106fc218-cf4e-4b4b-ab1b-c53a1f4cf08f · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-462/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05642-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.4.1.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eduardo MaÅ¡kevičiaus, Lino Pauliukėno ir Remigijaus PreikÅ¡aičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinės atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-12-19 nuosprendžio, kuriuo L.

M. pripažinta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimÄ , netaikant užstato, perduota S. M. atsakomybei. Nustatytas vienerių metų laidavimo terminas. IÅ¡ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteista 1 700 Eur neturtinės žalos ir 13 227,91 Eur turtinės žalos atlyginimo V. D.. Teismas nustatė: I.

Bylos esmė 1. L. M. buvo kaltinama tuo, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2019-02-04, apie 9 val. 45 min., Gargždų gatvėje, ties Gargždų ir Parko g. sankryža, Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., L. M., vairuodama automobilį „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, t. y. kelio bÅ«klę, esant slidžiai asfaltuotai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamo automobilio, prarado judėjimo stabilumÄ , sudarė kliÅ«tį prieÅ¡inga kryptimi važiavusiam automobiliui „Škoda Superb“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V.

D., ir su juo susidÅ«rė. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Škoda Superb“ vairuotojas V. D., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iais veiksmais L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto („Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“), 127 punkto („<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“) reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-12-19 nuosprendžio dalimi, kuria V. D. priteista 13 227,91 Eur, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendžio dalį pakeisti ir sumažinti V.

D. priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį iki 9 951,91 Eur. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilis „Škoda Superb“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sugadintas taip, kad jo remontas buvo ekonomiÅ¡kai netikslingas (jis laikomas sunaikintu), ir dėl to ginčo nėra. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus (Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 su pakeitimais, 14 punktas), tuo atveju, kai sugadinto turto (Å¡iuo atveju automobilio) remontas ekonomiÅ¡kai netikslingas, apskaičiuojant nuostolį iÅ¡ turto vertės (prieÅ¡ apgadinimÄ ) reikia atimti jo likutinę vertę (po apgadinimo).

Byloje esančioje AB „Lietuvos draudimas“ IÅ¡vadoje apie transporto priemonės likutinę vertę aiÅ¡kiai matyti, kad automobilio „Škoda Superb“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė iki sugadinimo buvo 12 500,00 Eur, o jo likutinė vertė po įvykio sudaro 3 276,00 Eur (Å¡io automobilio liekanos į aukcionÄ pateiktos nebuvo, todėl teisinga laikytina Å¡i apskaičiuota suma). Atsižvelgiant į tai ir remiantis minėtu specialiuoju teisės aktu, nuostolis dėl Å¡io automobilio sunaikinimo sudaro 9 224,00 Eur.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė yra 12 500,00 Eur, ir Å¡iÄ sumÄ , o ne apskaičiuotÄ nuostolį (skirtumÄ tarp pradinės ir likutinės verčių) priteisė iÅ¡ apeliantės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ dėl automobilio „Škoda Superb“ nepasisakė, tačiau akivaizdu, kad byloje esanti apeliantės iÅ¡vada apie transporto priemonės likutinę vertę kaip tik parodo apeliantės pozicijÄ dėl nuostolio, susijusio su automobiliu „Škoda Superb“, dydžio.

Be to, pirmosios instancijos teismas, turėdamas informacijÄ apie automobilio „Škoda Superb“ vertę iki sugadinimo ir likutinę vertę, pats ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) turėjo pritaikyti atitinkamus teisės aktus, nes teisingo ir teisėto nuosprendžio priėmimas yra tiesioginė teismo funkcija.

3. Klaipėdos apygardos teisme 2020-02-14 buvo gautas apeliantės praÅ¡ymas dėl apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje atÅ¡aukimo. Apeliantė prašė palikti apeliacinį skundÄ nenagrinėtÄ ir teismo procesÄ baudžiamojoje byloje nutraukti.

4. Teismo posėdyje prokuroras dėl apeliacinio skundo atÅ¡aukimo neprieÅ¡taravo. AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡ymas atÅ¡aukti apeliacinį skundÄ tenkintinas, apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundÄ atÅ¡aukti. BPK 316 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atÅ¡aukus apeliacinį skundÄ , teismas palieka skundÄ nenagrinėtÄ ir teismo procesÄ nutraukia.

6. Kadangi civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-12-19 nuosprendžio atÅ¡aukė, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 316 straipsnio 5 dalies nuostata, apeliacinį skundÄ palieka nenagrinėtÄ ir teismo procesÄ nutraukia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi,  n u t a r i a : civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-12-19 nuosprendžio palikti nenagrinėtÄ ir teismo procesÄ nutraukti. Teisėjai Eduardas MaÅ¡kevičius Linas Pauliukėnas Remigijus PreikÅ¡aitis