1070cbb2-effd-40b3-8ce0-58fb1586b18a · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2A-1011-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29655-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: .6.10.5.2.8.; 2.6.10.9.; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Loreta BujokaitÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âMano bÅ«stas NPCâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs draudimo bendrovÄs âCompensa Vienna Insurance Groupâ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âMano bÅ«stas NPCâ dÄl žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated1070cbb2-effd-40b3-8ce0-58fb1586b18a · Vilniaus apygardos teismas: NustatÄs, jog savininkams padarytÄ Å¾alÄ patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedai, sprendÄ, jog dÄl ieÅ¡kovei padarytos žalos kalta atsakovÄ, kadangi ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ patyrusiems asmenims (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). PažymÄjo, kad atsakovÄ nenuginÄijo nurodytų sugadinimų ar ieÅ¡kovÄs nuostolių dÄl sugadinto turto dydžio.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-1011-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29655-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: .6.10.5.2.8.; 2.6.10.9.; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Loreta BujokaitÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âMano bÅ«stas NPCâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs draudimo bendrovÄs âCompensa Vienna Insurance Groupâ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âMano bÅ«stas NPCâ dÄl žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ akcinÄ draudimo bendrovÄ (toliau - ADB) âCompensa Vienna Insurance Groupâ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs UAB âMano bÅ«stas NPCâ 795,59 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, jog su treÄiuoju asmeniu I. J. Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu sudarÄ turto draudimo sutartį Nr. Nr. 19056/9072131 ir apdraudÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Apdraustas turtas 2017 m. sausio 28 d. buvo užlietas dÄl užsikimÅ¡usio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo, paskaiÄiuota ir iÅ¡mokÄta draudimo iÅ¡moka dÄl apgadinto turto sudarÄ 759,59 Eur. Kadangi gyvenamasis namas administruojamas atsakovÄs, ji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.226 straipsnio ir CK 6.1015 straipsnių pagrindais privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .
3. AtsakovÄ UAB âMano bÅ«stas NPCâ atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jo netenkinti. NurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ tinkamai neiÅ¡tyrÄ Ä¯vykio aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniam ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, kadangi ieÅ¡kovÄ iÅ¡vadas apie įvykio priežastis padarÄ remdamasi iÅ¡imtinai savo darbuotojų paaiÅ¡kinimais. AtsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovÄs darbuotojai nelaikytini specialistais/ekspertais, turinÄiais atitinkamÄ inžinerinį iÅ¡silavinimÄ ir/ar turinÄių kitų specifinių žinių, įgalinÄių jį daryti atitinkamas iÅ¡vadas, o draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimÄ , ar nustatant žalos dydį, atsakovÄs specialistai nedalyvavo.
Taigi ieÅ¡kovÄ tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatÄ tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinÄjo žalos dydžio. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ neįrodinÄja bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų. AtsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovÄ net neįrodinÄjo, kokias konkreÄiai nuostatas pažeidÄ atsakovÄ, o byloje nÄra nei vieno įrodymo, jog atsakovÄ butų pažeidusi teisÄs aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdÄ.
AtsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, kokius neteisÄtus veiksmus atsakovÄ atliko ar kokias pareigas pažeidÄ, taÄiau apsiribojo tik įvykusios avarijos konstatavimu. Kadangi ieÅ¡kovÄ neįrodÄ atsakovÄs neteisÄtų veiksmų, nÄra ir priežastinio ryÅ¡io tarp tariamai neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos, dÄl ko atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ . PažymÄjo, kad namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiÅ«rÄti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis), todÄl bendraturÄiai nÄra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint bendrÄ jį turtÄ .
AtsakovÄ nurodÄ, jog namo administratoriaus teisÄs aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturÄių valios, kurie privalo savo lÄÅ¡omis prisidÄti prie viso daugiabuÄio bendrosios nuosavybÄs administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturÄių interesus ir padeda iÅ¡saugoti bendrÄ jÄ nuosavybÄ. AtsakovÄs teigimu, ji neturÄjo galimybÄs valdyti pastato absoliuÄiai kaip savininkÄ (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalÄjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų Å¡iam pastatui daryti Å«kinio ar fizinio poveikio, todÄl nÄra pagrindo byloje atsakovÄs atžvilgiu taikyti pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas âgriežtÄ jÄ atsakomybÄâ - atsakomybÄ be kaltÄs. PažymÄjo, kad dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esanÄių daugiabuÄio namo gyventojams nuosavybÄs teise priklausanÄiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavÄs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebÄtus bendrojo naudojimo inžinerinÄs įrangos defektus, gedimus.
Kartu su ieÅ¡kiniu taip pat nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje konkreÄioje vietoje yra, pasak ieÅ¡kovÄs, trÅ«kÄs nuotekų vamzdis, ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galÄjo bÅ«ti pastebÄtas, ar atsakovÄ turÄjo galimybÄ realiai jį patikrinti atliekamos techninÄs priežiÅ«ros metu, be to, ieÅ¡kovÄ, bÅ«dama draudiku, neatliko detalaus ir iÅ¡samaus įvykio tyrimo, nenustatÄ konkreÄios, tikslios pastato vietos iÅ¡ kurios buvo užpiltos draudÄjo patalpos - draudimo objektas.
Be to, byloje taip pat nÄra įrodymų apie tai, jog iki įvykio namo administratorius bÅ«tų gavÄs praneÅ¡imų apie netvarkingus vamzdžius, apie bÅ«tinumÄ pakeisti vamzdžius ar apie kitus trÅ«kumų ir kad dÄl to bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog administratorius gavÄs tokius praneÅ¡imus nesiÄmÄ jokių veiksmų, kad užkirstų keliÄ tokių vamzdžių trÅ«kimui (tokios avarijos atsiradimui). AtsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovÄ tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatÄ tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinÄjo žalos dydžio, be to, ieÅ¡kovÄs reikalaujama suma nÄra aiÅ¡kiai detalizuota, o ieÅ¡kovÄ neapskaiÄiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidÄvÄjimu.
NurodÄ, kad nesutinka ir su lokalinÄje sÄ matoje nurodytais atskirais paskaiÄiavimais, kadangi įtraukta papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų, nesusijusių tiesiogiai su darų atlikimo sÄ naudomis. PažymÄjo, jog abejonių kelia ir ieÅ¡kovÄs užsakymu vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytas aktas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį tenkino, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs 795,59 Eur žalos atlyginimo, 6 (penkių) proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 18 Eur žyminio mokesÄio.
5. Teismas konstatavo, jog nustatytos aplinkybÄs yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos atsakovÄs civilinei atsakomybei kilti. SprendÄ, jog atsakovÄ, bÅ«dama namo, esanÄio (duomenys neskelbtini) administratore, neįvykdÄ bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad Å¡io namo įranga funkcionuotų be gedimų.
6. Teismas pažymÄjo, jog patalpos, esanÄios (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai apgadintos dÄl užsikimÅ¡usio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo (CK 6.249 straipsnis). PažymÄjo, kad atsakovÄ nenuginÄijo konstatuotų aplinkybių ir jame nurodytos vandens iÅ¡siliejimo vietos, taip pat CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įvertintos kaltÄs dÄl patalpų, esanÄių (duomenys neskelbtini), savininkams padarytos žalos prezumpcijos.
7. NustatÄs, jog savininkams padarytÄ Å¾alÄ patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedai, sprendÄ, jog dÄl ieÅ¡kovei padarytos žalos kalta atsakovÄ, kadangi ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ patyrusiems asmenims (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). PažymÄjo, kad atsakovÄ nenuginÄijo nurodytų sugadinimų ar ieÅ¡kovÄs nuostolių dÄl sugadinto turto dydžio.
8. PažymÄjÄs, kad pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, iÅ¡mokÄjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, o CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybÄ be kaltÄs, t. y. griežtÄ civilinÄ atsakomybÄ, teismas sprendÄ, jog ieÅ¡kovei žalÄ turi atlyginti gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), administratorius UAB âMano BÅ«stas NPCâ.
9. Kadangi žala neatlyginta laiku, todÄl iÅ¡ atsakovÄs priteistina ieÅ¡kovei 6 (Å¡eÅ¡ių) proc. dydžio metinÄs palÅ«kanos už priteistÄ 795,59 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. AtsakovÄ UAB âMano bÅ«stas NPCâ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti arba perduoti civilinÄ bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinÄjo visų byloje esanÄių aplinkybių ir įrodymų, dÄl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Priimdamas ginÄijamÄ sprendimÄ teismas rÄmÄsi ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateiktais įrodymais, tinkamai neįvertindamas apeliantÄs į bylÄ pateiktų įrodymų bei paaiÅ¡kinimų dÄl ieÅ¡kovÄs netinkamai nustatyto žalos dydžio, taip pat nÄra aiÅ¡ku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad atsakovÄ netinkamai vykdÄ savo pareigas, juolab kad byloje nepateikti įrodymai, jog apeliantÄ netinkamai vykdÄ jai teisÄs aktuose numatytas pareigas.
Mano, jog teismas nepagrįstai įrodinÄjimo pareigÄ perkÄlÄ atsakovei, kai tuo tarpu ieÅ¡kovÄ turÄjo įrodyti atsakovÄs netinkamai vykdomas administravimo pareigas bei tai, jog žala atsirado bÅ«tent dÄl bendro naudojimo inžinerinÄs įrangos trÅ«kumų. Teismas taip pat nenurodÄ, kuo remiantis buvo konstatuota, jog patalpos, esanÄios (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai apgadintos dÄl užsikimÅ¡usio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo (CK 6.249 straipsnis), kadangi vamzdžių remontuoti apeliantÄ be gyventojų sutikimo negali, nes jie nÄra avarinÄs bÅ«klÄs. Taigi visiÅ¡kai nÄra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu bÅ«tent namo administratorius turi atsakyti už patirtÄ Å¾alÄ . 10.2.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise, proporcingai jiems nuosavybÄs teise priklausanÄių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinÄs namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninÄ, elektros, sanitarinÄ â techninÄ ir kitokia įranga. DaugiabuÄių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinÄ Ä¯ranga yra daugiabuÄio namo pastato bendrojo naudojimo mechaninÄ, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinÄs technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinÄ, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosÄių džiovintuvus) ir kita bendro naudojimo inžinerinÄ techninÄ Ä¯ranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat Å¡ie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybÄs teise priklausanÄiose patalpose, jeigu jie susijÄ su viso namo inžinerinÄs techninÄs įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nÄra treÄiųjų asmenų nuosavybÄ.
Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu namo vamzdynai bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso Å¡io namo butų savininkams. 10.3. Žala galimai atsirado dÄl bendraturÄių neveikimo savo lÄÅ¡omis prisidÄti prie daugiabuÄio namo bendrosios nuosavybÄs administravimo, todÄl atsakomybÄ dÄl tokios bendrosios dalinÄs nuosavybÄs netinkamo realizavimo, bei tuo paÄiu, žalos kilimo grÄsmÄ negali bÅ«ti perkeliama namo administratoriui â atsakovei. Pagal teisinį reglamentavimÄ visais atvejais teisÄ sprÄsti dÄl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso bÅ«tent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie Å¡iÄ teisÄ Ä¯gyvendina.
Taigi atsakovÄ, nors ir bÅ«dama namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore, vienasmeniÅ¡kai neturi teisÄs priimti sprendimus dÄl remonto darbų atlikimo ir apmokÄjimo už juos, tam yra bÅ«tinas namo bendraturÄių susirinkimo sprendimas. AtsakovÄ pagal jo veiklÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus įsipareigojo paÅ¡alinti smulkius defektus, tuo tarpu vamzdžių keitimas nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiÅ«rÄ organizuojantis subjektas turÄjo pareigÄ be bendraturÄių sutikimo sutvarkyti, o prieÅ¡ingai, atsakovÄ pagal teismų praktikÄ turÄjo pareigÄ apie defektÄ informuoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-152/2013).
Pažymi, jog vamzdynų keitimo klausimÄ atsakovÄ bandÄ sprÄsti Å¡aukdama butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimÄ 2015 metų rudenį (pridedama susirinkimo Å¡aukimo skelbimo forma), taÄiau kadangi nei vienas bendraturtis neatÄjo į Å¡aukiamÄ susirinkimÄ , jis tiesiog neįvyko ir joks sprendimas nebuvo priimtas. Mano, jog tokiu atveju, kai patys bendraturÄiai turi atitinkamų pareigų, susijusių su bendro naudojimo objektais, dÄl atsiradusios žalos atsakingi gali bÅ«ti tik jie, bet ne atsakovÄ.
Be to, atsakovÄ 2017-01-28 klientų aptarnavimo centro telefono numeriu nebuvo gavusi jokių praneÅ¡imų apie name įvykusias avarijas ir / ar bÄgantį vandenį. 10.4. Pažymi, jog atsakovÄs atsakomybÄ eliminuota ir aplinkybÄ, jog namo bendrosios inžinerinÄs įrangos, einanÄios per gyventojams asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausanÄias patalpas, keitimo / remonto darbus be savininkų valios objektyviai neįmanoma, kadangi dalis bendrosios inžinerinÄs įrangos įrengta/sumontuota privaÄios nuosavybÄs teise priklausanÄiose daugiabuÄio namo bendrasavininkų patalpose â butuose.
Be to, patalpų savininkai turi prievolÄ rÅ«pintis, kad jų patalpose esanti inžinerinÄ Ä¯ranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, o apie pastebÄtus defektus praneÅ¡ti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinÄ techninÄ priežiÅ«rÄ vykdantiems asmenims. AtsakovÄs teigimu, namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) valdyti, tinkamai prižiÅ«rÄti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). 10.5.
Kadangi pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rÄti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esanÄių daugiabuÄio namo gyventojams nuosavybÄs teise priklausanÄiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius vykdo ne savo iniciatyva, o tik gavÄs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebÄtus bendrojo naudojimo inžinerinÄs įrangos defektus, gedimus. 10.6.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas savo praktikoje ne kartÄ konstatavo, jog įstatymo, įstatų ir sutarties pagrindu atsakovas prižiÅ«rÄdamas pastatus ir kitus įrenginius, namui priskirtÄ Å¾emÄs sklypÄ , nÄra tapÄs inžinerinÄs įrangos teisÄtu valdytoju (daiktinÄs teisÄs prasme), kuriam galÄtų bÅ«ti taikytina atsakomybÄ CK 6.266 str. pagrindu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartis civilinÄse bylose Nr. 3K-3-579/2003, 3K3-397/2008). Atsakovas yra namo administratorius, taÄiau ne bendrosios nuosavybÄs inžinerinÄs sistemos savininkas (valdytojas) daiktinÄs teisÄs prasme, todÄl jam atsakomybÄ gali kilti bendraisiais civilinÄs atsakomybÄs pagrindais, todÄl atsakovÄs atsakomybei kilti turi bÅ«ti įrodytos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos. 10.7.
AtsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovÄ neįrodÄ visų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų. IÅ¡ ieÅ¡kovÄs pateiktų duomenų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokie konkretÅ«s atsakovÄs veiksmai ar neveikimas sÄ lygojo ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ , o nenustaÄius atsakovÄs neleistinų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io klausimas dÄl kilusių padarinių nÄra reikÅ¡mingas. TodÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi neįrodytos atsakomybÄs kilimo sÄ lygos atsakovÄs atžvilgiu. 10.8.
AtsakovÄ taip pat negali gintis dÄl kaltÄs nebuvimo, nes byloje nepateikta įrodymų, kada ir kokiomis aplinkybÄmis atsakovÄ pažeidÄ norminius aktus ir koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kilusios žalos ir atsakovÄs veiksmų. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovÄ atsakovÄs neteisÄtus veiksmus grindžia neveikimu, privalo Å¡iuos savo teiginius įrodyti. Be to, ieÅ¡kovÄ tik konstatuoja, jog atsakovÄ buvo avarijos įvykio metu namo administratore, taÄiau nebando įrodinÄti, kokius neteisÄtus veiksmus atliko atsakovÄ, nepateikia ne vieno įrodymo, kad atsakovÄ teisÄs aktų nustatytas pareigas ar bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bÅ«tų vykdžiusi netinkamai. 10.9.
IeÅ¡kovÄ taip pat neįrodÄ ir kitos bÅ«tinos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â žalos ir jos dydžio. Žala nÄra preziumuojama, todÄl jÄ ir jos dydį privalo įrodyti IeÅ¡kovas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012- 03-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Mano, jog byloje esanti medžiaga nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio, kadangi nepateiktos fotonuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai kaip atrodÄ patalpos iki vandentiekio avarijos. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pateiktų nuotraukų sunkiai galima įvertinti žalos dydį ir ar iÅ¡vis žala buvo padaryta.
Mano, kad ieÅ¡kovÄs pateiktoje lokalinÄje patalpų remonto sÄ matoje yra įtraukta eilÄ papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų, tokių kaip papildomų medžiagų vertÄ, statybvietÄs iÅ¡laidos, netiesioginÄs iÅ¡laidos, t. y. pridÄtinÄs vertÄs mokestis 21 %, pridÄtinÄs iÅ¡laidos 25 %, pelnas 5 %, kurios nÄra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sÄ naudomis, todÄl teismas turÄtų mažinti ieÅ¡kovÄs praÅ¡omos priteisti žalos dydį minÄtų iÅ¡laidų suma.
11. IeÅ¡kovÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ . Atsiliepime nurodyti tokie argumentai: 11.1. ApeliantÄs pateiktas įgaliojimas nepagrindžia atstovavimo teisÄs, teisÄs pasiraÅ¡yti ir pateikti apeliacinį skundÄ , nes nÄra pateikta įrodymų, kad skundÄ pasiraÅ¡iusi M. Å . dirba apelianto įmonÄje. TodÄl nenustaÄius atstovÄs darbo santykių su apeliante, procesas turÄtų bÅ«ti nutrauktas. 11.2.
AtsakovÄ yra atsakinga už bendrojo naudojimo vamzdyno priežiÅ«rÄ , taÄiau byloje nÄra įrodymų apie tai, jog atsakovÄ atliko priežiÅ«ros darbus. Mano, jog avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmÄs patvirtina atsakovÄs pareigų prižiÅ«rÄti bendrojo naudojimo inžinerinÄ Ä¯rangÄ nevykdymÄ . 11.3. AtsakovÄs teigimu, teismas turÄtų vadovautis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015, kurioje konstatuota, kad bÅ«tent namÄ administruojantis subjektas yra atsakingas už lÄšų remontui surinkimÄ bei remonto darbų organizavimÄ . 11.4.
Kadangi administruojanti įmonÄ, bÅ«dama namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens, bei Å¡alto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiÅ«rÄtoju, privalÄjo užtikrinti priežiÅ«ros elementų visumos tinkamÄ realizavimÄ , ji ir privalÄjo savalaikiai nustatyti vamzdyno bÅ«klÄ bei apie bÅ«tinybÄ juos pakeisti informuoti daugiabuÄio namo patalpų savininkus, o įvykus avarijai bÅ«tent atsakovÄ yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . Pažymi, jog atsakovÄ pažeidÄ pareigÄ organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymÄ . 11.5.
AtsakovÄ, ginÄydama ieÅ¡kovÄs apskaiÄiuotÄ Å¾alos dydį, nenurodÄ, konkreÄių darbų ir (ar) medžiagų, todÄl neįrodÄ Å¾alos dydžio nepagrįstumo. Pažymi, jog ieÅ¡kovÄs pateiktoje sÄ matoje nurodytos remontui reikalingos, o ne faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos, o atsakovÄ nepaneigÄ ieÅ¡kovÄs nurodyto nuostolių apskaiÄiavimo metodo ar dydžio teisingumo. Atsakovei nepateikus įrodymų apie kitokiÄ patalpų remonto vertÄ (CPK 178 straipsnis), mano, jog ieÅ¡kovÄs pateikti įrodymai patvirtina praÅ¡omos priteisti žalos dydį. 11.6.
Dalis apeliaciniame skunde nurodytų argumentų grindžiami aplinkybÄmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas 12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliuÄių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nÄra.
14. PažymÄtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nÄra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai â skundžiamo teismo sprendimo kontrolÄs forma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). TodÄl apeliacinio skundo ribose patikrinama, ar ginÄo Å¡alys įrodÄ tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). DÄl procesinių klausimų 15. IeÅ¡kovÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ remiasi aplinkybe, jog atsakovÄs atstovÄs pateiktas įgaliojimas nepagrindžia atstovavimo teisÄs, kadangi nenustatyta, ar įgaliotinÄ M. Å . su atsakove sieja darbo santykiai. DÄl to praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti.
16. ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam deklaratyvaus pobÅ«džio argumentui. PažymÄtina, jog atsakovÄs atstovÄ M. Å . atstovauja atsakovÄ 2019-03-16 įgaliojimo pagrindu, įgaliojimas iÅ¡duotas atsakovÄs direktorÄs, pateikti iÅ¡silavinimÄ pagrindžiantys įrodymai, įgaliojimas procesinių veiksmų atlikimo metu buvo galiojantis, suteiktos visos teisÄs (CPK 56 straipsnio 2 dalis, 57 straipsnis). Byloje nÄra jokių duomenų, paneigianÄių atsakovÄs atstovÄs teisÄ atstovauti; tokios teisÄs nepaneigÄ ir ieÅ¡kovÄs atstovas, iÅ¡kÄlÄs deklaratyvaus pobÅ«džio abejonÄ apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 178 straipsnis).
Atkreiptinas dÄmesys, jog minÄta atstovÄ atsakovÄ atstovavo visÄ bylos nagrinÄjimo laikotarpį, taÄiau ieÅ¡kovÄs atstovas suabejojo teise atstovauti tik teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Taigi vertintina, jog ieÅ¡kovÄs atstovo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jos atsakovÄ atstovavo tokios teisÄs neturintis atstovas. DÄl apeliacinio skundo argumentų 17. Byloje kilo ginÄas dÄl administratoriaus civilinÄs atsakomybÄs pagrindų (ne)buvimo administruojant daugiabutį namÄ .
IeÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄja, jog už žalÄ , padarytÄ užsikimÅ¡us bendrajam kanalizacijos stovui ir dÄl to užliejus treÄiajam asmeniui priklausantį turtÄ , atsakinga atsakovÄ, kadangi kaip administratorÄ nevykdÄ pareigos prižiÅ«rÄti bendrojo naudojimo vamzdynus.
18. Byloje esanÄiais duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovÄs bendrovÄje draudÄja I. J. Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu sudarÄ turto draudimo sutartį Nr. Nr. 19056/9072131, kurios pagrindu apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17-18). Apdraustas turtas 2017 m. sausio 28 d. buvo užlietas dÄl užsikimÅ¡usio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo (el. b. l. 16, 19, 50). IeÅ¡kovÄ paskaiÄiavo ir iÅ¡mokÄjo draudimo iÅ¡mokÄ , kuri sudarÄ 759,59 Eur (el. b. l. 31, 47). IeÅ¡kovÄ su 2017 m. kovo 27 d. pretenzija kreipÄsi į atsakovÄ, praÅ¡ydama žalos atlyginimo regreso tvarka (el. b. l. 51).
19. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudÄjo teisių į žalos atlyginimÄ perÄjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudÄjui ar naudos gavÄjui, pereina teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisÄ, perÄjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatanÄių draudÄjo (naudos gavÄjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudÄjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokÄjÄs draudikas, perimdamas draudÄjo reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingÄ asmenį.
20. ApeliantÄ Ä¯rodinÄja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenustatÄ, kokie atsakovÄs veiksmai ar neveikimas sÄ lygojo ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ , todÄl nenustaÄius vienos iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, nÄra pagrindo sprÄsti, jog atsakovÄ turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ .
21. IÅ¡ tiesų, pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ yra turtinÄ prievolÄ, atsirandanti dÄl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinÄ atsakomybÄ atsiranda ir dÄl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. DeliktinÄ atsakomybÄ kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltÄ, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybÄ be kaltÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinÄ atsakomybÄ negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019 33 punktas).
22. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, sprendžia, jog iÅ¡ tiesų teismas tik formaliai konstatavo, kad įrodytos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos. Sutiktina su apeliantÄs argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinÄjo atsakovÄs kaip namo administratorÄs veiksmų (neveikimo), o sprendÄ, jog atsakovÄs neteisÄtus veiksmus pagrindžia bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad Å¡io namo įranga funkcionuotų be gedimų, neįvykdymas. Tokiam apylinkÄs teismo argumentui nÄra pagrindo pritarti, kadangi vien konstatavimo, jog neva atsakovÄ nevykdÄ bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nepakanka nagrinÄjamu atveju neteisÄtiems atsakovÄs veiksmams nustatyti.
23. IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog įvykio aplinkybes pagrindžia draudÄjo atstovo 2017-01-30 suraÅ¡ytas apžiÅ«ros aktas, kuriame be kita ko nurodyta turto sugadinimo priežastis â užsikimÅ¡Äs kanalizacijos stovas užliejo grindis (el. b. l. 16), praneÅ¡anÄio asmens 2017-01-30 suraÅ¡ytas praneÅ¡imas, kuriame praneÅ¡antis asmuo nurodÄ, jog užsikimÅ¡o kanalizacijos stovas ir per buto klozetÄ užliejo grindis (el. b. l.
50) taip pat apgadinto turto nuotraukos (el. b. l. 20-30; 32-45; 49). Taigi, iÅ¡ esmÄs minÄti dokumentai pagrindžia tik įvykį, kuris, kaip nurodyta pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, atsitiko dÄl užsikimÅ¡usio kanalizacijos stovo. PažymÄtina, kad tokio fakto neginÄijo ir pati atsakovÄ. TaÄiau byloje apskritai nÄra duomenų apie tai, dÄl kokių priežasÄių užsikimÅ¡o kanalizacijos stovas, t. y. kokie ir kieno veiksmai nulÄmÄ užsikimÅ¡imÄ , kurioje vietoje galÄjo užsikimÅ¡ti kanalizacijos stovas (CPK 178 straipsnis).
IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir priimdamas sprendimÄ . Taip pat apylinkÄs teismas nenustatinÄjo ir kitų aplinkybių, turÄjusių reikÅ¡mÄs įvykiui, t. y. administratoriaus veiksmų iki įvykio (ar administratorius nustatÄ, jog kanalizacijos stovÄ reikÄtų valyti, ar jis buvo valomas, ar buvo apskritai atliekama kada nors kanalizacijos stovo apžiÅ«ra, ar gyventojai iki įvykio skundÄsi dÄl stovo ir pan.). Dar daugiau, teismas taip pat nesiaiÅ¡kino ir aplinkybÄs, kaip buvo likviduoti avarijos padariniai, t. y. ar buvo iÅ¡kviestos tarnybos kanalizacijos stovui užkimÅ¡ti, ar apie užsikimÅ¡usį stovÄ buvo informuotas po įvykio namo administratorius ir pan.
Vertintina, kad minÄtos aplinkybÄs yra reikÅ¡mingos siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, o tuo paÄiu ir atsakovÄs veiksmams teisÄtumo prasme įvertinti.
24. IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi ir CK 6.266 straipsnio nuostatomis, reglamentuojanÄiomis griežtÄ civilinÄ atsakomybÄ. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklÄ, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltÄs atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybÄs teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui â valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisÄ priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinÄ teisÄ (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybÄs teisÄs sudÄtinÄ dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinÄs ar prievolių teisÄs pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rÄti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisÄ griežtosios atsakomybÄs taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinÄ ir faktinÄ pareiga užtikrinti statinio saugumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. gegužÄs 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog administratoriaus paskyrimas yra daugiabuÄio namo valdymo forma. Esant paskirtam namo administratoriui, Å¡iame teisiniame santykyje dalyvauja tiek administratorius, tiek ir daugiabuÄio namo butų ir kitų patalpų savininkai.
25. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su apeliantÄs argumentu, kad namo administratoriaus teisÄs aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturÄių valios, kurie privalo savo lÄÅ¡omis prisidÄti prie viso daugiabuÄio bendrosios nuosavybÄs administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturÄių interesus ir padeda iÅ¡saugoti bendrÄ jÄ nuosavybÄ. Kaip jau buvo minÄta, byloje nenustatytos aplinkybÄs, ar buvo ketinama imtis gyvenamajame name bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrojo kanalizacijos stovo, remonto darbų, ar buvo apskritai reikalingi remonto darbai, ar buvo nustatyti kokie nors defektai, ar administratorÄ teikÄ siÅ«lymus daugiabuÄio gyventojams dÄl bendrojo naudojimo objektų, o pastarieji siÅ«lymų nepriÄmÄ.
26. PažymÄtina, jog nurodytų aplinkybių įvertinimas yra reikÅ¡mingos tikslu nustatyti faktines aplinkybes ir įvertinti, ar atsakovÄ pažeidÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bei CK 6.246 straipsnyje, 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas, kadangi vien ta aplinkybÄ, jog atsakovÄ teikÄ daugiabuÄio namo bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugas, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad žala buvo padaryta bÅ«tent dÄl atsakovÄs veiksmų ar neveikimo. 27.
Be to, matyti, jog apeliantÄ ginÄija ir žalos dydį, nesutinka su lokalinÄje sÄ matoje nurodytais atskirais paskaiÄiavimais, kadangi įtraukta papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų, nesusijusių tiesiogiai su darų atlikimo sÄ naudomis. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dÄl žalos dydžio, vertindamas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, nurodÄ, jog žalÄ patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedai. IÅ¡ tiesų, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad minÄti dokumentai yra vieni iÅ¡ įrodymų nustatant ir vertinant padarytos žalos dydį, taÄiau taip pat kartu pažymÄtina, jog skundžiamame sprendime neįvertinti atsakovÄs atsiliepime nurodyti argumentai dÄl žalos pagrįstumo.
PažymÄtina, jog apeliacinÄs instancijos teismui nustaÄius, kad neiÅ¡siaiÅ¡kintos bylos aplinkybÄs, susijusios su atsakovÄs (ne) teisÄtais veiksmais ar neveikimu, apeliacinÄs instancijos teismas negali įvertinti ir pasisakyti dÄl ieÅ¡kovÄs praÅ¡omo priteisti žalos dydžio. DÄl bylos procesinÄs baigties 28. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , bylos grÄ Å¾inimas nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinÄ priemonÄ) proceso teisÄs institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidÄjo tikslu užtikrinti tinkamÄ instancinÄs sistemos funkcionavimÄ tam, kad apeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡taisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisÄs klaidas, o byla bÅ«tų grÄ Å¾inta nagrinÄti iÅ¡ naujo tik įstatyme nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018 39 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
29. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pabrÄžÄs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, sutrumpinti bylinÄjimosi trukmÄ, užtikrinti operatyvesnį teismo procesÄ bei apsaugoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintÄ teisÄ Ä¯ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ teisme per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo tik iÅ¡imtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
30. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali bÅ«ti perduodama nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais, iÅ¡ kurių vienas yra tuo atveju, jeigu yra neatskleista bylos esmÄ ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme.
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog apeliacinÄs instancijos teismas, bÅ«damas kompetentingas sprÄsti byloje tiek fakto, tiek teisÄs klausimus, turi pats iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinÄjimo metu padarytus pažeidimus. ApeliacinÄs instancijos teismas turi pats paÅ¡alinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisÄs normų taikymo ir aiÅ¡kinimo trÅ«kumus (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
32. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , apeliacinÄs instancijos teismas nurodo, jog įvertinus byloje esanÄius duomenis, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bei tai, jog neiÅ¡siaiÅ¡kinus ir nenustaÄius nutartyje nurodytų reikÅ¡mingų aplinkybių atsakovÄs civilinei atsakomybei kilti, nÄra galimybÄs iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo nustatant atsakovÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas. DÄl nurodyto teismas sprendžia, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas neatskleidÄ bylos esmÄs, o civilinÄs bylos negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme. Remianti iÅ¡dÄstytu sprÄstina, jog skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, todÄl yra naikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinÄti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
33. ApeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau nepasisako dÄl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 34. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, tuo atveju, jeigu bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinÄs procesinį bylÄ nagrinÄjusio teismo sprendimÄ , teismas grÄ Å¾ina bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo, bylinÄjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinÄs instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iÅ¡ proceso Å¡alių.
Å iuo klausimu turi pasisakyti teismas, iÅ¡nagrinÄsiantis bylÄ iÅ¡ esmÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grÄ Å¾intinas nagrinÄti iÅ¡ naujo, apeliacinÄs instancijos teismas nepasisako ir dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo, bylinÄjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimÄ sprÄs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, apeliacinÄs instancijos teismas n u s p r e n d ž i a: atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âMano bÅ«stas NPCâ apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e2-38402-868/2019, ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Å i nutartis neskundžiama. TeisÄja Loreta BujokaitÄ