄ ieÅ¡kovams asmeninėn nuosavybėn tenkančioje sklypo dalyje, taip pažeidžiant jų teises ir gaunant daugiau žemės ieÅ¡kovų sÄ skaita.

Todėl toks projektas neatitinka racionalaus naudojimo, interesų proporcingumo ir ginčų vengimo ateityje kriterijų. Kaip matyti iÅ¡ ginčo žemės sklypo plano, egsistuoja galimybė atsakovei M. Z. paskirti žemės sklypo dalį taip, kad jai nereikėtų nustatyti servitutÄ patekimui į jai tenkančiÄ sklypo dalį per kitiems bendraturčiams tenkančias žemės sklypo dalis.Nors pirmosios instancijos teismo motyvai, kad pagal atsakovų pateiktÄ atidalinimo planÄ nėra aiÅ¡kiai atskiriamos ribos, kurios priklausytų vienam ar kitam atsakovui, teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrįsti bylos duomenimis, nes pagal planÄ yra nurodomos ieÅ¡kovams ir atsakovams priskiriamos sklypo dalys ne tik posÅ«kio taÅ¡kais, bet ir indeksais, o kaip jau minėta aukščiau, atsakovai gali praÅ¡yti atidalinti sklypo dalis, paskiriant jas dviejų bendraturčių bendron nuosavybėn, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl teisėjų kolegijos aukščiau nurodytų motyvų nusprendė, kad atsakovų pateiktas atidalinimo projektas pažeidžia Å¡alių teises ir teisėtus interesus.

Teismas pagrįstais sprendė, kad neiÅ¡sprendus I. M. teisių į žemės sklypo dalį Å¡alia ir po statiniais, į kurių 1/3 dalį jis turi nuosavybės teises, yra pažeidžiamos tiek I. M. teisėti interesai, tiek ieÅ¡kovų ir atsakovės M. Z. teisėti interesai, nes ateityje gali kilti ginčas dėl I. M. patekimo į pastatus. Dėl nurosdytų motyvų laikytini nepagrįstais apeliantų skundo argumentai, kad jų pateiktas atidalijimo projektas atitiko įstatymo reikalavimus ir teismų suformuotÄ praktikÄ .

Atsakovų pateiktas atidalinimo projektas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, neužtikrina ginčų su ieÅ¡kovais iÅ¡vengimo ateityje. Apeliantai, teigdami, kad po atidalinimo visi naujai suformuoti sklypai turės privažiavimÄ prie vieÅ¡o kelio, todėl nereikės nustatinėti servitutinių kelių, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o jų pateiktas atidalinimo projektas Å¡ių aplinkybių nepatvirtina dėl jau aukščiau nurodytų motyvų (pvz., atidalinamos sklypo dalies, pažymėtos indeksu „F“, susisiekimas su vieÅ¡uoju keliu).

Atitinkamai, dėl aukščiau nurodytų motyvų, nustačius, kad atsakovų parengtas atidalinimo projektas neužtikrina visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, jų interesų derinimo proporcingumo, racionalaus naudojimo, nepaÅ¡alina galimų ateityje kilti ginčų tikimybės, dėl ko negali bÅ«ti teismo tvirtinamas, kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikÅ¡mės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).             Atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                  Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                   Loreta Lipnickienė                                                                                                                                   Andžej Maciejevski