Legislator Case Law & Legislation
AS-502-532-12 AI generated

AS-502-532-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-502-532-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl siuntimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-502-532-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas E. T. 2012 m. birželio 18 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. birželio 14 d. išduotą siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 50-2-SE-129.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS502-532/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00147-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl siuntimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. T. 2012 m. birželio 18 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. birželio 14 d. išduotą siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 50-2-SE-129.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti E. T. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, įvertinęs Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ir Aprašas), 5 ir 79 punkto nuostatas, nurodė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. birželio 14 d. išduotas siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę sudaro pagrindą Centrinei medicinos ekspertizės komisijai (toliau ir – CMEK) atlikti pareiškėjo specializuotąją medicininę ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad siuntimas yra tarpinis, procedūrinę reikšmę turintis dokumentas, E. T. nesukeliantis jokių privalomų teisinių pasekmių.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad sisteminis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), 40 straipsnio 5 dalies, Aprašo 5 ir 35 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog pareigūnui kyla pareiga vykti į ekspertizę policijos įstaigos išduoto siuntimo pagrindu. Aprašo 35 punktas numato teisines pasekmes, jei pareigūnas vengia vykti į ekspertizę. Statutas numato ir policijos pareigūno atsakomybę už policijos vadovo įsakymų ar kitų teisėtų nurodymų nevykdymą. Policijos įstaigos vadovo įsakymas ar kitas jo nurodymas yra teisėtas iki tol, kol jo nepanaikina teismas. Tai leidžia tvirtinti, jog siuntimas atlikti ekspertizę sukelia privalomas teisines pasekmes ir pačiam pareiškėjui, kuris privalėjo vykti, tačiau atsisakė tai daryti, ir policijos įstaigai, kuri privalo reaguoti į pareigūno vengimą vykti į ekspertizę – pradėti tarnybinį patikrinimą ir gavusi išvadą, skirti arba neskirti tarnybinę nuobaudą. Darant prielaidą, kad skundžiamas aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių, tokiu atveju nei vienas dirbantis pareigūnas neprivalėtų vykti į CMEK, kai to reikalauja Statutas ir Aprašas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog siuntimas yra pagrindas pradėti ekspertizę, tačiau siuntimas yra ir individualus teisės aktas, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes – administracinės procedūros pradžią, bei jo pareigas dalyvauti šioje procedūroje, kuri, pareiškėjo vertinimu, yra neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar vidaus reikalų statutinės įstaigos siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pats procesas būtų beprasmis (pvz.: administracinės bylos Nr. AS146-327/2011, AS438-135/2009, AS146-201/2009).

Iš pareiškėjo pateikto skundžiamo akto turinio matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 (toliau – ir Taisyklės), 6 punktu (Statuto 40 str. 5 d.) 2012 m. birželio 13 d. pradėjo tarnybinį patikrinimą Nr. 50-IL-893, siekdamas nustatyti ar Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo postinio E. T. sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.

Pagal Taisyklių 14 punktą, pareigūno, kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį bei priežastinį ryšį tarp mirties ir sveikatos sutrikdymo nustato CMEK. Aprašo 5 punktas nurodo, kad ekspertizei tiriamuosius siunčia vidaus reikalų statutinė įstaiga. Vidaus reikalų įstaigų personalo tarnybos nurodytiems asmenims išduoda užpildytus ir nustatyta tvarka registruotus siuntimus atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 (publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21, 2011 m.) išaiškino, kad CMEK šiame administracinės procedūros etape atlieka tik aiškiai jai suteiktas, iš esmės ekspertinio pobūdžio funkcijas. Ekspertinis sprendimas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kaip atskiras dokumentas pareigūno materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme jis (tokio pobūdžio dokumentas) nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas. 2012 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atlieka subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuriai įstatymai nesuteikia viešojo administravimo įgaliojimų (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.).

Aptartas teisinis reguliavimas ir aktuali administracinių teismų praktika neleidžia sutikti su pareiškėju, kad siuntimo į CMEK, t. y. dokumento, kurio pagrindu CMEK pradeda ekspertinį-medicininį tyrimą, surašymas, sukelia pareigūnui savarankiškų teisinių pasekmių (nustato jam tam tikras pareigas). Teiginiai, neva siuntimas įpareigoja asmenį, kuriam jis išduotas, vykti į ekspertizę, nėra patvirtinti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Priešingai, Aprašo 35 punktas aptaria situacijas, kai tiriamasis vengia dalyvauti ekspertizėje, jos atsisako arba atsisako vykdyti gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) nurodymus, arba atsisako pateikti teisingus duomenis arba pateikia neteisingus duomenis ekspertizės metu. Tokiu atveju ekspertizė nutraukiama. Taigi dėl nurodyto elgesio pareigūnas nepatiria jokių sankcijų.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę yra vienas iš tarpinių dokumentų. Juo vidaus reikalų statutinė įstaiga įformina procedūrinio pobūdžio veiksmą, kurio tikslas yra nustatyta tvarka surinkti (gauti) administracinio sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių duomenų, todėl 2012 m. birželio 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. T. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė