105e7bde-e0af-4896-87ac-c20ef6aacde6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1S-347/2011Proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Mickevičienė, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei RadiÅ¡auskienei,gynėjui advokatui Aivarui Å kėmai,kaltinamajam M. B.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo M. B. (M. B.) skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria M.

B., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminÄ nuo 2011 m. lapkričio 17 d. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo skundÄ ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, n u s t a t ė : M. B. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Tokiu bÅ«du jis kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 249 straipsnio 2 dalyje.Be to, M. B. kaltinamas tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Å ., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslÄ jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje M.

B. bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir iÅ¡platino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Tokiu bÅ«du jis kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.Be to, M. B. kaltinamas tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizaroriams ir vadovams J. B., G. Å ., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, M.

B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du jis kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. To paties teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d., 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį, kuria kaltinamajam M. B. buvo pratęstas suėmimo terminas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 5 d. nutartimi paskyrė kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams. M. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2011 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas to paties teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo pratęstas.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi kaltinamajam M.

B. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog M. B. kaltinamas labai sunkių ir nesunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, tame tarpe ir laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, ir nors kaltinamasis M. B. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbo, tačiau jis anksčiau ne kartÄ teistas už savanaudiÅ¡kus nusikaltimus, kaltinimai pareikÅ¡ti dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, be to, kaltinamasis bandydamas įsidarbinti užsienyje buvo iÅ¡vykęs į užsienį.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, siekdamas iÅ¡vengti gręsiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), nes anksčiau jis teistas penkis kartus, tame tarpe ir užsienyje, bÅ«damas jauno amžiaus jis jau beveik ketverius metus praleido įkalinimo įstaigose, todėl manytina, jog kaltinamojo M.

B. nusikalstamos veikos buvo neatsitiktinės, o iÅ¡ anksto suplanuotos, juo labiau, jog kaltinamasis linkęs nusikalsti. Be to, kaltinamajam pakeitus kardomÄ jÄ priemonę, pastarasis nepateisino parodyto pasitikėjimo, galimai tęsė nusikalstamÄ veikÄ , todėl kardomosios priemonės tikslai negali bÅ«ti pasiekti netaikant pačios griežčiausios – suėmimo.Kaltinamasis M. B. skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį, teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta.

Kaltinamasis M. B. skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ privalėjo įvertinti, ar jį kaltinantys duomenys, kurių pagrindu buvo pakeistas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir buvo suformuotas naujas suėmimo pagrindas, yra pakankamai svarÅ«s manyti, kad be tolesnio suėmimo nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Kaltinamasis teigia, jog vieninteliai duomenys, tiesiogiai kaltinantys jį dėl labai sunkių nusikalstamų veikų padarymo, yra M. V. parodymai. Daugiau niekas nėra nurodęs, jog matė, kad kaltinamasis neva įgijo, gabeno ar realizavo narkotines medžiagas.

Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, t. y. kratų protokolų, sekimo, telefoninių pokalbių klausymosi protokolų, garso ir vaizdo medžiagos, kurioje būtų užfiksuota, jog M. B. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir prekiavo narkotinėmis medžiagomis. Be to, pirmosios instancijos teismui yra pateikti neginčijami kito teismo nustatyti duomenys, kad M. V. yra linkęs apkalbėti kitus asmenis, kad išvengti asmeninės atsakomybės ir su ja susijusių teisinių pasekmių. Toliau kaltinamasis M.

B. skunde ginčija M. V. nurodytus faktus ir teigia, jog pastarasis jam kerÅ¡ija dėl kilusio tarp jų konflikto dėl kaltinamojo sutuoktinės automobilio. Remiantis iÅ¡dėstytu mano, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys yra pakankami taikyti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Kaltinamasis M. B. skunde remiasi BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teismų praktika, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teiginys, jog vien dėl įstatymo sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teigia, kad net ir svarstant tikimybę, kad vien dėl inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės įtariamasis gali slėptis ir (ar) bėgti, bÅ«tina įvertinti vienodai visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK nėra numatyta jokių iÅ¡imčių, kada bÅ«tų galima atsižvelgti tik į vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Nėra numatyta, kad pirmiausia yra vertinamos kaltinamajam nepalankios aplinkybės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimÄ konstatuoja įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausme.

Teismas nevertino kitų, Å¡io pagrindo buvimÄ paneigiančių aplinkybių: turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , vedęs, turi mažametį vaikÄ , padeda kartu gyvenantiems labai sunkiai sergantiems tėvams, dirbo dviejose darbovietėse, mokėsi, taip pat nėra duomenų, jog ketino vykti į užsienį ar turi ryÅ¡ių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti vengdamas dalyvavimo baudžiamajame procese. Kaltinamasis M. B. taip pat pabrėžia, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi panaikinus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , jis nebėgo ir nesislėpė, prieÅ¡ingai, prokuroro liepimu visada atvykdavo į prokuratÅ«rÄ , dalyvavo visuose teismo posėdžiuose.Kaltinamasis teigia, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pratęsimo pagrindo buvimÄ sumažina tai, kad jis, panaikinus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , tęsė mokslus, iÅ¡laikė egzaminus ir įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , įsidarbino dviejose darbovietėse, gyveno su Å¡eima.

Aplinkybė, kad kaltinamasis M. B. yra teistas penkis kartus ir teistumas neiÅ¡nykęs, taip pat nėra pagrindas pratęsti suėmimo terminÄ .Kaltinamojo M. B. nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi panaikinus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Kaltinamasis teigia, jog namų areÅ¡to sÄ lygų jis nepažeidė.Kaltinamasis M. B. pažymi, jog panaikinus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , jis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nekiltų jokių abejonių dėl BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo bÅ«nant laisvėje, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ jį apkalbančio asmens parodymų pagrindu, sukėlė grėsmę jo susikurtam teisėtam gerbÅ«viui, t. y. sukėlė grėsmę darbo praradimui ir socialinių ryÅ¡ių su Å¡eima nutrÅ«kimui, taip pat užkirto keliÄ siekti aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo.

Mano, jog skundžiamos nutarties sukeltos teisinės pasekmės yra visiÅ¡kai neproporcingos skundžiamos nutarties siekiamiems tikslams.              Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundÄ patenkinti, o prokurorė prašė skundÄ atmesti.Kaltinamojo M. B. skundas atmetamas.Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar M. B. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.

Å iuo atveju svarbu, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str. 2 d. 3 p.). Å ioje proceso stadijoje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nėra analizuojami, vertinami ar nustatinėjamas jų patikimumas, skirtingai nei skunde teigia kaltinamasis. Å ie veiksmai bus atliekami pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo arba jos termino pratęsimo klausimÄ yra tikrinami suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai bei sÄ lygos, tačiau nėra atliekami kiti skunde apraÅ¡yti veiksmai.

Patikrinus teismui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ darytina iÅ¡vada, jog byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kuriais remiantis galima pagrįstai teigti, jog M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie faktiniai duomenys yra kaltinamųjų, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialistų iÅ¡vados ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kuriomis siekiama garantuoti, kad įtariamasis (kaltinamasis) nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat siekiant atimti asmeniui galimybę neteisėtomis priemonėmis ir bÅ«dais trukdyti tyrimui bei bylos nagrinėjimui ir užkirsti keliÄ kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti.Pratęsdamas M.

B. suėmimo terminÄ , teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo) punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 3 (darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) punkte.Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sÄ lygoms. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. M. B. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo (BK 25 str. 4 d. ir 260 str. 3 d.) padarymu, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų, kito labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 249 str. 2 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo Å¡eÅ¡erių iki dvideÅ¡imties arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir nesunkaus nusikaltimo (BK 25 str. 4 d. ir 140 str. 1 d.) padarymu, už kurį numatyti vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Todėl, jei jo kaltė bÅ«tų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas M. B. suėmimo terminÄ minėtu pagrindu, vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumÄ .

Teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju ne mažiau reikÅ¡minga, kad kaltinamasis praeityje ne kartÄ teistas, tame tarpe ir užsienyje. Ir nors kaltinamasis turi darbÄ , Å¡eimÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, M. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kuris Å¡iuo metu nagrinėja baudžiamÄ jÄ bylÄ . Å io pagrindo buvimo neÅ¡alina ir kaltinamojo skunde nurodyti argumentai, kad turi mažametį vaikÄ , padeda kartu gyvenantiems labai sunkiai sergantiems tėvams, dirbo dviejose darbovietėse, mokėsi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo pratęsimo pagrindÄ .Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali bÅ«ti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

M. B. Å¡ioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir nesunkaus nusikaltimų kategorijai. Be to, kaltinamasis praeityje teistas penkis kartus, tame tarpe ir užsienyje, bÅ«damas jauno amžiaus jis jau beveik ketverius metus praleido įkalinimo įstaigose. Ankstesnis asmens teistumas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti jam Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje M.

B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Å io pagrindo buvimo neÅ¡alina ir kaltinamojo skunde nurodyti argumentai, kad jis, panaikinus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , tęsė mokslus, iÅ¡laikė egzaminus ir įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , įsidarbino dviejose darbovietėse, gyveno su Å¡eima. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo pratęsimo pagrindÄ .Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog 2011 m. kovo 4 d. panaikinus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , jis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nekiltų jokių abejonių dėl BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo bÅ«nant laisvėje, yra svarbios tačiau nepakankamos, kad jų pagrindu bÅ«tų galima naikinti skundžiamÄ apygardos teismo nutartį.

Suimtojo teiginys, jog teismas, pratęsęs suėmimÄ jį apkalbančio asmens parodymų pagrindu, sukėlė grėsmę jo susikurtam teisėtam gerbÅ«viui, yra nepagrįstas, nes teismas kardomÄ jÄ priemonę skiria iÅ¡imtinai BPK 119 straipsnio sÄ lygoms užtikrinti.    Pažymima, jog ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pasibaigęs ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų.

Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktikÄ , kad vieÅ¡ojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Ä®vertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas M. B., atsižvelgus į jų pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo metu Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. užtikrinti M.

B. dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ . Dėl Å¡ių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a: kaltinamojo M. B. skundÄ atmesti. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                     RÅ«ta Mickevičienė