Legislator Case Law & Legislation
1066f2cd-277f-4e39-8ed5-46e24e1f7900 AI generated

1066f2cd-277f-4e39-8ed5-46e24e1f7900 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 1066f2cd-277f-4e39-8ed5-46e24e1f7900
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kad patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012). Nors Butų kodekse ir Butų privatizavimo įstatyme nebuvo atskirų normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo us 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).

Legislator headnote

AI generated

1066f2cd-277f-4e39-8ed5-46e24e1f7900 · Å iaulių apygardos teismas: Taip pat nurodė, kad nors kitų analogiÅ¡kų butų savininkų susitarimai neturi teisinės galios sprendžiant šį ginÄÄ , jų visų rezultatas (vienodas balkonų pasidalinimas ties viduriu butų sienos, tuo pripažįstant durų į balkonÄ neturėjusių savininkų teisę naudotis balkonu) patvirtina tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ .Teismas konstatavo, kad abiejų butų savininkai privatizavimo metu yra įgiję nuosavybės teisę į ginčo balkonÄ , dėl ko ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį balkono yra pagrįstas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-158-883/2017 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01012-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1; 2.3.2.9.1; 2.9.1.9; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų F.

V. ir A. V. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. D. ieÅ¡kinį atsakovams F. V., A. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis Å«kis“, trečiajam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių į nekilnojamojo daikto priklausinį pripažinimo, pažeistų teisių atstatymo ir leidimo be atsakovų sutikimo atlikti durų ir pertvaros įrengimo darbus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmėIeÅ¡kovė L. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe 2,56 m ilgio balkonÄ , esantį daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ties butų Nr. 49 ir Nr. 50 iÅ¡orinių sienų sankirta iki ieÅ¡kovės buto kambario (duomenys neskelbtini) iÅ¡orinės sienos pabaigos, įgytÄ pagal (duomenys neskelbtini) butų privatizavimo nuostatas; pripažinti, kad UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ pažeidė ieÅ¡kovės, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nario, teises į pirminio daugiabučio namo projekto realizavimÄ dalyje dėl buto Nr. 50 durų įdėjimo išėjimui į balkonÄ analogiÅ¡kai, kaip numatyta 1-4 aukÅ¡to butų savininkams pagal vykdytÄ renovacijos (modernizavimo) projektÄ ; leisti ieÅ¡kovei be atsakovų A. ir F.

V. sutikimo savo lėšomis įrengti ginčo balkone pertvarÄ ties daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų Nr. 49 ir Nr. 50 iÅ¡orinių sienų sankirta bei įdėti duris išėjimui iÅ¡ jos buto Nr. 50 į balkonÄ analogiÅ¡kai, kaip suprojektuota galiojusiame Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) (duomenys neskelbtini) projekte 1-4 aukÅ¡to gyventojams. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alims priklauso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butai Nr. 49 ir Nr. 50, kurie buvo iÅ¡ vieno keturių kambarių buto perdaryti į du butus, todėl į Å¡iuos butus yra atskiri įėjimai iÅ¡ laiptinės, o durys į balkonÄ yra tik viename bute.

Privatizuojant 49 ir 50 butus, ginčo balkono plotas į bendrÄ jį butų plotÄ Ä¯skaičiuotas nebuvo, ginčo balkonas nebuvo privatizuotas kaip dviejų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Buto inventorizacinėje byloje nurodoma, kad butas Nr. 49 turi buto priklausinį- balkonÄ (lodžijÄ ) tokį, koks yra pažymėtas inventorizacinėje byloje – iki butų iÅ¡orinių sienų sankirtos, ir 49 buto savininkams nepriklauso ieÅ¡kovės butui priklausanti balkono dalis. Abiejų butų balkonai, kaip priklausiniai, buvo butų savininkų asmeninė nuosavybė, tiksliai identifikuojama pagal butų inventorizacinių bylų duomenis. 2015 m. susirinkime bendrijos nariai pritarė namo modernizavimo projektui, pagal kurį visų 5-ių aukÅ¡tų iki tol buvę bendri balkonai turėjo bÅ«ti atskirti ir padalinti butų savininkams.

IeÅ¡kovė daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo metu buvo įteikusi UAB „Kelmės butų Å«kis“ praÅ¡ymÄ Ä¯dėti duris išėjimui į balkonÄ , tačiau negavus atsakovų sutikimo, namo renovacijos projektas buvo pakeistas ir ieÅ¡kovei atimta teisė, kaip bendrijos narei, naudojantis bendru renovacijos projektu įsirengti įėjimÄ Ä¯ balkonÄ . IeÅ¡kovės įsitikinimu, UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ be teisinio pagrindo nurodė projektuotojui atlikti projekto korekcijÄ ir pažeidė bendrijos narių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Atlikus namo modernizavimo projekto korekcijÄ , neliko tarp balkonų numatytos pertvaros ir po namo renovacijos ginčo balkonas tapo tik atsakovų F. ir A. V. nuosavybe, ieÅ¡kovės buto virtuvė netenka natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, vėdinimo, langas gali bÅ«ti visiÅ¡kai uždengiamas įstiklintame ir tik atsakovų naudojamame balkone padėtais daiktais ir pan., t.y. virtuvė su langu į grynÄ orÄ tampa sandėliuku be natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Atsakovai F. ir A. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad ginčo balkonu jau 27 metai naudojasi tik atsakovų Å¡eima, balkonas 1995 metais suremontuotas, įstiklintas. 2015 metais atsakovų užsakymu yra atlikta buto inventorizacija ir balkonas yra pažymėtas kaip priklausantis atsakovų butui, tačiau kilus ginčams su ieÅ¡kove Registrų centras atsisakė įregistruoti Å¡iuos duomenis.

Nuorodo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nuosavybės teisių į balkonÄ suformuluotas netinkamai, nepateikti įrodymai, kad balkono ilgis iki sienos vidurio yra 2,56 m, be to, reikalavimui dėl nuosavybės teisių į dalį balkono pripažinimui turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis ir vien tuo pagrindu reikalavimas atmestinas. Atsakovas UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ nurodė, kad yra daugiabučio namo modernizavimo vykdymo pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti įstatymÄ administratorius.

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai (duomenys neskelbtini) susirinkime nusprendė atlikti namo modernizavimÄ ir patvirtino investicijų plano I variantÄ , o projekto administravimÄ pavedė UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ ir sudarė pavedimo sutartį. Dalies gyventojų praÅ¡ymu į projektavimo užduotį buvo įtraukta, o projektuotojas UAB „Medstatyba“ suprojektavo papildomus darbus - durų į balkonÄ iÅ¡kirtimÄ , balkono padalinimÄ Ä¯ dvi dalis bei sienos balkone pastatymÄ visiems aukÅ¡tams nuo 1-o iki 5-o.

Bylos Å¡alims dėl tokių darbų nesutarus, UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ projektuotojui pateikė užduotį pataisyti projektavimo darbus, paliekant balkone esamÄ padėtį. Projektas buvo pakeistas, darbai atlikti ir priduoti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovui UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ yra netiklsus, nesukeliantis teisinių pasekmių ir todėl negali bÅ«ti tenkinamas. Trečiasis asmuo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino ieÅ¡kovei L. D. nuosavybės teisę į balkonÄ , esantį (duomenys neskelbtini) nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos (duomenys neskelbtini) iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 49 patalpos (duomenys neskelbtini) vidurio; leido ieÅ¡kovei L. D. be atsakovų A. ir F. V. sutikimo savo lėšomis įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto 50 balkone pertvarÄ ties sienos tarp buto Nr. 50 patalpos (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 49 patalpos (duomenys neskelbtini)viduriu ir įdėti duris išėjimui iÅ¡ buto Nr. 50 į balkonÄ pagal UAB „Medstatyba“ 2014 m. parengtÄ Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektÄ su 2015-06-30 patvirtintais pakeitimais, tačiau analogiÅ¡kai, kaip 1-4 aukÅ¡tų gyventojams; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovų A.

V. ir F. V. po 313,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. D., priteisė iš ieškovės L. D. 1031 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Kelmės vietinis ūkis“; priteisė iš ieškovės L. D. 5,06 Eur ir iš atsakovų A. V. ir F. V. lygiomis dalimis po penkis 5,07 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas, remdamasis byloje surinkta medžiaga, nustatė, kad pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kuriam butui (ar abiems butams) priklausė ginčo balkonas privatizavimo metu.

Kadangi butų įkainojimo aktuose nurodyta, kad skirtinga nuolaida taikoma pagal privatizavimo taisyklių 7 punktÄ , tačiau minėtas punktas nedetalizuotas, teismas sprendė, kad negalima paneigti ieÅ¡kovės argumento, jog skirtinga nuolaida galėjo bÅ«ti taikoma ne dėl balkono nebuvimo jos bute, o dėl pereinamo kambario. Teismo vertinimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina techninės apskaitos bylų brėžiniai, kuriuose balkonas pažymėtas prie abiejų butų, nors be tikslios ribos. Atsižvelgęs į tai, kad iÅ¡ buto Nr. 50 į balkonÄ nėra durų, tačiau yra langas, per kurį galima naudotis dalimi balkono arba kurį galima perdaryti į duris, vadovaudamasis teismų praktika ir Å¡ioje byloje priimta Å iaulių apygardos teismo 2016-05-17 nutartimi, teismas konstatavo, kad balkonas po buto Nr. 50 virtuvės langu yra konstrukciÅ¡kai susijęs su Å¡iuo butu ir Å¡io buto savininkas turi teisę bei galimybę juo naudotis.

Teismas pažymėjo, kad nei vieno buto savininkai neturi nuosavybės teises į balkonÄ patvirtinančių dokumentų. Tai, kad į balkonÄ iki Å¡iol yra durys tik iÅ¡ buto Nr. 49 ir jo savininkai juo naudojosi, teismo vertinimu, neduoda pagrindo pripažinti juos balkono savininkais, nes faktinis naudojimas („užvaldymas“) nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.37str. ir 4.47str.). Vertindamas šį iÅ¡ anksto nulemtÄ (statant namÄ perdarant vienÄ keturių kambarių butÄ Ä¯ du butus, neiÅ¡sprendus balkono konstrukcijos pakeitimo bei privatizuojant butus neįraÅ¡ius duomenų apie balkono priklausomybę) Å¡alių konfliktÄ , teismas vertino Å¡alių interesus prioriteto atžvilgiu, ir sprendė, kad atsakovams netekus galimybės naudotis dalimi balkono, jų teisės subjektyviai bus suvaržytos, tačiau visÄ balkonÄ palikus atsakovų nuosavybėje, ieÅ¡kovės buto virtuvė - gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) – galėtų tapti pagalbine patalpa be natÅ«ralaus apÅ¡vietimo ir vėdinimo, t.y. neatitinkančia jos tiesioginės paskirties, ir tokiu atveju ieÅ¡kovės interesai bÅ«tų pažeisti žymiai labiau.

Taip pat nurodė, kad nors kitų analogiÅ¡kų butų savininkų susitarimai neturi teisinės galios sprendžiant šį ginÄÄ , jų visų rezultatas (vienodas balkonų pasidalinimas ties viduriu butų sienos, tuo pripažįstant durų į balkonÄ neturėjusių savininkų teisę naudotis balkonu) patvirtina tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ .Teismas konstatavo, kad abiejų butų savininkai privatizavimo metu yra įgiję nuosavybės teisę į ginčo balkonÄ , dėl ko ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį balkono yra pagrįstas.

Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, nurodė, kad Å¡ioje situacijoje negalima remtis LAT 2015-07-03 nutartimi Nr. 3K-3-425-686/2015, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi, taip pat nurodė, atsakovų F. ir A. V. reikalavimu ieÅ¡kinio senatis galėtų bÅ«ti taikoma tik jei balkonÄ bÅ«tų privatizavę buto Nr. 49 savininkai, o to nebuvo padaryta. Teismas nesivadovavo pagal atsakovų A. ir F. V. užsakymÄ 2015 metais sudarytu nauju buto Nr. 49 planu, kuriame balkonas pažymėtas kaip priklausantis butui, nes naujo plano duomenys nekilnojamo turto registre nėra įregistruoti ir todėl neturi juridinės galios.

Atsižvelgęs į tai, kad ginčo balkonu faktiÅ¡kai naudojasis atsakovai ir ieÅ¡kovės galimybės padaryti tiklsų balkono brėžinį yra apsunkintos, teismas sprendė, kad yra galima netikslinant reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į balkonÄ nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos (duomenys neskelbtini) iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos 50-4 ir buto Nr. 49 patalpos (duomenys neskelbtini) vidurio, ieÅ¡kovei paskiriant mažesniÄ jÄ balkono dalį. Teismas sprendė, kad Å¡alims nesusitarus dėl su balkonais susijusių pakeitimų: papildomų durų ir atitvarų įrengimo, apmokėjimo ir t.t., projektÄ administruojantis UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ pagrįstai pakeitė užduotį dėl 5-o aukÅ¡to balkono projekto ir darbus įvykdė pagal iki tol buvusiÄ faktinę padėtį.

Atkreipė dėmesį, kad prieÅ¡ingu atveju, nesant savininkų sutarimo atlikus faktinį balkono padalinimÄ , UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ bÅ«tų prisiėmęs nei pagal bendrovės funkcijas, nei pagal pavedimo sutartį, nei pagal įstatymus nepriklausančiÄ funkcijÄ spręsti butų savininkų ginčus dėl nuosavybės teisių, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsakovės UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ atžvilgiu pripažino nepagrįstu ir atmetė. Teismas, pripažinęs, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso balkono dalis iki jos ir buto Nr. 49 sienos vidurio, sprendė, kad ir ieÅ¡kovės reikalavimas leisti be atsakovų sutikimo savo lėšomis įrengti balkone pertvarÄ bei įdėti duris išėjimui iÅ¡ buto į balkonÄ yra pagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad bÅ«tent pirminiam projektui, kuriame tokie darbai buvo numatyti, leidimas buvo gautas, visuose kituose namo aukÅ¡tuose analogiÅ¡ki darbai buvo atlikti ir priėmimo aktu pripažinti teisėtais ir nors renovacijos darbai yra užbaigti, atlikti balkono atidalinimo darbus analogiÅ¡kai, kaip suprojektuota galiojusiame namo modernizavimo projekte, yra visos galimybės, todėl šį reikalavimÄ taip pat tenkino, nustatydamas, kad ieÅ¡kovei leidžiama be atsakovų A. ir F. V. sutikimo savo lėšomis įrengti jos buto balkone pertvarÄ ties sienos tarp buto Nr. 50 patalpos (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 49 patalpos (duomenys neskelbtini) viduriu bei įdėti duris išėjimui iÅ¡ buto į balkonÄ pagal UAB „Medstatyba“ 2014 m. parengtÄ Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) modernizavimo projektÄ su 2015-06-30 patvirtintais pakeitimais, tačiau analogiÅ¡kai, kaip 1-4 aukÅ¡tų gyventojams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtsakovai F. V. ir A. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ apeliaciniu skundu apskųstoje dalyje ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atsakovams F. V. ir A. V. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: .Teismas, konstatuodamas ginčo balkono konstrukcinį sÄ sajumÄ su Å¡alių butais, visiÅ¡kai neteisingai vertina abiejų butų savininkų galimybes naudotis ginčo balkonu, nes langas nėra skirtas išėjimui.

Teismo teiginys, kad langÄ galima perdaryti į duris, ne patvirtina ieÅ¡kovės galimybe naudotis ginčo balkonu, o kaip tik tokiÄ galimybę paneigia. Durys, skirtos iÅ¡eiti įbalkonÄ , yra tik iÅ¡ 49 buto, todėl ginčo balkonas yra 49 buto priklausinys, ir asmuo, privatizavęs butÄ Ä¯gijo nuosavybėn ir ginčo balkonÄ . . Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ieÅ¡kovė įgijo 38,54 kv. m. ploto butÄ su 3,94 kv. m. rÅ«siu ir jokio balkono ieÅ¡kovė Å¡ia sutartimi neįsigijo.

Ä®sigydama butÄ , ieÅ¡kovė sutiko su tokiu buto iÅ¡planavimu. Atsakovai tvarkė ir iÅ¡laikė balkonÄ , 2015 metais už balkono renovacijÄ sumokėjo sumÄ , paskaičiuotÄ už viso balkono plotÄ . . Teismas be pagrindo konstatavo, kad abiejų butų savininkai privatizavimo metu yra įgiję nuosavybės teisę į ginčo balkonÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti nuosavybės teisę į dalį balkono laikė pagrįstu. Taip pat be pagrindo teismas rėmėsi Å¡alių interesų principu ir, nenustatęs faktų, hipotetiÅ¡kai įvertinęs situacijÄ , sprendė, kad be natÅ«ralaus apÅ¡vietimo ir vėdinimo ieÅ¡kovės buto virtuvė galėtų tapti pagalbine patalpa, nors tokia situacija egzistuoja jau keletÄ deÅ¡imtmečių. .

Teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes papildė ir patikslino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės į balkonÄ pripažinimo. Teismas pripažino ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 2,56 metrų ilgio balkonÄ , nors balkono ilgis yra 5,93 m, plotis 0,89 m, plotas 5,28 kv. m. Teismo nurodytos balkono ribos (duomenys neskelbtini) yra neaiÅ¡kios. Jei ieÅ¡kovė norėjo, kad ginčo balkonas bÅ«tų pripažintas bendrÄ ja daline nuosvybe ir bÅ«tų atidalinta jai priklausanti dalis, ieÅ¡kovė privalėjo tai aiÅ¡kiai apibrėžti savo reikalavime ir pateikti atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektÄ . .

Teismas atsisakė apklausti 1992 m. abiejų butų privatizavimo komisijos aktus patvirtinusį asmenį ir 49 buto kadastrinius matavimus atlikusį matininkÄ , galinčius paaiÅ¡kinti ir patvirtinti ar paneigti esmines faktines bylos aplinkybes, tuo užkirsdamas keliÄ visapusiÅ¡kam ir objektyviam bylos iÅ¡tyrimui. . Byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu turėjo bÅ«ti įtrauktas VÄ® „Registrų centras“, kurio teises ir pareigas tiesiogiai liečia priimtas teismo sprendimas. Teismas nurodė, kad 2015 metais VÄ® „Registrų centras“ matininko atlikti kadastriniai matavimai neturi juridinės galios ir tai reiÅ¡kia, kad tokiu sprendimu buvo konstatuota, jog oficialus VÄ® „Registrų centras“ dokumentas yra negaliojantis ir negali bÅ«ti realizuotas, todėl neiÅ¡vengiamai kyla VÄ® „Registrų centras“ atsakomybė už netesingÄ kadastrinių matavimų bylÄ .

Be to, priimtas teismo sprendimas sukuria VÄ® „Registrų centras“ pareigÄ Ä¯registruoti ieÅ¡kovei nuosavybės teises į balkono dalį. . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės reiaklavimas pripažinti nuosavybės teises į balkonÄ /jo dalį (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutarties pagrindu pareikÅ¡tas po daugiau kaip 23 metų, teismas šį ieÅ¡kinį turėjo atmesti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. . Teismo sprendimas dalyje dėl leidimo įrengti pertvarÄ ir įdėti duris išėjimui į balkonÄ yra sÄ lyginis ir neįgyvendinamas, nes teismo nurodytas projektas (duomenys neskelbtini) nesusijęs su ieÅ¡kovės praÅ¡omais atlikti statybos darbais, yra baigtas vykdyti, namas priduotas valstybinei komisijai, joks projekto koregavimas ar įgyvendinimas yra neįmanomas.

Teismas nuspręsdamas dėl papildomų sÄ lygų ir nurodydamas tai, ko ieÅ¡kovė neprašė, išėjo už ieÅ¡kinio ribų. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:13.1. Atsakovams buvo galimybė teikti savo ieÅ¡kinį dėl ginčo balkono nuosavybės teisių ir teikti įrodymus, kad tik atsakovai privatizavo balkonÄ .

Atsakovai, kaip ir kiti daugiabučio namo butų savininkai,privatizavę butus, neturi balkono nuosavybės teisių įgijimo dokumentų, vieÅ¡ame registre ginčo balkono nuosavybės teisės, kaip butų priklausinio, nėra įregistruotos. 13.2. Balkono pertvaros vieta iÅ¡ esmės yra aiÅ¡ki pagal 1-4 aukÅ¡to butų savininkams jau įrengtas pertvaras, todėl ieÅ¡kovė turi teisę atlikti satybos darbus pagal analogijÄ projekto to paties daugiabučio namo 1-4 aukÅ¡te suprojektuiotos architektÅ«rinės dalies. 13.3.

Atsakovai tik apeliaciniame skunde reiÅ¡kia argumentÄ dėl VÄ® „Registrų centras“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu.Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados    Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ daliesByloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė L. D. yra buto Nr. 50, o atsakovai F. V. ir A. V. - buto Nr. 49 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkai. IeÅ¡kovė L. D. butÄ Nr. 50 su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo iÅ¡ S. U., kuri butÄ (duomenys neskelbtini) įsigijo iÅ¡ Kelmės VÄ® „Statyba“.

Atsakovas A. V. butÄ su rÅ«siu Nr. 49 (duomenys neskelbtini)įsigijo iÅ¡ Kelmės VÄ® „Statyba“. Å alių butai yra penktame aukÅ¡te. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) byloje 5-o aukÅ¡to brėžinyje balkonas pažymėtas kaip vienas objektas, neturintis numerio, niekaip nepriskirtas nei vienam butui, durys į jį yra iÅ¡ buto Nr. 49 patalpos (duomenys neskelbtini), į balkonÄ iÅ¡eina buto Nr.50 virtuvės langas, abiejų butų patalpų sÄ raÅ¡e balkonas nepažymėtas. (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktuose nurodyta, kad pagal privatizavimo taisyklių 7 punktÄ buto Nr. 49 kaina mažinama 1 procentu, o buto Nr. 50 – 3 procentais. 1992 metais sudarytose butų Nr. 49 ir 50 techninės apskaitos bylose grafoje „patalpų eksploatacija“ duomenų apie balkonÄ nėra. 2014-07-23 pavedimo sutartimi daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) pavedė UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ atlikti visus bÅ«tinus administracinius ir teisinius veiksmus ir kt. susijusius su modernizavimo projekto (ar jo dalies) parengimu, statybos rangos darbų paslaugų pirkimu, statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų pirkimu, modernizavimo projekto finansavimo organizavimu ir kt. vadovaujantis patvirtintu namo modernizavimo investicijų planu. 2014-09-23 UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ pateikė projektavimo užduotį, kurioje nurodyta, kad „keliems gyventojams pagal pageidavimÄ padaryti prie lango duris į balkonÄ ir įrengti pertvarÄ , kuri tÄ balkonÄ sudalytų į dvi dalis“.

Kelmės r. savivaldybės administracija leidimÄ rekonstruoti namÄ iÅ¡davė 2015-04-09. PaaiÅ¡kėjus, jog butų 49 ir 50 savininkai nesusitaria dėl bendro balkono padalinimo sprendinių, gavus oficialų UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ raÅ¡tÄ ,UAB „Medstatyba“ pakoregavo Daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo projektÄ (duomenys neskelbtini), 5-tame aukÅ¡te paliekant iki modernizavimo buvusiÄ situacijÄ . Namo renovacijos darbai užbaigti 2016-03-10 Statybos užbaigimo aktu. Apeliantai F.

V. ir A. V. skundžia teismo sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių į ginčo balkonÄ nustatymo ir dėl leidimo atlikti statybos darbus ginčo balkone. CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 1 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

CK 4.12, 4.13 straipsnius, pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys bÅ«ti savarankiÅ¡kais teisinių santykių objektais; antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai; antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iÅ¡ pagrindinio daikto vaisius, produkcijÄ ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. CK. 4.19 straipsnis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iÅ¡ tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų Å¡io straipsnio 1 dalyje. 1964 m.

CK 153 straipsnio 1 dalyje (galiojusioje patalpų privatizavimo metu) buvo nustatyta, kad priklausinį, tai yra daiktÄ , skirtÄ tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra Å«kine paskirtimi, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad patalpos pripažinimui buto priklausiniu pagal 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų sudėtį:

1) kad patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti;

2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012). Nors Butų kodekse ir Butų privatizavimo įstatyme nebuvo atskirų normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo us 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).

LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 1 p. apibrėžia, kad bendrosios konstrukcijos, kurios yra bendrojo naudojimo objektas, yra pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios konstrukcijos (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų ir laiptų konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namÄ laiptai ir durys). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6. 7 punktÄ â€“ balkonas yra fasado elementas.

Tai reiÅ¡kia, kad balkonas turi ne tik laikančiÄ sias konstrukcijas, bet balkonas bÅ«damas kartu vientisame namo fasado kontekste yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektÅ«riniu požiÅ«riu, sukurdamas viso namo estetinį vaizdÄ . Taigi balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas. IÅ¡tyrus nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų medžiagÄ nustatyta, kad butai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) privačia asmenų nuosavybe tapo privatizavimo bÅ«du.

Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esančios butų pirkimo sutartys ir butų įkainojimo aktai. Pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo objektu buvo butai daugiabučiuose namuose. Butų privatizavimo tvarkÄ detalizavo 1991-07-31 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 309, kurio 7 punktas nustatė, kad apskaičiuojant parduodamo buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ , į jį neįskaičiuojamas balkono plotas. Butų privatizavimo metu galiojusio 1964 m.

CK 153 str. 1 d. buvo nustatyta, kad priklausinį, t. y. daiktÄ , skirtÄ tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra Å«kine paskirtimi, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kito. Å ių teisės normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad balkonas buvo laikomas parduodamo buto priklausiniu. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kad ginčo balkonas konstrukciÅ¡kai yra susijęs su dviem nekilnojamaisiais pagrindiniais daiktais – butu Nr. 50 ir butu Nr.

49. Å alių ginčui aktuali yra aplinkybė, ar butų privatizavimo metu 49 ir 50 butai buvo privatizuoti su priklausiniu – balkonu, ar be jo. Pagal 1991-07-31 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 309 7 punktÄ , nustatant parduodamo buto kainÄ , buvo atsižvelgiama į nepatogų buto iÅ¡planavimÄ (yra nors vienas pereinamasis kambarys, įėjimas į virtuvę per gyvenamÄ jį kambarį, vonia su tualetu įrengti kartu, nėra balkono, lodžijos, rÅ«syje – sandėliuko) ir tokiu atveju privatizuojamo buto kaina buvo mažinama 2 procentais, o butų paskutiniame daugiabučio namo aukÅ¡te kaina mažinama 1 procentu.

Nagrinėjamu atveju paskutiniame namo aukÅ¡te esančio 49 buto kaina sumažinta 1 procentu, o paskutiniame namo aukÅ¡te ir vienÄ pereinamÄ jį kambarį turinčio 50 buto kaina sumažinta 3 procentais. Daugiabučio namo byloje 5-o aukÅ¡to brėžinyje balkonas pažymėtas kaip vienas objektas, neturintis numerio, niekaip nepriskirtas nei vienam iÅ¡ minėtų butų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad negalima paneigti ieÅ¡kovės argumento, jog skirtinga nuolaida galėjo bÅ«ti taikoma ne dėl balkono 50 bute nebuvimo, o dėl 50 bute esančio pereinamojo kambario.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-506/1999, suformuotÄ praktikÄ , balkonas, konstrukciÅ¡kai priklausantis dviem butams, kurių savininkai skirtingi, priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis. Ginčo balkonas yra prie 49 ir 50 butams priklausančios iÅ¡orinės namo sienos, į balkonÄ iÅ¡eina ieÅ¡kovės buto virtuvės langas ir atsakovų buto kambario langas ir durys.

Aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju yra techninė galimybė įrengti duris į balkonÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės buto, patvirtina analogiÅ¡kų durų įrengimas to paties daugiabučio namo 1-4 aukÅ¡tuose pagal projekto (duomenys neskelbtini), kuriam vykdyti buvo iÅ¡duotas Kelmės rajono savivaldybės leidimas (duomenys neskelbtini) laidÄ â€žA“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 50 buto savininkas turi teisę ir galimybę naudotis ginčo balkonu. Nagrinėjamoje byloje vienas iÅ¡ esminių teisės klausimų yra nuosavybės teisių įgijimo į ginčo balkonÄ klausimas.

Esant pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui dėl nuosavybės teisių ieÅ¡kovei į ginčo objektÄ pripažinimo, teisėjų kolegija vadovaujasi CK 4.47 straipsniu, kuriame įvardyti nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gijimo pagrindai (sandoris arba kitas įstatymuose įvardytas nuosavybės įgijimo pagrindas). Asmuo, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių į ginčo daiktÄ pripažinimo, turi įrodyti aplinkybes, sudarančias kurį nors iÅ¡ įstatyme įvardytų nuosavybės teisių į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo pagrindų.

CK 4.47 straipsnis nustato nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus. Kaip jau yra nurodyta, atsakovai F. V. ir A. V. butÄ ginčo name įsigijo privatizavimo sutarties pagrindu, o ieÅ¡kovė L. D. - pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ asmens, įgijusio butÄ privatizavimo bÅ«du, S. U.. Butų nuomininkai F. V. ir A. V. bei S. U., privatizavę butus, konstrukciÅ¡kai susijusius su balkonu, įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į balkonÄ . Tokias pačias teises įgijo ir ieÅ¡kovė L. D., vėliau įsigijusi 50 butÄ .

Atsakovai, teigdami, kad ginčo balkonas yra tik jų buto priklausinys, turėjo pateikti teismui Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad negalima vadovautis 2015 m. sudarytu 49 buto planu, kuriame ginčo balkonas pažymėtas kaip priklausantis 49 butui, nes 49 buto kadastriniai duomenys nekilnojamojo turto registre nėra pakeisti. Spręsdama, kad ginčo balkonas Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, teisėjų kolegija remiasi butų privatizavimo ir butų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ginčo balkonas yra tik jų buto priklausinys, nepatvirtina.

Nekilnojamojo turto registro bylų duomenys patvirtina, kad butas Nr.50 buvo privatizuotas (duomenys neskelbtini) m ploto, tokio paties ploto butÄ nusipirko ir ieÅ¡kovė. Tokiu bÅ«du, konstatuotina, kad pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė L. D. asmeninės nuosavybės teisių į ginčo balkonÄ neįgijo, o kitokio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo nagrinėjamu atveju nepagrįstas, nes ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iam reikalavimui skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (CK 1.27 str. 1 d.).

Remdamasis Å¡iais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ginčo balkonÄ nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos(duomenys neskelbtini) iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos (duomenys neskelbtini)ir buto Nr. 49 patalpos (duomenys neskelbtini) vidurio, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas ir teismo spredimas panaikinamas. IeÅ¡kovės L. D. galimybė naudotis ginčo balkonu jos norima tvarka iÅ¡ esmės priklauso nuo to, ar pavyks įstatymų nustatyta tvarka įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ .

Teismas sprendime nurodė, kad yra visos galimybės atlikti balkono atidalinimo darbus analogiÅ¡kai, kaip suprojektuota galiojusiame namo modernizavimo projekte ir nusprendė leisti ieÅ¡kovei savo lėšomis įrengti jos buto balkone pertvarÄ ties sienos tarp buto Nr. 50 patalpos (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 49 patalpos (duomenys neskelbtini) viduriu bei įdėti duris išėjimui iÅ¡ buto į balkonÄ pagal UAB „Medstatyba“ 2014 m. parengtÄ Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) modernizavimo projektÄ su 2015-06-30 patvirtintais pakeitimais, tačiau analogiÅ¡kai, kaip 1-4 aukÅ¡tų gyventojams.

Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytÄ leidimÄ atlikti statybos darbus (įsirengti pertvarÄ ir duris), kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad teismo sprendimo dalis dėl leidimo įrengti pertvarÄ ir įdėti duris išėjimui į balkonÄ yra neįgyvendinama. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektÄ ir gauti statybos leidimÄ . Jeigu realizuojant naudojimosi ginčo balkonu galimybę tektų atlikti kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, pagal Statybos įstatymÄ , Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatas bÅ«tų privalu parengti statinių kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektus ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ nuostatas gauti atitinkamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Kaip jau minėta, pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktÄ visos laikančiosios sienos ir kolonos, iÅ¡orinės ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, yra bendrosios pastato konstrukcijos, todėl pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį iÅ¡orinių pastatų dalių remonto darbams turi pritarti butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Tam, kad bendraturtis galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojančio kito bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymÄ reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo pateikimas.

Ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009).

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo(modernizavimo) techninis projektas buvo parengtas pagal UAB „Kelmės vietinis Å«kis“ projektavimo užduotį, ir, butų 49 ir 50 savininkams nesutarus, penktame namo aukÅ¡te pertvaros balkone ir durų vietoje lango į balkonÄ Ä¯rengimas nebuvo numatytas. Teismo nurodytas projektas, kuriam vykdyti buvo iÅ¡duotas Kelmės rajono savivaldybės leidimas (duomenys neskelbtini), buvo baigtas vykdyti pagal Å¡io projekto „A“ laidÄ , t. y. nenumatant jokių statybos darbų balkone tarp butų Nr.49 ir Nr.50.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad daugiabučio namo atnaujinimo(modernizavimo) techniniame projekte yra techninių sprendinių, kurie yra aktualÅ«s ir ieÅ¡kovei. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nors bylos duomenimis ieÅ¡kovės praÅ¡omų leisti atlikti statybos darbų realizavimo galimybės yra, tačiau ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimus be atsakovų sutikimo įsirengti ginčo balkone duris ir pertvarÄ , nepateikė jokių įrodymų, kad ji pati bÅ«tų kreipusis į kompetentingas institucijas dėl teisių įsirengti įėjimÄ Ä¯ ginčo balkonÄ realizavimo ir nepateikė reikalingos projektinės dokumentacijos.

Å iaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 26 d. Å¡ioje byloje priimtoje nutartyje jau buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, neįpareigodamas ieÅ¡kovės patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimų ir priimdamas sprendimÄ leisti ieÅ¡kovei L. D. savo lėšomis įrengti balkone pertvarÄ bei įdėti duris išėjimui iÅ¡ jos buto į balkonÄ pagal UAB „Medstatyba“ parengtÄ statybos projektÄ , neiÅ¡sprendė ginčo iÅ¡ esmės. Toje pačioje nutartyje buvo taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl leidimo ieÅ¡kovei atlikti konkrečius veiksmus bÅ«tina atsižvelgti į įstatymo nuostatas dėl vykdytinų statybos darbų, į reikalavimus dėl savininkų sutikimo atlikti konkrečius statybos darbus, dėl projekto parengimo, statybos leidimo bei kitų norminių aktų reikalavimus reglamentuojančius ieÅ¡kovės pageidaujamų darbų atlikimÄ .

Tačiau ieÅ¡kovė nei statinio projekto, nei projektinio pasiÅ«lymo nepateikė, o pirmosios instancijos teismas spręsdamas dviejų savininkų ginÄÄ dėl balkono nepagrįstai tinkamu laikė daugiabučio namo atnaujinimo(modernizavimo) techninį projektÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kinį iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Teismo procesiniam sprendimui priimti nepakanka byloje esančių įrodymų, bÅ«tina, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, paruoÅ¡ti naujÄ statinio projektÄ ar projektinį pasiÅ«lymÄ .

Tinkamo projekto pateikimas apeliacinėje instancijoje jau būtų bylos nagrinėjimas iš naujo iš esmės pagal naujus įrodymus, kurie galėjo ir privalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos reikšmingos šiai bylai teisingai išspręsti faktinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie pažeidimai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.      Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nusprendus, kad bylos dalis grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ieÅ¡kovės L. D. ir atsakovų F. V. ir A. V. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

      Dėl procesinės bylos baigties Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas pakeistinas: sprendimo dalis, kuria pripažinta ieÅ¡kovei L. D. nuosavybės teisė į balkonÄ , esantį (duomenys neskelbtini) nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos (duomenys neskelbtini) iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos (duomenys neskelbtini)ir buto Nr. 49 patalpos (duomenys neskelbtini) vidurio, panaikinama ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmetamas; sprendimo dalis, kuria teismas leido ieÅ¡kovei L.

D. be atsakovų A. ir F. V. sutikimo savo lėšomis įrengti balkone pertvarÄ ir įdėti duris išėjimui iÅ¡ buto į balkonÄ pagal UAB „Medstatyba“ 2014 m. parengtÄ Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kelmėje, atnaujinimo (modernizavimo) projektÄ , panaikinama ir Å¡ioje dalyje byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ .Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta ieÅ¡kovei L.

D. nuosavybės teisė į balkonÄ , esantį (duomenys neskelbtini) nuo buto Nr. 50 lauko sienos prie patalpos (duomenys neskelbtini) iki sienos tarp buto Nr. 50 patalpos (duomenys neskelbtini)ir buto Nr. 49 patalpos (duomenys neskelbtini) vidurio, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria leista ieÅ¡kovei L. D. be atsakovų Antano ir F. V. sutikimo savo lėšomis įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto 50 balkone pertvarÄ ties sienos tarp buto Nr. 50 patalpos (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 49 patalpos (duomenys neskelbtini) viduriu ir įdėti duris išėjimui iÅ¡ buto Nr. 50 į balkonÄ pagal UAB „Medstatyba“ 2014 m. parengtÄ Daugiabučio gyvenamojo namo Birutės g. 19, Kelmėje, atnaujinimo (modernizavimo) projektÄ su 2015-06-30 patvirtintais pakeitimais, tačiau analogiÅ¡kai, kaip 1-4 aukÅ¡tų gyventojams, bei dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei L.

D. priteisimo. Bylos dalį dėl Å¡ių reikalavimų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Egidijus Mockevičius Irena StasiÅ«nienė