2022-02-23 Nr. AB-4831-3-64-3-02605-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-196-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02605-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams O. Ž., R. R. ir A. B. (teisių perėmėjai: R. U., J. P., I. S., Ž. B.) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų O. Ž., R. R. ir A. B. (toliau – ir Atsakovai) 42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Centras prašyme nurodė, kad Atsakovams kilo pareiga mokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą vietinę rinkliavą, nes jiems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Radviliškio rajono savivaldybėje.

3. Atsakovai atsiliepimų į Centro prašymą nepateikė.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimu Centro prašymą patenkino, priteisė Bendrovei iš O. Ž., R. R. ir A. B. po 14 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., Centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nustatė, kad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje nuo 2007 m. spalio 1 d. įvesta privaloma vietinė rinkliava, kuri skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 straipsniu, teismas apibendrino, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama.

6. Teismas nustatė, kad Atsakovai bylai aktualiu laikotarpiu Radviliškio rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje turėjo po ¼ dalį jiems nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, todėl pagal Nuostatų 5 ir 12.1. punktus yra vietinės rinkliavos mokėtojai.

7. Vadovaudamasis CK 6.38 straipsniu ir į bylą pateiktais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu susidarė vietinės rinkliavos įsiskolinimas, kurį lygiomis dalimis Atsakovai turi sumokėti Centrui.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ir todėl, vertindamas Centro vidinius administravimo ir teisinio atstovavimo pajėgumus, nustatė, kad Centre veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba. Teismas, įvertinęs tai, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma, šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais, prašymu nebuvo keliama nauja teisinė problema, nagrinėta byla nebuvo sudėtinga apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo aspektais, Centras turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą, padarė išvadą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, dėl ko Centro prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo atmetė.

III. 9. Centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir Centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinant.

10. Centras apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas citavo ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri neatitinka nagrinėjamo ginčo specifikos, minimose bylose nesprendžiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, bylos nėra analogiško pobūdžio.

10.2. Centras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo suformuotos vienodos ir nuoseklios praktikos, pagal bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteistinos.

10.3. Centras pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime minimo Centro struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, šiame padalinyje dirbantys darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, o tik vykdo ikiteisminio skolų išieškojimo funkcijas (komunikuoja su klientais, siunčia raginimus sumokėti įsiskolinimus ir pan.). Teisminiam skolų išieškojimui Centro resursai nėra pakankami.

10.4. Centro nuomone, formuojama praktika atmesti prašymus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas skatina skoloms išieškoti samdyti teisininkus darbo santykių pagrindu, o tai nereiškia, kad Centras dėl to nepatirs išlaidų. Šiuos naujus kaštus Centras turės padengti pats, o tai reikš, kad vietinės rinkliavos nemokantys asmenys dėl to nepatirs jokių nepatogumų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas Centro prašymas priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Centras, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, priteisiant iš Atsakovų Bendrovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos Centro apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo atveju vertina tik dalyje dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Atitinkamai ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. bylinėjimosi išlaidas.

16. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad, patenkinus Centro prašymą, jis turi teisę gauti iš Atsakovų savo išlaidų atlyginimą, nėra. Ginčo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra būtinos, teisėtai ir pagrįstai atsisakė iš Atsakovų jas priteisti Bendrovės naudai.

17. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog priteisiamos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

18. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad Centras teismui prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo padavė 2020 m. lapkričio 30 d., būtina pažymėti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriais įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. Atitinkamai ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą prieina išvadą, kad Centras, siekdamas prisiteisti iš Atsakovų vietinę rinkliavą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka. ABTĮ įtvirtinus aptartą supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarką iš esmės nebeliko būtinumo naudotis advokato pagalba, nes, siekiant prisiteisti vietinę rinkliavą iš jos nemokančių vietinės rinkliavos mokėtojų, pakanka užpildyti patvirtiną pareiškimo išduoti teismo įsakymą formą ir pateikti ją teismui elektroninių ryšių priemonėmis.

20. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose patenkinti prašymai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nustačius, kad nebuvo pasinaudota supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, nepriteisiamos (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-195-415/2022; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021).

21. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimo dalį Centro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Centro apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė