1072de5e-05d0-482e-b2a4-4a59cd3bfb81 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-380-464/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02159-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.1.7.6.; 3.4.3.5.2.; 3.4.3.10. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, ArtÅ«ro Driuko ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo ir 2017 m. spalio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-152-275/2017 pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės Turto banko ieÅ¡kinį atsakovėms Luminor Bank akcinei bendrovei (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė DNB bankas) ir AS ,,Reverta“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Tigesta“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė VÄ® Turto bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė:

1) priteisti jai iš atsakovės AS ,,Reverta” 3 754,89 Eur nepagrįstai gautų lėšų;

2) priteisti jai iš atsakovės Luminor Bank AB 22 687,99 Eur nepagrįstai gautų lėšų;

3) priteisti iš atsakovių 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-02-02 nutartimi LUAB ,,Rūmas” buvo iškelta bankroto byla, o joje patvirtintas 26 442,88 Eur ieškovės antrosios eilės kreditorinis reikalavimas, sudaręs 0,19 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Dėl santykinai nedidelio reikalavimo nei ieškovė, nei kiti antrosios eilės kreditoriai nebuvo įtraukti į kreditorių komiteto sudėtį, todėl tik iš pajamų bei išlaidų suvestinės sužinojo, kad administravimo išlaidoms buvo skirta 212 188 Eur, kurios didžia dalimi (157 698 Eur) buvo apmokėtos iš neįkeisto turto pardavimo pajamų.

Tačiau, atsižvelgiant į įkeisto ir neįkeisto turto proporcijas, neįkeisto turto sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta tik 11 734 Eur administravimo iÅ¡laidų suma.IeÅ¡kovės skaičiavimu, atsižvelgiant į tai, kad pardavus atsakovei Luminor Bank AB įkeistÄ turtÄ buvo gauta 3 520 000 Eur, kas sudaro 84,70 proc. viso bankroto proceso metu gautos sumos (3 520 000 Eur : 4 155 947,72 Eur x 100 proc.), administravimo iÅ¡laidoms dengti turėjo bÅ«ti skirta 179 723,24 Eur (212 188 Eur x 84,70 proc.), nors faktiÅ¡kai buvo apmokėta tik 54 490,48 Eur iÅ¡laidų.

Todėl Å¡ių sumų skirtumas – 125 232,76 Eur (179 723,24 Eur – 54 490,48 Eur), atsakovei buvo iÅ¡mokėtas nepagrįstai. Atitinkamai, pardavus atsakovei AS Reverta įkeistÄ turtÄ buvo gauta 405 946,76 Eur, t. y. 9,77 proc. visų gautų pajamų (405 946,76 Eur : 4 155 947,72 Eur x 100 proc.), ir pagal proporcijÄ iÅ¡ jų administravimo iÅ¡laidoms dengti turėjo bÅ«ti skirta 20 730,77 Eur suma (212 188 Eur x 9,77 proc.), taigi Å¡i suma jai atiteko nepagrįstai. IeÅ¡kovės teigimu, administravimo iÅ¡laidos buvo paskirstytos pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 36 straipsnį ir kitų kreditorių interesus.

Tokį vertinimÄ pagrindžia ir teismų praktikoje suformuluotos taisyklės dėl administravimo iÅ¡laidų proporcijų o tarp įkeisto ir neiÅ¡keisto turto. Bankroto byloje liko nepatenkinta 67 779,18 Eur antrosios eilės kreditorių reikalavimų. Jeigu atsakovės nebÅ«tų nepagrįstai gavusios atitinkamų sumų iÅ¡ joms įkeisto turto pardavimo, su visais antrosios eilės kreditoriais bankroto byloje bÅ«tų pilnai atsiskaityta. Kadangi LUAB ,,RÅ«mas” bankroto procedÅ«ra jau baigta, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2016-10-17nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2495-585/2017, kiekvienas kreditorius toliau gali savarankiÅ¡kai ginti savo interesus.

Todėl iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovei priteistina 26 442,88 Eur bankroto byloje patvirtinto reikalavimo suma, kuri paskirstytina pagal kiekvienos iÅ¡ jų pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytos prievolės bankrutavusiai UAB ,,RÅ«mas” procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ : iÅ¡ atsakovės AS ,,Reverta“ priteistina 14,20 proc. (100 proc. x 20 730,77 Eur :145 963,53 Eur) arba 3 754,89 Eur, o iÅ¡ atsakovės Luminor Bank AB 85,80 proc. (100 proc. x 125 232,76 Eur :145 963,53 Eur) arba 22 687,99 Eur nepagrįstai gautų piniginių lėšų (CK 6.237 str.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017-08-07 sprendimu ieÅ¡kovės VÄ® Turto banko ieÅ¡kinį atmetė, o 2017-10-02 papildomu sprendimu priteisė atsakovei Luminor Bank AB iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.     Teismas nurodė, kad LUAB ,,RÅ«mas” bankroto proceso metu iÅ¡ viso buvo gauta 4 155 947,72 Eur lėšų. Už parduotÄ atsakovei Luminor Bank AB naudai įkeistÄ turtÄ buvo gauta 3 520 000 Eur, už atsakovei AS ,,Reverta” įkeistÄ turtÄ â€“ 405 946,76 Eur.

Už parduotÄ bendrovės neįkeistÄ turtÄ buvo gauta 230 000,96 Eur, ir iÅ¡ Å¡ių lėšų administravimo iÅ¡laidoms padengti administratorė UAB „Tigesta“ panaudojo 157 698 Eur, nors, kaip tvirtino ieÅ¡kovė, turėjo panaudota tik 11 734 Eur suma. Kadangi byloje nėra duomenų, kad lėšas, gautas pardavus įkeistÄ turtÄ , skirstė ar priėmė sprendimÄ dėl jų skirstymo kreditorių komitetas ar susirinkimas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ias lėšas paskirstė bankroto administratorė UAB „Tigesta“ savo vienasmeniu sprendimu.

Å iuos faktus nustatęs teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį įvertino kaip pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl bankroto administratorės neįvykdytos pareigos iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei (kreditorei) tenkančias lėšas už parduotÄ bendrovės neįkeistÄ turtÄ , jas panaudojant administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. Pažymėjo, kad administratorė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių nebuvo atsižvelgiama į proporcingumo principÄ dėl įkeisto ir neįkeisto turto, apmokant už administravimo paslaugas.

Taigi tokioje situacijoje sprendė, kad ieÅ¡kovės interesus galimai yra pažeidusi bankroto administratorė, o ne atsakovės. Tokia ieÅ¡kovės akcentuojama aplinkybė, kad administratorė ieÅ¡kovei turėjusiÄ atitekti pinigų sumÄ galimai nepagrįstai iÅ¡mokėjo kitiems bankrutavusios įmonės kreditoriams (t. y. atsakovėms), neleido teismui konstatuoti, jog abi atsakovės yra įgijusios šį turtÄ be jokio teisėto pagrindo. Teismo vertinimu, ginčo lėšos joms buvo iÅ¡mokėtos bankroto administratorės priimto sprendimo pagrindu, todėl ir atsakomybė už netinkamÄ lėšų paskirstymÄ bei dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ vienam ar keliems kreditoriams tenka bankroto administratorei.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinys kreditoriams, kuriems dėl netinkamo proporcijų nuo iÅ¡ieÅ¡kotų sumų skaičiavimo buvo iÅ¡mokėta per didelė suma, galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas nebent tokiu atveju, jeigu nebÅ«tų galimybės žalos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jÄ padariusio asmens, t. y. bankroto administratorės ar jos draudiko.Padaręs iÅ¡vadÄ , jog ne atsakovės, o bankroto administratorė yra atsakinga už netinkamÄ proporcijų nustatymÄ bei dalies sumos, gautos už parduotÄ neįkeistÄ turtÄ , neperdavimÄ ieÅ¡kovei, teismas toliau nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, kokia konkrečiai dalis iÅ¡ gauto neįkeisto turto turėjo bÅ«ti perduota ieÅ¡kovei, juolab kad tokių aplinkybių nustatymas vien iÅ¡ bylos medžiagos, teismo vertinimu, nėra galimas.

Trečiasis asmuo į teismo posėdžius neatvyko, procesiniuose dokumentuose paaiÅ¡kinimų dėl Å¡ių aplinkybių neteikė. Atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį, teismas 2017-10-02 papildomu sprendimu paskirstė Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė VÄ® Turto bankas apeliaciniuose skunduose praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-08-07 sprendimÄ bei 2017-10-02 papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“jos ieÅ¡kinį patenkinti.

Skundai grindžiami tokiais argumentais:  Atsakovės įgijo lėšas, kurių neturėjo gauti. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kad įkaito turėtojas privalo prisidėti prie administravimo iÅ¡laidų dengimo net ir tais atvejais, kai už įkeistÄ turtÄ gaunama didesnė iÅ¡laidų dalis negu įkaito turėtojo kreditorinis likutis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-21 nutartis byloje Nr. 2-2560/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-569/2014). Sprendime nenurodomos aplinkybės ar motyvai, kurie paneigtų įkaito turėtojo pareigÄ prisidėti prie administravimo iÅ¡laidų dengimo.   Visais atvejais, kada VÄ® „Turto bankas“ iniciatyva buvo inicijuoti panaÅ¡Å«s teisminiai ginčai dėl įkaito turėtojo pareigos proporcingai prisidėti prie administravimo iÅ¡laidų dengimo (Ä®BÄ® 36 str.) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ginčai buvo sprendžiami VÄ® Turto banko naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis byloje Nr. 2-1023-370/2015; 2015-12-10 nutartis byloje Nr. 2-1748-178/2015; 2015-09-10 nutartis byloje Nr. 2-1211-196/2015).

Aplinkybė, kad nė vienas iÅ¡ tų sprendimų nebuvo apskųstas kasacine tvarka patvirtina, jog teisminė praktika analogiÅ¡kuose teisiniuose santykiuose aiÅ¡kiai suformuota – įkaito turėtojams permokėtų arba nepagrįstai gautų lėšų klausimas sprendžiamas pastariesiems grÄ Å¾inant jiems tenkančiÄ administravimo iÅ¡laidų dalį.   Pagal Ä®BÄ® ne administratorius, o kreditorių renkamas valdymo organas – kreditorių komitetas įgyvendino ir kontroliavo bankroto proceso metu sukauptų lėšų paskirstymÄ , todėl atsakovės, turėdamos sprendžiamÄ jį balsÄ tiek kreditorių susirinkime, tiek komitete, pirmiausiai gynė savo kaip įkaito turėtojų interesus, vengdamos savo pareigos kartu su kitais kreditoriais prisidėti prie administravimo iÅ¡laidų.  Atsakovės 26 442,88 Eur sumÄ , kuri turėjo atitekti ieÅ¡kovei, iÅ¡ LUAB „RÅ«mas” įgijo tyčia, t. y.

žinodamos savo pareigÄ proporcingai prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidų dengimo. Atsakovėms buvo pervestos piniginės lėšos, kurios turėjo bÅ«ti skirtos LUAB „RÅ«mas“ administravimo iÅ¡laidoms dengti, ir kurios niekuomet negalėjo bÅ«ti pervestos atsakovėms ir negalėjo tapti jų nuosavybe. Teismas nevertino bylos aplinkybių viseto, taip pat netyrė ir nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, teismo iÅ¡vados nenuoseklios ir prieÅ¡taringos, sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir teisiniais argumentais. Atsakovės buvo įkaito turėtojos, turinčios sprendimo priėmimo teisę, todėl neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog administratorė, bet ne atsakovės pažeidė ieÅ¡kovės teises, gaudamos lėšas, kurios joms nepriklauso.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir ieÅ¡kinį turėjo reikÅ¡ti bankroto administratorei.

Toks teismo sprendimas formuoja naujÄ teismų praktikÄ , kada trečiojo asmens dalyvavimas teisiniame santykyje atleidžia atsakovÄ nuo atsakomybės grÄ Å¾inti nepagrįstai gautÄ , jam nepriklausantį turtÄ debitoriui. Tokiu bÅ«du praplečiamas teismų praktikoje nurodytas nepagrįsto praturtėjimo taikymo pagrindų sÄ raÅ¡as ir atsiranda nauja, penktoji sÄ lyga: teismo sprendimu dėl ginčo reikalavimo nėra konstatuota trečiojo asmens (Å¡iuo atveju administratorės) civilinė atsakomybė.KritiÅ¡kai vertintinos atsakovės Luminor Bank AB patirtos atstovavimo iÅ¡laidos, nes nebuvo jokio protingo pagrindo atsakovei, turinčiai kompetentingų teisininkų, kreiptis dėl teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendrijÄ .

Atsakovė Luminor Bank AB atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o Å¡ių skundų netenkinti, priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimų į skundus argumentai: Ginčo piniginės lėšos LUAB „RÅ«mas“ bankroto byloje atsakovėms buvo iÅ¡mokėtos vadovaujantis Ä®BÄ® nuostatomis – dengiant jų kreditorinius reikalavimus, taigi teisinis pagrindas Å¡ias lėšas iÅ¡mokėti egzistavo (Ä®BÄ® 33 str. 6 d., 34 str.). Todėl bankas niekaip negalėjo neteisėtai praturtėti, o juo labiau ieÅ¡kovės sÄ skaita, nes tiesiogiai jokių lėšų iÅ¡ jos nėra gavęs.  Jokių sprendimų, kokia apimtimi hipotekos kreditoriai turi prisidėti prie administravimo iÅ¡laidų dengimo, kreditorių komitetas nepriėmė.

IeÅ¡kovė, teigdama prieÅ¡ingai, į bylÄ nepateikė tokius jos teiginius patvirtinančių kreditorių komiteto ar susirinkimo sprendimų.   IeÅ¡kovė neįrodė, kad savo galimai pažeistų teisių ji negali apginti kitais bÅ«dais (CPK 178 str.), nors jos gali bÅ«ti ginamos turtinius reikalavimus reiÅ¡kiant buvusiai LUAB „RÅ«mas“ bankroto administratorei (Ä®BÄ® 11 str. 8 d.).  IeÅ¡kovė įstatymo nustatyta tvarka, t. y. vykstant bankroto procedÅ«roms, neginčijo administratorės sprendimo dėl piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo hipotekos kreditoriui bankui.

Neinicijavo ir kreditorių susirinkimo, kuriame bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl administravimo iÅ¡laidų paskirstymo, suÅ¡aukimo, nors tokiÄ galimybę turėjo. Todėl inicijuodama ginÄÄ po bankroto procedÅ«rų pabaigos ir įmonės iÅ¡registravimo, kai kartu pasibaigė ir visos įmonės skolos kreditoriams, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ginčai dėl iÅ¡registruotos įmonės bankroto procedÅ«rų, įskaitant ir administravimo iÅ¡laidų paskirstymo, iÅ¡ viso negali bÅ«ti inicijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-653/2005).  IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytose teismų nutartyse buvo sprendžiami klausimai dėl bankrutuojančių įmonių kreditorių susirinkimų priimamų nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo, o nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir dėl kreditoriaus galimybės ginčyti bankroto procedÅ«rų teisėtumÄ po bankroto procedÅ«rų pabaigos ir įmonės iÅ¡registravimo.

IeÅ¡kovės nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo vadovautis skunde nurodoma teismų praktika. Atsakovė AS ,,Reverta” atsiliepime į skundus praÅ¡o juos atmesti, skundžiamus teismo sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:       Atsakovei AS „Reverta“ lėšos, gautos pardavus įkeistÄ turtÄ , pervestos vadovaujantis Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalimi ir 34 straipsniu, t. y. įstatymo pagrindu.

IeÅ¡kovė pateikia iÅ¡ esmės klaidingÄ tariamai neteisėtai įgyto turto paskaičiavimÄ . Ji reikalauja perskaičiuoti bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos dengimÄ , ignoruodama Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administravimo iÅ¡laidų dengimo tvarkÄ . IeÅ¡kovė pateikia skaičiavimus remdamasi viso bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ mata (212 188 Eur), nors Ä®BÄ® ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiÅ¡kiai numato, kad tik tos administravimo iÅ¡laidos, kurios susikaupė iki įkeisto turto pardavimo, gali bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ pajamų, gautų realizavus tokį turtÄ (jeigu tokių apskritai bÅ«tų susikaupę).

Atsakovės AS „Reverta“ naudai visas įkeistas turtas buvo realizuotas 2012 m., todėl ji savo įkeistu turtu negali bÅ«ti laikoma atsakinga už LUAB „RÅ«mas“ bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , susidariusiÄ po įkeisto turto realizavimo. Todėl visi ieÅ¡kovės pateikti skaičiavimai yra klaidingi. Ä®BÄ® nuostatos neleidžia bankroto administratoriui kaupti pajamas, gautas bankroto procese, siekiant bankroto pabaigoje identifikuoti kiekvienam kreditoriui tenkančiÄ administravimo iÅ¡laidų dalį, o taip pat neįpareigoja kaskart gavus naujų pajamų iÅ¡ naujo perskaičiuoti kiekvienam kreditoriui tenkančiÄ administravimo iÅ¡laidų dalį, nes toks reikalavimas prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® ir teisėtiems lÅ«kesčiams.

IeÅ¡kovė per visÄ bankroto procesÄ , kuris užtruko 8 metus, nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų dėl administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkos. Tai, kad ji nebuvo įtraukta į kreditorių komiteto sudėtį, neatėmė jai teisės susipažinti su bankroto proceso medžiaga ir gauti reikiamÄ informacijÄ .  Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys kreditoriams, kuriems buvo iÅ¡mokėta per didelė skolos suma dėl netinkamo proporcijų nuo iÅ¡ieÅ¡kotų sumų skaičiavimo administravimo iÅ¡laidoms, gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik tuo atveju, jei nebÅ«tų galimybės žalos iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ jÄ padariusio asmens.

Trečiasis asmuo UAB ,,Tigesta” atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o juos patenkinti, skundžiamus teismo sprendimus panaikinti ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priimti naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ LUAB ,,RÅ«mas“ 2009-11-05 kreditorių susirinkimo protokolÄ . Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:   LUAB „RÅ«mas“ bankroto byloje susidarė situacija, kuomet nekilnojamojo turto vienetai buvo parduoti skirtingais etapais ir laiku, o gautos lėšos buvo pervedamos įkaito turėtojams, įgyvendinant Ä®BÄ® 33 straipsnio 6 dalį bei nelaukiant, kol bus realizuotas visas turtas.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovėms buvo pervesta daugiau lėšų negu priklauso. Ne trečiojo asmens tikslingi tyčiniai veiksmai, o objektyvios aplinkybės ir teisinis reglamentavimas nulėmė tokiÄ padėtį. Teismas net neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovių nepagrįsto praturtėjimo, tik nurodė, kad trečiasis asmuo atsakingas už susidariusiÄ situacijÄ . Tačiau piniginių lėšų trečiasis asmuo neturi, jos yra atsakovių žinioje, todėl joms tenka pareiga nepagrįstai gautas lėšas grÄ Å¾inti. Pirmiausiai bÅ«tent atsakovės turėtų grÄ Å¾inti nepagrįstai įgytas lėšas, ir tik joms neturint galimybės to padaryti galėtų bÅ«ti keliamas trečiojo asmens atsakomybės klausimas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Trečiasis asmuo UAB ,,Tigesta“ kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė LUAB ,,RÅ«mas“ 2009-11-05 kreditorių susirinkimo protokolÄ , kurį praÅ¡o prijungti prie bylos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡is protokolas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su apeliantės pradiniu ieÅ¡kiniu bei priimtas į bylÄ , todėl nėra pagrindo pakartotinai spręsti Å¡io, byloje jau esančio ir teismo įvertinto, raÅ¡ytinio įrodymo priėmimo klausimÄ . Dėl bylos faktinių aplinkybių ir procesinių faktų   IÅ¡ bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad LUAB ,,RÅ«mas“ bankroto byla buvo iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2009-02-02 nutartimi, jos bankroto administratore paskirta UAB ,,Tigesta“.

Å io teismo 2009-06-08 nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų reikalavimai, kurie patikslinti 2009-10-09, 2009-10-29, 2010-02-02, 2010-03-10, 2010-07-29, 2010-09-07, 2010-11-15, 2011-02-08 nutartimis. Ä® antrosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 26 442,88 Eur reikalavimu įtraukta apeliantė, į įkeitimu užtikrintų kreditorių sÄ raÅ¡Ä â€“ Luminor Bank AB su 8 464 849,26 Eur (29 227 431,42 Lt) reikalavimu bei AB Parex bankas su 2 049 306,58 Eur (7 075 845,76 Lt) reikalavimu, kurį perleido atsakovei AS ,,Reverta“.

Taigi abi atsakovės LUAB ,,RÅ«mas“ bankroto byloje turėjo privilegijuotų kreditorių statusÄ (jų naudai buvo įkeista dalis bankrutavusios įmonės turto).Kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu apeliantės pateiktoje bankroto administratorės UAB ,,Tigesta“ sudarytoje ataskaitoje nurodoma, kad pardavus bendrovei priklausantį turtÄ buvo gauta 4 155 947,72 Eur piniginių lėšų: 3 520 000 Eur už Luminor Bank AB naudai įkeistÄ turtÄ , 405 946,76 Eur už AS ,,Reverta“ įkeistÄ turtÄ , taip pat gauta 230 000,96 Eur suma už neįkeisto turto pardavimÄ .

IÅ¡ gautų pajamų bankroto administravimo iÅ¡laidoms padengti buvo skirta iÅ¡ viso 212 188 Eur suma, t. y. 157 697,52 Eur iÅ¡ lėšų, gautų pardavus neįkeistÄ turtÄ , bei 54 490,48 Eur iÅ¡ lėšų, gautų pardavus atsakovei Luminor Bank AB įkeistÄ turtÄ .   LUAB ,,RÅ«mas“ jau yra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro (Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjęs 2016-10-17 sprendimas Nr. B2-2495-585/2016 dėl įmonės pabaigos ir 2017-01-03 papildomas sprendimas, kuriame buvo patvirtintas galutinis LUAB „RÅ«mas“ kreditorių sÄ raÅ¡as).

Po Å¡ios bendrovės likvidavimo liko nepatenkinta 13 437 874,86 Eur kreditorinių reikalavimų, įskaitant apeliantės 26 442,88 Eur kreditorinį reikalavimÄ , atsakovės Luminor Bank AB 5 014 339,74 Eur reikalavimÄ ir atsakovės AS ,,Reverta“ 1 643 359,82 Eur reikalavimÄ . Pradinio apeliantės netiesioginio ieÅ¡kinio, kuriame buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovių nepagrįstai gautas 145 963,53 Eur lėšas pačiai LUAB „RÅ«mas“, pateikimo teismui dienÄ (2016-10-17) buvo priimtas ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-17 sprendimas dėl Å¡ios įmonės pabaigos.

Netiesioginio ieÅ¡kinio priėmimo klausimas buvo iÅ¡spręstas teismo 2016-10-21 rezoliucija. Tiesioginis ieÅ¡kinys dėl 26 442,88 Eur nepagrįstai atsakovių gauto turto priteisimo pačiai apeliantei teismui buvo pateiktas 2017-01-11 ir teismo rezoliucija priimtas 2017-01-19. Dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo prielaidų ir Å¡io instituto taikymo sÄ lygų Apeliantė apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad ji yra pasirinkusi netinkamÄ ir pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes negalimÄ savo teisių gynybos bÅ«dÄ , taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė nepagrįsto praturtėjimo institutÄ , numatytÄ CK 6.237 straipsnyje, savo sprendime neaptarė visų Å¡ios normos taikymo sÄ lygų, suformuotų kasacinio teismo praktikoje ir pacituotų taip pat ir jos ieÅ¡kinyje.

Tai yra turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai:

1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;

2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;

3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;

4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 str. 1, 2 d.). Tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , asmuo visų pirma turi tÄ turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto iÅ¡reikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013-07-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-396/2013).

 Savo argumentus, kad atsakovės gavo lėšas, kurių jos neturėjo gauti, bei tuo pažeidė taip pat ir apeliantės interesus, nes Å¡iai bankroto byloje galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 26 442,88 Eur patvirtinto kreditorinio reikalavimo suma ir taip visiÅ¡kai atsiskaityta, apeliantė grindžia iÅ¡ esmės vienintele aplinkybe – nukrypimu nuo proporcingumo principo, paskirstant bankroto administravimo lėšas, atsakovėms reikiama dalimi neprisidėjus prie Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimo. Kaip teisinį Å¡io savo reikalavimų pagrindÄ apeliantė įvardija CK 6.237 straipsnį (pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ ).

Esant pareikÅ¡tam tokiam reikalavimui, turi bÅ«ti nustatyta kas atliko minėtus veiksmus, pažeidusius proporcingumo principÄ bei, atitinkamai, lėmusius, kad atsakovės gavo tai, kas joms, kaip yra įsitikinusi apeliantė, atiteko be teisėto pagrindo ir apeliantės sÄ skaita. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, iÅ¡ kurio turtas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas minėtos teisės normos pagrindu, turi bÅ«ti ne tik įgijęs šį turtÄ be teisinio pagrindo, bet ir turi bÅ«ti prisidėjęs savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti.

Tik tokiu atveju jam kyla pareiga visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta. Todėl apeliacinio skundo argumentai, iÅ¡ esmės reiÅ¡kiantys, kad teismas turėjo besÄ lygiÅ¡kai sutikti su apeliantės pozicija ir nevertinti jokių kitų asmenų, iÅ¡skyrus atsakoves, t. y. nevertinti bankroto administratorės veiksmų ar elgesio, stokoja pagrįstumo.        Nekvestionuojant apeliantės pozicijos dėl visų kreditorių, įskaitant ir privilegijuotus, pareigos prisidėti prie bankrutavusios įmonės administravimo kaÅ¡tų, kÄ patvirtina ir apeliantės cituojamos teismų praktikos pavyzdžiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga kaupti ir proporcingai apskaičiuoti administravimo procese atsiradusias iÅ¡laidas, kaip ir pareiga iÅ¡mokėti kreditoriams atitinkamas sumas pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus, visų pirma tenka bankroto administratoriui, juolab kad į nagrinėjamÄ bylÄ , kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir savo atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ teigia atsakovės, nepateikta jokių įrodymų, kad LUAB „RÅ«mas“ kreditorių renkamas organas (komitetas) ar susirinkimas Å¡iuo konkrečiu atveju tokius klausimus sprendė.  Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius apeliantės teiginius, kad bendrovės kreditorių komitetas, kurio narėmis buvo atsakovės, patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitÄ , kurioje buvo numatyta bÅ«tent tokia administravimo iÅ¡laidų iÅ¡ įkeisto turto dengimo tvarka, ar apie jų iniciatyvÄ bÅ«tent tokias proporcijas taikyti, pritarimÄ tokiam administratoriaus skaičiavimui.

Taigi skundo teiginiai, kad atsakovės savo aktyviais veiksmais prisidėjo įgyjant apeliantei VÄ® Turto bankui priklausančiÄ lėšų dalį, tiek kreditorių susirinkime, tiek ir komitete gynė vien savo pačių interesus ir dėl interesų konflikto pažeidė antrosios eilės kreditorių teises, joms nepriklausantį turtÄ Ä¯gijo tyčia, atmestini kaip neįrodyti.Å iuo aspektu aktualu dar ir tai, kad apeliantė, bÅ«dama kreditorė, visas Ä®BÄ® numatytas kreditoriaus teises įgijusi 2011-08-26, kai buvo patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas, neabejotinai turėjo galimybę domėtis bankroto procedÅ«romis ir priimtais kreditorių komiteto nutarimais, dalyvauti dabar jau likviduotos UAB ,,RÅ«mas“ kreditorių susirinkime ir laiku apskųsdama teismui jai nepalankius susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimus ginti savo interesus (Ä®BÄ® 24 str. 5 d.).

Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė, iki įmonės bankroto procesas dar nebuvo pasibaigęs, objektyviai negalėjo gauti reikiamos informacijos apie bankroto proceso eigÄ ir apginti savo teisių skųsdama kreditorių komiteto ar susirinkimo nutarimus.Ä®monių bankroto įstatyme įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nuosekliai vykdyti įmonės bankroto procedÅ«ras tam tikromis stadijomis ir neleidžia grįžti prie tų bankroto procedÅ«ros stadijų ir etapų, kurie jau buvo atlikti ir bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo patvirtinti.

Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimas, jos keitimas, administravimo iÅ¡laidų apmokėjimas, administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimas yra įmonės kreditorių susirinkimo / komiteto kompetencijai priskirti klausimai, kurių vykdymo bei apskundimo tvarka yra viena iÅ¡ įmonės bankroto procedÅ«ros dalių. Kadangi nagrinėjamu atveju, kitaip nei apeliantės nurodytose teismų pirmiau iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose, įsiteisėjusiu teismo sprendimu bankrutavusi įmonė jau yra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro (juridinis asmuo pasibaigė), jokie ginčai dėl bankroto procedÅ«rų, taigi ir dėl kreditorių komiteto nutarimų, jau nebegalėtų bÅ«ti inicijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-653/2005).Todėl apeliaciniame skunde cituojami teisminės praktikos pavyzdžiai, priimti kitose civilinėse bylose, kuriose teismai yra pasisakę apie kreditorių susirinkimų nutarimus, kuriais buvo patvirtintos bankroto administratorių veiklos ataskaitos, pagal kurias nukrypta nuo įstatyme įtvirtintos proporcijos, jog administravimo iÅ¡laidos yra dengiamos proporcingai iÅ¡ lėšų, gautų padavus tiek įkeistÄ , tiek neįkeistÄ turtÄ , patys savaime neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčo lėšas atsakovės yra gavusios nesant tam teisinio pagrindo.

Nurodytose bylose buvo sprendžiamas nutarimų, kurių pagrindu tokios lėšos turėjo bÅ«ti mokamos įmonės kreditoriams, teisėtumo klausimas. Nagrinėjamoje byloje tokių sprendimų teisėtumo klausimas nėra, nebuvo ir jau negali bÅ«ti keliamas ar tikrinamas. Todėl ir tokių iÅ¡laidų perskirstymo tarp kreditorių klausimas iÅ¡ naujo jau negalėtų bÅ«ti sprendžiamas. Tai konstatavus, teismų praktika, kuria remiasi apeliantė, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra aktuali, nes neliko teisinių priemonių pakartoti sprendimų dėl administravimo iÅ¡laidų apskaičiavimo bei jų kompensavimo vieno ar kito bankrutavusios įmonės turto pardavimo sÄ skaita procedÅ«ros.     Teisėjų kolegija aptaria ir tokiÄ CK 6.237 straipsnio taikymo sÄ lygÄ , kaip turto įgijimas be teisinio pagrindo arba kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau.

Nėra ginčo dėl to, kad apeliantės yra įgijusios tÄ pinigų sumÄ , į kuriÄ pretenduoja apeliantė, kaip dalies savo kreditorinio reikalavimo, kuris buvo patvirtintas bankroto byloje, patenkinimÄ . Kaip buvo jau nurodyta Å¡ios nutarties 21 punkte, po įmonės likvidavimo liko nepatenkinta atsakovės Luminor Bank AB 5 014 339,74 Eur reikalavimų suma ir atsakovės AS ,,Reverta“ 1 643 359,82 Eur reikalavimų suma. Ä® nagrinėjamÄ bylÄ nepateikta įrodymų, kad ginčo sumos (t. y. 26 442,88 Eur) iÅ¡mokėjimo atsakovėms pagrindas buvo atsakovių priimtas sprendimas (jų tyčia) ar jų neatsargumo nulemta aplinkybė.

Pirmosios instancijos teismas pripažino ir teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada sutinka, kad apeliantės ginčijamos sumos atsakovėms buvo iÅ¡mokėtos pagal Ä®BÄ® nuostatas bankroto administratorius sprendimu, t. y. teisinės prielaidos joms gauti atitinkamas sumas kaip savo kreditorinio reikalavimo LUAB „RÅ«mas“ bankroto byloje patenkinimÄ egzistavo. Taip pat Å¡io instituto taikymui svarbu, kad pareigÄ grÄ Å¾inti turtÄ kaip be pagrindo įgytÄ lemia ir toks faktas, kad ginčo objektu tapusio turto negalima iÅ¡reikalauti jokiais kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (pvz., taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natÅ«ra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos bÅ«dus) arba tokius bÅ«dus taikant pažeistos asmens teisės bÅ«tų apgintos nevisiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-297-695/2015).

Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad tokia galimybė nepaneigta, su kuo taip pat teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka, o apeliaciniame skunde Å¡i teismo iÅ¡vada kvestionuojama tik tuo aspektu, kad bÅ«tent atsakovės, bet ne bankroto administratorė pažeidė apeliantės teises, todėl apeliantė, jos nuomone, yra pasirinkusi tinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Taigi dėl Å¡ioje byloje susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, kuomet nėra paneigtas / nuginčytas sprendimas iÅ¡mokėti atsakovėms lėšas, gautas iÅ¡ įkeisto turto, kaip jų kreditorinių reikalavimų dalinį patenkinimÄ , o ir tokie ginčai dėl iÅ¡registruotos įmonės bankroto procedÅ«rų jau negali bÅ«ti inicijuojami, Å¡ios iÅ¡mokos, kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, negali bÅ«ti vertinamos kaip atliki be teisinio pagrindo mokėjimai ir iÅ¡reikalautos iÅ¡ atsakovių kito bankrutavusios įmonės kreditoriaus naudai.

Dėl apeliantės pasirinkto teisių gynimo bÅ«do Tiek pagal bankroto procesÄ reglamentuojančias Ä®BÄ® normas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra aiÅ¡kiai nurodęs, kad Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog bankroto administravimo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvienÄ bankrutuojančios įmonės turto objektÄ , tam tikra dalis gautos už jį sumos bÅ«tų skirta administravimo iÅ¡laidoms apmokėti.

Jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista, ir Å¡ios dalys nevienodos, administravimo iÅ¡laidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistÄ , tiek neįkeistÄ turtÄ . Proporcingumo principas apmokant administravimo iÅ¡laidas užtikrina kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-250/2012). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės pozicija, kad ir nagrinėjamu atveju administravimo iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti dengiamos tiek iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ , tiek neįkeistÄ bendrovės turtÄ .

Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, tai nereiÅ¡kia, kad apeliantė savo pažeistas teises, jeigu jos iÅ¡ tiesų buvo pažeistos, turi galimybę apginti iÅ¡imtinai tik jos pasirinktu nagrinėjamoje byloje bÅ«du. Savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ kreipdamasi į teismÄ pasirenka pati Å¡alis (CK 1.138 str., CPK 5 str., 13 str.), o teismas, iÅ¡spręsdamas tokį ginÄÄ ir priimdamas galutinį sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, gali motyvuoti sprendimÄ ir netinkamai pasirinktos teisminės gynybos priemonės argumentais.

Tokia procesinio sprendimo motyvacija nereiÅ¡kia CPK normų netinkamo aiÅ¡kinimo ar, juo labiau, jų pažeidimo, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo teisinio ydingumo ir jį panaikinti, kaip to siekia apeliantė.     Pirmosios instancijos teismui nenustačius sÄ lygų CK 6.237 straipsnio nuostatų taikymui, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjamos tokios aktualios galimam apeliantės teisių pažeidimui identifikuoti faktinės aplinkybės, kaip faktinio administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo pagrįstumas, taikytų įkeisto ir neįkeisto proporcijų teisingumas ar administratoriaus veiksmų tinkamumas.

Todėl dėl Å¡ių aplinkybių nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas.      Tik atkreiptinas dėmesys į teisinį reglamentavimÄ ir jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , kad bankroto administratorius Ä®BÄ® nustatyta tvarka valdo, naudojasi bankrutuojančios įmonės turtu, užtikrina jo apsaugÄ (Ä®BÄ® 11 str. 1 d.). Visais atvejais konkrečiÄ sumÄ po įkeisto turto pardavimo turi apskaičiuoti ir pagrįsti dokumentais bankroto administratorius, kuris yra atsakingas už likviduojamos įmonės buhalterinę apskaitÄ (Ä®BÄ® 11 str. 5 d. 16 p.), ir pateikti tvirtinti kreditorių susirinkimui.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bankroto administratorius yra atsakingas už bankroto procedÅ«rų teisėtumÄ ir privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu bei ginčyti įstatymo reikalavimų neatitinkančius nutarimus teisme laikydamasis neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimų, t. y. kai pažeidimai yra aiÅ¡kÅ«s ir kreipimasis į teismÄ nereikÅ¡ pavienių byloje dalyvaujančių asmenų atstovavimo ar kitokio privilegijavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2011-11-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-447/2011).   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008, nurodyta, kad administratorius yra ypatingÄ teisinę padėtį bankroto procese turintis Å¡io proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sÄ Å¾iningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukÅ¡tesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditoriui ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedÅ«ros bÅ«tų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Bankrutuojančios įmonės administratorius, pradėdamas administruoti bankrutuojančiÄ Ä¯monę ir teikdamas administravimo veiklÄ , savo veiklÄ orientuoja į atliktų veiksmų rezultatyvumÄ ir teisinius principus, kurie užtikrina veiklos bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ . Ä®monės administratorius privalo veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedÅ«rÄ , nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų, t. y. privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir protingai, apdairiai ir rÅ«pestingai visų asmenų atžvilgiu.

O jei Å¡ių pareigų nevykdo ar jas vykdo netinkamai, jam kyla pareiga atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo pareigų netinkamo vykdymo (Ä®BÄ® 11 str. 8 d.) Vadinasi, bÅ«tent bendrovės administratorius yra atsakingas už tinkamÄ bankroto procedÅ«rų organizavimÄ . Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad bÅ«tent bankroto administratorius, kaip įmonės atstovas, privalėjo užtiktini tinkamÄ Ä®BÄ® normų, tame tarpe ir lygiateisiÅ¡kumo principo užtikrinimÄ . Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė savo pažeistas teises gali įrodinėti ir ginti kitu bÅ«du.

Ir Å¡itoks situacijos bei nagrinėjamos bylos faktų įvertinimas, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nereiÅ¡kia, jog tokiu bÅ«du yra praplečiamas sÄ lygų, kurioms esant konstatuotina pareiga grÄ Å¾inti turtÄ kaip gautÄ be pagrindo, sÄ raÅ¡as.     Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, faktinio ar teisinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ginÄÄ iÅ¡spręsti taip, kaip to siekia apeliantė, nenustatė.

Dėl papildomo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo  Apeliantė apeliaciniame skunde dėl papildomo teismo 2017-10-02 sprendimo, kuriame atsakovės Luminor Bank AB naudai iÅ¡ jos buvo priteista 1 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, nurodo, kad atsakovė nepagrįstai sudarė sutartį su advokatų kontora, nors pati turi pakankamai kvalifikuotų teisininkų, galėjusių jÄ atstovauti nepatiriant praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų.   Teisėjų kolegija sutinka su atsakove Luminor Bank AB, jog nei CPK, nei kituose įstatymuose nėra nustatyta, kad juridinis asmuo, kurio darbuotojai turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , negali bÅ«ti atstovaujami advokato ar kad tokie asmenys negali reikalauti iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies iÅ¡laidų, patirtų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ , atlyginimo.

Kiekvienas proceso dalyvis turi teisę rinktis ne tik kokiu bÅ«du ginti savo teises, bet ir pasirinkti, jo manymu, tinkamiausiÄ atstovÄ , padėsiantį tinkamai apginti pažeistas teises. Kita vertus, teismų praktikoje Å¡iuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad į tokiÄ aplinkybę, kaip juridinio asmens gebėjimas atlikti teisinius veiksmus nebÅ«tinai naudojantis apmokamų advokatų paslaugomis, gali bÅ«ti atsižvelgiama, kai sprendžiama dėl tokių iÅ¡laidų kompensavimo juridiniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011;

Lietuvos apeliacinio teismo nutartys – 2015-06-04 priimta civilinėje byloje Nr.e2-1080-464/2016, 2016-06-02 priimta civilinėje byloje Nr. 2-987-464/2016, 2016-12-13 priimta civilinėje byloje Nr. 2-2066-330/2016, 2017-03-03 priimta civilinėje byloje Nr. e2A-27-464/2017). Teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo iÅ¡laidas ir kokio dydžio jas priteisti, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, buvo bÅ«tina pasitelkti advokatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

Vadinasi, teismas kiekvienu atveju turi pareigÄ individualiai įvertinti bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo priežastis ir jų dydžio pagrįstumÄ , taip pat turi diskrecijÄ spręsti dėl kompensuojamosios tokių iÅ¡laidų dalies pralaimėjusiajai ginÄÄ Å¡aliai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytÄ individualaus bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagrįstumo įvertinimo pareigÄ atliko ir papildomu sprendimu Luminor Bank AB turėtų su atstovavimu susijusių 2 140 Eur iÅ¡laidų dydį, net ir pripažinęs, kad jis nevirÅ¡ija rekomenduojamų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių, sumažino iki 1 000 Eur.

Vilniaus apygardos teismo 2017-10-02 sprendime yra nurodyti kompensuojamos atsakovei Luminor Bank AB atstovavimo iÅ¡laidų dalies nustatymo argumentai, kuriems teisėjų kolegija pritaria, tik papildydama, kad priteisiamų iÅ¡laidų sumažinimas pakankamas ir dėl atsakovės, labiau tikėtina, turimų atskirų struktÅ«rinių padalinių teisiniams klausimams spręsti. VisiÅ¡kai atleisti apeliantę nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų antrajai Å¡aliai atlyginimo nėra teisinio pagrindo.       Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme Atmetus apeliantės apeliacinius skundus, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, juos rengiant, iÅ¡ prieÅ¡ingų Å¡alių nepriteisiamos (CPK 93 str.). Atsakovė Luminor Bank AB apeliacinės instancijos teismui 2017-12-01 pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Kartu su praÅ¡ymu pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. PraÅ¡oma priteisti suma yra gerokai mažesnė, nei Rekomendacijose nustatytas dydis už tokių procesinių veiksmų atlikimÄ (1062,88 Eur), todėl Å¡iuo atveju nemažintina (CPK 98 str.).Atsakovė AS ,,Reverta“ dokumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepateikė.                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ ir 2017 m. spalio 2 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Priteisti atsakovei Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270) iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės įmonės Turto banko (j. a. k. 112021042) 605 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.              TeisėjaiGoda Ambrasaitė-Balynienė ArtÅ«ras Driukas Dalia Kačinskienė