Legislator Case Law & Legislation
1070cbb2-effd-40b3-8ce0-58fb1586b18a AI generated

1070cbb2-effd-40b3-8ce0-58fb1586b18a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 1070cbb2-effd-40b3-8ce0-58fb1586b18a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-1011-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29655-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: .6.10.5.2.8.; 2.6.10.9.; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano bÅ«stas NPC“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano bÅ«stas NPC“ dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

1070cbb2-effd-40b3-8ce0-58fb1586b18a · Vilniaus apygardos teismas: Nustatęs, jog savininkams padarytÄ Å¾alÄ patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedai, sprendė, jog dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos kalta atsakovė, kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ patyrusiems asmenims (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad atsakovė nenuginčijo nurodytų sugadinimų ar ieÅ¡kovės nuostolių dėl sugadinto turto dydžio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1011-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29655-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: .6.10.5.2.8.; 2.6.10.9.; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano bÅ«stas NPC“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano bÅ«stas NPC“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau - ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Mano bÅ«stas NPC“ 795,59 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, jog su trečiuoju asmeniu I. J. Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu sudarė turto draudimo sutartį Nr. Nr. 19056/9072131 ir apdraudė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Apdraustas turtas 2017 m. sausio 28 d. buvo užlietas dėl užsikimÅ¡usio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo, paskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka dėl apgadinto turto sudarė 759,59 Eur. Kadangi gyvenamasis namas administruojamas atsakovės, ji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.226 straipsnio ir CK 6.1015 straipsnių pagrindais privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

3. Atsakovė UAB „Mano bÅ«stas NPC“ atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog ieÅ¡kovė tinkamai neiÅ¡tyrė įvykio aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniam ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡vadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi iÅ¡imtinai savo darbuotojų paaiÅ¡kinimais. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės darbuotojai nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamÄ inžinerinį iÅ¡silavinimÄ ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas iÅ¡vadas, o draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimÄ , ar nustatant žalos dydį, atsakovės specialistai nedalyvavo.

Taigi ieÅ¡kovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neįrodinėja bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė net neįrodinėjo, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė, o byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė butų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdė.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko ar kokias pareigas pažeidė, tačiau apsiribojo tik įvykusios avarijos konstatavimu. Kadangi ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, dėl ko atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėjo, kad namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis), todėl bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint bendrÄ jį turtÄ .

Atsakovė nurodė, jog namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda iÅ¡saugoti bendrÄ jÄ nuosavybę. Atsakovės teigimu, ji neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų Å¡iam pastatui daryti Å«kinio ar fizinio poveikio, todėl nėra pagrindo byloje atsakovės atžvilgiu taikyti pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas „griežtÄ jÄ atsakomybę“ - atsakomybę be kaltės. Pažymėjo, kad dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus.

Kartu su ieškiniu taip pat nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje konkrečioje vietoje yra, pasak ieškovės, trūkęs nuotekų vamzdis, ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, be to, ieškovė, būdama draudiku, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos - draudimo objektas.

Be to, byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, jog iki įvykio namo administratorius bÅ«tų gavęs praneÅ¡imų apie netvarkingus vamzdžius, apie bÅ«tinumÄ pakeisti vamzdžius ar apie kitus trÅ«kumų ir kad dėl to bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog administratorius gavęs tokius praneÅ¡imus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų keliÄ tokių vamzdžių trÅ«kimui (tokios avarijos atsiradimui). Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, be to, ieÅ¡kovės reikalaujama suma nėra aiÅ¡kiai detalizuota, o ieÅ¡kovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu.

Nurodė, kad nesutinka ir su lokalinėje sÄ matoje nurodytais atskirais paskaičiavimais, kadangi įtraukta papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų, nesusijusių tiesiogiai su darų atlikimo sÄ naudomis. Pažymėjo, jog abejonių kelia ir ieÅ¡kovės užsakymu vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytas aktas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 795,59 Eur žalos atlyginimo, 6 (penkių) proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 18 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas konstatavo, jog nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Sprendė, jog atsakovė, bÅ«dama namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratore, neįvykdė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad Å¡io namo įranga funkcionuotų be gedimų.

6. Teismas pažymėjo, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai apgadintos dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo (CK 6.249 straipsnis). Pažymėjo, kad atsakovė nenuginčijo konstatuotų aplinkybių ir jame nurodytos vandens išsiliejimo vietos, taip pat CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įvertintos kaltės dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams padarytos žalos prezumpcijos.

7. Nustatęs, jog savininkams padarytÄ Å¾alÄ patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedai, sprendė, jog dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos kalta atsakovė, kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ patyrusiems asmenims (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad atsakovė nenuginčijo nurodytų sugadinimų ar ieÅ¡kovės nuostolių dėl sugadinto turto dydžio.

8. Pažymėjęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, o CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtÄ civilinę atsakomybę, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovei žalÄ turi atlyginti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Mano BÅ«stas NPC“.

9. Kadangi žala neatlyginta laiku, todėl iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovei 6 (Å¡eÅ¡ių) proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 795,59 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Atsakovė UAB „Mano bÅ«stas NPC“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba perduoti civilinę bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo visų byloje esančių aplinkybių ir įrodymų, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ teismas rėmėsi ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais įrodymais, tinkamai neįvertindamas apeliantės į bylÄ pateiktų įrodymų bei paaiÅ¡kinimų dėl ieÅ¡kovės netinkamai nustatyto žalos dydžio, taip pat nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, juolab kad byloje nepateikti įrodymai, jog apeliantė netinkamai vykdė jai teisės aktuose numatytas pareigas.

Mano, jog teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ perkėlė atsakovei, kai tuo tarpu ieÅ¡kovė turėjo įrodyti atsakovės netinkamai vykdomas administravimo pareigas bei tai, jog žala atsirado bÅ«tent dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos trÅ«kumų. Teismas taip pat nenurodė, kuo remiantis buvo konstatuota, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai apgadintos dėl užsikimÅ¡usio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo (CK 6.249 straipsnis), kadangi vamzdžių remontuoti apeliantė be gyventojų sutikimo negali, nes jie nėra avarinės bÅ«klės. Taigi visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu bÅ«tent namo administratorius turi atsakyti už patirtÄ Å¾alÄ . 10.2.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus) ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat Å¡ie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu namo vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Å¡io namo butų savininkams. 10.3. Žala galimai atsirado dėl bendraturčių neveikimo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali bÅ«ti perkeliama namo administratoriui – atsakovei. Pagal teisinį reglamentavimÄ visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso bÅ«tent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie Å¡iÄ teisę įgyvendina.

Taigi atsakovė, nors ir bÅ«dama namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore, vienasmeniÅ¡kai neturi teisės priimti sprendimus dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tam yra bÅ«tinas namo bendraturčių susirinkimo sprendimas. Atsakovė pagal jo veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus įsipareigojo paÅ¡alinti smulkius defektus, tuo tarpu vamzdžių keitimas nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiÅ«rÄ organizuojantis subjektas turėjo pareigÄ be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, o prieÅ¡ingai, atsakovė pagal teismų praktikÄ turėjo pareigÄ apie defektÄ informuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).

Pažymi, jog vamzdynų keitimo klausimÄ atsakovė bandė spręsti Å¡aukdama butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimÄ 2015 metų rudenį (pridedama susirinkimo Å¡aukimo skelbimo forma), tačiau kadangi nei vienas bendraturtis neatėjo į Å¡aukiamÄ susirinkimÄ , jis tiesiog neįvyko ir joks sprendimas nebuvo priimtas. Mano, jog tokiu atveju, kai patys bendraturčiai turi atitinkamų pareigų, susijusių su bendro naudojimo objektais, dėl atsiradusios žalos atsakingi gali bÅ«ti tik jie, bet ne atsakovė.

Be to, atsakovė 2017-01-28 klientų aptarnavimo centro telefono numeriu nebuvo gavusi jokių pranešimų apie name įvykusias avarijas ir / ar bėgantį vandenį. 10.4. Pažymi, jog atsakovės atsakomybę eliminuota ir aplinkybė, jog namo bendrosios inžinerinės įrangos, einančios per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, keitimo / remonto darbus be savininkų valios objektyviai neįmanoma, kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose.

Be to, patalpų savininkai turi prievolę rÅ«pintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, o apie pastebėtus defektus praneÅ¡ti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ vykdantiems asmenims. Atsakovės teigimu, namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). 10.5.

Kadangi pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius vykdo ne savo iniciatyva, o tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. 10.6.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje ne kartÄ konstatavo, jog įstatymo, įstatų ir sutarties pagrindu atsakovas prižiÅ«rėdamas pastatus ir kitus įrenginius, namui priskirtÄ Å¾emės sklypÄ , nėra tapęs inžinerinės įrangos teisėtu valdytoju (daiktinės teisės prasme), kuriam galėtų bÅ«ti taikytina atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2003, 3K3-397/2008). Atsakovas yra namo administratorius, tačiau ne bendrosios nuosavybės inžinerinės sistemos savininkas (valdytojas) daiktinės teisės prasme, todėl jam atsakomybė gali kilti bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, todėl atsakovės atsakomybei kilti turi bÅ«ti įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. 10.7.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokie konkretÅ«s atsakovės veiksmai ar neveikimas sÄ lygojo ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ , o nenustačius atsakovės neleistinų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io klausimas dėl kilusių padarinių nėra reikÅ¡mingas. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi neįrodytos atsakomybės kilimo sÄ lygos atsakovės atžvilgiu. 10.8.

Atsakovė taip pat negali gintis dėl kaltės nebuvimo, nes byloje nepateikta įrodymų, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsakovė pažeidė norminius aktus ir koks yra priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės veiksmų. Tuo atveju, jeigu ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia neveikimu, privalo šiuos savo teiginius įrodyti. Be to, ieškovė tik konstatuoja, jog atsakovė buvo avarijos įvykio metu namo administratore, tačiau nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikia ne vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. 10.9.

IeÅ¡kovė taip pat neįrodė ir kitos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – žalos ir jos dydžio. Žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį privalo įrodyti IeÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012- 03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Mano, jog byloje esanti medžiaga nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio, kadangi nepateiktos fotonuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai kaip atrodė patalpos iki vandentiekio avarijos. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų nuotraukų sunkiai galima įvertinti žalos dydį ir ar iÅ¡vis žala buvo padaryta.

Mano, kad ieÅ¡kovės pateiktoje lokalinėje patalpų remonto sÄ matoje yra įtraukta eilė papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų, tokių kaip papildomų medžiagų vertė, statybvietės iÅ¡laidos, netiesioginės iÅ¡laidos, t. y. pridėtinės vertės mokestis 21 %, pridėtinės iÅ¡laidos 25 %, pelnas 5 %, kurios nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sÄ naudomis, todėl teismas turėtų mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dydį minėtų iÅ¡laidų suma.

11. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ . Atsiliepime nurodyti tokie argumentai: 11.1. Apeliantės pateiktas įgaliojimas nepagrindžia atstovavimo teisės, teisės pasiraÅ¡yti ir pateikti apeliacinį skundÄ , nes nėra pateikta įrodymų, kad skundÄ pasiraÅ¡iusi M. Å . dirba apelianto įmonėje. Todėl nenustačius atstovės darbo santykių su apeliante, procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas. 11.2.

Atsakovė yra atsakinga už bendrojo naudojimo vamzdyno priežiÅ«rÄ , tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovė atliko priežiÅ«ros darbus. Mano, jog avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina atsakovės pareigų prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangÄ nevykdymÄ . 11.3. Atsakovės teigimu, teismas turėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015, kurioje konstatuota, kad bÅ«tent namÄ administruojantis subjektas yra atsakingas už lėšų remontui surinkimÄ bei remonto darbų organizavimÄ . 11.4.

Kadangi administruojanti įmonė, bÅ«dama namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens, bei Å¡alto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiÅ«rėtoju, privalėjo užtikrinti priežiÅ«ros elementų visumos tinkamÄ realizavimÄ , ji ir privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno bÅ«klę bei apie bÅ«tinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus, o įvykus avarijai bÅ«tent atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . Pažymi, jog atsakovė pažeidė pareigÄ organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymÄ . 11.5.

Atsakovė, ginčydama ieÅ¡kovės apskaičiuotÄ Å¾alos dydį, nenurodė, konkrečių darbų ir (ar) medžiagų, todėl neįrodė žalos dydžio nepagrįstumo. Pažymi, jog ieÅ¡kovės pateiktoje sÄ matoje nurodytos remontui reikalingos, o ne faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos, o atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovės nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo. Atsakovei nepateikus įrodymų apie kitokiÄ patalpų remonto vertę (CPK 178 straipsnis), mano, jog ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina praÅ¡omos priteisti žalos dydį. 11.6.

Dalis apeliaciniame skunde nurodytų argumentų grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas 12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinio skundo ribose patikrinama, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl procesinių klausimų 15. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ remiasi aplinkybe, jog atsakovės atstovės pateiktas įgaliojimas nepagrindžia atstovavimo teisės, kadangi nenustatyta, ar įgaliotinę M. Å . su atsakove sieja darbo santykiai. Dėl to praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti.

16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam deklaratyvaus pobÅ«džio argumentui. Pažymėtina, jog atsakovės atstovė M. Å . atstovauja atsakovę 2019-03-16 įgaliojimo pagrindu, įgaliojimas iÅ¡duotas atsakovės direktorės, pateikti iÅ¡silavinimÄ pagrindžiantys įrodymai, įgaliojimas procesinių veiksmų atlikimo metu buvo galiojantis, suteiktos visos teisės (CPK 56 straipsnio 2 dalis, 57 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių atsakovės atstovės teisę atstovauti; tokios teisės nepaneigė ir ieÅ¡kovės atstovas, iÅ¡kėlęs deklaratyvaus pobÅ«džio abejonę apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, jog minėta atstovė atsakovę atstovavo visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį, tačiau ieÅ¡kovės atstovas suabejojo teise atstovauti tik teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Taigi vertintina, jog ieÅ¡kovės atstovo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jos atsakovę atstovavo tokios teisės neturintis atstovas. Dėl apeliacinio skundo argumentų 17. Byloje kilo ginčas dėl administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo administruojant daugiabutį namÄ .

IeÅ¡kovė įrodinėja, jog už žalÄ , padarytÄ užsikimÅ¡us bendrajam kanalizacijos stovui ir dėl to užliejus trečiajam asmeniui priklausantį turtÄ , atsakinga atsakovė, kadangi kaip administratorė nevykdė pareigos prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo vamzdynus.

18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovės bendrovėje draudėja I. J. Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu sudarė turto draudimo sutartį Nr. Nr. 19056/9072131, kurios pagrindu apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17-18). Apdraustas turtas 2017 m. sausio 28 d. buvo užlietas dėl užsikimÅ¡usio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo (el. b. l. 16, 19, 50). IeÅ¡kovė paskaičiavo ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , kuri sudarė 759,59 Eur (el. b. l. 31, 47). IeÅ¡kovė su 2017 m. kovo 27 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama žalos atlyginimo regreso tvarka (el. b. l. 51).

19. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį.

20. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenustatė, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas sÄ lygojo ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ , todėl nenustačius vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ .

21. IÅ¡ tiesų, pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019 33 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, sprendžia, jog iÅ¡ tiesų teismas tik formaliai konstatavo, kad įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo atsakovės kaip namo administratorės veiksmų (neveikimo), o sprendė, jog atsakovės neteisėtus veiksmus pagrindžia bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad Å¡io namo įranga funkcionuotų be gedimų, neįvykdymas. Tokiam apylinkės teismo argumentui nėra pagrindo pritarti, kadangi vien konstatavimo, jog neva atsakovė nevykdė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nepakanka nagrinėjamu atveju neteisėtiems atsakovės veiksmams nustatyti.

23. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog įvykio aplinkybes pagrindžia draudėjo atstovo 2017-01-30 suraÅ¡ytas apžiÅ«ros aktas, kuriame be kita ko nurodyta turto sugadinimo priežastis – užsikimšęs kanalizacijos stovas užliejo grindis (el. b. l. 16), praneÅ¡ančio asmens 2017-01-30 suraÅ¡ytas praneÅ¡imas, kuriame praneÅ¡antis asmuo nurodė, jog užsikimÅ¡o kanalizacijos stovas ir per buto klozetÄ užliejo grindis (el. b. l.

50) taip pat apgadinto turto nuotraukos (el. b. l. 20-30; 32-45; 49). Taigi, iÅ¡ esmės minėti dokumentai pagrindžia tik įvykį, kuris, kaip nurodyta pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, atsitiko dėl užsikimÅ¡usio kanalizacijos stovo. Pažymėtina, kad tokio fakto neginčijo ir pati atsakovė. Tačiau byloje apskritai nėra duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių užsikimÅ¡o kanalizacijos stovas, t. y. kokie ir kieno veiksmai nulėmė užsikimÅ¡imÄ , kurioje vietoje galėjo užsikimÅ¡ti kanalizacijos stovas (CPK 178 straipsnis).

IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir priimdamas sprendimÄ . Taip pat apylinkės teismas nenustatinėjo ir kitų aplinkybių, turėjusių reikÅ¡mės įvykiui, t. y. administratoriaus veiksmų iki įvykio (ar administratorius nustatė, jog kanalizacijos stovÄ reikėtų valyti, ar jis buvo valomas, ar buvo apskritai atliekama kada nors kanalizacijos stovo apžiÅ«ra, ar gyventojai iki įvykio skundėsi dėl stovo ir pan.). Dar daugiau, teismas taip pat nesiaiÅ¡kino ir aplinkybės, kaip buvo likviduoti avarijos padariniai, t. y. ar buvo iÅ¡kviestos tarnybos kanalizacijos stovui užkimÅ¡ti, ar apie užsikimÅ¡usį stovÄ buvo informuotas po įvykio namo administratorius ir pan.

Vertintina, kad minėtos aplinkybės yra reikšmingos siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, o tuo pačiu ir atsakovės veiksmams teisėtumo prasme įvertinti.

24. IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir CK 6.266 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis griežtÄ civilinę atsakomybę. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo forma. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja tiek administratorius, tiek ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda iÅ¡saugoti bendrÄ jÄ nuosavybę. Kaip jau buvo minėta, byloje nenustatytos aplinkybės, ar buvo ketinama imtis gyvenamajame name bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrojo kanalizacijos stovo, remonto darbų, ar buvo apskritai reikalingi remonto darbai, ar buvo nustatyti kokie nors defektai, ar administratorė teikė siÅ«lymus daugiabučio gyventojams dėl bendrojo naudojimo objektų, o pastarieji siÅ«lymų nepriėmė.

26. Pažymėtina, jog nurodytų aplinkybių įvertinimas yra reikÅ¡mingos tikslu nustatyti faktines aplinkybes ir įvertinti, ar atsakovė pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bei CK 6.246 straipsnyje, 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas, kadangi vien ta aplinkybė, jog atsakovė teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugas, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad žala buvo padaryta bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo. 27.

Be to, matyti, jog apeliantė ginčija ir žalos dydį, nesutinka su lokalinėje sÄ matoje nurodytais atskirais paskaičiavimais, kadangi įtraukta papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų, nesusijusių tiesiogiai su darų atlikimo sÄ naudomis. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, vertindamas civilinės atsakomybės sÄ lygas, nurodė, jog žalÄ patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedai. IÅ¡ tiesų, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad minėti dokumentai yra vieni iÅ¡ įrodymų nustatant ir vertinant padarytos žalos dydį, tačiau taip pat kartu pažymėtina, jog skundžiamame sprendime neįvertinti atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai dėl žalos pagrįstumo.

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad neiÅ¡siaiÅ¡kintos bylos aplinkybės, susijusios su atsakovės (ne) teisėtais veiksmais ar neveikimu, apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti ir pasisakyti dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti žalos dydžio. Dėl bylos procesinės baigties 28. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , bylos grÄ Å¾inimas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamÄ instancinės sistemos funkcionavimÄ tam, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla bÅ«tų grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo tik įstatyme nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018 39 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesÄ bei apsaugoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintÄ teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ teisme per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik iÅ¡imtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

30. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais, iš kurių vienas yra tuo atveju, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

32. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog įvertinus byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bei tai, jog neiÅ¡siaiÅ¡kinus ir nenustačius nutartyje nurodytų reikÅ¡mingų aplinkybių atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nėra galimybės iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo nustatant atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas. Dėl nurodyto teismas sprendžia, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o civilinės bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Remianti iÅ¡dėstytu spręstina, jog skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, tuo atveju, jeigu bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylÄ nagrinėjusio teismo sprendimÄ , teismas grÄ Å¾ina bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iÅ¡ proceso Å¡alių.

Å iuo klausimu turi pasisakyti teismas, iÅ¡nagrinėsiantis bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grÄ Å¾intinas nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimÄ spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u s p r e n d ž i a: atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano bÅ«stas NPC“ apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-38402-868/2019, ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i nutartis neskundžiama. Teisėja Loreta Bujokaitė