1061d494-e606-48ef-a5dc-0696d0919ebb · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas RCivilinė byla Nr. 2A-715-372/2015                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01994-2014-3                                                                              Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.6.;121.21.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 8 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I. S., L. M., K. J., J. L. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-952/2015 pagal ieÅ¡kovų I.

S., L. M., E. R. L., K. J., J. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui RadviliÅ¡kio rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims E. M., G. M., R. K., J. K., G. J., I. J., E. Å ., L. L., R. L., dėl teisės privatizuoti butus pripažinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: I. Ginčo esmė I. I. S., L. M., E. R. L., K. J., J. L. kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovei I. S. teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ Â nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, 2-jų kambarių 53,16 kv. m bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti ieÅ¡kovei L.

M. teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, 2-jų kambarių 53,16 kv. m bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti ieÅ¡kovei E. R. L. teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, 4-rių kambarių 78,16 kv. m bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti ieÅ¡kovui K. J. teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, 3-jų kambarių 64,88 kv. m bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti ieÅ¡kovui J.

L. teisę privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, 3-jų kambarių 66,79 kv. m bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1993 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo lėšomis pastatė penkių aukÅ¡tų gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai kartu su savo Å¡eimos nariais teisėtai apsigyveno jiems paskirtuose butuose, esančiuose daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini). Å iuos butus prižiÅ«rėjo, jais rÅ«pinosi, juos remontavo, t. y. keitė namo vamzdynÄ , nutiesė kanalizacijos vamzdžius nuo gyvenamojo namo iki kanalizacijos Å¡ulinio, nupirko ir pastatė Å¡ilumos boilerį, remontavo stogÄ , keitė langus, duris, grindis, įstiklino balkonus ir pan.

Mokėjo ir iki Å¡iol moka visus mokesčius už komunalinius patarnavimus. Butų privatizavimo valstybinė komisija atsisakė leisti privatizuoti butus namuose, pastatytuose po 1992-12-31. RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, vykdydama RadviliÅ¡kio rajono Tarybos 2000 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ Nr. 96 „Dėl neprivatizuoto savivaldybės butų fondo apskaitos ir eksploatacijos, iÅ¡ UAB „RadviliÅ¡kio komunalinės paslaugos“ 2001 m. sausio 21 d. turto perdavimo - priėmimo aktu perėmė neprivatizuotÄ butų fondÄ , tame tarpe ir butus, kuriuose gyvena ieÅ¡kovai.

Minėtu Turto perdavimo - priėmimo aktu RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės perimtos gyvenamosios patalpos, vadovaujantis LR gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatomis, pateko į savivaldybės socialinio bÅ«sto fondÄ . RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės Taryba 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. T-347 „Dėl gyvenamųjų patalpų ir priklausinių privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis“ leido parengti savivaldybės nuomojamų gyvenamųjų patalpų ir priklausinių (pagal pridedamÄ sÄ raÅ¡Ä ) inventorines bylas ir turto įvertinimo ataskaitas, nustatant fizinio susidėvėjimo procentÄ .

Minėtu Tarybos sprendimu leista privatizuoti Å¡io sprendimo 1 punkte minimame sÄ raÅ¡e esančias Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, kurios yra fiziÅ¡kai susidėvėję daugiau nei 60 procentų. Ä® tokį RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės Tarybos 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. T-347 patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä pateko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio gyventoja S. B. butÄ nuomojo nuo 1994-01-25. Tuo tarpu ieÅ¡kovų raÅ¡ytiniai praÅ¡ymai leisti lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamus butus, pateikti daugelį kartų (2009-02-02 kolektyvinis praÅ¡ymas; 2010-11-10 ir 2012- 06-14 - ieÅ¡kovės I.

S. praÅ¡ymai; 2010-04-01 ir 2012-06-14 - ieÅ¡kovės L. M. praÅ¡ymai) nebuvo patenkinti. Pagal LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ir iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimas galimas, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998-07-01 Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo iÅ¡davusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ .

IeÅ¡kovai kreipėsi į butų privatizavimo komisijÄ , praÅ¡ydami leisti privatizuoti nuomojamus butus, tačiau atsakymo negavo. Butų privatizavimas nebuvo užbaigtas ne dėl ieÅ¡kovų kaltės. Å iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra iÅ¡saugoję.Atsakovas RadviliÅ¡kio rajono savivaldybė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog atsakovo duomenimis ir iÅ¡ byloje ieÅ¡kovų pateiktų dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovai neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje nustatytų atvejų, suteikiančiu ieÅ¡kovams teisę privatizuoti jų praÅ¡omas Savivaldybės gyvenamÄ sias patalpas (butus) laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tu didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant i infliacijÄ .

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi Butų privatizavimo įstatymas nustojo galioti 1998 m. liepos 1 d., todėl nuo to dienos reikia skaičiuoti 10 metų bendrÄ jį ieÅ¡kinio padavimo senaties terminÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad sprendžiant, kada ieÅ¡kovai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę, bÅ«tina įvertinti, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis praÅ¡ymo pateikimÄ , privatizuotino turto įkainojimÄ , pirkėjo supažindinimÄ su įkainojimu ir mokestinio praneÅ¡imo įteikimÄ , nustatytos sumos už perkamÄ butÄ sumokėjimÄ , buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimÄ bei Å¡ios sutarties sudarymÄ , ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ .

IeÅ¡kovai laikotarpyje nuo 2008 m. iki 2012 m., įvairiais raÅ¡tais susiraÅ¡inėjo su atsakovu dėl butų privatizavimo ir iÅ¡ 2010-04-26, 2011-12-15, 2014-02-06 raÅ¡to sužinojo, kad jiems nebus leista butų privatizuoti, todėl teismas konstatavo, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo tos dienos, kai ieÅ¡kovams raÅ¡tu buvo praneÅ¡ta, kad privatizavimas negali bÅ«ti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse buvo numatyta, jog pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , turi raÅ¡tu kreiptis į miesto ar rajono valdybÄ , jos sudarytÄ tarnybÄ ar komisijÄ , o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ â€“ į atitinkamÄ administracijÄ , o prie pareiÅ¡kimo turėjo bÅ«ti pridėtas gyvenamojo namo, buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių notariÅ¡kai patvirtintas susitarimas, kieno vardu bus sudaroma gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartis.

Konstatavo, kad byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, jog ieÅ¡kovai ar jų Å¡eimos nariai įstatymų numatytais terminais ir tvarka, pateikiant visus reikiamus dokumentus, bÅ«tų kreipęsi dėl butų privatizavimo į Savivaldybę ar į Valstybinę komisijÄ (tiesiogiai ar per atsakovÄ ), nors Vyriausybės nutarime yra numatyta, kad praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti pateiktas miesto ar rajono valdybai, jos sudarytai tarnybai ar komisijai, o Ä®statymo 1993 metų redakcijoje numatyta, kad asmenys, ne dėl jų kaltės laiku nepadavę pareiÅ¡kimo dėl buto privatizavimo, gali kreiptis į Seimo sudarytÄ komisijÄ , kuri turi teisę leisti paduoti praÅ¡ymus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20 potvarkyje Nr. 290p numatyta, kad gyventojai, kurie ne dėl savo kaltės neprivatizavo Įstatymo nustatytu laiku jų nuomojamų gyvenamųjų patalpų, turėjo teisę paduoti prašymus ministerijai, kitai valstybinei tarnybai, miestų, rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurios, apsvarstę pateiktus prašymus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turėjo pateikti dokumentus Butų privatizavimo valstybinei komisijai.

Gyventojai galėjo kreiptis tiesiai į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Valstybinė komisija, apsvarsčiusi pateiktus praÅ¡ymus, suraÅ¡o atitinkamÄ protokolÄ ir jo iÅ¡raÅ¡Ä siunčia atitinkamoms ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms, miestų, rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, o iÅ¡vadÄ â€“ pareiÅ¡kėjui, o valstybinės komisijos iÅ¡vados dėl gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo buvo privalomos ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms, miestų, rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms.

Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20 potvarkį Nr. 290p ieÅ¡kovai turėjo kreiptis į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ (tiesiogiai ar per atsakovę). Nuo 1993-04-30, kuomet įsigaliojo nauja Ä®statymo redakcija, visi praÅ¡ymai dėl lengvatinio privatizavimo buvo privalomai nagrinėjami Butų privatizavimo valstybinėje komisijoje ir tik esant teigiamai Å¡ios komisijos iÅ¡vadai buvo galima pradėti arba tęsti jau pradėtas privatizavimo procedÅ«ras pagal Ä®statymÄ .

Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovai ar jų Å¡eimos nariai bÅ«tų kreipęsi į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ ir gavę teigiamÄ Å¡ios komisijos iÅ¡vadÄ dėl ginčo gyvenamųjų patalpų, esančių adresu Jaunystės g. 4, privatizavimo.Teismas pažymėjo, kad pagal tuometinę tvarkÄ asmenys, pateikę buto privatizavimui dokumentus, teikdavo praÅ¡ymÄ ir VÄ® Registrų centrui, kur buvo parengiama buto, kurį ketinama privatizuoti, techninės apskaitos byla, pagal kuriÄ vėliau buvo atliekamas privatizuojamo buto įvertinimas, tačiau ieÅ¡kovai nurodė, kad jie pateikė tik laisvos formos praÅ¡ymÄ butų privatizavimo komisijai, kitų veiksmų nurodė neatlikę, t. y. nesikreipė į VÄ® Registrų centrÄ , nepatvirtino kartu gyvenančių asmenų sutikimų, jokių su buto privatizavimu susijusių dokumentų nei vienas ieÅ¡kovas neturi, nors įprastai asmenys tokio pobÅ«džio dokumentus saugo itin akylai (CPK 185 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai I. S., L. M., K. J., J. L. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimÄ , dalyje, kurioje buvo atmestas apeliantų ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei I. S. 1041 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime formaliai tirdamas ir vertindamas įrodymus, priėjo aiÅ¡kiai nepagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovai nepateikė praÅ¡ymų ir dokumentų dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, t. y. nepradėjo butų privatizavimo proceso.2. Teismas neatsižvelgė į baigiamosiose kalbose akcentuotÄ ypač aktualiÄ ieÅ¡kovams gyvenamojo bÅ«sto problemÄ , kuri pasireiÅ¡kia ne tik gyvenamojo bÅ«sto įsigijimu lengvatinėmis sÄ lygomis, bet ir bÅ«sto iÅ¡saugojimu.

Pakeitus LR Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ , daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo priskirtas socialinio bÅ«sto kategorijai. Socialinis bÅ«stas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytÄ nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir Å¡eimoms apgyvendinti pagal sÄ lygas, kurias nustato LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (Nuo 2015 m. sausio 1 d.

LR Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas Nr. I-2455 ir LR Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymas Nr. XII-1215). Socialinio bÅ«sto paskirtis yra apgyvendinti tokiame bÅ«ste teisę į tokio bÅ«sto suteikimÄ turinčius asmenis ir jų Å¡eimos narius. Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, jei nuomininkas gyvenamÄ jÄ patalpÄ naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinami iÅ¡ nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.).

Todėl teismas, formaliai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgdamas į butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymu pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, neįvertinęs konkrečios situacijos individualių aplinkybių, nevertindamas netiesioginių įrodymų, netinkamai vertindamas liudytojų parodymus, taip pat nesivadovaudamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, priėmė aiÅ¡kiai neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .3.

Teismo įsitikinimu, ieÅ¡kinys galėjo ir turėjo bÅ«ti įrodinėjamas tik tiesioginiais įrodymais, o tokių įrodymų ieÅ¡kovams nepateikus, teismas atmetė ieÅ¡kinį. Teismas visiÅ¡kai nesirėmė netiesioginiais įrodymais - liudytojų parodymais, nevertino Å¡ia prasme ieÅ¡kovų atliktų vėlesnių veiksmų, siekiant įgyvendinti savo teises privatizuoti butus, kurias jiems suteikė LR Butų privatizavimo įstatymas. IÅ¡ bylos medžiagos, pačių ieÅ¡kovų bei liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad įgyvendindami LR Butų privatizavimo įstatyme numatytas teises, ieÅ¡kovai raÅ¡tu kreipėsi į valstybinę butų privatizavimo komisijÄ , savo pareiÅ¡kimus užpildydami ir palikdami RadviliÅ¡kio butų eksploatacijos įmonės patalpose, esančiose prie malÅ«no, Dariaus ir Girėno gatvėje 58 a.

Å iÄ aplinkybę, kad gyventojai, pageidaujantys privatizuoti butus, tikrai pateikdavo pareiÅ¡kimus dėl butų privatizavimo bÅ«tent minėtoje RadviliÅ¡kio butų eksploatavimo įmonėje, patvirtino liudytoju apklaustas Å¡ios įmonės direktorius G. T.. Tos aplinkybės nepaneigė ir kiti du liudytojai - L. T., dirbusi referente butų klausimais miesto merijoje, bei butų privatizavimo komisijoje ir merijoje dirbęs A. V.. L. T. nurodė, kad pareiÅ¡kimus priimdavo Butų Å«kio valdyba, po to jie bÅ«davo atneÅ¡ami jai.

Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas A. V.. Jis be to patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) esantis namas buvo pastatytas vienas iÅ¡ paskutiniųjų RadviliÅ¡kio mieste 1994 m.. Å is namas buvo žinybinis, jį statėsi AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl iÅ¡kilo problemų su jo privatizavimu. Å ie liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, ar ieÅ¡kovai iÅ¡ tikrųjų pateikė praÅ¡ymus privatizavimo komisijai, ir kada jie tai padarė, nes praėjo daug laiko, tačiau jie, kaip ir ieÅ¡kovai, patvirtino tas pačias praÅ¡ymų privatizuoti butus aplinkybes, jų priėmimo tvarkÄ .

Å ių aplinkybių atsakovas nenuginčijo. Netinkamas liudytojų parodymų vertinimas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.4. I. J. L. savivaldybės meras D. B. raÅ¡tu 2014-02-06 Nr. S-295-(8.26) dėl buto privatizavimo atsakė kategoriÅ¡kai: namas pastatytas po 1993 m., fizinis nusidėvėjimas 14 procentų, todėl nėra teisinio pagrindo leisti privatizuoti gyvenamas patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis. Å iame raÅ¡te nėra nurodyta atsakovų teisme ginčijama aplinkybė, t. y. nenurodyta, kad neleidžiama privatizuoti butÄ dėl to, kad, galiojant LR Butų privatizacijos įstatymui, J.

L. nepateikė pareiÅ¡kimo, neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo privatizuoti butÄ . Nė viename iÅ¡ teismui pateiktų RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės raÅ¡tų nėra neginčijamų įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovų teisių privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis jų nuomojamus butus buvimÄ . Nė viename iÅ¡ minėtų raÅ¡tų nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovams atsisakyta leisti privatizuoti butus dėl to, kad jie laiku ir įstatymų nustatyta tvarka nepateikė pareiÅ¡kimų, neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios (ketinimo) juos privatizuoti.

Å ie oficialÅ«s (prima facie) įrodymai kaip tik patvirtina, jog atsakovas pripažino ieÅ¡kovų teisę privatizuoti jų nuomojamus butus, atsiradusiÄ galiojant LR Butų privatizacijos įstatymui.5. Atsakovas ginčijo tik vienintelę sÄ lygÄ , kad ieÅ¡kovai, kaip subjektai, kuriems įstatymas suteikė teisę privatizuoti butus, Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdami veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti. IÅ¡ byloje surinktų, tačiau neteisingai teismo vertintų įrodymų, matyti, kad ieÅ¡kovai (apeliantai) siekė privatizuoti savo butus pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ ir jo galiojimo metu atliko visus veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, t. y. pateikė praÅ¡ymus Butų privatizavimo komisijai, tuo iÅ¡reikÅ¡dami savo valiÄ privatizuoti butus.

Å iÄ aplinkybę jie nurodė ieÅ¡kinyje, prisiekę nemeluoti, tÄ patį patvirtino teisme. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ieÅ¡kovų duotais parodymais, nes jų nepaneigė jokie patikimi ir objektyvÅ«s byloje surinkti įrodymai.6. Butų privatizavimas nebuvo užbaigtas ne dėl ieÅ¡kovų kaltės. Ä®vertintina ir ta aplinkybė, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas po 1992 m. gruodžio 31 d. IÅ¡ teismų praktikos matyti, kad  Butų privatizavimo valstybinė komisija neleisdavo privatizuoti butus daugiabučiuose namuose, pastatytuose po 1992 m. gruodžio 31d.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas RadviliÅ¡kio rajono savivaldybė praÅ¡o RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodo, kad praÅ¡ydamas apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , atsakovas, nesikartodamas dėl apeliacinio skundo iÅ¡ esmės nepasisako ir praÅ¡o vadovautis RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendime nurodytais bei atsakovo 2014 m. gruodžio 22 d. atsiliepime iÅ¡dėstytais ieÅ¡kinio atmetimo motyvais, juos praÅ¡ydamas vertinti kaip atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundÄ .Tretieji asmenys E. M., G.

M., G. J., I. J., E. Å ., L. L., R. L. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog prisideda prie apeliacinio skundo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantų motyvai apie tai, kad teismas nesirėmė netiesioginiais įrodymais, visiÅ¡kai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus įmanomus įrodymus (iÅ¡klausė Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus). Jokių kitų įrodymų apeliantai nepateikė. Kasacinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012).Sprendžiant klausimÄ , turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012).Kolegija pripažįsta, kad ieÅ¡kovai neatitiko bÅ«tinos privatizavimo sÄ lygos: jie, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, neatliko įstatyme nustatytų veiksmų, kurie privalomi gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. nesikreipė raÅ¡tu į institucijas dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nepateikė atitinkamoms savivaldybės institucijoms nuomininko ir Å¡eimos narių susitarimo, kas taps nuomojamo buto savininku, pagal nuomos sutartis nuomojamo buto nuomininkų sutikimo privatizuoti butÄ ir kt.

Savivaldybės institucijai pareiga pradėti privatizavimo procedÅ«ras atsiranda tik asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ ir įstatyme nustatytus duomenis dėl buto privatizavimo. Taigi, nuosavybės teisei į gyvenamosios patalpos privatizavimÄ atsirasti įstatyme nustatytus veiksmus tinkamai turi atlikti ir reikalavimo teisę turintis asmuo, o ieÅ¡kovai to nepadarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007). Jie nepateikė jokių įrodymų, kad yra pateikę pareiÅ¡kimus kompetetingam organui.

Be to, kolegija sprendžia, kad vien tik praÅ¡ymo pateikimas nelaikytinas subjektinės teisės privatizuoti butÄ tinkamu įgyvendinimu. Å is sutikimas buvo bÅ«tina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sÄ lyga. Tačiau teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis, t. y. byloje nesant duomenų apie vieno juridinio fakto buvimÄ , negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieÅ¡kovai atliko veiksmus, bÅ«tinus subjektinei teisei įgyti.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovai buvo tinkami privatizacijos subjektai. Jiems nustatyta tvarka buvo suteikti butai, kurie galėjo bÅ«ti privatizuojami (butų privatizavimo objektai). Tačiau kolegija palaiko teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojų parodymai nėra tiek svarÅ«s, kad bÅ«tų galima jais neabejotinai remtis, konstatuojant tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovai buvo pateikę dokumentus (praÅ¡ymus) dėl butų privatizavimo pradžios.

Pačių ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai taip pat yra prieÅ¡taringi, neinformatyvÅ«s. Jie nurodo, kad parašė ir pateikė praÅ¡ymus, tačiau nė vienas iÅ¡ jų nepatvirtina, kad Å¡ie praÅ¡ymai buvo suraÅ¡yti pagal nustatytas formas. Taip pat nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų nepateikė įrodymų, kad buvo nuvykę pas notarÄ ir pasirašė susitarimÄ dėl to, kuris iÅ¡ buto nuomininkų sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. IÅ¡ ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžiuose galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jie iÅ¡ viso neprisimena, kada ir kur teikė praÅ¡ymus, o vėliau net neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar iÅ¡ viso jiems ketinama privatizuoti butus.

Ä®vertinama ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai reikalauja, kad jų nuomojami butai bÅ«tų privatizuojami bÅ«tent Butų privatizavimo įstatymo, kuris nustojo galioti nuo 1998-07-01, pagrindu. Kolegija pripažįsta, kad suinteresuoto asmens teisės gali bÅ«ti ginamos tiek, kiek jis pats aktyviai to siekia. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė siekė suteikti galimybę nuomininkams įsigyti neprivatizuotus butus lengvatinėmis sÄ lygomis, tačiau Å¡is įstatymui prieÅ¡taraujantis savivaldybės sprendimas buvo panaikintas.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl iÅ¡dėstyto, RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a : RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                           Danutė Burbulienė                                                                                            Lina Muchtarovienė                                                                                            Birutė Simonaitienė                                                                                                                                                                                    Â