106209c6-a8f0-4166-ac42-e641db9f548c · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2089-408/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07197-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1; 1.2.14.10.1; 1.2.5.4.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.2; 2.1.16.1.9; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 1.1.9.5; 2.1.8 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 14 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, kaltinamajai K.

A., nukentėjusiai D. K., jos atstovui advokatui RamÅ«nui Putinui, vieÅ¡ame teisiamajame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) operatore, gyvenenti (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Ä®rodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės K. A. 2022-02-14, apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, tyčia peiliu pradÅ«rė kieme stovėjusio D. K. priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio rato padangÄ 100 eurų vertės, sulaužė stiklo valytuvÄ 24 eurų vertės ir įskėlė automobilio priekinį stiklÄ 160 eurų vertės, taip sugadino svetimÄ nukentėjusiai D. K. priklausantį turtÄ ir padarė 284 eurų turtinę žalÄ .

Be to, ji 2022-02-15, apie 22.57 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, atvykusi į nukentėjusios D. K. vyro D. K. namus, girdint nukentėjusiai, pokalbio su D. K. metu, pasakė grasinimus, kad padegs D. K. butÄ Garliavoje, ja atsikratys, sakydama kad „D. su ja bus tik tada, kai taps naÅ¡lys“, o D. K. Å¡iuos žodžius suprato, kaip norėjimÄ sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , ar grasinimÄ jÄ nužudyti, todėl buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados II.1.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 straipsnio 1 dalis) Kaltinamoji kalta prisipažino. Ji paaiÅ¡kino, kad su D. K. bendrauja jau apie 3 metus. Žino, kad jis turi Å¡eimÄ , tačiau gyvena ir su ja, ir su žmona. 2022-02-14 apie 11 val., D. K. atvažiavo pas jÄ Ä¯ namus, pasveikino su Valentino diena. Vakare jai pradėjo blogėti sveikata, todėl skambino D., o jam neatsiliepus, važiavo pas jį į namus. Atvykusi iki D. namų ji kieme pamatė stovintį D. žmonos automobilį. Labai supyko, kadangi D. jai buvo sakęs, kad su žmona daugiau negyvena, vyksta skyrybos.

Ji supyko ir laukė, kada jie grįš, norėdama su jais iÅ¡siaiÅ¡kinti tolimesnius santykius. Po kurio laiko į namus vienas grįžo D.. Pokalbio metu jie sukonfliktavo, ji dar labiau supyko. Tada, iÅ¡ savo automobilio pasiėmusi peilį, priėjo prie kieme stovinčio jau minėto Audi automobilio ir peiliu dÅ«rė į galinį ratÄ . Po to, ji nuplėšė valytuvÄ ir, paleisdama valytuvo laikiklį, įskėlė automobilio priekinį stiklÄ . Pribėgęs prie jos D. paėmė peilį ir jį užmetė ant stogelio virÅ¡ garažo.

D. pasakė, „kÄ tu padarei, nes čia draugo automobilis“ sakė, kad viskÄ sutvarkys ir, kad ji nusiramintų ir važiuotu į namus. Pagalvojusi, kÄ jau padarė, tai padarė, apsiramino ir iÅ¡važiavo į namus. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje esančiais įrodymais: Nukentėjusi D. K. parodė, kad 2022-02-14, apie 23.30 val., ji kartu su savo vyru D. K. grįžo iÅ¡ miesto į vyro namus (duomenys neskelbtini) Kaune. Privažiavus prie namų pamatė, kad įvažiavimas į kiemÄ yra užtvertas „Volkswagen Polo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio. Vyras kažko iÅ¡sigando ir pravažiavo nesustojęs bei pasakė jai, kad parveÅ¡ jÄ Ä¯ jos butÄ Garliavoje, o pats grįš atgal iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas ten stovi ir grįš jos pasiimti, kad bÅ«tų jiems saugiau. 2022-02-15, apie 1.30 val., vyras D. atvažiavo jÄ paimti į GarliavÄ . Važiuojant į Panemunę, vyras paaiÅ¡kino, kad čia buvo atvažiavusi jo draugė K. A., apie kuriÄ ji nežinojo. Atvykus į (duomenys neskelbtini) Kaune, namo kieme stovėjo jos automobilis „Audi A4“.

IÅ¡lipus iÅ¡ vyro automobilio pastebėjo, kad nuo jos automobilio galinio vairuotojo pusės rato buvo nuimta padangos apdaila ir nuleista padanga. Ji nieko baisaus nepagalvojo, o vyras, bijodamas jos reakcijos, nieko nepasakojo ir bandydamas nuraminti pasakė, jog viskÄ sutvarkys rytoj. 2022-02-15, apie 14 val., išėjo į laukÄ ir norėjo vykti į savo butÄ Garliavoje, nes vyras jau buvo pakeitęs padangÄ . Priėjus prie automobilio pastebėjo, kad sulaužytas valytuvas ir įskeltas priekinis stiklas. Tuomet pradėjo aiÅ¡kintis kas čia įvyko.

Vyras D. prisipažino ir pradėjo pasakoti, kad jam jÄ parvežus naktį namo ir grįžus vienam į (duomenys neskelbtini) Kaune, jis rado K. jau įvažiavusiÄ Ä¯ namo kiemÄ . Vyras teigė jog matė, kaip ji nuėmusi ratlankio apdailÄ bandė atsukti rato varžtus. K. pastebėjus, kad grįžo vyras D., ji pradėjo bėgti prie D. automobilio ir agresyviai atidaryti automobilio keleivio duris, ieÅ¡kodama jos. Taip pat vyras papasakojo, kad, kai K. jos nerado jo automobilyje, tai K. kažko nubėgo į savo automobilį, iÅ¡ jo pasiėmė peilį, atbėgo prie vyro sakydama, jog ja vis tiek atsikratys, ir pradÅ«rė jos automobilio padangÄ .

K. spėjo pradurti tik vienÄ automobilio padangÄ , nes vyras peilį atėmė ir užmetė ant Å«kinio pastato antro aukÅ¡to balkono. K. K. spėjo sulaužyti automobilio priekinį valytuvÄ bei įskelti stiklÄ nežino, bet prieÅ¡ įvykį, automobilis buvo tvarkingas. Tada jis jÄ iÅ¡prašė iÅ¡ namo ir ji iÅ¡važiavo. Tai sužinojus kas įvyko ir bijodama dėl savo bei Å¡eimos gyvybės ir saugumo, o taip pat dėl padaryto nuostolio sugadinant automobilį, kreipėsi į policijÄ . Dėl automobilio „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo padaryta 284 eurų turtinė žala. Liudytojas D. K. parodė, kad 2022-02-14, apie 23.30 val., kartu su žmona D. K. grįžo iÅ¡ miesto į jo namus Panemunėje, (duomenys neskelbtini) Kaune. Privažiavus prie namų pamatė, kad įvažiavimas į kiemÄ yra užtvertas K. A.. Nenorėdamas konflikto pravažiavo nesustojęs bei pasakė savo žmonai, kad jÄ parveÅ¡ namo į jos butÄ Garliavoje, o pats grįš atgal iÅ¡siaiÅ¡kinti ir vėl grįš jÄ pasiimti.

Nuvežęs žmonÄ Ä¯ GarliavÄ , grįžo į (duomenys neskelbtini) Kaune. Ten rado K. A., su kuria bendravo ilgÄ laikÄ Å¾monai nežinant. Atvykus pamatė, kad K. jau yra įvažiavusi į namo kiemÄ . Jis matė, kaip K. nuėmė ratlankio apdailÄ nuo žmonos automobilio. K. pastebėjus, kad jis grįžo namo, pradėjo bėgti prie jo automobilio ir agresyviai atidaryti automobilio keleivio duris, ieÅ¡kodama žmonos D.. K. neradus žmonos automobilyje, ji kažko nubėgo į savo automobilį, iÅ¡ jo iÅ¡sitraukė peilį ir atbėgo prie jo sakydama, jog ji atsikratys žmona D. ir įrodys, kad dėl jo ji padarys viskÄ , kad jis bus jos.

Tai pasakydama K. puolė pradurti žmonos automobilio padangas. K. spėjo pradurti tik vienÄ automobilio padangÄ , nes jis atėmė iÅ¡ jos peilį ir užmetė jį ant Å«kinio pastato antro aukÅ¡to balkono. Jis pasakė, kad K. važiuotų namo ir daugiau prie namo nesirodytų. K. įlipo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo. Mano, kad K. dar prieÅ¡ atvykstant sugadino žmonai priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valytuvÄ bei priekinį stiklÄ . Iki tol automobilio stiklas ir valytuvas buvo tvarkingi, nesugadinti. 2022-03-02 daiktų apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas automobilis „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio priekinis stiklas per vidurį yra įskilęs nuo apatinės dalies ir skilimas į viršų yra 24 cm ilgio (1 t., b. l. 102-107). 2022-03-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. K. pateikė peilį (1 t., b. l.108). 2022-03-02 daiktų apžiūros protokolu pateiktas peilis apžiūrėtas, nustatyta, kad peilis plastikine rankena. Peilio ilgis 23,5cm, geležtės ilgis 13,5 cm, ant peilio geležtės yra užrašas „CUYFOR nox Spain“ (1 t., b. l. 110-114).

II.2. Grasinimas nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis) Kaltinamoji K. A. kalta neprisipažino. Jis paiÅ¡kino, kad kitos dienos vakare, ji atvyko pasiimti peilį, kurį D. buvo užmetęs ant garažo stogo. Manė, kad įeis į kiemÄ , ramiai pasiims peilį ir iÅ¡važiuos. Tam tikslui buvo pasiėmusi sulankstomas kopėčias, kurias pastatė ant stogelio. D. pamatė jÄ per langÄ , iÅ¡bėgo į kiemÄ ir pradėjo jÄ barti. Ji paaiÅ¡kino, kad atvyko pasiimti peilio. D. atsakė, kad peilio neimtų ir važiuotų namo, nes jo žmona, kuri tuo metu buvo su juo, iÅ¡kvietė policijÄ .

Ji pasimetė, supyko ir iÅ¡ skausmo bei nevities galėjo pasakyti, kad padegs jo žmonos butÄ , atsikratys ja tik tada, kai D. bus naÅ¡lys, tai galės jis bÅ«ti su ja. Ji nežinojo ir nematė, kad tuo metu namie buvo D. žmona D., kuri viskÄ stebėjo per namo langÄ . Po to, ji verkdama iÅ¡važiavo į namus. Sprendžia, kad ji neturėjo jokio realaus pagrindo nužudyti D. K., savo pasakytų žodžių neketino įgyvendinti, jie buvo pasakyti tik D., kai ji buvo nestabilios emocinės bÅ«klės ir moraliai sužlugdyta D. apgavystės. Dėl savo tokio elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi ir labai iÅ¡gyvena.

Nukentėjusi D. K. parodė, kad vasario 15 d. vakare vakare, bÅ«nant namuose, vyras D. per langÄ , o vėliau ir per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad prie namų vėl atvažiavo K., kuri iÅ¡ savo automobilio iÅ¡sitraukė kopėčias ir nešėsi jas į jų namo kiemÄ . Tai pamatęs vyras iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo į namo kiemÄ , sakydamas K., kad ji nedaužytų jos automobilio. Tuo metu ji iÅ¡sigandusi skambino 112 praÅ¡yti pagalbos, bet jos nesulaukus 22.54 val. dar kartÄ skambino pagalbos telefonu praÅ¡ydama padėti. 22.57 val. su ja susisiekė policijos pareigÅ«nas ir paklausė ar ji nesusitvarko su vyro drauge.

Ji pasakė, kad tiek laiko laukia pagalbos, bet policijos pareigÅ«nų dar nėra ir labai bijo dėl savo saugumo, nes K. A. yra neadekvati ir kartÄ jau ieÅ¡kojo jos, lakstė su peiliu ir grasino, kad ja atsikratys, todėl paklausė ar reikia laukti kol jÄ padurs ir po to skambinti ir praÅ¡yti pagalbos. Policijos pareigÅ«nas atsakė, kad ekipažas iÅ¡siųstas. Kol laukė policijos, girdėjo pro pravertÄ langÄ bei per įjungtÄ vaizdo stebėjimo kameros garsiakalbį vyro ir K. pokalbį. PaaiÅ¡kėjo, kad K. atsivežė kopėčias, nes norėjo pasiimti savo peilį, kuriuo pradÅ«rė jos automobilio padangÄ ir kurį matė, kaip vyras užmetė ant Å«kinio pastato balkono, o taip pat prašė atiduoti katinÄ , kurį pati dienos metu atvežė.

K. nurodė vyrui D., kad ji serga Covid liga. Taip pat girdėjo kaip ji grasino vyrui, kad padegs jos butÄ Garliavoje, atsikratys ja. K. pasakojo, kaip jos pačios mama jai sakė, jog vyras D. su ja bus tik tada, kai taps naÅ¡lys. K. dar kartÄ paminėjo, kad padarys viskÄ , kad tik ja atsikratytų ir vyras bÅ«tu tik su ja. Atvykus dviem jaunoms policijos pareigÅ«nėms, vyras jas informavo, kad K. serga Covid liga. PareigÅ«nės liepė K. iÅ¡važiuoti namo. K. paprašė, kad vyras D. gražintu jai peilį ir katinÄ .

PareigÅ«nių praÅ¡ymu katinÄ gražino, o peilį pasiliko vyras D.. Tiesioginių grasinimų K. A. jai nesakė, ji tik girdėjo, kaip K. bendraudama su D. jam sakė, kad padegs jos butÄ Garliavoje, kai jis bus naÅ¡lys, tada bÅ«si jos ir ji viskÄ padarys, kad jis bÅ«tų jos. Å iuos K. žodžius suprato kaip norėjimÄ susidoroti su ja. Po Å¡io įvykio ji jaučia pastoviÄ Ä¯tampÄ , nes nežino ko dar galima tikėtis iÅ¡ K. A.. Liudytojas D. K. parodė, kad savo 2022-02-28 duotus parodymus tvirtina, tik papildo, kad 2022-02-15 apie 22.40 val., bÅ«nant namuose (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine D.

K. per tualeto langÄ pastebėjo, o vėliau per vaizdo stebėjimo kameras, kad prie namų atvažiavo draugė K. A. automobiliu, iÅ¡ kurio, pasiėmusi kopėčias,nešėsi į kiemÄ . Tai pamatęs, iÅ¡bėgo į kiemÄ , o D. liko namuose. Kieme K. pasakė, kad ji negadintų daugiau žmonos automobilio, nes dienÄ prieÅ¡ tai buvo apgadinusi automobilį. K. buvo susinervinusi pasakė, kad padegs žmonos butÄ Garliavoje, atsikratys žmona. Dar K. pasakė, kad jos pačios mama jai sakė, jog ji bus su juo laiminga tik tada, kai jis bus naÅ¡lys.

K. dar kartÄ paminėjo, kad padarys viskÄ tam, kad tik atsikratytų žmona D. ir jis bÅ«tu tik su ja. Ar K. žinojo, kad D. yra namuose negali atsakyti, pats jai apie tai nieko nesakė. K. sakė Å¡iuos galimai grasinančius žodžius tyliai, neÅ¡aukiant, tačiau jos Å¡iuos žodžius girdėjo D., nes langas buvo atidarytas, o po to ir pati D. sakė, kad ten ji grasina jai, todėl mano, kad galėjo D. ir girdėti Å¡iuos pasakytus jau minėtus K. žodžius. Sutuoktinė dar kelias dienas buvo susinervinusi, Å¡iek tiek bijodama, kad K. nesiimtu jokių veiksmų pasakytiems žodžiams įgyvendinti.

Po to sutuoktinė D., kiek žinoma, jokių veiksmų nesiėmė, tik tiek, kad parašė pareiÅ¡kimÄ policijai. Liudytoja I. S. parodė, kad 2022-02-15 dirbo kartu su Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 bÅ«rio vyr. patrule E. D.. Apie 22.43 val. iÅ¡ Kauno apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) Kaune, kur vyksta konfliktas su vyro meiluže. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko vyras ir moteris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo D. K. ir K. A., o pačios pranešėjos D.

K. nematė ir ji prie jų priėjusi nebuvo. D. K. pasakojo, kad bendrauja su K. A., tačiau su savo žmona susitaikė ir nori nutraukti ryÅ¡ius su K. A.. K. A. buvo susinervinusi, pradėjo verkti ir pasakojo, kad pati jau nieko nesupranta, nes D. K. buvo su ja, o dabar sako, kad grįžo pas žmonÄ , todėl ji atvykusi pasiimti katino. IÅ¡ pradžių D. K. nenorėjo atiduoti katino, tačiau vėliau po pokalbio su juo, jis katinÄ gražino, po to K. A. iÅ¡važiavo. Nepamena, kad bÅ«tų koks nors pokalbis dėl apgadinto D.

K. automobilio, ar grasinimų jai. Pamena, kad buvo kažkoks pokalbis apie peilį, tačiau kas su tuo peiliu buvo padaryta, nepamena. Kadangi konfliktas buvo iÅ¡spręstas vietoje, pretenzijų niekas neturėjo, palaukė kol iÅ¡vyko K. A., po to iÅ¡vyko ir jos. 2022-06-21 BPC garso įraÅ¡o apžiÅ«ra (1 t., b. l. 116-117). 2022-03-01 pagal 2022-20-20 D. K. pareiÅ¡kimÄ , pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal BK 145 straipsnio 1dalį (1 t., b. l. 4). III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados III.1.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 straipsnio 1 dalis) Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Kaltinamosios K. A. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybės, neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, faktiniais duomenimis – kaltinamosios kaltės pripažinimu, nukentėjusios ir liudytojo parodymais bei iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Nustatyta, kad ji 2022-02-14 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, tyčia peiliu pradÅ«rė kieme stovėjusio D. K. priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio rato padangÄ 100 eurų vertės, sulaužė stiklo valytuvÄ 24 eurų vertės ir įskėlė automobilio priekinį stiklÄ 160 eurų vertės, taip sugadino svetimÄ nukentėjusiai D. K. priklausantį turtÄ ir padarė 284 eurų turtinę žalÄ . Kaltinamosios K. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

III.2. Grasinimas nužydyti (BK 145 straipsnio 1 dalis) BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai.

Ä®statymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas, taigi jis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raÅ¡tu, pasitelkiant elektronines ryÅ¡io priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Grasinimas turi bÅ«ti realus. Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Å ios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020). Iš kaltinamosios paaiškinimo galima spręsti, jog paties fakto, jog būtent ji 2022-02-15, apie 22.57 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, atvykusi į nukentėjusios D. K. vyro D.

K. namus, pokalbio su D. K. metu, bÅ«dama slogios emocinės bÅ«senos, galėjo pasakyti grasinimus, kad padegs D. K. butÄ , jog atsikratys, sakydama, kad „D. su ja bus tik tada, kai taps naÅ¡lys“, neginčija, tačiau analizuojamu atveju kaltinamoji kelia abejones dėl pasakytų žodžių realumo, ar nukentėjusi iÅ¡sigando Å¡ių žodžių ir ar turėjo pagrindÄ jos bijoti. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 145 straipsnį, itin svarbu tai, kaip pasakytus grasinimus suprato nukentėjęs, tačiau nukentėjusio subjektyvus situacijos vertinimas (patirtas iÅ¡gÄ stis, emocinis diskomfortas) nėra besÄ lyginė prielaida baudžiamajai atsakomybei kilti.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ne tik konstatuoti kaltininko veiksmų poveikį nukentėjusiam, tačiau ir įvertinti kaltininko grasinimų turinį bendrÄ ja (socialine) prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-303/2020). Byloje nustatyta, kad K. A., pokalbio su D. K. metu, girdint D. K., pasakė grasinimus, kad padegs D. K. butÄ Garliavoje, ja atsikratys, sakydama, kad „D. su ja bus tik tada kai taps naÅ¡lys“. Teismo vertinimu tokio turinio grasinimai, nors ir pasakyti ne nukentėjusiai, o kitam asmeniui, yra nepriimtini ir sukeliantys emocinius iÅ¡gyvenimus bei nelaikytini normaliu, įprastu socialiniu bendravimu, todėl nukentėjusi, iÅ¡girdusi tokio pobÅ«džio grasinimus, neabejotinai turėjo iÅ¡sigÄ sti bei jausti baimę dėl savo gyvybės, sveikatos ir turto.

Apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nukentėjusi D. K. nurodė, kad iÅ¡girdusi kaltinamosios grasinimus, ji labai iÅ¡sigando, todėl iÅ¡ karto skambino pagalbos telefonu, nes nežinojo kÄ jai daryti, kadangi grasinimai jÄ labai iÅ¡gÄ sdino ir ji manė, jog kaltinamoji gali įvykdyti savo veiksmus, nes grasinimų visuma skambėjo įtikinamai, vaizdžiai, lyg K. A. ruoÅ¡tųsi įvykdymui. Ji taip pat pažymėjo, kad K. A. anksčiau nepažinojo, tačiau po to, kai ji iÅ¡ kerÅ¡to apgadino jos automobilį, ji buvo labai sunerimusi dėl kaltinamosios grasinimų savo sveikatai ir gyvybei.

Nukentėjusi apklausiama teisme parodė, kad ji suprato, kad grasinama jai, kadangi kaltinamoji žinojo kur ji gyvena. Po grasinimų kreipėsi į policijÄ , nes nežinojo kÄ kaltinamoji gali padaryti. Patvirtino, kad po grasinimų, kad jÄ aatsikratys, jog jos vyras galėtų tapti naÅ¡liu, ji labai blogai pasijuto, buvo baisu ir nesaugu, situacija buvo stresinė. Taigi, teismas įvertinęs ankščiau aptartus nukentėjusios D. K. parodymus, kurie patvirtina, kad ji, iÅ¡girdusi jai skirtus grasinimus, jautė baimę, pasijuto blogai, liudytojo D.

K. parodymus, kuriais jis patvirtino, kad nukentėjusi iÅ¡girdusi kaltinamosios grasinimus, jų turinį ir aplinkybes, kad D. K. iÅ¡ karto po grasinimų kreipėsi į policijÄ , priėjo prie iÅ¡vados, jog K. A. 2022-02-15, apie 22.57 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, atvykusi į nukentėjusios D. K. vyro D. K. namus, girdint nukentėjusiai, pokalbio su D. K. metu, pasakė grasinimus, kad padegs D. K. butÄ Garliavoje, ja atsikratys, sakydama, kad „D. su ja bus tik tada, kai taps naÅ¡lys“ ir tai D. K. Å¡iuos žodžius suprato, kaip norėjimÄ sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , ar grasinimÄ jÄ nužudyti, todėl buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Å ie grasinimai neabejotinai sukėlė D. K. baimę bei neigiamas emocijas. Taigi, teismas įvertinęs kaltinamosios elgesį dar prieÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat grasinimų turinį, kuriuose grasinimai nužudyti buvo susiję bÅ«tent su noru gyventi su nukentėjusios vyru, sprendžia, kad nukentėjusi D. K. nagrinėjamu atveju turėjo pagrįstÄ pagrindÄ ne tik bijoti kaltinamosios K. A., bet ir manyti, jog grasinimus ji iÅ¡ tikrųjų gali įvykdyti, t. y., kad jai gali bÅ«ti atimta gyvybė ar sunkiai sužalota sveikata.

Ir nors kaltinamoji teigė, kad nesirengė pasakytų grasinimų įgyvendinti ir nežinojo, kad nukentėjusi juos girdėjo, ir ji tik ragino D. K. apsispręsti su kuo jis nori toliau bendrai gyventi, tačiau teismo vertinimu ankščiau aptarti ir byloje surinkti duomenys paneigia šiuos kaltinamosios teiginius bei patvirtina, kad K. A. taip veikdam, norėjo įbauginti D. K. ir tai padaryti jai pavyko. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiam, jog grasinimas bus realizuotas, tai šiuo atveju ir buvo padaryta, taigi kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Nusikaltimo motyvai ir tikslai gali bÅ«ti įvairÅ«s ir įtakos veikos juridiniam kvalifikavimui neturi. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad nukentėjusi Å¡ių kaltinamojo pasakytų žodžių reikÅ¡mę visiÅ¡kai pagrįstai suprato kaip pavojų, gręsiantį ne tik jos sveikatai ir gyvybei, bet ir turtui. IV. Skirtina bausmė Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios K. A. atsakomybę lengvina tai, kad kalta iÅ¡ dalies prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės paskyrimo K. A., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė du nesunkius nusikaltimus, kalta prisipažino iÅ¡ dalies, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, dirba. Å ių iÅ¡dėstytų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus kaltinamajai nusikalstamų veikų sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ (BK 48 straipsnis).

V. Civilinis ieškinys Nukentėjusi D. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios jai priteisti 374 eurus turtinei, 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1900 bylos vedimo išlaidų (2 t., b. l. 15-20). Kaltinamoji su ieškiniu sutinka iš dalies. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusi D. K. žalÄ patyrė dėl tyčinių kaltinamosios K.

A. nusikalstamų veiksmų, jos padarytos nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinės ieškovės patirta turtine žala, jos ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, yra teisėtas, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusi D. K. patyrė iÅ¡gÄ stį, stresÄ , nepatogumus, diskomfortÄ . Teismui yra pateikti duomenis apie nukentėjusiai dėl nusikalstamos veikos padaryto psichinės sveikatos sutrikdymo mastÄ . Taigi, nukentėjusios pozicija dėl civilinio ieÅ¡kinio neturėtų reikÅ¡ti norÄ pasipelnyti. Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ioje dalyje atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Nukentėjusiam priteistos neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Pagal CK 250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai, aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®rodymų, dėl Å¡ių įstatyme įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal esančius įrodymus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams. Sprendžiant dėl nukentėjusiai priteistinos neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos trukmę bei nusikaltimų sunkumo laipsnį. Vadovaujantis ankščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į ankščiau paminėtas aplinkybes, nukentėjusios D.

K. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamosios jai priteistina 2000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos netenkintinas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusio ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusios D. K. atstovas advokatas RamÅ«nas Putinas teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iÅ¡ kaltinamosios 1900 eurų atstovavimo iÅ¡laidas. IÅ¡ byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, jog nukentėjusi už teisines paslaugas sumokėjo 1900 eurų – už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ bei advokatų atstovavimÄ ikiteisminiame tyrime ir teisme (1 t., b. l. 69-72, 77, 2 t., b. l. 15-16, 18,19). Baudžiamoji byla nagrinėta keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose, nukentėjusiai, kaip jau minėta, ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo advokatas, advokato yra parengti ir teismui pateikti procesiniai dokumentai (civilinis ieÅ¡kinys, papildomas ieÅ¡kinys bei jį pagrindžiantys dokumentai).

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusios išlaidos advokato darbo apmokėjimui nėra aiškiai per didelės, yra pagrįstos ir todėl priteistinos iš K. A.. VI. Kiti klausimai Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Nemuno PK (1 t., b. l. 115), sunaikintinas, o kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 119), paliktinas saugoti byloje. Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, panaikintina.

Vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: K. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jÄ : pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas visiÅ¡kai sudedant ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jÄ per visÄ bausmės laikÄ atlyginti nukentėjusiai nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti. Nukentėjusios D. K. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamosios K. A. priteisti jai 374 eurus (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus) turtinei, 2000 eurų (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1900 eurų (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus eurų) už advokatų teisines paslaugas.

Ä®siteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – peilį, saugomÄ Kauno apskrities VPK Nemuno PK, sunaikinti, kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Virginijus Kalkauskas