1069db7f-a666-469e-ba4c-b5332bbac2a4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-1504-426/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04031-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris atstovauja ir Lietuvos valstybę, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skunde bei patikslintame skunde (b. l. 1–2; 11–12) praÅ¡o:

1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas, Departamentas) 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimÄ Nr. NN-1368;

2) įpareigoti DepartamentÄ perkelti jį iÅ¡ tardymo izoliatoriaus kameros į pataisos namų gyvenamÄ jÄ patalpÄ ;

3) priteisti iÅ¡ Departamento 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kina, kad Lietuvos apeliacinio teismo galutiniu nuosprendžiu 2012 m. lapkričio 27 d. buvo nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. bausmę atliko Vilniaus pataisos namuose (toliau – PN). Kalėjimo departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. NN-1368 buvo perkeltas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus (toliau – NTI) kamerÄ .

Pažymi, kad sÄ lygos Kauno NTI griežtesnės, kadangi nėra laisvalaikio kambario, nesudaromos galimybės laikyti maistÄ , jį pasiruoÅ¡ti, nėra reikiamo kiekio Å¡aldytuvų, viryklės, draudžiama rÅ«kyti. PareiÅ¡kėjo teigimu, kameros su metalinėmis durimis ir grotomis, langai – su dvigubomis grotomis iÅ¡ abiejų pusių, t .y. iÅ¡ vidinės ir iÅ¡orinės pusės, nors pagal paskirtÄ teismo nuosprendį pareiÅ¡kėjas turi gyventi gyvenamajame kambaryje. Atkreipia dėmesį, kad Kauno NTI gali bÅ«ti laikomi asmenys iki 24 metų amžiaus, o jam jau 45 metai.

PareiÅ¡kėjo manymu, jam privalo bÅ«ti užtikrintos teisinę padėtį atitinkančios pataisos namus sÄ lygos. Tvirtina, kad dėl atsakovo veiksmų jam padaryta neturtinė žala, nes pervežimo metu patyrė stresÄ , emocinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl Å¡ių priežasčių tapo irzlus. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė juos patenkinti. Papildomai nurodė, jog Kauno NTI–PN sunkesnės sÄ lygos nei pataisos namuose, josneskatina pasitaisyti. Patalpa, kurioje įrengta virtuvėlė ir laisvalaikio kambarys, yra 14 kv. m. ploto.

Ja naudotis sudėtinga, nes bausmę atlieka apie 50 nuteistųjų, kurie taip pat nori ruoÅ¡ti maistÄ . PareiÅ¡kėjas mano, kad praÅ¡omi priteisti 2 000 Eur žalos atlyginimo kompensuotų praradimus. Departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 21–24) nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. bendru Vilniaus PN, Kauno NTI-PN bei Kalėjimų departamento įstaigų vadovų sutarimu priimtas sprendimas nuteistuosius (buvusius pareigÅ«nus), atliekančius bausmę Vilniaus PN, kur tuo metu buvo ir pareiÅ¡kėjas, tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Kauno NTI-PN.

PareiÅ¡kėjas – buvęs pareigÅ«nas, todėl perkeltas iÅ¡ Vilniaus PN į Kauno NTI-PN. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjui Kauno NTI-PN užtikrinamos pataisos namų sÄ lygos ir jis tolimesnį bausmės atlikimo laikÄ gali tęsti dabartinėje įstaigoje. Teigia, jog neturi duomenų, kad jam taikomos tardymo izoliatoriaus sÄ lygos, nes dėl Å¡ios aplinkybės nesikreipė į Kalėjimų departamentÄ . Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, leidžiančių konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme.

Jis subjektyviai pagrindė ir praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kuo remdamasis apskaičiavo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno NTI-PN su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 3537) nurodo, kad Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. N-242 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamÄ sias vietas“ pareiÅ¡kėjas paskirtas į paprastÄ jÄ grupę, 6 skyrių, 606 kamerÄ , 3 lovÄ .

AiÅ¡kina, kad Kauno NTI-PN 6 skyriuje įrengta priežiÅ«ros postas, kuris nuolat užtikrina apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , psichologo kabinetas (konsultuoja pagal poreikį), socialinio darbuotojo kabinetas (aprÅ«pina įvairiomis priemonėmis), nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas, tualetas personalui, koplyčia, laisvalaikio kambarys, kuriame nuteistieji gali žaisti stalo žaidimus ar skaityti korespondencijÄ , knygas. Pažymi, kad virtuvėlė įrengta Kauno NTI-PN (tardymo izoliatoriaus) 6 aukÅ¡te esančioje patalpoje.

Joje yra kriauklė, Å¡aldytuvas, viryklė, elektrinė kaitlentė, valgomasis stalas, stelažas bei kitos priemonės reikalingos įrankiams ar indams susidėti. Pabrėžia, kad 6 skyriaus koridoriuose pastatyti 4 Å¡aldytuvai, kuriuose nuteistieji gali laikyti savo maistÄ , taip pat yra mikrobangų krosnelė, kurioje galima maistÄ pasiÅ¡ildyti. Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjui suteikta teisė kartÄ per savaitę apsipirkti parduotuvėje, per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį ir vienÄ ilgalaikį pasimatymÄ (Å¡ia teise pasinaudojo tik 1 kartÄ ), gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų, du kartus per savaitę paskambinti telefonu, kasdien pasivaikščioti tris valandas.

AiÅ¡kina, kad Kauno NTI-PN, ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad bÅ«tų užtikrinti įstatymuose numatyti reikalavimai. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos bylos dalykas – Departamento 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. NN-1368, kuriuo nuspręsta perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Vilniaus PN į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių –pataisos namus ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ teisėtumas ir pagrįstumas (b. l. 13). Bendru Vilniaus pataisos namų, Kauno NTI-PN bei Kalėjimų departamento įstaigų vadovų sutarimu, 2019 m. rugsėjo 25 d. priimtas sprendimas nuteistuosius (buvusius pareigÅ«nus), atliekančius bausmę Vilniaus pataisos namuose, tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Kauno NTI-PN.

Remiantis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2003 m. balandžio 4 d. iki 2006 m. vasario 24 d. buvo aktyvus savivaldybės tarybos narys, vėliau iÅ¡rinktas ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku (b. l. 25). Å i aplinkybė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl savo statuso negalėjo atlikti bausmę su kitais nuteistaisiais. Kalėjimų departamento direktorius, turėdamas įstatymų jam suteiktÄ diskrecijos teisę perkelti nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , bei vadovaujantis minėtu įstaigų vadovų sutarimu, pakeitė atitinkamus Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 20 d.

įsakymo Nr. V-148 „Dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečiÄ laisvės atėmimo įstaigÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (suvestinė redakcija Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-11-18 įsakymu Nr. V-363) punktus. Å io įsakymo 1.4. punktu nustatyta nuteistųjų perkėlimo tvarka ir nurodyta, kad į Kauno NTI-PN perkeliami vyrai, kurie buvo arba Å¡iuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.

Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl nuteistojo perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ â€œ Nr. NN-1368, kurį pareiÅ¡kėjui įteikė 2019 m. lapkričio 6 d. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d.

įsakymo Nr. V-275 redakcija), 3.2 papunkčiu, atsižvelgdamas į tai, kad dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam nebus užtikrintos laikymo sÄ lygos, nutarė perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Vilniaus PN į Kauno NTI-PN. Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. N-242 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamÄ sias vietas“ pareiÅ¡kėjas paskirtas į paprastÄ jÄ grupę, 6 skyrių, 606 kamerÄ , 3 lovÄ (b. l. 91–92).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ginčijamas Nutarimas pažeidžia jo teises ir laisves, taip pat teisinį reguliavimÄ . Pagal BVK 65 straipsnį į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ .

BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ arba kitais Å¡iame Kodekse nustatytais atvejais. Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal Å¡io straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius.

Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , taip pat perkėlimo į atvirÄ kolonijÄ ir pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Kalėjimų departamento įsakymu V-321 (toliau – ir ApraÅ¡as), įgyvendina minėtÄ BVK 69 straipsnio 1 dalį ir detalizuoja nuteistųjų perkėlimo tvarkÄ ir sÄ lygas.

ApraÅ¡o 3 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant, leidžiama perkelti nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ . Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. bendru Vilniaus PN, Kauno NTI-PN bei Kalėjimų departamento įstaigų vadovų sutarimu pakeitė atitinkamus Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-148 punktus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-148 „Dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečiÄ laisvės atėmimo įstaigÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (suvestinė redakcija Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-11-18 įsakymu Nr. V- 363) (toliau – ir ApraÅ¡as) 1.4 punkte numatyta nuteistųjų perkėlimo tvarka ir nurodyta, kad į Kauno NTI-PN perkeliami vyrai, kurie buvo arba Å¡iuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.

IÅ¡ teisinio reglamentavimo matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į atitinkamas (iÅ¡imtines) aplinkybes, nuteistÄ jį perkelti tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯ kitus pataisos namus. BVK 69 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad įvykus atitinkamoms aplinkybėms, bÅ«tent Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė parinkti kitus pataisos namus. Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi bÅ«ti motyvuotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad BVK 69 straipsnyje įtvirtintos bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklės iÅ¡imties taikymas yra galimas, bet turi bÅ«ti motyvuotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).

Minėtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos. Nagrinėjamu atveju Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į Kauno NTI-PN, buvo priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu, pagrįstas ApraÅ¡o 3.2 papunkčiu. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas Nutarimas, yra neteisėtas ir negaliojantis. PareiÅ¡kėjo argumentai, kuriais jis grindžia Nutarimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ (t. y. kad perkėlimas pažeidžia jo teises ir laisves) yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nekonkretizuoti, nesudarantys pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčijamas teisės aktas yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija skundo argumentus ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje laiko iÅ¡imtinai jo pasirinkta gynybine pozicija. Kaip minėta, ApraÅ¡o 12 punkte numatyta Kalėjimų departamento iniciatyvos teisė perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ esant motyvuotam nutarimui dėl perkėlimo. Konkrečiai pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, jog Kauno NTI-PN sÄ lygos griežtesnės, kadangi nėra laisvalaikio kambario, nesudaromos galimybės laikyti maistÄ , jį pasiruoÅ¡ti, nėra reikiamo kiekio Å¡aldytuvų, viryklės, draudžiama rÅ«kyti.

Byloje pateikti duomenys, kad pareiÅ¡kėjas, vos tik buvo perkeltas į Kauno NTI-PN, kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais dėl Å¡ių, jo manymu, nepatogumų (b. l. 99–100, 104, 106–107). Pataisos įstaigos administracija į jo skundus atsakė laiku ir iÅ¡samiai (b. l. 96–98, 102–103, 105). Kauno NTI-PN pateikė įrodymus, jog Å¡ioje pataisos įstaigoje galima lankyti koplyčiÄ pagal Sielovados užimtumo grafikÄ (b. l. 93,101), pagal Muzikos užsiėmimo grafikÄ Socialinių įgÅ«džių centre galima lankyti muzikos pamokas ir savarankiÅ¡kai joms ruoÅ¡tis (b. l. 108).

Po darbo 6-ojo skyriaus, į kurį buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė pasinaudoti duÅ¡u (b. l. 34). Pirmadieniais – penktadieniais Å¡io bÅ«rio nuteistieji pagal nustatytÄ grafikÄ turėjo galimybę naudotis džiovyklos patalpomis, o pirmadieniais ir trečiadieniais po dvi valandas leisti laikÄ stalo žaidimų kambaryje (b. l. 38). Å ios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nurodytoje kalinimo įstaigoje bausmes atliekantiems nuteistiesiems buvo sudarytos sÄ lygos socializuotis, turiningai leisti laisvalaikį, laikytis higienos reikalavimų.

Taigi, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jis buvo perkeltas ir kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei pataisos namuose, laikytini nepagrįstais. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos) yra skirti vieÅ¡ojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui. Ar konkretus administracinis aktas atitinka Å¡iuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi Kalėjimų departamento ginčijamo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. NN-1368 turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad pastarasis atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes jame pateiktas teisinis ir faktinis Nutarimo priėmimo pagrindas bei motyvai. Teisėjų kolegija byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų pagrindu daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Vilniaus PN į Kauno NTI-PN tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas teisėtai, o tolesnis bausmės atlikimas Kauno NTI-PN užtikrinamas tokiomis pat pataisos namų sÄ lygomis, kaip ir Vilniaus PN ir neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams.

Ginčijamame nutarime nurodyta perkėlimo priežastis – „dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam nebus užtikrintos laikymo sÄ lygos, numatytos Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje“. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tai svarbi priežastis, dėl kurios pareiÅ¡kėjui neliko galimybės bausmę toliau atlikti tuose pačiuose pataisos namuose. Reziumuodama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Kalėjimų departamento Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo jį naikinti.

Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos, jo aiÅ¡kinimu, kilusios dėl perkėlimo iÅ¡ Vilniaus PN į Kauno NTI-PN, nurodytina, jog pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas tvirtina patyręs stresÄ pervežimo į kitÄ pataisos įstaigÄ metu, todėl tapo irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės. Pateikti trečiojo suinteresuotojo asmens dokumentai (b. l. 71–77) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo telefoninius pokalbius, rašė laiÅ¡kus (b. l. 78–79). Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad bendravimo galimybės buvo ribotos. Trečiasis suinteresuotasis asmuo akcentavo, kad pareiÅ¡kėjui suteikta teisė per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį ir vienÄ ilgalaikį pasimatymÄ , tačiau Å¡ia teise jis pasinaudojo tik 1 kartÄ .

Tai įrodo, kad jis pats pilnai nepasinaudojo jam suteiktomis galimybėmis. Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinęs pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ , raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , pripažinęs, kad ginčijamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų nepasisako. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Rūta Miliuvienė Iveta Pelienė Rasos Ragulskytė-Markovienės