2013-04-05 Nr. AB-1008-3-61-3-00509-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-755/2013

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

A T S K I R O J I N U T A R T I S

2013 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui H. S.,

pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Abraičiui,

vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. S. (toliau – ir H. S., pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją įvykdyti 2005 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.7-79401, t. y. sugrąžinti pareiškėjui 2,4298 ha žemės valdos dalį natūra senelio K. G. turėtoje vietoje pagal vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktus; 2) priteisti pareiškėjui iš Trakų rajono savivaldybės 15 000 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, jog siekia susigrąžinti savo senelio K. G. ir motinos E. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėtą 16,31 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi 1991 m. rugpjūčio 29 d. Remiantis liudytojų parodymais 2005 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudarytas ginčo sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas. 2005 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79401 pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2,73 ha žemės patenkintas, atkuriant nuosavybės teises į 0,3002 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, jog 2006 m. balandžio 14 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštu buvo informuotas, kad ginčo žemė patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, nors ten auga krūmokšniai ir yra nedirbama žemė, be to, anksčiau ši žemė nebuvo priskirta valstybės išperkamai. Pareiškėjo nuomone, ginčo žemės schema parengta skubos tvarka siekiant neleisti pareiškėjui susigrąžinti turėtos žemės. Pareiškėjo teigimu, miško žemės priskyrimas valstybės išperkamai po to, kai jis pateikė prašymą dėl nuosavybės atkūrimo, priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Trakų mieste, pažeidžia nuosavybės teisių tęstinumo principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 17 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje pateikta svarstyti teritorijos, skirtos paplūdimiui prie Akmenos ežero, detalaus plano koncepcija, analogiška valstybinės reikšmės miško plotų schemai. Pareiškėjas teigė, jog pateikė projektą dėl paplūdimio steigimo ir įrengimo, bet į tai negavo jokio atsakymo. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija vilkina nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, nes iki šiol neįvykdė 2005 m. gruodžio 15 d.

Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.7-79401, dėl to pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 protokolo 1 ir 6 straipsnius. Pareiškėjas nurodė, jog dėl atsakovo neveikimo jis patyrė materialinę žalą – negalėjo naudotis žeme ir gauti iš jos pajamų, be to, buvo sudeginta jo sodybos troba, pirtis, kluonas, nužudytas brolis, saugojęs šiuos statinius. Pažymėjo, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, orumo įžeidimo, netenkinant pareiškėjo skundų ir prašymų, jam atlygintina ir neturtinė žala.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo H. S. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. sausio 30 d. kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl nuosavybės teisės natūra į 2,4298 ha žemės pareiškėjui grąžinimo galimybės. Savivaldybės administracija 2006 m. balandžio 14 d. nurodė, kad ginčo žemė priklauso valstybės išperkamai žemei, kadangi patenka į 73 numeriu pažymėtą valstybinės reikšmės miško plotą. Remiantis Trakų rajono savivaldybės Trakų miesto kadastrinės vietovės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (2005 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija), (toliau – ir Schema) ginčo žemė pateko į 73 numeriu pažymėtą valstybinės reikšmės miško plotą. Teismas sprendė, kad savivaldybės administracija atitinkamą išvadą priėmė pagal tuo metu galiojusios Schemos duomenis.

Nustatė, kad nagrinėjant pareiškėjo pareiškimus dėl to, jog minėtas sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės sklypą, buvo atliktas tyrimas ir Valstybinė miškotvarkos tarnyba 2007 m. birželio 18 d. išvadoje pripažino, jog būtina schemą tikslinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 patvirtino patikslintą Trakų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą (toliau – ir Patikslinta schema), pagal kurią nustatyta, kad ginčo žemės sklypas į valstybinės reikšmės mišką nepatenka. Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktu, ėmėsi organizuoti žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą. Pažymėjo, kad grąžintinas natūra žemės sklypas suformuotas ir planas patvirtintas 2012 m. kovo 7 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. P2-188, Nr. P2-189 ir Nr. P2-190. Teismas darė išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės administracija 2006 metais ginčo žemės sklypo formuoti ir atlikti kitų veiksmų, numatytų tuo metu galiojusios redakcijos Tvarkos 106 punkte, negalėjo dėl objektyvių priežasčių.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas siekia, kad jam natūra buvusioje vietoje būtų grąžinta 2,4298 ha žemės. Nustatė, jog, remiantis 2012 m. kovo 7 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintais žemės sklypų planais, pareiškėjui suformuota natūra grąžintinų 2,3192 ha ploto žemės sklypų. Atsakovo teigimu, likusi 0,1106 ha negali būti grąžinta natūra, nes nėra laisva. Nustatė, kad į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 960 patvirtintą rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų planų sąrašą įtraukta Rėkalnio rekreacinė teritorija su paplūdimiu, esanti Trakų mieste. Pažymėjo, kad ši teritorija patenka į pareiškėjo siekiamo susigrąžinti natūra žemės sklypo ribas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 12 punktu, Tvarkos 70 punktu, žemė išperkama valstybės, jei ji yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Nurodė, kad detalusis planas teritorijai, skirtai paplūdimiui prie Akmenos ežero, apima dalį minėtos rekreaciniu požiūriu vertingos teritorijos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2011 m. gegužės 8 d. įsigaliojus minėtam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 496, savivaldybės administracija atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir įgyvendino apskrities viršininko sprendimą, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės natūra į ginčo žemę ta dalimi, kurią žemę natūra grąžinti galima pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Darė išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės administracija, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą, veikė teisės aktų nustatyta tvarka jai suteiktos kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti kokius nors veiksmus.

Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl darė išvadą, kad nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

III. Pareiškėjas H. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad byloje nėra įrodomųjų duomenų, jog Rėkalnio rekreacinė teritorija su paplūdimiu, esanti Trakų mieste, yra ypač vertinga teritorija, todėl tuo remtis, kaip neginčijamu įrodymu, teismas neturėjo teisės. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių pareiškėjas kreipėsi 1991 m. rugpjūčio 29 d., tačiau ligi šiol jam priklausančio žemės sklypo (2,4298 ha) jis neatgavo. Mano, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos sąmoningas ir neteisėtas vilkinimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus dėl žemės grąžinimo yra valdžios institucijų neteisėti veiksmai. Teigia, jog, jeigu laiku būtų grąžintas minimas žemės sklypas, nebūtų tokių pareiškėjui kilusių katastrofiškų pasekmių (priežastinis ryšys) – sunaikinta (sudeginta) sodyba, nužudytas brolis, saugojęs sodybos statinius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo apeliacinio skundo, nes nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, nustatė, kad 2005 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79401-356 pareiškėjui H. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,3002 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,3002 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nurodant, kad nuosavybės teisės į 2,4298 ha žemės pareiškėjui bus atkurtos vėliau. Šis sprendimas buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisės į buvusio savininko K.

G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,73 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atkūrimo (taip nurodyta minėtame sprendime). 2006 m. sausio 9 d. pareiškėjas pateikė Trakų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje į likusią 2,4298 ha žemės dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, nurodydamas buvusio sklypo ribas, rėmėsi 2005 m. rugpjūčio 17 d. sudarytu buvusio savininko K. G. iki nacionalizacijos turėtos 2,73 ha žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu. 2006 m. sausio 30 d.

Trakų rajono žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 105 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas nustatyti, ar 2,4298 ha žemė, kurią susigrąžinti pageidauja pareiškėjas, nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o tokiai esant, suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir kt. 2006 m. balandžio 14 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius raštu Nr. AP3-882 informavo pareiškėją ir Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, kad pagal Trakų miesto kadastrinės vietovės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, buvusio savininko K.

G. turėta žemė Trakų mieste patenka į 73 numeriu pažymėtą valstybinės reikšmės miško plotą, todėl ji priskirta valstybės išperkamai žemei. Pagal bylos duomenis Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496, kuris įsigaliojo 2011 m. gegužės 8 d., Trakų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje buvo patikslintas 73 numeriu pažymėtas valstybinės reikšmės miško plotas ir ginčo žemė nebepateko į valstybinės reikšmės mišką. 2011 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės merą, prašydamas spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 2012 m. sausio 27 d.

Trakų rajono savivaldybės meras raštu Nr. MP3-34 informavo pareiškėją, kad administracija kreipėsi į UAB „Aplinkos inžinerija“ dėl žemės sklypų, skirtų atkurti pareiškėjo nuosavybės teises, kadastrinių matavimų dokumentų parengimo, šie dokumentai pateikti derinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, vėliau jie bus pateikti Nacionalinei žemės tarnybai.

2012 m. kovo 7 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. P2-188 nustatė žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste, ribas, 9 720 kv. m plotą, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, patvirtino sklypo planą. 2012 m. kovo 7 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. P2-189 nustatė žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste, ribas, 13 045 kv. m plotą, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, patvirtino sklypo planą. 2012 m. kovo 7 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. P2-190 nustatė žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste, ribas, 427 kv. m plotą, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, patvirtino sklypo planą. Remiantis šiais Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintais žemės sklypų planais, pareiškėjui suformuota natūra grąžintinų 2,3192 ha ploto žemės sklypų. Pareiškėjui nebuvo suformuotas sklypas (sklypai) dėl 0,1106 ha tuo pagrindu, kad pareiškėjui negali būti grąžinta natūra ši žemės dalis dėl to, kad ji nėra laisva.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumas ir istoriniai visuomeninių santykių pokyčiai lėmė tai, kad, Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumą, savaime jie nėra atkuriami – nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialiai šiam procesui skirtų (ad hoc) viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų yra viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-923/2011, kt.).

Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Tiek 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, tiek ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tikslas ir paskirtis vienodi – jais siekiama atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Šiais įstatymais pirmiausia siekiama apginti to asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko, teises ir interesus, kitų asmenų, numatytų 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių. Jie gali atkurti nuosavybės teisę tik tuo atveju, jeigu turto savininkas miręs.

Savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu. Tai reiškia, aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/1999, kt.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-232/2003, kt.).

Iš nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2005 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79401-356 pareiškėjui H. S. atkurtos nuosavybės teisės į K. G. valdytą nekilnojamąjį turtą bei sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo pareiškėjui natūra į K. G. 2,4298 ha valdytą žemės sklypą, nors K. G. mirė 1932 m. sausio 25 d., t. y. K. G. nebuvo tas asmuo, kuris nuosavybės teise valdė žemę šios žemės nacionalizavimo metu. Administracinėje byloje nebuvo pateikti įrodymai, nustatantys asmenį, kuris nuosavybės teise valdė 2005 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendime Nr. 2.7-79401-356 nurodytą žemę 1940 m. birželio 15 d.

Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad Vilniaus-Trakų apskrities Trakų valsčiaus žemės sklypų sąraše (be datos, surašytas ne anksčiau 1935 metais) įrašytas G. K., (duomenys neskelbtini) vienkiemyje turėjęs 2,5 dešimtines žemės, o (duomenys neskelbtini) vienkiemio žemės sklypų 1938 m. liepos 21 d. sąraše įrašytos: S. E. (pareiškėjo motina), turėjusi 2,40 ha žemės, G. M., turėjusi 1,20 ha (1 t., b. l. 139). Pareiškėjas 1991 m. gruodžio 30 d. prašyme dėl žemės grąžinimo nurodė, kad iki 1939 metų žemės plotas 7 ha priklausė jo motinai E. S. (2 t., b. l. 84).

Pareiškėjui H. S. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 13 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į motinos E. S. nuosavybės teise valdytą 2,40 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140). Iš Trakų rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjas H. S. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis K. G. nuosavybės teise valdė 2,78 ha žemės sklypą, o taip pat kaip kraitį panaudos tikslais skyrė savo dukterims: E. S. – 2,40 ha, R. V. – 3,60 ha ir M.

G. – 1,20 ha žemės sklypus Perkasų ir Bražuolės kaimuose iš savo valdomos, naudojamos ir disponuojamos 16 ha žemės, kuriuos vėliau paveldėjimo teise valdė pareiškėjo motina E. S. iki žemės nacionalizavimo. Pareiškėjas civilinėje byloje buvo nurodęs, kad jo senelis mirė 1932 metais, po jo mirties dalį jo turėtos žemės valdė dukterys E., R., M.. Antrojo pasaulinio karo metu mirė R., M. prieš karą išvažiavo į Lenkiją, kur mirė 1992 metais, o jo motina perėmė seserų M. ir R. dalis paveldėjimo teise (2 t., b. l. 41-43).

Šiuo Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinės bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad K. G. nuosavybės teise valdė 2,73 ha žemės, nutraukta, nurodant, kad nustatytas faktas pareiškėjui nesukels pasekmių tuo pagrindu, jog žemė nacionalizuota buvo ne iš jo. Kitą pareiškėjo reikalavimo dalį Trakų rajono apylinkės teismas atmetė, nes nenustatė, kad pareiškėjo motina E. S. perėmė žemę iš kitų seserų ir įgijo nuosavybės teisę į didesnį žemės sklypą, nei kad pareiškėjui yra atkurtos nuosavybės teisės į E. S. nuosavybės teise valdytą žemę.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateikta šio teismo sprendimo kopija, kurioje nurodyta „neįsiteisėjęs”. Duomenų apie tai, kad šis sprendimas būtų neįsiteisėjęs ar būtų panaikintas, nėra.

Be to, byloje pateikta neįsiteisėjusio Trakų rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 11 d. sprendimo kopija, kurioje nurodyta, kad buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti, kad jo motina E. S. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 16,31 ha žemės, kurią paveldėjo po tėvo (pareiškėjo senelio) K. G., mirusio 1932 metais, mirties. Šiuo sprendimu pareiškėjo reikalavimas nebuvo patenkintas, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjo motina E. S. nuosavybės teise valdė 2,40 ha žemės ir tai patvirtinta dokumentais, jai nuosavybės teisės į žemės sklypą turi būti atkurtos neteismine tvarka (2 t., b. l. 48). Duomenų, kad šis sprendimas neįsiteisėjęs ar būtų panaikintas, nėra. Pažymėtina, kad 2002 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 1256 Trakų rajono žemėtvarkos skyrius yra nurodęs, kad minėtą sprendimą Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos buvo įpareigota pateikti informaciją, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu pareiškėjui H. S. 2005 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79401-356 buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. G., mirusio 1932 m. sausio 25 d., valdytą nekilnojamąjį turtą, sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo pareiškėjui natūra į K. G. 2,4298 ha valdytą žemės sklypą pagal 2005 m. rugpjūčio 17 d. sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą, kuriame nurodyta, kad sklypas iki nacionalizacijos priklausė K. G., kai pagal bylos duomenis žemės nacionalizavimo metu K. G. negalėjo būti šio žemės sklypo savininkas, o po jo mirties liko trys dukterys, o ne viena duktė (pareiškėjo motina E. S.). Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nepateikė ir nenurodė tokios informacijos, kuri leistų daryti išvadą, kad vien pareiškėjui H. S. turėjo būti atkurta nuosavybės teisė į K. G. iki 1932 m. sausio 25 d. valdytą žemę pareiškėjo nurodomoje vietoje, kad pareiškėjo motina paveldėjo visą K. G. nuosavybės teise valdytą žemę, t. y. informacijos, kuri paneigtų pirmiau minėtų teismo sprendimų išvadas. Pažymėtina, kad 1992 m. balandžio 2 d. prašyme grąžinti E. S. priklausiusią 13,25 ha žemę, iš kurių buvo grąžinta 2,40 ha, nurodyta, kad E. S. žemė perėjo pagal testamentą, tačiau tokie dokumentai nėra pateikti.

Kadangi pagal administracinėje byloje pateiktus įrodymus H. S. atkurta nuosavybės teisė į K. G., mirusio 1932 m. sausio 25 d., nuosavybės teise valdytą žemę ir nustatyta, kad nuosavybės teisė H. S. bus atkurta į K. G., mirusio 1932 m. sausio 25 d., nuosavybės teise valdytą žemę, t. y. atkurta ne į 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininko nuosavybės teise valdytą žemę, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri atstovavo valstybės interesams nuosavybės teisių atkūrime, priėmė sprendimą, nesilaikydama įstatymo reikalavimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjant administracinę bylą yra nustatytas teisės pažeidimas, dėl šio pažeidimo pašalinimo Vilniaus apskrities viršininko administracija bei jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nėra atlikusi jokių veiksmų, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 108, 146 straipsnių pagrindu priima atskirąją nutartį, kuria informuoja Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaudama valstybės interesams nuosavybės teisių atkūrime, atliko neteisėtus veiksmus, atkurdama H. S. nuosavybės teises ne į 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininko nuosavybės teise valdytą žemę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 108, 146 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaudama valstybės interesams nuosavybės teisių atkūrime, atliko neteisėtus veiksmus, 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 2.7-79401-356 atkurdama H. S. nuosavybės teises ne į 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininko nuosavybės teise valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė