2022-11-09 Nr. AB-27186-3-63-3-01018-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-736-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01018-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui E. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. L. 176,49 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), naudotojas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 176,49 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad, vadovaujantis Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektu, adresu Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu naudojosi atsakovas E. L. Teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu faktiškai ginčo nekilnojamąjį turto objektą valdė atsakovas, todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu už atsakovo valdomą turto objektą buvo priskaičiuota 176,49 Eur dydžio įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo, byloje taip pat nėra. Teismas darė išvadą, kad vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesumokėjo 176,49 Eur ginčo rinkliavos sumos, todėl šią sumą priteisė pareiškėjui.

6. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo iš atsakovo priteisti 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgė į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius, kuriame dirba penki darbuotojai. Teismas nurodė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismas pažymėjo, kad šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas taip pat nenurodė, jog buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 7. Pareiškėjas Centras apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas citavo ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri neatitinka nagrinėjamo ginčo specifikos, minimose bylose nesprendžiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, bylos nėra analogiško pobūdžio. Centro teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos vienodos ir nuoseklios praktikos, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteistinos. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Centro struktūroje dirbantys asmenys yra užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl, paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo, kaip pareiškėjo (kartu ir sąžiningai rinkliavą mokančių mokesčių mokėtojų) interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas Centro prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Centras, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, priteisiant iš atsakovo Centrui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos Centro apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo atveju vertina tik dalyje dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Atitinkamai ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. bylinėjimosi išlaidas.

13. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad, patenkinus Centro prašymą, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą, nėra. Ginčo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra būtinos, teisėtai ir pagrįstai atsisakė iš atsakovo jas priteisti Centro naudai.

14. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog priteisiamos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

15. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Centras teismui prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo padavė 2021 m. birželio 29 d., būtina pažymėti, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriais įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. Atitinkamai ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Centras, siekdamas prisiteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka. ABTĮ įtvirtinus aptartą supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarką iš esmės nebeliko būtinumo naudotis advokato pagalba, nes, siekiant prisiteisti vietinę rinkliavą iš jos nemokančių vietinės rinkliavos mokėtojų, pakanka užpildyti patvirtintą pareiškimo išduoti teismo įsakymą formą ir pateikti ją teismui elektroninių ryšių priemonėmis.

17. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose patenkinti prašymai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nustačius, kad nebuvo pasinaudota supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, nepriteisiamos (žr., pvz., 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-193-492/2022, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-195-415/2022).

18. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimo dalį Centro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Centro apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius