2019-12-04 Nr. AB-22817-3-63-3-01411-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2218-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01411-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. P1-1134 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, jog Įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad ji neatliko užduočių Nr. 9921058 ir Nr. 9929050 (toliau – ir Užduotys). Užduotimi Nr. 9921058 pareiškėjai buvo pavesta vadovaujantis Viešųjų ryšių poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.19 punktais bei atsižvelgiant į nepakankamą savivaldybės vidaus identitetą pasiūlyti renginius, skirtus darbuotojų sutelktumui didinti (po 1 per mėnesį) bei pasiūlyti organizacinės kultūros priemones, kurių įgyvendinimas būtų matomas visuomenėje ir stiprintų savivaldybės kaip socialiai atsakingos organizacijos įvaizdį. Užduotimi Nr. 9929050 pareiškėjai buvo pavesta parengti pirkimo aprašymo projektą, siekiant sukurti Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos ir gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą strategiją (Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginiu veiklos plano (toliau – ir KSP) priemonės 3.4.2.1. įgyvendinimas) orientuojantis, kad 2017 metais būtų parengti komunikacijos ir įtraukimo planai, o 2018 metais būtų įgyvendinamos numatytos priemonės. Užduotis 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. suformulavo Administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėja V. V.-P. (toliau – ir Tiesioginė vadovė) per savivaldybės informacinę sistemą (priemonę) (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja akcentavo, kad ji, nesuprasdama Užduočių esmės, 2017 m. gegužės 3 d. pateikė raštą (reg. Nr. VS-2700), prašydama patikslinti Užduotis, atsakant į konkrečius techninius niuansus (Užduočių tikslas, finansavimas, vykdytojai ir pan.). 2017 m. birželio 26 d. pareiškėja iš Tiesioginės vadovės gavo raštą VS-3786 „Dėl užduočių atlikimo“, kuriame išsakytas nepasitenkinimas dėl to, jog prašoma tikslinti Užduotis, šiame rašte taip pat buvo kvestionuojama pareiškėjos kompetencija. Dėl Užduočių tikslinimo atsakyta tik 2017 m. birželio 23 d. Pareiškėjos nuomone, Tiesioginė vadovė nesistengė dėl jos pačios suformuotų Užduočių atlikimo operatyvumo.

4. Pareiškėja nurodė, kad Administracijos direktorius 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. P20-9 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“ pradėjo tarnybinio nusižengimo procedūrą. Pareiškėja 2017 m. birželio 23 d. paaiškinime nurodė tas pačias priežastis, kurios buvo nurodytos ankščiau ir pasiūlė Užduotis performuoti iš naujo.

5. Dėl užduoties Nr. 9921058 pareiškėja paaiškino, kad jos pareigybės aprašyme bei Skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio (toliau – ir Poskyris) veiklos aprašyme (Skyriaus nuostatų 7.3 punktas) nenumatyta, jog Poskyris ar pareiškėja tiesiogiai būtų atsakingi už renginių organizavimą, ypač kai tie renginiai nukreipti į išorę (renginiai skirti darbuotojų sutelktumui, nors jie turėtų būti matomi visuomenėje stiprinant savivaldybės kaip socialiai atsakingos institucijos). Renginių organizavimas ir jų kuravimas yra Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyriaus veiklos jurisdikcija, todėl, pareiškėjos nuomone, drausminė nuobauda už tokios užduoties neatlikimą nėra galima.

6. Dėl užduoties Nr. 9929050 pareiškėja nurodė, jog užduoties formavimas ir vykdymas yra grindžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginiu veiklos plano 3.4.2.1 priemonės įgyvendinimu. Minėto plano 3.4.2.1 priemonė įvardijama – „Parengti ir įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos ir gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą strategiją“, priemonės įgyvendinimo rodikliai: sukurta strategija, įgyvendintų priemonių skaičius, įgyvendintų priemonių dalis nuo visų planuotų, proc. Pareiškėja pažymėjo, jog atsižvelgiant į šią priemonę (3.4.2.1), pareiškėjai yra suformuluotos metinės užduotys Nr. 4 ir Nr. 5. Metinė užduotis Nr. 4 suformuluota taip: „Iki 2017-04-01 parengti gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą ir elektroninių paslaugų viešinimo priemonių tobulinimo planą; iki 2017-12-31 organizuoti plano įgyvendinimą“. Ši užduotis įvykdyta, t. y. planas yra parengtas ir įgyvendinamas. Metinė užduotis Nr. 5 suformuluota taip: „Iki 2017-03-01 parengti 2017 KMSA vidinės komunikacijos plano projektą ir teikti tiesioginiam vadovui; Iki 2017-12-31 užtikrinti jo priemonių įgyvendinimą savivaldybės administracijoje“. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. vasario 28 d. Tiesioginei vadovei pateiktas vidinės komunikacijos plano projektas, tačiau iki šiol nėra gautos Tiesioginės vadovės pastabos bei pasiūlymai, todėl šis planas vykdomas kaip suplanuota.

7. Pareiškėjos nuomone, iš susidariusios situacijos matyti, kad metinės užduotys, kurių įgyvendinimas bus vertinamas kasmetiniame tarnybinės veiklos vertinime ir aptariama užduotis Nr. 9929050 yra dubliuotos, t. y. aptariama užduotis yra suformuluota dirbtinai, turint omenyje, jog analogiškus tikslus įgyvendinama užduotis yra numatyta pareiškėjai tarp metinių užduočių. Pareiškėja pažymėjo, kad Administracijos Personalo skyriaus vedėjos I. G.-L. 2017 m. liepos 20 d. išvadoje Nr. P20-10 dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Išvada) aplinkybės vertintos tik pareiškėjos nenaudai ir nevertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, Tiesioginė vadovė nenurodė, kokių užduočių ji negalėjo atlikti dėl pareiškėjos neatliktų Užduočių, t. y. nenustatytas pasekmių bei priežastinio ryšio buvimas. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, pažeidžiant bendruosius tarnybinės nuobaudos skyrimo teisinius principus, t. y. nenustačius subjektyviosios pažeidimo pusės – kaltės, o tik konstatavus, jog užduotys neatliktos.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja Administracijoje dirba daugiau kaip 10 metų, todėl jai buvo pakankamai laiko įsigilinti į Klaipėdos miesto savivaldybės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, į ilgalaikį ir trumpalaikį planavimą, Administracijos vidaus reglamentavimą ir kt. dokumentus, domėtis kvalifikacijos tobulinimo galimybėmis siekiant tinkamo funkcijų atlikimo. 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. P1-328 patvirtintas pareiškėjos pareigybės aprašymas (toliau – ir Pareigybės aprašymas), su kuriuo ji buvo susipažindinta.

10. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja pasirašė 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-314 (toliau – ir Veiklos vertinimo išvada), kurioje buvo numatytos 2017 metų užduotys ir jų vertinimo rodikliai, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėja negalėjo nežinoti ar nesuprasti keliamų užduočių ir jų vertinimo kriterijų, nes pastariesiems buvo pritarusi.

11. Atsakovas paaiškino, kad užduotį Nr. 9921058 sudarė motyvai (kuo vadovaujantis bei atsižvelgiant); užduotis (pasiūlyti renginius ir kultūros priemones); siekiami rezultatai (matomumas visuomenėje ir teigiamas – atsakingos organizacijos įvaizdis). Pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.19 punkte aiškiai nurodyta, jog pareiškėjos pareigos apima būtent Klaipėdos miesto savivaldybės, o ne atskiro Administracijos padalinio teigiamo įvaizdžio formavimą, todėl minėta užduotis atitiko keliamą tikslą ir siekiamus rezultatus.

12. Atsakovas pažymėjo, jog tam, kad valstybės tarnautojas vykdytų savo funkcijas, tiesioginis vadovas neprivalo motyvuoti užduočių, svarbu, kad jos atitiktų valstybės tarnautojo funkcijas. Veiklos vertinimo išvadoje, kuri pasirašyta ir pareiškėjos, I dalies einamųjų metų užduotyse nurodyta „Stiprinti savivaldybės įvaizdį“. Dėl minėtos užduoties pareiškėjai kilo pareiga pačiai teikti pasiūlymus, o ne laukti apie 3 mėnesius, kol Tiesioginė vadovė pareikalaus vykdyti suderintas Užduotis. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde nenurodė, jog 2017 m. gegužės 3 d. rašte Nr. VS-2700 dėl abiejų užduočių buvo nurodytas ir kitas užduočių savalaikio neatlikimo motyvas – personalo trūkumas. Atsakovas nurodė, jog pačios pareiškėjos rengtame 2017 m. balandžio 4 d. rašte Nr. VS-2104 buvo paprašyta skirti priemoką už papildomų užduočių atlikimą iki bus priimtas trūkstamas darbuotojas. Šis prašymas buvo tenkintas 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. P1-474.

13. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos teiginiai, jog ji neatsakinga už renginių organizavimą, rodo, kad pareiškėja nesuvokia skirtumo tarp „pasiūlyti renginius“ ir „organizuoti renginius“. Šiuo atveju užduotis buvo tik pasiūlyti renginius ir kultūros priemones, netgi neužsiminta apie kokį nors organizavimą, todėl visi pareiškėjos teiginiai apie tariamai suformuluotą užduotį ne pasiūlyti, o organizuoti renginius, tik patvirtina 2017 m. sausio 19 d. Veiklos vertinimo išvados V dalį dėl bendro pareiškėjos vertinimo „patenkinamai“ ir VI dalies pasiūlymą „tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją“. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai 2017 m. lapkričio 7 d. perdavus užduoties vykdymą kitam valstybės tarnautojui, pastarajam rezultatų pavyko pasiekti jau 2017 m. lapkričio 20 d. Atsakovo nuomone, tai rodo, kad 2017 m. balandžio 26 d. užduotis Nr. 9921058 buvo įvykdytina, t. y. užduoties formuluotėje nurodyti motyvai, pati užduotis ir siektini tikslai buvo suprantami.

14. Administracija nurodė užduoties Nr. 9929050 formuluotę ir akcentavo kad pareiškėja savo 2017 m. spalio 27 d. skunde pažymėjo, jog užduotis Nr. 9929050 atitinka Veiklos vertinimo išvados metines užduotis Nr. 4 ir Nr. 5, šios užduotys yra įvykdytos. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos metinės užduotys yra įvykdytos, taip pat atsakovas akcentavo, kad pareiškėjos nurodytos tariamos metinės užduotys yra ne užduotys, o „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo kriterijai“. Atsakovo teigimu, pareiškėja neskiria „užduoties“ nuo „užduoties įvykdymo rodiklio“ bei vėl patvirtina Veiklos vertinimo išvados V dalį dėl bendro pareiškėjos vertinimo „patenkinamai“ ir VI dalies pasiūlymą „tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją“.

15. Atsakovas pažymėjo, kad pati pareiškėja nepateikė duomenų apie teiktus siūlymus, įvykusias diskusijas dėl Poskyrio darbo gerinimo, susidariusių situacijų analizės ir sprendimo būdų, siekiant tinkamai ir kvalifikuotai atlikti Poskyriui priskirtas funkcijas, o dėl Užduočių neįvykdymo kaltina kitus asmenis.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą atmetė.

17. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją, taip pat bylos medžiagą, nurodė, kad Administracijoje 2017 m. birželio 5 d. gautas Tiesioginės vadovės 2017 m. birželio 5 d. raštas Nr. VS-3367, kuriuo prašoma atlikti tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų netinkamai atlikus funkcijas, ir pateikti dokumentai, patvirtinantys rašte nurodytas aplinkybes. 2017 m. birželio 12 d. užduotimi Nr. 10093168 Administracijos direktorius pavedė Personalo skyriaus vedėjai I. G.-L. atlikti tyrimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagrįstai ir per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą.

18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nurodė, kad Išvadoje išsamiai aptartos pareiškėjai nurodytos atlikti užduotys ir įvertinta, jog Užduotys suformuluotos vadovaujantis Skyriaus nuostatuose patvirtintais uždaviniais. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėja 2017 m. birželio 7 d., vėluodama 22 dienas, atliko užduotį Nr. 9918050, įrodo, kad ji suprato ir suvokė užduoties tikslus ir gebėjo atlikti minėtą užduotį. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat tinkamai įvertinta aplinkybė, jog vieno darbuotojo trūkumas Poskyryje nebuvo kliūtis pareiškėjai tinkamai ir laiku atlikti jai pavestas užduotis, 2017 m. balandžio 13 d. Administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėjai paskirta 15 procentų pareiginės algos priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą iki į laisvas pareigas bus priimtas naujas darbuotojas ir pareiškėja su tuo sutiko.

19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja Administracijoje dirba daugiau kaip 10 metų, yra susipažinusi su teisės aktais, Administracijos vidaus dokumentais, reikalingais jos funkcijoms atlikti, turėjo pakankamai įgūdžių ir galėjo tinkamai atlikti pavestas užduotis. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teisme nenustatyta objektyvių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių pareiškėja nebūtų galėjusi atlikti jai pavestų užduočių, už kurių neatlikimą paskirta tarnybinė nuobauda.

20. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 28 straipsniu, konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjos pažeidimas padarytas tyčia pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus valstybės tarnautojui, t. y. konkrečioje situacijoje, tinkamai ir laiku neatlikus vadovo suformuluotų Užduočių, neįvykdžius Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.19 punktuose įtvirtintų funkcijų, taip pat, atsižvelgęs į VTĮ 29 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, teismas nurodė, kad šiuo atveju nenustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai Įsakymu paskirta pati švelniausia nuobaudos rūšis – pastaba.

III. 21. Pareiškėja R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

22. Pareiškėjos nuomone, yra akivaizdu, kad Tiesioginė vadovė nesistengė dėl jos pačios suformuotų užduočių atlikimo operatyvumo, nes pareiškėja, nesuprasdama užduoties Nr. 9921058 esmės, 2017 m. gegužės 3 d. pateikė raštą, kuriuo prašė patikslinti užduotį atsakant į konkrečius techninius niuansus (užduočių tikslas, finansavimas, vykdytojai ir pan.), tačiau atsakymą gavo tik 2017 m. birželio 26 d., nors užduoties atlikimo terminas buvo iki 2017 m. gegužės 5 d. Pareiškėja nurodo, kad dėl užduoties Nr. 9929050 taip pat prašė pateikti paaiškinimus 2017 m. gegužės 3 d. raštu, tačiau 2017 m. birželio 26 d. raštu Tiesioginė vadovė neatsakė į pareiškėjos klausimus. Pareiškėja pažymi, kad tiek pirmuoju atveju (užduotis Nr. 9921058), tiek antruoju atveju (užduotis Nr. 9929050) Tiesioginė vadovė nurodė, jog „Kilus problemoms ar neaiškumams rašyti el. paštu (duomenis neskelbtini)“, todėl šiame kontekste labai keistai atrodo 2017 m. birželio 26 d. rašte išdėstytos mintys.

23. Pareiškėja akcentuoja, kad teismo posėdyje pareiškėjos Tiesioginė vadovė buvo apklausta liudytoja. Atsakinėdama į pareiškėjos atstovo užduodamus klausimus dėl Užduočių turinio bei tikslo, Tiesioginė vadovė nesugebėjo paaiškinti šių Užduočių tikslo. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Tiesioginė vadovė patvirtino, jog Užduotys kildintos iš metinių užduočių, t. y. jos yra metinės užduotys, kurios numatytos pagal kasmetinio tarnybinio vertinimo procedūrą, tačiau Tiesioginė vadovė nesugebėjo atsakyti, ko siekė, teikdama Užduotis pareiškėjai, bei pati nesugebėjo jų tiksliai apibrėžti. Teismas šios aplinkybės nevertino ir neatkreipė dėmesio į tai, jog tai, kad Tiesioginė vadovė nesugebėjo paaiškinti Užduočių esmės, patvirtina, jog Užduotys nėra aiškios ir suprantamos ne tik pareiškėjai, bet ir pačiai Tiesioginei vadovei.

24. Pareiškėjos teigimu, tarnybinis tyrimas inicijuotas, pasitelkiant abstrakčias frazes dėl neva tiesioginio vadovo negalėjimo atlikti Užduotis, kurios neįvardytos, t. y. nenurodant, kokios Tiesioginės vadovės atliekamos užduoties neatlikimą lėmė pareiškėjos veiksmai.

25. Pareiškėja pažymėjo, kad šią bylą nagrinėjančiai teisėjai buvo pareiškusi nušalinimą, kadangi ji nagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-1519-386/2017, kurioje 2017 m. rugsėjo 28 d. yra priimtas sprendimas, dėl kurio pareiškėja yra pateikusi apeliacinį skundą, kuris nėra išnagrinėtas. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas administracinės nuobaudos paskyrimo teisėtumas, kurio pradėjimo procedūra atsakovas rėmėsi administracinėje byloje Nr. eI-1519-386/2017 ir dėl kurio, teisėja priimdama sprendimą, yra išdėsčiusi savo poziciją. Susidarė tokia situacija, jog administracinėje byloje Nr. eI-1519-386/2017 teisėja priėmė sprendimą ir išsakė savo poziciją dėl drausminės nuobaudos prielaidų pagrįstumo ir to pagrįstumo pagrindu priėmė sprendimą dėl skatinimo neteikimo pagrįstumo, o šioje administracinėje byloje ji galutinai patvirtino drausminės nuobaudos pagrįstumą. Pareiškėjos įsitikinimu, yra akivaizdu, jog ši byla išnagrinėta pažeidžiant teisės principą nemo iudex in propria causa (niekas negali būti teisėju savo byloje). Be to, apeliacinio skundo argumentai yra susiję su proceso pažeidimais, todėl, pareiškėjos nuomone, teisėja gali būti šališka sprendžiant šią administracinę bylą atsižvelgdama į faktinių aplinkybių vertinimą administracinėje byloje Nr. eI-1519-386/2017, t. y. šioje administracinėje byloje bus nagrinėjamas drausminės nuobaudos skyrimo teisės akto teisėtumas, kurio priėmimo procedūros aplinkybės jau iš dalies nagrinėtos kitoje administracinėje byloje.

26. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad teisėja Laimutė Jokubauskaitė negalėjo nagrinėti šios administracinės bylos, nes byloje pateiktų aplinkybių atžvilgiu jau yra išdėsčiusi poziciją administracinėje byloje Nr. eI-1519-386/2017, t. y. turėjo išankstinę nuomonę.

27. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Administracija nurodo, kad apeliaciniame skunde praktiškai nėra nurodyta motyvų, kodėl teismo sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovo nuomone, teismas atidžiai vertino tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo paaiškinimų argumentus bei pateiktus įrodymus. Administracija pažymi, kad pareiškėjai nenurodžius jokių naujų motyvų, Administracija nekartoja teismui teiktuose dokumentuose nurodytų argumentų.

29. Dėl Tiesioginės vadovės parodymų teismo posėdyje Administracija nurodo, kad pareiškėja nenurodė, į kokius konkrečiai klausimus ir kada nebuvo atsakyta, atsakovo nuomone, liudytoja išsamiai atsakė į visų proceso dalyvių klausimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos R. B. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. P1-1134, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai (Administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių poskyrio vedėjai) pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda už tai, jog ji neatliko šių tiesioginės vadovės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. užduočių: 1) 2017 m. balandžio 26 d. dokumentų valdymo sistemoje @vilys suformuotos užduoties Nr. 9921058, kuria pavesta pareiškėjai, atsižvelgiant į Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.19 punktus ir į nepakankamą savivaldybės vidaus identitetą, pasiūlyti renginius, skirtus darbuotojų sutelktumui didinti (po l per mėnesį), bei organizacines kultūros priemones, kurių įgyvendinimas būtų matomas visuomenėje ir stiprintų savivaldybės kaip socialiai atsakingos organizacijos įvaizdį; 2) 2017 m. balandžio 27 d. užduoties Nr. 9929050, kuria pavesta pareiškėjai parengti pirkimo aprašymo projektą, siekiant sukurti Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos ir gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimo strategiją (KSP priemonės 3.4.2.1 įgyvendinimas), orientuojantis, kad 2017 metais būtų parengti komunikacijos ir įtraukimo planai, o 2018 metais būtų įgyvendinamos numatytos priemonės, kurių įvykdymo terminas buvo iki 2017 m. gegužės 15 ir 16 d.

32. Pareiškėja apeliaciniame skunde ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastis, dėl kurių nebuvo atliktos Užduotys, nevertino pareiškėjos pastangų siekiant išsiaiškinti Užduočių tikruosius ketinimus, Užduotys įvertintos nesilaikant Valstybės tarnybos įstatymo 22 įstatymo reikalavimų. Taip pat pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas), nes bylą nagrinėjusi teisėja turėjo išankstinę nuomonę, kitoje administracinėje byloje Nr. eI-1519-386/2017 jau buvo išsakiusi savo poziciją dėl drausminės nuobaudos prielaidų pagrįstumo, t. y. buvo šališka.

33. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl teismo neteisėtos sudėties (teisėjos šališkumo), teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

34. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). Šis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas Indra prieš Slovakiją ir kt.).

35. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją). Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją).

36. Išnagrinėjus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėja teigia, kad teisėja Laimutė Jokubauskaitė buvo šališka, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, konstatuotina, jog pareiškėja nepagrindė teisėjos šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu.

37. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Šiuo atveju pareiškėja teisėjos šališkumą grindė tik tuo, jog ji nagrinėjo kitą administracinę bylą Nr. eI-1519-386/2017.

38. Iš administracinėje byloje Nr. eI-1519-386/2017 priimto 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo nustatyta, kad teisėja Laimutė Jokubauskaitė nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą Administracijai dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. P1-730 dalies, kuria nuspręsta neskatinti pareiškėjos bendra tvarka su visais kitais valstybės tarnautojais, dirbančiais Administracijoje (pareiškėjai vienkartinė išmoka Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga nebuvo skirta dėl to, kad kilo abejonių dėl jos tinkamo tarnybinių pareigų atlikimo). Iš sprendimo turinio matyti, kad administracinėje byloje Nr. eI-1519-386/2017 nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios šioje byloje pareiškėjos ginčijamu Įsakymu, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, nes tarnybinė nuobauda dar nebuvo paskirta (sprendime nurodyta atsakovo pateikta į bylą informacija apie pradėtą ir atliktą tarnybinį patikrinimą, kad pažeidimo tyrimo nėra galimybės užbaigti dėl besitęsiančio pareiškėjos nedarbingumo). Pirmosios instancijos teismas įvertino tik tai, kad pareiškėjos tarnybinė veikla už 2016 metus yra įvertinta patenkinamai ir pradėtas tarnybinis patikrinimas.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo esmės, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

40. Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

41. Pažymėtina, kad kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina valstybės tarnautojo su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų –valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – nėra. Taip pat yra svarbu įvertinti darbdavio įtaką tam, kad darbuotojas neatliko tam tikrų veiksmų ar juos atliko netinkamai.

42. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; kt.). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

43. Šioje byloje pareiškėja būtent ir teigia, kad jis negalėjo laiku įvykdyti atsakovo (darbdavio) nurodytų Užduočių, nes Užduotys nebuvo aiškios ir tikslios, jai nebuvo jos paaiškintos, nors ji stengėsi išsiaiškinti, pareiškėja pagal kompetenciją jų neturėjo atlikti. Su tokia pareiškėjos pozicija nesutiktina.

44. Pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nurodyta, kad pareiškėja teikia tiesioginiam vadovui siūlymus dėl klausimų, susijusių su Poskyrio veikla, o 7.19 punkte nurodyta, kad pareiškėja formuoja teigiamą Klaipėdos miesto savivaldybės įvaizdį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėja Administracijoje dirba nuo 2007 metų, yra susipažinusi su Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginiu plėtros planu, Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 metų strateginiu veiklos planu, teisės aktais, Administracijos vidaus dokumentais, reikalingais jos funkcijoms atlikti, turėjo pakankamai įgūdžių ir galėjo tinkamai atlikti pavestas Užduotis, kad 2017 m. birželio 7 d. pareiškėja, vėluodama 22 dienas, atliko užduotį Nr. 9918050, darė išvadą, jog pareiškėja suprato ir suvokė užduoties tikslus ir gebėjo atlikti minėtą užduotį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog darbuotojo trūkumas Poskyryje negalėjo sutrukdyti laiku atlikti Užduotis, nes 2017 m. balandžio 13 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. PI-474 pareiškėjai buvo paskirta 15 procentų pareiginės algos priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą iki į laisvas pareigas bus priimtas naujas darbuotojas. Pažymėtina, kad nenustatyta, jog pačios Užduotys buvo neaiškios ir netikslios.

45. Užduotyje Nr. 9921058 yra aiškiai nurodyta pasiūlyti renginius, o ne juos organizuoti (pareiškėja skunde (prašyme) buvo nurodžiusi, kas pareiškėja ir Poskyris nėra atsakingi už renginių organizavimą), o užduotyje Nr. 9929050 buvo nurodyta tik parengti pirkimo aprašymo projektus, o ne parengti pareiškėjos skunde (prašyme) nurodytą gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą ir elektroninių paslaugų viešinimo priemonių tobulinimo planą, kurį, pareiškėjos teigimu, ji jau buvo parengusi ir pateikusi 2017 m. vasario 28 d. Tiesioginei vadovei.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi Užduočių, kurias pavedė pareiškėjai atlikti Tiesioginė vadovė, turinį, pareiškėjos Pareigybės aprašyme nustatytas vykdytinas funkcijas, daro išvadą, kad byloje nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja neprivalėjo vykdyti šių Užduočių dėl to, kad jos buvo netikslios ir neaiškios, kad pareiškėjai pagal kompetenciją nepriklausė jų vykdyti. Pažymėtina, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 3 d. raštu prašė patikslinti ne pačias Užduotis, o nurodyti tam tikrus duomenis (Užduočių tikslas, finansavimas, vykdytojai ir pan.). Pareiškėjai buvo atsakyta 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. VS-3033. Teismo posėdyje liudytoja apklausta Tiesioginė vadovė paaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjai buvo pavesta atlikti minėtas Užduotis, dėl kokių priežasčių skubiai nebuvo atsakyta pareiškėjai į jos raštą (pareiškėjos raštas buvo pateiktas Tiesioginei vadovei prieš pat jos atostogas). Pareiškėjos nurodomas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnis nesuponuoja išvados, kad pareiškėja neprivalėjo vykdyti Tiesioginės vadovės pavestų užduočių dėl to, jog pavestos Užduotys yra iš kasmetinio tarnybinio vertinimo. Byloje nenustatytos svarbios aplinkybės, kurios sutrukdė pareiškėjai laiku atlikti jai pavestas Užduotis.

47. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir bylos faktinių aplinkybių nustatymu, teigia, kad nėra išspręsta pareiškimo esmė, neįvertintos Užduotys, jų turinys, tikslai, pareiškėjos kompetencija, tačiau šios aplinkybės yra išnagrinėtos ir pateiktas jų vertinimas.

48. Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

49. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Įsakymas yra teisėtas.

50. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovas byloje įrodė, jog pareiškėja nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, tinkamai neatliko Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir laiku nevykdė Tiesioginės vadovės pavestų Užduočių, todėl jai pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų motyvų, dėl kurių minėta išvada turėtų būti pripažinta neteisėta, nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

51. Pareiškėja apeliaciniame skunde yra nurodžiusi, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog buvo pažeista pareiškėjos teisė į nešališką bei objektyvų bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjos teisę į nešališką objektyvų bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teisme procesas vyko žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti jokie nauji įrodymai ar pan., todėl nebuvo nustatyta būtinybė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 141 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė