2021-06-16 Nr. AB-13132-3-62-3-01354-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-06-16 Nr. AB-13132-3-62-3-01354-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja L. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1064 (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas), įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir skirti pareiškėjai kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1460-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01354-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja L. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1064 (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas), įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir skirti pareiškėjai kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. 2018 m. lapkričio 30 d. ji kreipėsi į Administraciją su prašymu gauti kompensaciją už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Administracijos Socialinės paramos skyrius 2019 m. sausio 17 d. pranešimu Nr. 443 ją informavo, kad jos prašymas netenkintas, nes ji neatitiko Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 6 dalies (laiku nepateikti reikalingi dokumentai) reikalavimų.
2.2. Pareiškėjos nuomone, jai nebuvo paskirta kompensacija tik dėl to, kad ji sudarė santuoką su R. P. Tačiau pareiškėja ir jos sutuoktinis savo turtines teises yra sureguliavę 2017 m. kovo 22 d. vedybų (povedybine) sutartimi, kurioje yra numatyta, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi savo atskirus namus ir juose gyvena, kartu bendrai praleisdami labai mažai laiko. Nuo 1990 m. liepos 11 d. ir iki šiol pareiškėjos sutuoktinis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone. Savo gyvenamosios vietos nebuvo pakeitęs ir neketina to daryti ateityje. Tai reiškia, kad atsakovas neteisingai įvertino faktinę situaciją ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Pareiškėja, deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti. Prašyme nurodė, kad pageidauja gauti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius. Tačiau pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jos pajamas: automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsigijimo sutarčių, automobilio (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 13, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, pardavimo sutarčių. Pareiškėjai išduotame informaciniame lapelyje nustatytas terminas iki 2018 m. gruodžio 31 d. šiems dokumentams pateikti, tačiau iki termino pabaigos pareiškėja trūkstamų dokumentų nepateikė. Atsakovas Sprendime, vadovaudamasis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi (laiku nepateikti reikalingi dokumentai), konstatavo, jog pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius.
4.2. Atsakovas negalėjo įvertinti pareiškėjos ir jos šeimos (arba bendrai gyvenančių asmenų) pajamų, nes ji iki nustatyto termino pabaigos nepateikė trūkstamų dokumentų – pirkimo–pardavimo sutarčių (kopijų).
4.3. Administracija piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams teikia vadovaudamasi Įstatymu ir Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. T-14, (toliau – ir Paramos teikimo aprašas), taip pat ginčo laikotarpiu galiojusiu Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti, ir palūkanų apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T-507, (toliau – ir Kompensacijų teikimo aprašas).
4.4. Paramos teikimo aprašo 14 punkte numatyta, kad kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, prie prašymo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, būtina pateikti šiame punkte nurodytus dokumentus, tarp jų – ir dokumentą (pirkimo–pardavimo, mainų ar dovanojimo sutartis), patvirtinantį turto įsigijimą ar perleidimą. Aplinkybė, kad per paskutinius tris mėnesius nuo prašymo skirti kompensaciją pateikimo dienos pareiškėjos šeimos turtinė padėtis galėjo pasikeisti, buvo nustatyta patikrinus jos šeimos duomenis valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinėse sistemose. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2018 m. lapkričio 30 d. užklausos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinio vardu 2018 m. rugsėjo 7 d. įregistruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. lapkričio 3 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. spalio 12 d. išregistruotas „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2018 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažymos socialinei paramai gauti matyti, kad 2018 m. spalio 25 d. turto pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjos sutuoktinis perleido žemės sklypą kitų asmenų nuosavybėn.
4.5. Įstatymo 2 straipsnis nenumato sąlygos tam, kad asmenys būtų laikomi „bendrai gyvenančiais“ šio Įstatymo prasme, jog jie faktiškai gyventų kartu ar turėtų bendro turto; pakanka, jog jie būtų sutuoktiniai arba vestų bendrą ūkį, jei nėra sudarę santuokos.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1064, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., pagrįstumo ir teisėtumo.
7. Teismas nurodė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėja 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovui pateikė prašymą-paraišką (reg. Nr. E0996109532) piniginei socialinei paramai gauti. Prašyme nurodė, kad pageidauja gauti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius. Tačiau kartu su prašymu pareiškėja nepateikė dalies dokumentų, pagrindžiančių jos pajamas: automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo sutarčių, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ bei žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 13, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, pardavimo sutarčių. Informaciniame lapelyje pareiškėjai buvo nurodyti šie teisei į socialinę paramą atsirasti reikalingi trūkstami dokumentai ir nustatytas terminas trūkstamiems dokumentams pateikti – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Iki nustatyto termino pabaigos pareiškėja minėtų dokumentų nepateikė, todėl atsakovas ginčijamu sprendimu nustatė, kad ji neturi teisės į būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius, t. y. jos prašymo dėl šios kompensacijos skyrimo netenkino. Atsakovas informavo apie tai pareiškėją 2019 m. sausio 17 d. pranešimu Nr. 443.
8. Teismas pažymėjo, kad piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Kauno miesto savivaldybės administracija piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams teikia vadovaudamasi taip pat Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. T-14, ir ginčo metu galiojusiu Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti, ir palūkanų apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T-507, (nauja redakcija galioja nuo 2019 m. rugsėjo 10 d.).
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos šeimos turtinė padėtis buvo nustatyta patikrinus jos šeimos duomenis valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinėse sistemose – iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2018 m. lapkričio 30 d. užklausos Nr. 1302848 matyti, kad pareiškėjos sutuoktinio R. P. vardu 2018 m. rugsėjo 7 d. įregistruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. lapkričio 3 d. – „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. spalio 12 d. išregistruotas „(duomenys neskelbtini)“. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2018 m. lapkričio 30 d. pažymos socialinei paramai gauti matyti, kad 2018 m. spalio 25 d. turto pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8920 pareiškėjos sutuoktinis perleido žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kitų asmenų nuosavybėn.
10. Teismas nurodė, jog Įstatymas nenumato sąlygos tam, kad asmenys būtų laikomi „bendrai gyvenančiais“ šio Įstatymo prasme, jog jie faktiškai gyventų kartu ar turėtų bendro turto. Pakanka, kad jie būtų sutuoktiniai arba vestų bendrą ūkį, jei nėra sudarę santuokos. Todėl šioje ginčo situacijoje nėra svarbūs pareiškėjos skundo motyvai, kad ji tik viena yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, o jos sutuoktinio deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, taip pat, kad jie 2017 m. kovo 22 d. yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, kuria, be kita ko, nustatytas sutuoktinių nekilnojamojo turto visiško atskirumo režimas. Teismas pažymėjo, kad šios sutarties sąlygos negali pakeisti ar leisti kitaip aiškinti Įstatymo nuostatų.
11. Teismas apibendrino, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti minėtą Sprendimą yra atmetamas. Atmetus prieš tai paminėtą skundo reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjos skundo reikalavimus.
III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
13. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad laiku pateikė atsakovui visus reikalingus duomenis, o savo sutuoktinio duomenų apie automobilius ir nekilnojamąjį turtą ji neturi, nes šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, kaip yra nustatyta jų sudarytoje povedybinėje sutartyje ir apie tai pažymėta teismo sprendime. Šilumos ir vandens tiekimo sąskaitose nurodytas vienas asmuo – pareiškėja, o jos sutuoktinis savo būstą šildo malkomis ir naudoja šulinio vandenį. Ši santuoka jiems yra antroji, sudaryta siekiant išvengti vienatvės, kad galėtų pabendrauti senyvame amžiuje ((duomenys neskelbtini) m.), nes artimieji yra emigravę.
14. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1064, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir skirti pareiškėjai kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, sprendime konstatavęs, kad atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas nenumato sąlygos, kad tam, jog asmenys būtų laikomi „bendrai gyvenančiais“ šio Įstatymo prasme, jie turi faktiškai gyventi kartu ar turėti bendro turto. Teismo nuomone, pakanka, kad jie būtų sutuoktiniai arba vestų bendrą ūkį, jei nėra sudarę santuokos. Todėl šioje ginčo situacijoje nėra svarbūs pareiškėjos skundo motyvai, kad pareiškėja tik viena yra deklaravusi gyvenamąją vietą Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinio R. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) rajone, taip pat, kad L. D. ir R. P. 2017 m. kovo 22 d. yra sudarę Vedybų (Povedybinę) sutartį, kuria, be kita ko, nustatytas sutuoktinių nekilnojamojo turto visiško atskirumo režimas.
17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, jog savo duomenis ji visus ir laiku pristatė Socialinės paramos skyriui, o sutuoktinio duomenų negali gauti, nes tai jo asmeninė nuosavybė, apibrėžta povedybine sutartimi. Šilumos tinklų ir vandentiekio sąskaitose nurodytas tik vienas asmuo – L. D.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. sprendime nurodė, kad įvertinęs gyventojo prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateiktą ir iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų gautą informaciją, nustatė, jog teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą: Kaunas, (duomenys neskelbtini), L. D. neturi. Prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nepatenkintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi (laiku nepateikti reikalingi dokumentai).
20. Piniginės socialinės paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (t. y. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) (toliau – vienkartinė išmoka) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis). Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.
21. Pareiškėja prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė 2018 m. lapkričio 30 d., sutuoktiniu nurodytas R. P., kurio gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Savivaldybės administracijos darbuotoja šiame dokumente įrašė, kad nepateikti dokumentai: mašinų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo sutarčių kopijos, mašinos (duomenys neskelbtini) pardavimo sutarties kopija, žemės pardavimo sutarties kopija. Apie minėtų dokumentų nepateikimą pareiškėjai buvo įteiktas ir informacinis lapelis bei nurodyta dokumentus pateikti iki gruodžio 31 d.
22. Pareiškėja atsakovo prašytų dokumentų nepateikė, skunde teismui tokį savo neveikimą motyvavo tuo, kad išvardinti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai pagal sudarytą Vedybų (Povedybinę) sutartį priklauso jos sutuoktiniui R. P. asmeninės nuosavybės teise.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal Piniginės socialinės paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį bendrai gyvenančiais asmenimis, be kita ko, yra įvardinti sutuoktiniai, nepriklausomai nuo jų sudarytos sutarties asmeninės nuosavybės klausimais.
24. Ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimas 2019 m. sausio 17 d. priimtas tik dėl to, kad pareiškėjai neįvykdžius Įstatyme nustatytos pareigos pateikti visus reikalingus duomenis – visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų teisę gauti piniginę socialinę paramą, atsakovas neturėjo galimybės įgyvendinti Įstatyme numatytos pareigos tinkamai įvertinti bendrai gyvenančių asmenų turtą ir pajamas bei nustatyti, ar bendrai gyvenantys asmenys turi teisę į socialinę paramą.
25. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos. Pareiškėja, pateikdama 2018 m. lapkričio 30 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti pasirinko būstą, kuriame ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą, tačiau neįvykdė pareigos pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui visus reikalingus dokumentus, todėl atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
26. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos L. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė