1071f0df-7aa6-4e20-8402-e12d8b35dbee · Utenos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr.1-254-664/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51674-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.2.; 1.2.4.1.1.; (S) 2.3.6.4.2 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 5 d. Ignalina Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų teisėja Irena Vapsvienė, sekretoriaujant J. Z., dalyvaujant prokurorei V. C., kaltinamajam A. Z. (A. Z.), nukentėjusiajam S. Å . (S. Å .), vertėjai I. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, neteistas, nedirbantis, turintis neįgalumÄ (15 procentų darbingas) gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė: A. Z. (A. Z.), 2018 m. spalio 27 d., apie 16 valandÄ , bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gindamasis nuo S. Å . pradėto pavojingo kėsinimosi - nuo jo kumščiu suduodamų smÅ«gių į galvos sritį, dÅ«rė peiliu du kartus nukentėjusiajam S. Å .

į krÅ«tinės sritį ir epigastriumo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje su kairio plaučio pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinės lÄ stos ertmėje, kas atitinka sunkų sveiktos sutrikdymo mastÄ , bei padarydamas pavirÅ¡inę durtinę-pjautinę odos-paodžio žaizdÄ epigastriumo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , tokiu bÅ«du peržengdamas bÅ«tinosios gimties ribas, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. Å . sveikatÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Z. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad jis narkotinių medžiagų nevartoja, tik seniau vartodavo. Alkoholį vartoja retai. Jis yra 1 grupės invalidas ir jam nustatytas 15 procentų darbingumas, juda tik neįgaliojo vežimėlyje. Jam reikalinga slauga, kadangi turi bėdų su tuÅ¡tinimusi. Kaltinamasis A. Z. paaiÅ¡kino, jog buvo vedęs, tačiau daugiau nei prieÅ¡ dvejus metus iÅ¡siskyrė, jo buvusi žmona E. Y. kartu su sÅ«numi K. Z. Å¡iuo metu gyvena su pažįstamu S. Å . ir jie kartu augina bendrÄ dukrÄ .

Tiek su buvusia žmona, tiek su sÅ«numi bendrauja, susiskambina. Taip pat bendrauja ir su E. sugyventiniu S. Å .. Santykiai yra normalÅ«s; S. Å . dažnai užsuka į svečius, kartais abu iÅ¡geria. S. Å . padeda neįgaliam A. Z., kai bÅ«tina pervežti invalido vežimėlį, ar susitvarkyti buityje. A. Z. su S. Å . turėjo konfliktÄ tik kartÄ maždaug prieÅ¡ trejus metus, kuomet S. Å . užpyko ant A. Z., kad Å¡is dažnai skambina savo buvusiai žmonai (Å¡iuo metu S. Å . sugyventinei), tuomet įvykusio konflikto metu S. Å . kelis kartus trenkė A.

Z., tačiau pastarasis pareiÅ¡kimo nerašė, pretenzijų neturėjo. 2018 m. spalio 27 d. po 15 val. pas jį užėjo pažįstamas G., kurio pavardės nežino. Jis atsinešė nestipraus alaus ir siÅ«lė iÅ¡gerti. Jis nelabai norėjo gerti, tačiau gėrė su juo, kad jis iÅ¡eitų. IÅ¡gėrė gal 2 arbatos puodelius alaus. G. paprašė duoti 2 Eur ir sakė, kad greitai ateis ir atsineÅ¡ alaus, arba gražins pinigus. Kadangi G. niekaip negrįžo, o jis jo telefono numerio nežinojo, todėl žinodamas, jog S. Å . turi G. telefono numerį, paskambino S. Tačiau telefonÄ pakėlė A.

Z. sūnus K., kuris paprašytas pakvietė S. prie telefono. Net nespėjo nieko pasakyti, o S. pradėjo A. Z. keikti, sakė, kad ateis ir sudaužys jį ir numetė ragelį. A. Z. nurodo nesupratęs, kodėl jis taip kalbėjo, kadangi jie nebuvo susipykę. Pagalvojo, kad greičiausiai žmogus dėl išgerto alkoholio kiekio pyksta be priežasties. Po 30 minučių pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo S. Š. ir nieko nesakęs, atsisėdo ant lovos, kurioje, kaip visuomet, gulėjo A.

Z., kraÅ¡to. Kadangi S. Å . sėdėjo ir tylėjo, A. Z. paklausė jo, ko jis pyksta, kodėl taip su juo kalbėjo telefonu. Matėsi, jog S. Å . yra stipriai girtas. S. Å ., sėdėdamas užsimojo deÅ¡ine ranka ir kumščiu norėjo trenkti A. Z. į veidÄ , tačiau pastarasis sugebėjo iÅ¡sisukti ir S. Å . ranka praslydo pro Å¡onÄ , paliesdama tik deÅ¡iniÄ jÄ A. Z. ausį. S. Å . užpyko, kad nepataikė, tuomet atsistojo ir vėl užsimojo, tuomet A. Z. griebė Å¡alia prie lovos ant palangės padėtÄ sulankstomÄ peilį, kuriuo prieÅ¡ tai lupo ir valgė obuolius, ir gindamasis nuo S. Å ., kuris užsimojo suduoti smÅ«gį, dÅ«rė peiliu kažkur į krÅ«tinę.

Tiksliai į kuriÄ vietÄ pataikė pasakyti negali. Tačiau dÅ«rė peiliu, peilis ir liko styroti krÅ«tinėje. AntrÄ kartÄ A. Z. nurodo S. Å . nedÅ«ręs. Kaltinamasis A. Z. nurodo, jog jis tik gynėsi ir tikrai nenorėjo nužudyti ar sunkai sužaloti S. Å ., tikrai neketino durti į gyvybiÅ¡kai svarbius organus, tačiau taip išėjo. Kai A. Z. sudavė peiliu smÅ«gį, S. Å . sustojo, pažiÅ«rėjo nustebęs ir pasakęs kažkÄ panaÅ¡aus į :“nieko sau“. Kaltinamasis A. Z. nurodo, jog jis pabandė iÅ¡traukti styrantį peilį, bet nepavyko, tada S. Å . pasakė :“nereikia, ačiū“ ir išėjo.

A. Z. pergyveno, kad pastarajam ko nors neatsitiktų, todėl paskambino savo buvusiai žmonai (S. Å . sugyventinei) E. Y. jai viskÄ papasakojo ir paprašė grįžti namo ir pažiÅ«rėti kur yra S. ir kaip jaučiasi. Po to paskambino buvusios žmonos motinai M. J. ir taip pat viskÄ papasakojo. Kaltinamasis A. Z. nurodo, jog dėl savo veiksmų jis labai gailisi, nukentėjusiojo S. Å . atsiprašė ir Å¡is atsipraÅ¡ymÄ priėmė. Po Å¡io incidento su nukentėjusiuoju S. Å . bendrauja normaliai, pastarasis pas jį ateina, jam padeda, santykiai geri.

Kaltinamasis A. Z. nurodo, jog kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, nes pamena, kad nukentėjusiajam S. Å . sudavė tik vienÄ smÅ«gį peiliu ir peilis liko styroti žaizdoje. Apie pjautinę žaizdÄ epigastriumo srityje jis nieko paaiÅ¡kinti negali. Teismo posėdžio metu nukentėjusiajam davus parodymus apie tai, kurioje vietoje liko stryroti peilis, iÅ¡ kur jis buvo iÅ¡imtas operacijos metu, kaltinamasis A. Z. pakartojo, jog jis tiksliai negali pasakyti kur buvo suduotas jo smÅ«gis ir kur liko styroti peilis. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu A.

Z. tiek 2018 m. spalio 28 d. įtariamojo apklausos metu (I t., b.b.l. 159-160), duotus parodymus, kuriuose A. Z. nurodė, kad jis, A. Z., paėmęs peilį nuo palangės, S. Å . pasakė, jog jei pastarasis jam smÅ«giuos, tai A. Z. jam supjaustys rankÄ , tiek 2018 m. spalio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje metu ( I t., b.b.l. 164-170) duotus parodymus, kuriuose A. Z. parodė, kaip peiliu grasino S. Å ., kai pastarasis grasino ir ruošėsi jį sumuÅ¡ti ir papraÅ¡ius patikslinti, kurie parodymai yra teisingi, A. Z. nurodė, jog nepamena kaip pagriebė nuo palangės peilį, nepamena ar jis buvo atlenktas (t.y. paruoÅ¡tas naudojimui), ar ne ir nieko nesakęs, gindamasis, vienÄ kartÄ dÅ«rė S. Å .. 2018 m. spalio 30 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, jog kaltinamasis A.

Z. patvirtino savo duotus parodymus (1t. b.b.l. 164-169). Nukentėjusysis S. Å . parodė, kad kaltinamÄ jį A. Z. jis pažįsta, tarpusavio santykiai yra geri, nesipyksta. Taip pat paaiÅ¡kino, jog jau daugiau nei dveji metai jis gyvena su buvusia A. Z. žmona E. Y.. Jie augina bendrÄ vaikÄ -dukrÄ , taip pat kartu gyvena A. Z. ir Elenos sÅ«nus K. Z.. 2018 m. spalio 27 d. po pietų, jis karu su sugyventine E. Y. ir vaikais buvo svečiuose pas Elenos motinÄ M. J., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), kur gėrė įvairius alkoholinius gėrimus, kadangi buvo atvažiavę giminės iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Buvo tikrai nemažai išgėręs, todėl visiškai nieko neatsimena: nei kaip kalbėjo su A. Z. telefonu, nei to, kad buvo pas jį nuėjęs, nei tarp jų kilusio konflikto ir jo priežasčių. Pamena įvykius tik tuomet, kai buvo svečiuose pas M. J. ir po to atsimena, kad atsibudo ligoninėje po operacijos. Jam buvo sutvarstyta visa krūtinė. Padarytos buvo dvi žaizdos krūtinės kairėje pusėje: šiek tiek žemiau krūtinės ir ties kaklu. Su A. Z. nebuvo susipykę, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti kaltinamojo A.

Z. parodymų, nes nieko neatsimena. S. Å . nurodė, jog jis nepyksta ant kaltinamojo A. Z., jokių pretenzijų jam neturi. Civilinį ieÅ¡kinį reikÅ¡ti atsisako. Po operacijos jaučiasi gerai, jokių liekamųjų reiÅ¡kinių nejaučia, dirba visus darbus. Po Å¡io įvykio ne kartÄ bendravo su A. Z., buvo pas jį namuose. Santykiai geri. Liudytoja E. Y. 2018 m. spalio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu (1t.b.b.l. 75-76) parodė, kad S. Å . yra jos sugyventinis. A. Z. yra jos buvęs sugyventinis. 2018-10-27 ji buvo pas močiutę, kai prie jos priėjo verkiantis sÅ«nus K. ir pasakė, kad skambino tėvas A.

Z.. Jai atrodo, kad vėliau A. Z. skambino jai ir klausė kodėl neleidžia K. pas jį miegoti. Ji pasakė, kad vėliau pakalbės ir nutraukė pokalbį. Tada kaip suprato A. Z. paskambino S. Š. , kuris buvo neblaivus, tačiau ji jų pokalbio negirdėjo. S. Š. pasakė, kad eina pas A. Z.. Ji pasakė, kad neitų, nes girdėjo lyg ir barėsi su A. Z.. Gerokai po pietų , gal po kokio pusvalandžio (prieš tai ji kelis kartus skambino S. ir neprisiskambino), jai paskambino A. Z. ir pasakė, kad dūrė S. Š. peiliu.

Gal po 10-15 min. parėjo namo ir prie buto durų rado sėdintį S. Å . , kurio krÅ«tinės kairėje dalyje styrojo įbestas peilis. Jai pasirodė, kad jis girtesnis negu išėjo. S. Å . sakė, kad nepamena, kas nutiko. Å iaip jie nesipyko, A. Z. kartais praÅ¡ydavo S. Å . pagalbos ir Å¡is padėdavo. Gal prieÅ¡ porÄ metų tarp jų buvo konfliktas . Tada neblaivus S. Å . pradėjo pavydėti , kad A. Z. jai skambinėja ir sudavė A. Z. į veidÄ , tačiau į policijÄ A. Z. nesikreipė. Liudytoja M.

J. parodė, kad įvykis buvo seniai, todėl prašė pagarsinti jos 2018 m. spalio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1t.b.b.l. 78-79), kurių metu ji parodė, kad 2018 m. spalio 27 d. pas jÄ namuose svečiavosi anÅ«kė J. su sugyventiniu S. Å¡ilko. S. Å . buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Tikslaus laiko nežino, bet S. Å . kažkur išėjo. Gal apie 16 val. atbėgo anÅ«kas K. Z. , kuris pasakė, kad jo tėvas dÅ«rė peiliu S. Å .. Ji iÅ¡ karto nuėjo pas A. Z., nes galvojo kad S. Å . jau kažkÄ padarė.

A. Z. gulėjo lovoje- jis nevaikšto, tik invalido vežimėliu važinėja. A. Z. sakė, kad S. Š. bandė jį sumušti ir jis dūrė peiliu, kaip suprato gynėsi. S. Š. išgėręs būna agresyvus. S. Š. namuose gulėjo ir nieko nekalbėjo. Jo krūtinės kairėje pusėje styrojo peilis. nuo to laiko , kai S. Š. išėjo iki to laiko kai atbėgo K., praėjo apie 15 min. Pareigūnams iš pradžių S. Š. sakė, kad neatsimena, po to pasakė, kad jį sužalojo A. Z.. Teismo posėdžio metu liudytoja M.

J. parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, nieko papildyti daugiau nenori. Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Ä®vykis buvo seniai, todėl prašė pagarsinti jo 2018 m. lapkričio 28 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1t.b.b.l. 86-87), kurių metu jis parodė, kad 2018 m. spalio 27 d., nuo 7 val., kartu su to paties komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiÄ ja patrule L. Č. dirbo Operatyvinėje grupėje.

Apie 16:13 val., iÅ¡ Utenos apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), pranešėja rado gulintį prie laiptinės savo sugyventinį krÅ«tinėje su įdurtu peiliu. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė moteris. Ji pakvietė į butÄ . Kambaryje, ant sofos, rado sėdintį vyrÄ , kuriam krÅ«tinėje, Å¡irdies srityje buvo įdurtas peilis. Ant tamsios spalvos drabužių matėsi tamsios spalvos dėmė panaÅ¡i į kraujo. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus.

Jis į kalbas nesileido. Sakė: "kad policijos nekvietė, kad jis nieko nenori, kad jam nieko nereikia, nes jis greitai mirs". Bandė vyrÄ raminti. Vyras, kuris prisistatė esÄ s S. Å ., nenorėjo klausyti, sakė, kad trauks peilį. Atkalbinėjo to nedaryti, sakydami, kad tuoj atvyks medikai, kad jam bus suteikta pagalba. S. Å . pakilo nuo sofos ir pradėjo blaÅ¡kytis po butÄ , vis grasindamas, kad tuoj iÅ¡trauks peilį ir numirs. Jis vis kalbėjo, kad niekam nereikalingas ir pan. Ramindami nukentėjusį vyrÄ , bandė aiÅ¡kinti įvykio aplinkybes.

Vyras nieko nepasakojo. Apie įvykį papasakojo jo sugyventinė, kurios pavardės dabar neprisimena, kuri buvo blaivi. IÅ¡ jos kalbos suprato, kad S. Å . atėjęs jai pasakojo, kad S. girtavo pas jos pirmÄ jį vyrÄ A. Z., gyv. (duomenys neskelbtini). Tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, moteris nenurodė. Ji sakė, kad iÅ¡ A. Z. buto S. grįžo "pradurtas". Sakė, kad jį surado laiptinėje, kažkur prie buto durų. Kaip ir minėjo Å¡iÄ informacijÄ sužinojo tik iÅ¡ S. Å . sugyventinės. Pats nukentėjusysis, apie įvykio aplinkybes, nieko nepasakojo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, nieko papildyti daugiau nenori. Liudytoja L. Č. parodė, kad ji dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiÄ ja patrule. Ä®vykis buvo seniai, todėl prašė pagarsinti jos 2018 m. lapkričio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1t.b.b.l. 84-85), kurių metu ji parodė, kad 2018 m. spalio 27 d., nuo 7 val., kartu su to paties komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju A.

K. dirbo Operatyvinėje grupėje. Apie 16:13 val., iÅ¡ Utenos apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad "(duomenys neskelbtini), pranešėja Å¡iuo metu rado gulintį prie laiptinės savo sugyventinį krÅ«tinėje su įdurtu peiliu. Vykdama į įvykio vietÄ telefonu bendravo su apie įvykį praneÅ¡usia moterimi. Jos teiravosi kokia yra situacija. Moteris minėjo, kad prie savo buto durų su įdurtu peiliu krÅ«tinėje, rado savo sugyventinį S. Å .. Ji teigė kad sugyventinis nori iÅ¡traukti peilį.

Jai paaiÅ¡kino, kad neleistų iÅ¡traukti peilio, kad nenukraujuotų. Kuomet mes nuvyko pas S. Å . į butÄ , ten jau buvo atvykę Valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nai, kurių vardų ir pavardžių nežino. S. Å . sėdėjo ant sofos. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. KrÅ«tinės kairėje pusėje buvo įdurtas peilis. Bute buvo jo sugyventinė J. J.. Kitame kambaryje buvo moteris ir du mažamečiai vaikai. Kaip suprato tai moteris buvo vaikų močiutė. S. Å . apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo.

Jis teigė, kad pretenzijų neturi, kad nieko neraÅ¡ys. Vyras sakė, kad į ligoninę nevažiuos, kad pats iÅ¡sitrauks peilį. Vyras pats bandė traukti peilį. Jam neleido to daryti. S. Å . ėmė blaÅ¡kytis po butÄ , sakydamas, kad jam reikia parÅ«kyti, į tualetÄ ir pan. Atvykus greitosios med. pagalbos darbuotojams S. Å . nenorėjo leisti į apžiÅ«rėti, nenorėjo, kad jam bÅ«tų sutvarstyta žaizda, atsisakė vykti į ligoninę. Jis sakė, kad" leiskit, aÅ¡ pats iÅ¡sitrauksiu peilį".

VyrÄ ramino ir įkalbinėjo netrukdyti suteikti jam pagalbÄ . S. Å . sugyventinė papasakojo, kad jai bÅ«nant svečiuose, paskambino buvęs jos vyras A. Z.. Jis pasakė, kad dÅ«rė peiliu S. ir jis išėjo. A. Z. liepė jai nueiti pasižiÅ«rėti. Atėjusi į savo namÄ , laiptinėje, prie buto durų, rado sėdintį savo sugyventinį S. Å .. Jam krÅ«tinėje buvo įdurtas peilis. Teismo posėdžio metu liudytoja L. Č. parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, nieko papildyti daugiau nenori.

IÅ¡ garso ir vaizdo įrašų stenogramų ir vertimo iÅ¡ rusų kalbos matyti, kad A. Z. atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė, kad S. Å . sudavė jam smÅ«gį į veidÄ , o jis nukentėjusiajam dÅ«rė peiliu (1t. b.b.l. 124-127). 2018 m. gruodžio 10 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. S. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad apžiÅ«rėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as apie 2018-10-27 įvykį, taip pat atlikta garso ir vaizdo įraÅ¡o daryto įvykio vietoje stenograma (I t., b.b.l. 123-127). 2018 m. spalio 27 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ant laiptinės durų, turėklų, ant buto durų rastos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ . Bute vonioje rasti marÅ¡kinėliai su dėmėmis panaÅ¡iomis į kraujÄ . Miegamajame kambaryje ant krėslo rastos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ (1t. b.b.l.11-27). 2018 m. spalio 28 d. asmens apžiÅ«ros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad nukentėjusiojo S. Å . krÅ«tinėje, t.y. nuo kairiojo raktikaulio apie 17 cm į apačiÄ Ä¯strigęs peilis (1t. b.b.l. 39-43). 2018 m. spalio 27 d. asmens apžiÅ«ros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kas atlikus A.

Z. kÅ«no (veido, rankų) apžiÅ«rÄ akivaizdžių sužalojimų nenustatyta (I t., b.b.l. 142-143). 2018 m. spalio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3874/2018 (01) užfiksuota, kad A. Z. po 2017 m. spalio 27 d. įvykio objektyvių kÅ«no sužalojimų nenustatyta (I t., b.b.l. 174). 2018 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4415/2018(01) užfiksuota, kad:

1. S. Å . nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje su kairio plaučio pažeidimu (t. y. durtine-pjautine žaizda), kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinės lÄ stos ertmėje; pavirÅ¡inė durtinė-pjautinė odos-poodžio žaizda epigastriumo srityje (t. y. virÅ¡utinėje pilvo dalyje).

2. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Medicinos dokumentų duomenimis sužalojimai padaryti peiliu. 3. 2018-10-27 S. Š. iš Visagino ligoninės į VšĮ VULSK pristatytas GMP automobiliu su kairėje krūtinės pusėje įsmigusiu peiliu, kuris operacijos metu pašalintas ir perduotas policijos pareigūnams.

4. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, t. y. S. Š. stovint prie lovoje gulinčio/sėdinčio A. Zubrev ir bandant jam suduoti smūgius, o tuo tarpu A. Zubrev duriant peiliu S. Š. į krūtinę.

5. Kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje su kairio plaučio pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinės lÄ stos ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . PavirÅ¡inė durtinė-pjautinė odos-poodžio žaizda epigastriumo srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .(1t. b.b.l. 50-53). 2018 m. spalio 27 d. SavanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad SantariÅ¡kių Å¡irdies chirurgijos skyriaus chirurgas A.

Ž. pateikė iÅ¡ S. Å . kÅ«no iÅ¡trauktÄ peilį (1t. b.b.l. 54-55). 2018 m, lapkričio 6 d. daiktų apžiÅ«ros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad apžiÅ«rėti 2018-10-27 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti: peilis, marÅ¡kinėliai, džemperis (I t., b.b.l. 59-65). 2018 m. spalio 27 d. SavanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad sulaikytasis A. Z. savanoriÅ¡kai pateikė : džemperį, juodos spalvos pirÅ¡tines, pirÅ¡tų nagų nuokarpas (1t. b.b.l. 147-149).Å ie daiktai apžiÅ«rėti daiktų apžiÅ«ros protokolu 2018 m. lapkričio 7 d. (I t., b.b.l. 150-154). 2018 m. lapkričio 7 d. nutarime perduoti daiktus saugojimui užfiksuota, jog į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpÄ perduota 1.

Dėžė Nr. 1 su 2018-10-27 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, pas A. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimtais ėminiais iÅ¡ dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , kurie buvo supakuoti į vokus Nr. 1, 2, 3 ir 5, marÅ¡kinėlius, kurie supakuoti į pakuotę Nr. 4 bei cigarečių nuorÅ«kas, kurios buvo supakuotos į vokÄ Nr. 6;

2. Dėžė Nr. 2 su 2018-10-27 savanoriško daiktų pateikimo protokolu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų chirurgijos skyriaus chirurgo A. Ž. pateiktu peiliu, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 1, marškinėliais, priklausančiais S. Š., kurie supakuoti į pakuotę Nr. 2 ir džemperiu, priklausančiu S. Š., kuris supakuotas į pakuotę Nr. 3;

3. Dėžė Nr. 3 su 2018-10-27 paimtais A. Z. priklausančiu džemperiu, kuris supakuotas į paketÄ Nr. 1, deÅ¡ine pirÅ¡tine, kuri supakuota į vokÄ Nr. 2, kaire pirÅ¡tine, kuri supakuota į vokÄ Nr. 3, deÅ¡inės rankos nagų nuokarpomis su panagių turiniu, supakuotus į vokÄ Nr. 4 ir kairės rankos nagų nuokarpas su panagių turiniu, supakuotus į vokÄ Nr. 5.- perduoti saugojimui į Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpÄ (1t. b.b.l. 28-30). 2018 m. gruodžio 17 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr./89-ISI-10 užfiksuota, kad peilis yra pramoniniu bÅ«du pagamintas buitinės paskirties lenktinis peilis, turintis automatiÅ¡kai atsilenkiančiÄ geležtę, kuris prie Å¡altųjų-neÅ¡aunamųjų ginklų nepriskiriamas ir nedraudžiamas civilinėje apyvartoje (1t. b.b.l. 69-71). 2018 m. spalio 29 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 10751/2018(01) užfiksuota, kad S. Å . kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 promilės etilo alkoholio (1t. b.b.l. 73). 2019 m. sausio 16 d.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį byloje 1918,99 Eur sumai (I t., b.b.l. 93-102). Kaltinamojo A. Z. gynėjas advokatas A. S. baigiamųjų kalbų metu prašė teismo, atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos bÅ«klę (kaltinamasis yra neįgalus, turintis tik 15 procentų darbingumo), kaltinamojo A. Z. veiksmus vertinti kaip atliktus bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Pagal Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata.

Taigi įstatymas numato tris sÄ lygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas:

1) gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2011). Bylos duomenimis t. y. kaltinamojo A. Z. paaiÅ¡kinimais, liudytojų M. J., E. Y., A. K., L. Č. parodymais, Bendrojo pagalbos centro pateiktose garso bei įvykio vietos apžiÅ«ros garso ir vaizdo įraÅ¡ais ir jų iÅ¡klotinėmis, tarnybiniais praneÅ¡imais apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , asmens apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad kaltinamÄ jį A.

Z. ir nukentėjusįjį S. Å . siejo draugiÅ¡ki santykiai. BÅ«damas neįgalus, kaltinamasis A. Z. ne kartÄ naudojosi nukentėjusiojo teikiama pagalba, nukentėjusysis S. Å . dažnai lankydavo kaltinamÄ jį namuose. Juos taip pat siejo ir tai, jog nukentėjusysis gyvena su buvusia kaltinamojo žmona bei sÅ«numi. Nei kaltinamasis A. Z., nei nukentėjusysis S. Å ., Å¡ios aplinkybės nesureikÅ¡mina ir abu nurodo, jog dėl to pykčio ar nuoskaudos vienas kitam nejaučia. 2018 m. spalio 27 d. po 15 val. kaltinamasis A.

Z., bÅ«damas Å¡iek tiek iÅ¡gėręs ir norėdamas sužinoti pažįstamo telefono numerį paskambino S. Å ., kuris, greičiausiai dėl per didelio iÅ¡gerto alkoholio kiekio, ėmė keikti kaltinamÄ jį ir pažadėjo atėjęs jį sumuÅ¡ti. Po 30 minučių pas kaltinamÄ jį A. Z. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs nukentėjusysis S. Å . iÅ¡ pradžių nieko nesakydamas sėdėjo ant lovos, kurioje gulėjo kaltinamasis, kraÅ¡to, o po to kai kaltinamasis ėmė aiÅ¡kintis S. Å . blogos nuotaikos priežastis, sėdėdamas užsimojo vienÄ kartÄ kumščiu ir pabandė suduoti gulinčiam kaltinamajam į veidÄ , tačiau nepataikė.

Tuomet, S. Å . atsistojo ir dar kartÄ užsimojo. Tuo metu kaltinamasis A. Z. paėmęs nuo Å¡alia ant palangės gulėjusį sulankstomÄ peilį (kaip tiksliai nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu), pagrasino S. Å . jį panaudoti, jeigu pastarasis nenurims. Tuo tarpu S. Å . užsimojęs artėjo prie A. Z. ir pastarasis jam dÅ«rė į krÅ«tinės lÄ stÄ . Nors kaltinamasis A. Z. teigia, jog dÅ«rė nukentėjusiajam į krÅ«tinę tik vienÄ kartÄ ir po smÅ«gio peilis liko styroti nukentėjusiojo krÅ«tinėje, pats nukentėjusysis S. Å . nurodo nieko neatsimenÄ s, tačiau bylos duomenimis, t.y. tiek Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įraÅ¡u, įvykio vietos apžiÅ«ros garso ir vaizdo įraÅ¡ais ir jų iÅ¡klotinėmis, tarnybiniais praneÅ¡imais apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , asmens apžiÅ«ros protokolu, liudytojų A.

K., L. Č. parodymais, 2018 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 4415/2018(01), nustatyta, kad nukentėjusiajam S. Å . sužalojimai krÅ«tinės lÄ stoje padaryti dviem trauminiais poveikiais, o medicinos dokumentų duomenimis sužalojimai padaryti peiliu. Todėl Kaltinamojo A. Z. parodymai, jog sudavė nukentėjusiajam S. Å . tik vienÄ kartÄ peiliu, vertintini kritiÅ¡kai, neatitinka ir prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtiems įrodymams ir vertintini kaip siekis suÅ¡velninti atsakomybę.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors kaltinamasis A. Z. nurodė, jog puikiai atsimena visas įvykio detales, buvo iÅ¡gėręs nedaug (tik dvi stiklines alaus), tačiau ir teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai pasakyti ir parodyti, kur jis tiksliai pataikė nukentėjusiajam, o jo parodymai dėl to, kur sudavus smÅ«gį nukentėjusiajam liko styroti peilis, akivaizdžiai neatitinka ir prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, byloje nustatytiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams. Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , atsižvelgdamas į buvusius kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius iki įvykio, į tai, jog kaltinamasis yra neįgalus, turintis judėjimo negaliÄ , į tai, jog tiek kaltinamasis S. Å ., tiek nukentėjusysis A.

Z. įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, kitas svarbias aplinkybes, daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad susiklosčiusi situacija, sudarė pagrindÄ kaltinamajam manyti, kad kilusi grėsmė yra reali, nuo kurios jis turi teisę gintis, tačiau kaltinamojo A. Z. panaudotas gynybos bÅ«das (dÅ«riai peiliu į krÅ«tinę) buvo aiÅ¡kiai neadekvatus nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui. Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vada dėl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo gali bÅ«ti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.

Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Svarstant klausimÄ ar kaltinamojo gynyba buvo proporcinga nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. Z. panaudotas fizinis smurtas buvo aiÅ¡kiai neadekvatus nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam A.

Z. nenustatyti jokie kÅ«no sužalojimai, taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu pavartojo smurtÄ , elgėsi agresyviai, artinosi prie kaltinamojo turėdamas tikslÄ jam suduoti smÅ«gį kumščiu, tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusysis jokio žalojančio įrankio su savimi neturėjo, dėl nukentėjusiojo atliktų veiksmų kaltinamajam jokių pasekmių nekilo, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, nes tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis jo sveikatai, nebuvo toks pavojingas, kad jį atremti bÅ«tų galima tik suduodant smÅ«gius S. Å . peiliu į krÅ«tinės lÄ stÄ su kairio plaučio pažeidimu ir padarant jam sunkų kÅ«no sužalojimÄ .

Todėl neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo A. Z. panaudotos gynybos priemonės nukentėjusiojo S. Å . atžvilgiu, kuris atėjo pas kaltinamÄ jį A. Z. pastarojo pakviestas, iki Å¡io momento nesipyko su kaltinamuoju, jam grėsmės nekėlė, buvo laukiamas svečias kaltinamojo namuose, padėdavo pastarajam buityje, tÄ dienÄ atėjęs iÅ¡gėręs ir agresyviai nusiteikęs užsimojo suduoti kaltinamajam kumščiu, tai yra be jokio žalojančio daikto, neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.

Tačiau net ir padarius formaliÄ iÅ¡vadÄ dėl aiÅ¡kaus gynybos neatitikimo kėsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui, baudžiamoji atsakomybė nekyla, jei nėra tiesioginės tyčios atimti gyvybę ar sunkiai sužaloti asmenį. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn dėl sunkaus kÅ«no sužalojimo virÅ¡ijant bÅ«tinosios ginties ribas tik esant tiesioginei tyčiai sunkiai sužaloti žmogų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2015). Nors kaltinamasis A. Z. apklausiant jį įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamuoju teisme nurodė, kad paėmęs peilį ir durdamas jam nesiekė sužaloti nukentėjusiojo, o tik siekė apginti save, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo tyčia buvo alternatyvi, nes panaudodamas peilį prieÅ¡ žmogų ir nesitaikydamas į tam tikrÄ kÅ«no vietÄ , kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra pavojingi kito asmens sveikatai bei numatė savo veiksmų padarinius.

Kaltinamojo parodymai, kad jis nesiekė sunkaus kÅ«no sužalojimo, tačiau atsižvelgus į tai, kad jis dÅ«rė du kartus peiliu nukentėjusiajam į jo kÅ«nÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis siekė, tačiau nedetalizavo galimų savo veikos padarinių. Nors kaltinamasis nedetalizavo į kokiÄ kÅ«no vietÄ peilis smigs, tai rodo jo tiesioginę alternatyviÄ tyčiÄ sužaloti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2015). Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. Z. parodymuose, nukentėjusiojo S. Å ., liudytojų M.

J., E. Y., A. K., L. Č. parodymuose, Bendrojo pagalbos centro pateiktose garso bei įvykio vietos apžiÅ«ros garso ir vaizdo įraÅ¡uose ir jų iÅ¡klotinėse, įvykio vietos apžiÅ«ros ir daiktų apžiÅ«ros protokoluose, tarnybiniuose praneÅ¡imuose apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , asmens apžiÅ«ros protokole, įtariamoojo A. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokole, 2018 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4415/2018(01), bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, pripažįsta, jog Å¡ių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A.

Z. (A. Z.), 2018 m. spalio 27 d., apie 16 valandÄ , bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gindamasis nuo S. Å . pradėto pavojingo kėsinimosi - nuo jo kumščiu suduodamų smÅ«gių į galvos sritį, du karus durdamas peiliu nukentėjusiajam S. Å . į krÅ«tinės sritį ir epigastriumo sritį (tuo padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje su kairio plaučio pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinės lÄ stos ertmėje, kas atitinka sunkų sveiktos sutrikdymo mastÄ , bei padarydamas pavirÅ¡inę durtinę-pjautinę odos-paodžio žaizdÄ epigastriumo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ ), sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. Å . sveikatÄ .

A. Z. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiÅ¡kai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų dispozicijas. Dėl bausmės skyrimo. A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltinamasis A. Z. atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 d. 2 p., 2 d.). A. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veikÄ padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo A. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis A. Z. padaryta nusikalstama veika priskirtina sunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d). Sunkų nusikaltimÄ kaltinamasis padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo vartojamo smurto, tačiau peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas); į kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (kaltinamasis A.

Z. niekur nedirba, turi pirmos grupės invalidumÄ (15 procentų darbingumas) (II t., b.b.l.11), neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai (II t., b.b.l. 12), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia bÅ«tinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę.

Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Remiantis galiojančia teismine praktika dėl BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo ir kaltinamojo asmenybės vertinimo svarbos sprendžiant šį klausimÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į vienÄ naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018.

Joje nurodoma, kad skiriant realaus laisvės atėmimo bausmę teismas turi įvertinti ir tai, kaip tokia bausmė paveiks kaltinamojo Å¡eimos ryÅ¡ius (bendravimÄ ir mažamečių vaikų auklėjimÄ ), jo paties resocializacijÄ bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.

Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015). Sprendžiant klausimÄ dėl galimybės skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kaltinamajam A.

Z., pirmiausia pažymima, kad byloje nėra tam bÅ«tinų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sÄ lygų. Tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas skirti A. Z. ne sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo, o Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes BK 135 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Tokia iÅ¡vada daroma dėl keleto aplinkybių. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo nustatyta A.

Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas atsiprašė nukentėjusiojo, o pastarasis atsipraÅ¡ymÄ priėmė (BK 92 straipsnio 2 dalis) ir Å¡i aplinkybė, vertinant jÄ , kaip tai numatyta BK 61 str., pagal reikÅ¡mę jei ir nenusveria teismo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau nėra mažiau reikÅ¡minga. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad Å¡i veika nesukėlė jokių ilgalaikių padarinių. Teismo posėdyje nukentėjusysis S. Å . parodė, kad po jam padaryto kÅ«no sužalojimo Å¡iuo metu jis nejaučia jokių to sužalojimo padarinių.

Tačiau pagrindinė aplinkybė, į kuriÄ teismas atkreipia dėmesį, yra tai, dėl kokios priežasties A. Z. sužalojo nukentėjusįjį. Buvo nustatyta, kad kaltinamasis yra neįgalus, turtintis judėjimo negaliÄ sudavė smÅ«gį peiliu nukentėjusiajam ne iÅ¡ anksto tam pasiruošęs, o pasielgdamas spontaniÅ¡kai, gindamasis nuo agresyviai nusiteikusio ir bandančio jam suduoti į veidÄ nukentėjusiojo. Nukentėjusysis nurodė, jog jokių įvykio aplinkybių nepamena, todėl tiki kaltinamojo įvykio aplinkybių nupasakojimu, jam jokių pretenzijų neturi.

Po įvykio ir toliau bendrauja su kaltinamuoju, padeda jam buityje.Å iuo atveju to nepakanka pripažinti dar vienÄ A. Z. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Vis dėlto tai, teismo nuomone, turi bÅ«ti vertinama iÅ¡imtine nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančia aplinkybe, kartu su kitomis aplinkybėmis rodančia mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad kaltinamasis A. Z. rÅ«pinasi ir sistemingai bendrauja su savo sÅ«numi K. Z., gyvenančiu su buvusia kaltinamojo sutuoktine, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai, turi sunkių sveikatos problemų (stuburo trauma, dubens organų sutrikimai, IV stadija kryžkaulio srities pragula).

Teismo nuomone, iÅ¡imtine aplinkybe, rodančia mažesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumÄ , turi bÅ«ti laikomas ir kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo (kaltinamasis iÅ¡ karto paskambino nukentėjusiojo sugyventinei E. Y. ir jos motinai M. J., papasakojo kas įvyko ir paprašė surasti ir pasirÅ«pinti nukentėjusiuoju) ir jo tolesni bei dabartiniai geri, draugiÅ¡ki santykiai su nukentėjusiuoju. Atsižvelgusi į visas jau aptartas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad net ir pačios Å¡velniausios sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A.

Z. būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei ir neužtikrintų bausmės paskirties. Dėl realios laisvės atėmimo bausmės nutrūktų kaltinamojo ryšiai su nepilnamečiu sūnumi, tokios bausmės paskyrimas turėtų neigiamos įtakos ne tik paties kaltinamojo resocializacijai, bet ir jo nepilnamečiui sūnui. Teismo nuomone, BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti A.

Z. ne sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo, o Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę. Teismas mano, kad A. Z. yra tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o laisvės apribojimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies bausmę kaltinamajam skirti praÅ¡o ir teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras. A. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyta nuo 2018 m. spalio 27 d. 16 val. 35 min., iki 2018 m. spalio 29 d. 14 val. 15 min. (I t., b.b.l. 133-134,136-137).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę A. Z. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 27 d. 16 val. 35 min., iki 2018 m. spalio 29 d. 14 val. 15 min.(2 paros). A. Z. 2018 m. spalio 29 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. S. nutarimu paskirta kardomoji priemonė- raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (I t., b.b.l. 197-198), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikintina.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Civiliniu ieÅ¡kovu byloje pripažinta Panevėžio teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiÅ¡kė 1981,99 eurų civilinį ieÅ¡kinį (I t., b.b.l. 93-106) dėl žalos atlyginimo, nes iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokia suma sumokėta sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms už nukentėjusiojo S. Å . gydymÄ .

IeÅ¡kinys paremtas dokumentais, patvirtinančiais Valstybinės ligonių kasos iÅ¡laidas, todėl yra pagrįstas ir tenkinamas. Dėl daiktinių įrodymų Daiktiniai įrodymai: - 2018-10-27 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, pas A. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimti ėminiai iÅ¡ dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , kurie buvo supakuoti į vokus Nr. 1, 2, 3 ir 5, marÅ¡kinėliai, kurie supakuoti į pakuotę Nr. 4 bei cigarečių nuorÅ«kos, kurios buvo supakuotos į vokÄ Nr. 6; 2018-10-27 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu paimtos A.

Z. deÅ¡inės rankos nagų nuokarpos su panagių turiniu, supakuotos į vokÄ Nr. 4 ir kairės rankos nagų nuokarpos su panagių turiniu, supakuotos į vokÄ Nr. 5, Å¡iuo metu saugomus Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje (1t. b.b.l. 28-30), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. -2018-10-27 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų chirurgijos skyriaus chirurgo A. Ž. pateikti marÅ¡kinėliai, priklausantys S. Å ., kurie supakuoti į pakuotę Nr. 2 ir džemperis, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 3;

Å¡iuo metu saugomi Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje (1t. b.b.l. 28-30), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini savininkui S. Å ., o atsisakius juos priimti - sunaikintini. - 2018-10-27 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų chirurgijos skyriaus chirurgo A. Ž. pateiktas peilis, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 1, 2018-10-27 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu paimti A. Z. priklausantys: džemperis, kuris supakuotas į paketÄ Nr. 1, deÅ¡inė pirÅ¡tinė, kuri supakuota į vokÄ Nr. 2, kairė pirÅ¡tinė, kuri supakuota į vokÄ Nr. 3, Å¡iuo metu saugomi Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje (1t. b.b.l. 28-30), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini savininkui A.

Z., o atsisakius juos priimti – sunaikintini. - 3 CD laikmenos su 2018 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros fotonuotraukomis (I t., b.b.l. 27), su skambučio į Bendrojo pagalbos centrÄ garso įraÅ¡u ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu darytu vaizdo-garso įraÅ¡u (I t., b.b.l. 123)su telefono informacijos iÅ¡raÅ¡u (I t., b.b.l. 179), saugomos prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas nusprendžia:

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. spalio 27 d. 16 val. 35 min., iki 2018 m. spalio 29 d. 14 val. 15 min. – dvi dienas, skaičiuojant vienÄ sulaikymo dienÄ už dvi laisvės apribojimo dienas. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. Z. Panevėžio teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1981,99 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 99 ct) už apmokėtas nukentėjusiajam S. Å . suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. A. Z. 2018 m. spalio 29 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. S. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

Daiktinius įrodymus: - 2018-10-27 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, pas A. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimtus ėminius iÅ¡ dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , bei cigarečių nuorÅ«kas, savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu paimtas A. Z. deÅ¡inės rankos nagų nuokarpas su panagių turiniu, kairės rankos nagų nuokarpas su panagių turiniu, Å¡iuo metu saugomus Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. - 2018-10-27 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu paimtus S. Å . priklausančius: marÅ¡kinėlius ir džemperį, Å¡iuo metu saugomus Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti savininkui S. Å ., o atsisakius juos priimti - sunaikinti. -2018-10-27 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų chirurgijos skyriaus chirurgo A.

Ž. pateiktÄ peilį, 2018-10-27 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu paimtus A. Z. priklausančius džemperį, pirÅ¡tines Å¡iuo metu saugomus Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti savininkui A. Z., o atsisakius juos priimti – sunaikinti. - 3 CD laikmenas su 2018 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros fotonuotraukomis, su skambučio į Bendrojo pagalbos centrÄ garso įraÅ¡u ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu darytu vaizdo-garso įraÅ¡u, su telefono informacijos iÅ¡raÅ¡u, saugomus prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus. Teisėja Irena Vapsvienė