106df22e-ed06-455e-9950-d8fd0765be82 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                    Administracinė byla Nr. I-9127-189/2015                                                    Proceso Nr. 3-61-3-02858-2015-4                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,             dalyvaujant pareiškėjui D.

V.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 1512 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .              PaaiÅ¡kino, kad 2015-05-19 vakare apie 19.00 val. į kamerÄ Nr. 19, kurioje taip pat buvo ir pareiÅ¡kėjas, 24 valandom buvo patalpintas nuteistasis S. K., kuris buvo rÅ«kantis. Nurodė, jog pagal taisykles, asmuo, kuris sulaikomas 24 val. negali bÅ«ti laikomas su asmenimis, kurie kali KTP sÄ lygomis, be to su pareiÅ¡kėju patalpintas asmuo buvo labai susinervinęs ir visÄ naktį rÅ«kė.

Kadangi pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis, todėl kameroje iÅ¡kilo ne vienas konfliktas. Dėl to pareiÅ¡kėjas pasijuto baudžiamas kankinant, patyrė dideles dvasines kančias, visÄ parÄ buvo didelėje nervinėje įtampoje, todėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis turintis teisę į žalos atlyginimÄ .              Teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 6–9) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Patvirtino, kad su pareiÅ¡kėju kameroje Nr. 19, 2015-05-19 buvo patalpintas S. K..

Tačiau S. K. patalpinant į kamerÄ , kurioje jau buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjo buvo atsiklausta, kuris pareigÅ«nams patvirtino, kad neprieÅ¡tarauja, jog su juo bÅ«tų patalpintas rÅ«kantis asmuo. Taip pat pažymėjo, kad tuo laikotarpiu jokių pretenzijų nei raÅ¡tu, nei žodžiu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo gauta, todėl nėra pagrindo teiginiams, kad įstaiga pažeidė pareiÅ¡kėjo teises nebÅ«ti patalpintam su rÅ«kančiais asmenimis.              Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.             Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė dėl to, kad jam 2015-05-19 kalint Vilniaus PN kameroje Nr. 19, su juo laikotarpiui nuo 2015-05-19 19.20 val. iki 2015-05-20 15.55 val. buvo patalpintas nuteistasis S. K., kuris visÄ naktį rÅ«kė, todėl tuo buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė nebÅ«ti patalpintam su rÅ«kančiais asmenimis.

Nustatyta, kad nuteistasis S. K. į baudos (drausmės) izoliatorių buvo patalpintas už Å¡iurkÅ¡taus teisėtvarkos pažeidimo padarymÄ (b. l. 10).             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.              Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, todėl Å¡iuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ).              Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punktas reglamentuoja draudimÄ rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 14 punkte taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.             Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pataisos įstaigų administracijos turi pareigÄ užtikrinti, jog asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais (2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1374/2013, 2013-09-09 nutartis Nr. A-146-1090/2013).

Administracinių teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama ir tai, kad asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia paminėtų teisės aktų nuostatas bei asmenų teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ (2013-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1374/2013). Å iuo klausimu suformuojant teismų praktikÄ buvo iÅ¡skirta, jog laisvės atėmimo institucijos privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdamos užtikrinti nuteistųjų kalinimÄ tinkamomis sÄ lygomis.

Be to, kaip administracinėje byloje Nr. A-822-513/2013 akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, siekiant užtikrinti nerÅ«kančių nuteistųjų teisę bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kančiųjų, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti naujai į laisvės atėmimo vietÄ atvykusių asmenų žalingus įpročius. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis, o nuteistasis S. K. buvo rÅ«kantis. Å ios aplinkybės, be kita ko, patvirtintos ir atsakovės atstovo atsiliepimo argumentais, nes, kaip nurodyta atsiliepime, Vilniaus PN administracijai buvo žinoma, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis, todėl prieÅ¡ įkeliant į kamerÄ Nr. 19 nuteistÄ jį S. K., pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ pareiÅ¡kėjo buvo atsiklaustÄ , ar pareiÅ¡kėjas neprieÅ¡taraujantis, kad į kamerÄ bÅ«tų atkeltas rÅ«kantis asmuo.

Tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiÅ¡kėjas, dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjo nebuvo atsiklausta. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų (raÅ¡ytinių, ar kt.), patvirtinančių pareiÅ¡kėjo sutikimÄ bÅ«ti patalpintam kartu su rÅ«kančiu asmeniu. Taigi iÅ¡ esmės matyti, kad ginčo fakto Vilniaus PN neneigia, o prieÅ¡ingai, paaiÅ¡kino tokios situacijos susidarymo aplinkybes. Kita vertus, Å¡i aplinkybė (atsiklausė, ar neatsiklausė pareiÅ¡kėjo) nėra tiek svarbi, taip pat nėra svarbu ir tai, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ginčo dienÄ nebuvo gauta jokių pretenzijų nei raÅ¡tu, nei žodžiu, nes ginčo aplinkybes įvertinus jau aptartų teisės aktų nuostatų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punktas, Higienos normos HN 76:2010 14 punktas) bei Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos kontekste, darytina iÅ¡vada, kad nerÅ«kančių nuteistųjų teisė bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kančiųjų turi bÅ«ti užtikrinta nuolatos.

Å iuo aspektu teisės aktai jokių iÅ¡imčių nenustato.             Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus, be kita ko patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimÄ kartu su rÅ«kančiu asmeniu, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN administracija laikotarpiu 2015-05-19 19.20 val. iki 2015-05-20 15.55 val. pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam bÅ«tų užtikrinta sÄ lyga bÅ«ti kalinamam sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo dėstomi argumentai yra pagrįsti. Pažymėtina, jog valstybė turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.             IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu pažeidžiant teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam bÅ«tų užtikrinta teisė nebÅ«ti patalpintam su rÅ«kančiais asmenimis yra pagrįstas.

Nors pareiÅ¡kėjas ir nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu, bÅ«tų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrÄ laikÄ buvo patalpintas kameroje, kurioje jam nebuvo užtikrinta teisė kalėti sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų priteisti 1512 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, taip pat įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 19, kurioje jam teko bÅ«ti su rÅ«kančiu asmeniu iÅ¡buvo tik vienÄ parÄ (sÄ lyginai nedidelis laiko tarpas), kas reikÅ¡tų, jog patirti nepatogumai nebÅ«davo ilgalaikiai, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 30 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti D. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataiso namų 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjas                                                                                           Bronius JanuÅ¡ka