105b0163-2cfe-4b42-82f5-00f2fef5ca3f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-702-153/2014;(Proceso Nr. 2-56-3-00202-2013-6);Procesinio dokumento kategorijos: 24.1.; 24.4.; 44.5.1.; 126.8. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu 2014 m. gegužės 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės BUAB,,MiÅ¡ko sklypas“ atstovui advokatui V. G., atsakovui V. J., jo atstovui advokato padėjėjui V. M.,trečiojo asmens E. P. atstovui advokatui A. G., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MiÅ¡ko sklypas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

J.“ dėl žalos atlyginimo, tretiesiems asmenims E. P. , I. J.,    n u s t a t ė : IeÅ¡kovės BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ atstovas prašė ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkinti – priteisti iÅ¡ atsakovo V. J. neperduoto materialaus turto vertę – 403 146,32 Lt ir 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Netenkinti atsakovo atstovo praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ieÅ¡kinio reikalavimui, kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, tačiau jeigu teismas manytų, kad ieÅ¡kovė terminÄ ieÅ¡kinio reikalavimui pareikÅ¡ti praleido, ieÅ¡kovės atstovai prašė ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.Atsakovas V.

J. ir atsakovo atstovas advokato padėjėjas V. M. prašė ieÅ¡kinio reikalavimų netenkinti, atmesti kaip nepagrįstus, taip pat ieÅ¡kinio reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovės atstovai nuo 2009-07-22 sužinojimo momento apie padarytus ieÅ¡kovei nuostolius iki 2013-03-13 ieÅ¡kinio pateikimo teismui praleido trejų metų laikotarpį savo teisei apginti.Trečiasis asmuo E. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ trečiasis asmuo informuotas.Trečiojo asmens E. P. atstovas prašė ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti.Trečiasis asmuo I.

J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ Â informuota.IeÅ¡kinio reikalavimai atmestini.IeÅ¡kovės BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ atstovai procesiniuose dokumentuose ir apklausti teismo posėdyje nurodė, kad palaiko visus argumentus, nurodytus ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose, ir paaiÅ¡kino, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2009 m. birželio 11 d., pagal įmonės akcininko E. P. 2009-04-14 pareiÅ¡kimÄ UAB „MiÅ¡ko sklypas“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Kauno apygardos teismas, tenkindamas bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ , 2010-09-10 nutartimi pripažino BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ bankrotÄ tyčiniu. Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo akcininkas E. P. 2009 m. sausio 5 d. sprendimais, įtaręs, kad tuometis įmonės direktorius V. J. gali Å¡vaistyti ir pasisavinti įmonės lėšas, nuÅ¡alino jį nuo direktoriaus pareigų vykdymo, apribojo jo teisę disponuoti banke įmonės lėšomis, pakeitė jo darbo funkcijas bei atlyginimÄ ir pavedė direktoriaus pareigas laikinai vykdyti vyr. finansininkei I.

J.. Ä®monės direktorius V. J. naujai paskirtai direktorei I. J. neperdavė nei įmonės veiklos dokumentų, nei įmonės materialaus turto. UAB „MiÅ¡ko sklypas“ 2008 m. 3-io ketvirčio balanso duomenimis, įmonė buvo nemoki, nes įmonėje buvo apskaityta turto už 1428400 Lt, o mokėtinos sumos per metus (skolos) sudarė 766144 Lt, t. y. skolos virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯traukto turto vertės (balansas pridedamas). Å i aplinkybė, ieÅ¡kovo manymu, reiÅ¡kė, kad 2008 m. spalio 1 d. atsakovas V.

J., kaip įmonės vadovas, privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Darbo sutartį su atsakovu , kaip BU AB „MiÅ¡ko sklypas“ direktoriumi, 2009 m. birželio 13 d. nutraukė bankroto administratorius, nes pagal VÄ® Registrų centro duomenis, UAB „MiÅ¡ko sklypas“ direktoriumi buvo atsakovas. Atsakovas neperdavė bankroto administratoriui BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ dokumentų ir turto, apskaityto įmonėje pagal balanso duomenis nutarties dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo dienÄ , teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas taikyti V.

J. sankcijas, numatytas Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p. IeÅ¡kovo bankroto administratorius po to, kai paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas neketina perduoti įmonės turto ir dokumentų, savarankiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino dalies ieÅ¡kovės ilgalaikio turto buvimo vietas ir jį vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė. Tarp žalos, padarytos ieÅ¡kovei, ir atsakovo neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovės atžvilgiu veiksmų egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovės apskaitoje yra atsakovo neperduoti administratoriui 44 vnt.

įvairaus ilgalaikio turto objektų ir daiktų, kurių likutinė vertė 2009 m. kovo 31 d. buvo 67771,09 Lt ir 3003,351 ktm. nukirstos medienos už 335 375,23 Lt. IÅ¡ viso dėl atsakovo kaltės bankroto administratoriui neperduota materialaus turto už 403 146,32 Lt, todėl ieÅ¡kovės atstovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡iÄ sumÄ , nors pripažino, kad dalyje reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo stataus miÅ¡ko vertę 15 651,50 Lt vertės ieÅ¡kovės reikalavimas neįrodytas.IeÅ¡kovui, kuriam atstovauja bankroto administratorius, teisė teikti ieÅ¡kinį atsakovui atsirado po to, kai atsakovas atsisakė perduoti administratoriui bankrutavusios įmonės turtÄ .

IeÅ¡kovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, apie savo pažeistÄ teisę sužinojo po to, kai jam 2009 m. liepos 22 d. buvo perduoti įmonės veiklos dokumentai. Bankroto administratorius pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuris 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo priimtas, ir ieÅ¡kovė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00439-10 buvo pripažinta civiline ieÅ¡kove. Dėl Å¡ių aplinkybių, vadovaujantis CK 1.130 str. 1 d., ieÅ¡kinio senaties eiga nutrÅ«ko ir toliau tęsėsi po to, kai įsiteisėjo Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. vasario 13 d. nutartis atmesti ieÅ¡kovo atstovo skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00439-10 nutraukimo, ji įsiteisėjo 2013 m. vasario 26 d., todėl ieÅ¡kininės senaties terminas laikytinas nepraleistu.Procesiniuose dokumentuose ir apklaustas teismo posėdyje atsakovas V.

J. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, palaiko visus argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis buvo UAB „MiÅ¡ko sklypas“ vadovu nuo 2005-11-21 iki 2009-01-05. Savo vadovavimo Å¡iai bendrovei laikotarpiu atsakovas tinkamai vykdė vadovo pareigas ir niekada nesukėlė bendrovei žalos ar nuostolių. 2009-01-05 įmonės akcininkas trečiasis asmuo Edgaras Pilvelis faktiÅ¡kai nuÅ¡alino atsakovÄ nuo darbo, užkirto atsakovui keliÄ bet kokiais veiksmais įtakoti įmonės veiklÄ , kasdienį įprastÄ darbÄ .

Atsakovas laikė save atleistu iÅ¡ darbo, neėjo į darbÄ , kelis kartus atvažiavo į kontorÄ , atidavė automobilį, raktelius. Atsakovas dėl atleidimo iÅ¡ pareigų buvo Å¡oko bÅ«senos. Darbo įrankius atsakovas saugojo nuosavoje sodyboje, kadangi ieÅ¡kovė neturėjo sandelių darbo įrankiams laikyti. Kai akcininkas nuÅ¡alino atsakovÄ nuo darbo, atsakovas akcininko nurodymu atidavė turimÄ savo sodyboje turtÄ vadybininkui B. . Atsakovas V. J. ir bendrovė turto perdavimo fakto raÅ¡tu neįformino.

Atsakovas perdavė turtÄ bendrovės savininkui, tačiau neįformino raÅ¡tu, nes trečiasis asmuo E. P. jam atsakė, kad viskas, jau turtÄ priėmė iÅ¡ atsakovo ir atsakovas gali bÅ«ti laisvas. Atsakovas 2009 m. birželį paaiÅ¡kino bankroto administratoriui, kas paėmė įmonės turtÄ ir kad atsakovas turto neturi. Nukirstos medienos atsakovas neturėjo, nesaugojo, ji liko bendrovės žinioje. Patalpų nukirstai medienai saugoti įmonė neturėjo.Atsakovo nekaltumÄ pagrindžia Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1671-605/2009, kuria atsakovui panaikinta bauda už administratoriaus nurodymo nevykdymÄ .

Ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo veiksmų vadovaujant ieÅ¡kovės įmonei nutrauktas, kadangi nenustatyta, jog atsakovas bÅ«tų įvykdęs inkriminuojama veikÄ . Tai, kad atsakovas vadovavo bendrovei nepažeisdamas įstatymų ir nekeldamas jai nuostolių, pagrindžia 2012-03-19 specialisto iÅ¡vada „Dėl UAB „MiÅ¡ko sklypas“ Å«kinės finansinės veiklos“, kuria nustatyta, kad ne atsakovas padarė pažeidimÄ , sukėlusi žalos bendrovei, o akcininkas trečiasis asmuo E. P.. Tikėtina, kad nenorėdamas, jog atsakovas iÅ¡siaiÅ¡kintų apie Å¡iuos pažeidimus, vienvaldis akcininkas be jokios priežasties, paaiÅ¡kinimų drastiÅ¡kai atsakovÄ nuÅ¡alino nuo valdymo.

NuÅ¡alinus atsakovÄ nuo pareigų, atsakovas neteko galimybės įtakoti įmonės turto ir dokumentų, kurie liko akcininko ir kitų bendrovės darbuotojų žinioje. Kadangi akcininkas E. P. po atsakovo nuÅ¡alinimo elgėsi kaip vadovas, atsakovo manymu, bÅ«tina iÅ¡ jo pareikalauti įmonės dokumentų ir turto. Balansų duomenys turėtų bÅ«ti teisingi, atsakovas to fakto neginčija. Turto apskaita buvo daroma pagal tam tikras sutartis, kiek ir ko parduota. Turtas buvo apskaitytas PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, ir ten matėsi, kas ir kaip perkama.

Medienos judėjimas buvo apskaitytas ir matėsi buhalterinės apskaitos dokumentuose. Jei medienos trÅ«ksta, tai galimai sÄ skaitos nebuvo iÅ¡raÅ¡ytos. Atsakovas buvo materialiai atsakingas asmuo. Kieno žinioje po atsakovo nuÅ¡alinimo nuo darbo liko ieÅ¡kovės turtas ir dokumentai, atsakovas nežino, taip pat atsakovas nežino, kada ir kas jį atleido iÅ¡ darbo ieÅ¡kovės įmonėje. Jam dirbant įmonės vadovu, bendrovė buvo moki, vykdė veiklÄ , atsiskaitinėjo su kreditoriais, nebuvo pagrindo kreiptis į teismÄ dėl bendrovės nemokumo.Atsakovo V.

J. atstovas nesutiko su ieÅ¡kovo pozicija dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, nes vadovaujantis CK 1.130 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovo atstovui niekas nekliudė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso nustatyta tvarka, net ir pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje. Kadangi baudžiamoji byla nepateko į teisminę stadijÄ , o buvo nutraukta ikiteisminėje stadijoje, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nebuvo nagrinėtas visiÅ¡kai.

Tai gali bÅ«ti prilyginama atsisakymui priimti ieÅ¡kinį arba ieÅ¡kinio nepateikimui apskritai, ir tai nenutraukia ieÅ¡kinio senaties. Tai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti, nes yra praleista ieÅ¡kinio senatis (CK 1.126 str. 2 d.).Trečiasis asmuo I. J. atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „MiÅ¡ko sklypas“ ieÅ¡kinį ir teismo posėdyje nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko. Trečiasis asmuo I. J. paaiÅ¡kino, kad nuo 2005-11-21 ji UAB „MiÅ¡ko sklypas“ dirbo finansininke. Vėliau 2009-01-05 UAB „MiÅ¡ko sklypas“ vienintelio akcininko E. P. sprendimais atsakovas, tuo metu buvęs įmonės direktorius V.

J., buvo nuÅ¡alintas nuo direktoriaus pareigų. Nuo 2009-01-05 UAB „MiÅ¡ko sklypas“ vienintelio akcininko E. P. sprendimu Nr. 09/01/05/1 trečiasis asmuo buvo paskirta laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas. Tuo metu trečiasis asmuo atliko tik kai kurias neiÅ¡vengiamas ir bÅ«tinas direktoriaus pareigas (t. y. pasirašė ir pateikė reikiamoms institucijoms metinės finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitÄ informacijÄ , įmonės vardu pasirašė taikos sutartį su skolininku, SEB Vilniaus banke ir DnB Nord banke su trečiojo asmens E. P. žinia atsakovo parašų pavyzdžius pakeitė savais ir pan.), tačiau visiÅ¡kai įmonės vadovo funkcijų neperėmė ir neatliko.

Ä®monė iÅ¡sikėlė iÅ¡ biuro 2009 m. kovo mėnesį, trečiasis asmuo įmonės dokumentus parsivėžė namo, o kai ieÅ¡kovės įmonei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , akcininkas bendrovės dokumentus perdavė įmonės administratoriui. Atsakovas V. J. iki 2009-01-05 atvažiuodavo į įmonės patalpas, vėliau faktiÅ¡kai į darbÄ nėjo, nuo 2009 m. sausio 12 d. V. J. buvo žymimos pravaikÅ¡tos, todėl trečiasis asmuo savo paraÅ¡u patvirtino 2008-12-31–2009-03-31 ataskaitinių laikotarpių balansus bei pelno (nuostolio) atsakaitas.

Å iuos dokumentus trečiasis asmuo surašė remdamasi esančiais ieÅ¡kovo įmonėje buhalterinės apskaitos dokumentais, realiai jai Å¡is turtas aktais nebuvo perduotas, įmonės nemokumo trečiasis asmuo nenustatė. Pradėjus laikinai eiti direktoriaus pareigas, joks aktas dėl įmonės UAB „MiÅ¡ko sklypas“ dokumentų ar turto perdavimo nebuvo suraÅ¡ytas. Atsakovas, bÅ«damas UAB „MiÅ¡ko sklypas“ direktoriumi, paskyrus trečiÄ jį asmenį laikinai eiti direktoriaus pareigas, nei įmonės veiklos dokumentų, nei įmonės materialaus turto trečiajam asmeniui neperdavė, todėl įmonės turtu, dėl kurio yra reiÅ¡kiamas reikalavimas atsakovui, trečiasis asmuo nedisponavo.

Trečiasis asmuo I. J. pateikė 2009-03-31 UAB „MiÅ¡ko sklypas“ vieninteliam akcininkui E. P. savo atsisakymÄ laikinai eiti direktorės pareigas.Dėl ieÅ¡kinio senaties IeÅ¡kovės BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ atstovai nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimui taikomas sutrumpintas 3-jų metų ieÅ¡kininės senaties terminas ( CK 1.125 str. 8 d.). Remiantis CK 1.127 str. 1 d., ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o tokia teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .Vadovaujantis Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p., ieÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, apie savo pažeistÄ teisę sužinojo 2009 m. liepos 22 d., kai bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės veiklos dokumentai.

IeÅ¡kovės atstovas administratorius Panevėžio apskrities VPK NT ENTS atliekančiam ikiteisminį tyrimÄ pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuris 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo priimtas ir ieÅ¡kovė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00439-10 buvo pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu. Vadovaujantis CK 1.130 str. 1 d., ieÅ¡kinio senatis eiga nutrÅ«ko ir toliau tęsėsi po to, kai įsiteisėjo Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės atstovo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2012-12-27 nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti bankroto administratoriaus skundÄ dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2012-10-31 nutarimo, kuriuo prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 20-2-00439-10.

Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis nebuvo skundžiama, ji įsiteisėjo 2013 m. vasario 26 d. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ 2013-03-14, dėl to ieÅ¡kovės atstovai laiko, kad ieÅ¡kinio senaties terminas laikytinas nepraleistu. Tačiau jeigu teismas manytų, kad ieÅ¡kinio senatis yra praleista, praÅ¡o jÄ atnaujinti.Atsakovas V. J. praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovės reikalavimui, nes ieÅ¡kovės civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtas, o civiline tvarka dėl žalos prieteisimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ po daugiau nei 3 metų termino, taigi ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido be svarbių priežaščių.Teismas yra tos nuomonės, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, kadangi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l.

4) kreipėsi po 16 d., nuo 2013 m. vasario 26 d. nutarimo dėl įkiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. 20-2-00439-10. Bylos medžiaga patvirtina, kad administratorius Panevėžio apskrities VPK NT ENTS atliekančiam ikiteisminį tyrimÄ pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuris 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo priimtas ir ieÅ¡kovė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00439-10 buvo pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu (b. l. 33). Dėl Å¡ių aplinkybių, vadovaujantis CK 1.130 str. 1 d., ieÅ¡kinio senaties eiga nutrÅ«ko ir toliau tęsėsi po to, kai įsiteisėjo Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. vasario 13 d. nutartis (b. l.

34) atmesti ieÅ¡kovės atstovo skundÄ dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2012-12-27 nutarimo. Todėl sudėjus terminÄ , kuris prasidėjo prieÅ¡ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo pateikimÄ ikiteisminio tyrimo byloje (nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d.) 2 metai 5 mėnesiai ir vienÄ dienÄ bei 16 d. terminÄ iki kreipimosi civiliniu ieÅ¡kiniu į teismÄ (iÅ¡ viso 2 m. 5 mėn. 17 d.), ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinio 3 metų laikotarpio senaties termino nepraleido (1.130 str., 1.130 3 d., 5 d.).

Todėl atsakovo atstovo motyvai dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atmestini kaip nepagrįsti.Dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei IeÅ¡kovės atstovai teigia, kad atsakovas dar iki 2009 m. balanso sudarymo žinojo apie įmonės finansinę padėti, jos sunkumus, tačiau į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nesikreipė.Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y.

įmonė vieÅ¡ai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas apibÅ«dinamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumÄ :

1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu;

2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.Balanso duomenys yra vienas iÅ¡ įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo bÅ«senos, kaip ji apibrėžiama Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje. Tačiau nustatyti momentÄ , kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu, kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iÅ¡ tokio nemokumo, taikymo (Å¡iuo atveju – reikalaujama iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo bÅ«tent dėl to, kad jis laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi bÅ«ti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma virÅ¡ijo pusę į balanso įraÅ¡yto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir t. t.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ 2008-10-15 balansÄ už laikotarpį 2008-09-30 įmonė turėjo 1 397 410 Lt vertės turto (ilgalaikis turtas sudarė 1 015 880 Lt, trumpalaikis – 381 530 Lt), per vienus metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 812 957 Lt (t. 1, b. l. 32). Skaičiuojant aritmetiÅ¡kai, per vienus metus mokėtinų įsipareigojimų suma nevirÅ¡ijo į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip pradelstų įsipareigojimų santykis su įmonės turto verte, todėl ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti, kad atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ atsirado dar 2008 m. (trečiÄ ketvirtį), turėtų įrodyti aplinkybę, kad bÅ«tent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) tuo metu jau virÅ¡ijo pusę į balanso įraÅ¡yto turto vertės. Tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.).

Todėl ieÅ¡kovės argumentas, kad atsakovas V. J. pažeidė pareigÄ esant bendrovei nemokiai 2008 m. trečiÄ ketvirtį kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 str.).Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo V. J. dėl neiÅ¡saugoto ir neperduoto ieÅ¡kovės BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ turto ir dokumentų. IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti atsakovui materialinę atsakomybę už tai, kad atsakovas bÅ«damas ieÅ¡kovės direktoriumi nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors bendrovė pagal trečiojo ketvirčio 2008 metų rodiklius buvo nemoki.

Taip pat dėl to, kad atsakovas V. J. neiÅ¡saugojo ir neperdavė ieÅ¡kovės bankroto administratoriui bendrovės dokumentų ir turto, dėl to bendrovė patyrė materialinę 403146,32 Lt žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovas. Dalis reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo stataus miÅ¡ko vertę, kuri sudaro 15 651,50 Lt, kaip neįrodyta, gali bÅ«ti mažintina, kita dalis visiÅ¡kai tenkintina.Tačiau su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovo žalÄ sutikti negalima, nes byloje, teismo vertinimu, nenustatyta, kad atsakovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė (CPK 12, 178 str.).Pagal DK 245 str., materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.Materialinės atsakomybės sÄ lygas nustato darbo įstatymai – DK ir kiti darbo įstatymai, o CK nuostatos taikomos papildomai (DK 4 straipsnio 11 punktas, CK 1.1 straipsnio 3 dalis).Remiantis DK 246 str., materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė be sÄ lygų, iÅ¡vardintų DK 246 straipsnyje, atsiranda taip pat pagal sÄ lygas, kurios nustatytos ABÄ® 37 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat įmonės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose. Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad sÄ lygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija iÅ¡vardytuose įstatymuose nenustatyta.

Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrojo sÄ Å¾iningumo principo, todėl pagal analogijÄ netaikoma, o DK darbuotojo materialiÄ jÄ atsakomybę reglamentuoja kaip taikomÄ už kaltÄ pažeidėjo veikÄ (DK 246 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008). Žala kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lyga pagal DK 246 straipsnio 1 punktÄ gali pasireikÅ¡ti DK 253 straipsnyje iÅ¡vardytais atvejais ar kai ji padaryta ir kitokiu bÅ«du ar kitokiam turtui, kai už jÄ visiÅ¡ka materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (DK 255 straipsnio 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006, yra nurodęs, jog įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. Žalos padarymo faktÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Administracijos vadovas atsako už įstatymų pažeidimus tada, kada Å¡iais veiksmais padaroma žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008).BÅ«tina darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika (DK 246 straipsnio 2 punktas).

Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sÄ lyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato DK, ABÄ®, CK, kiti įstatymai, bendrovės įstatai, administracijos vadovo pareiginiai nuostatai. Pagal CK 2.87 straipsnį, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai.

ABÄ® 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Faktinę aplinkybę, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė teisinę pareigÄ nedaryti bendrovei nuostolių, privalo įrodyti bendrovė (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008).

Priežastinio ryÅ¡io egzistavimas suprantamas kaip nuostolių sÄ saja su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali bÅ«ti laikomi veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tai reiÅ¡kia, jog teismas turi nustatyti faktinį (ar žala bÅ«tų atsiradusi, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-518/2006).Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygos yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos, kaip ir bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246-6.249), tačiau papildomai bÅ«tina nustatyti, jog pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais ir kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Tačiau, skirtingai nuo civilinės atsakomybės, kurioje viena iÅ¡ sÄ lygų (kaltė) yra preziumuojama, visų darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ privalo įrodyti darbdavys (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė).Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ byloje nepateikė neginčytinų įrodymų, kad atsakovas V. J. nurodytu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime laikotarpiu padarė bendrovei 403 146, 32 Lt žalÄ ar nuostolius, vengė perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtÄ (CPK 12, 178 str.).IeÅ¡kovės BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ atstovas pateikė byloje (b. l.

39) sÄ raÅ¡Ä turto, kuris, jų manymu, natÅ«ra arba Å¡io turto vertė turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo V. J.. Å alių atstovų paaiÅ¡kinimu, atsakovas V. J. nuo 2005-11-21 iki 2009-01-05 ėjo BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ direktoriaus pareigas, vėliau jo įgaliojimai buvo apriboti ieÅ¡kovės akcininko sprendimais (baudž. b. 3 t, b. l. 128–133). Å alių paaiÅ¡kinimas dėl atsakovo įgaliojimų apribojimo įrodyti raÅ¡ytiniais įrodymais. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės direktoriaus atsakovo V.

J. visi veiksmai, susiję su įmonės vadovavimu ir disponavimu įmonės dokumentais ir turtu, buvo apriboti remiantis ieškovės akcininko E. P. 2009-01-05 sprendimu (1 t., b. l. 15). Ieškovės vienintelis akcininkas, valdantis 100 bendrovės procentų akcijų, uždraudė atsakovui V. J. ieškovės vardu pasirašyti kilnojamo ir nekilnojamo turto pardavimo, paslaugų ir prekių pirkimo ar kitokio perleidimo sutartis, skolų užskaitos dokumentus, atstovauti ieškovės vardu bankuose ir valstybinėse įstaigose be ieškovės akcininko šioje byloje trečio asmens E.P. rašytinio sutikimo (b. l. 14).

IeÅ¡kovės akcininkas savo sprendimu apribojo atsakovo disponavimÄ visu ieÅ¡kovės turtu nuo 2009-01-07 (b. b. 3 t., b. l. 132). To paties akcininko sprendimu buvo pakeistas ieÅ¡kovės direktoriaus atsakovo V. J. darbo užmokesčio dydis, nuo 2009 m. sausio 5 d. sumažinta atsakovo pareigybinė alga iki 500 Lt, atsakovui V. J. nustatyta 4 valandų darbo dienos trukmė (4 val.), 5 darbo dienos per savaitę (b. l. 13). IeÅ¡kovės akcininko 2009 m. sausio 5 d. sprendimu laikinai direktorės pareigas paskirta eiti ieÅ¡kovės finansininkė, Å¡ioje byloje trečiasis asmuo I.

J. (b. l. 12). Teismo vertinimu, akcininko 2009-01-05 sprendimai dėl atsakovo V. J. visų vadovavimo įmonei veiksmų apribojimo atitinka nuÅ¡alinimÄ nuo direktoriaus pareigų (DK 123 str.), ir reiÅ¡kia, kad laikinai sustabdomas darbo sutarties vykdymas, t. y. darbuotojas tam tikrÄ laikÄ neatlieka savo darbo pareigų, atsakovas, remiantis ieÅ¡kovės akcininko sprendimu, neteko visų UAB „MiÅ¡ko sklypas“ įstatų 5.26–5.43 p. direktoriui numatytų (bendrovės vadovo) pareigų ir teisių (b. l. 48–49, 1 t.).

Kaip nustatyta byloje, po nuÅ¡alinimo atsakovas nebuvo įpareigotas perduoti ieÅ¡kovės įgaliotam asmeniui įmonės turto, o tiesiog bendrovės akcininko žodžiu buvo patikintas, kad turtÄ perdavė. Nuo 2009-01-05 bendrovei vadovavo nauja direktorė – I. J. (1 t., b. l. 12). Byloje nenustatyta, kad atsakovas V. J. vengė perduoti ieÅ¡kovei įmonės turtÄ . Atsakovo paaiÅ¡kinimu, jis įvykdė akcininko reikalavimÄ dėl turto perdavimo, akcininko E. P. nurodymu visÄ turimÄ bendrovės turtÄ perdavė vadybininkui K.

B.. Apklaustas baudžiamojoje byloje K. B. tyrimo metu patvirtino, kad įmonės įrankius akcininko E. P. nurodymu paėmė iÅ¡ atsakovo V. J. namų, turto priėmimo–perdavimo akto nerašė, įrankius, mechanizmus parvėžė pas savo draugę į Å«kinį pastatÄ . Daiktus paėmė saugoti akcininko ir I. J. praÅ¡ymu (baudž. b. 4 t., b. l. 119).Teismo vertinimu, nuo 2009-01-05 įmonės turtas ir dokumentai visiÅ¡kai perėjo įmonės laikinosios direktorės I. J. ir bendrovės savininko žinion, todėl minėti asmenys buvo atsakingi už įmonės turtÄ ir galėjo realiai apskaityti ieÅ¡kovės turtÄ , perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus,o ne, kaip teigia ieÅ¡kovės atstovai, kad Å¡iuos veiksmus turėjo atlikti buvės bendrovės direktorius V.

J.. Bendrovės akcininko 2009-01-05 sprendimu laikinai atlikti bendrovės vadovo pareigas paskirta I. J., kuri įmonei vadovavo iki 2009-03-31, bendrovės turto neapžiÅ«rėjo, neinventorizavo. Tokių veiksmų neatliko ir bendrovės akcininkas E. P. , kuris, remiantis jo paties priimtais sprendimais, nuÅ¡alino atsakovÄ nuo direktoriaus pareigų dėl tariamai netinkamo vadovavimo bendrovei. Remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais, tai nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu, kad turtas, kurį ieÅ¡kovės bankroto administratorius praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo, buvo įtrauktas į ieÅ¡kovės balansÄ kaip esantis bendrovės nuosavybėje turtas iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovės savininkas E. P. daugiau nei per keturių mėnesių laikotarpį (2009 m. sausį–balandį) neatliko jokių veiksmų, kad iÅ¡aiÅ¡kintų ginčo turto buvimo vietÄ , nustatytų tariamai bendrovei atsakovo padarytÄ Å¾alÄ . PrieÅ¡ingai, bendrovės savininko nurodymu ieÅ¡kovės turtas (darbo įrankiai ir kt. techninės priemonės) buvo perimtos iÅ¡ atsakovo be apraÅ¡o ir saugomas ne įmonėje, o pas įmonės vadybininko K. B. pažįstamÄ bendrovei paÅ¡alinį asmenį.

Taip pat įmonės dokumentai bendrovės akcininko pavedimu patikėti saugoti trečiajam asmeniui I. J., nors ji įmonės vadovavimo atsisakė ir iÅ¡ įmonės patalpų iÅ¡sikėlė, vėliau akcininkas perdavė dokumentus bankroto administratoriui. IeÅ¡kovės atstovų paaiÅ¡kinimu, bankroto administratorius savarankiÅ¡kai rinko informacijÄ apie tariamai buvusį ieÅ¡kovės bendrovėje iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovės turtÄ , taip pat ir medienÄ . Tai, kad įmonės turtu disponavo ieÅ¡kovės akcininkas, patvirtina Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1030-260/2011.

Å iuo teismo sprendimu buvo pripažintos negaliojančiomis trys bendrovei priklausančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, kurias 2009-01-13 sudarė įmonės akcininkas su Vaidu ir J. T. (b. l. 35–38, 1 t.). Å ie ieÅ¡kovės akcininko veiksmai perleidžiant įmonės turtÄ sudaro pagrindÄ pripažinti, kad nuo 2009-01-05 įmonės akcininkas trečiasis asmuo E. P. faktiÅ¡kai elgėsi kaip įmonės vadovas. Taigi labiau tikėtina, kad po atsakovo teisių apribojimo atsakovas V.

J. negalėjo rÅ«pintis ir disponuoti įmonės turtu ir dokumentais, kadangi jie nebuvo atsakovo žinioje. Todėl esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad atsakovas V. J. negalėjo disponuoti nei ieÅ¡kovės turtu, nei ieÅ¡kovės dokumentais, nes atsakovas visiÅ¡kai neteko vadovo įgaliojiimų nuo nuÅ¡alinimo nuo direktoriaus pareigų momento (2009-01-05), teismo vertinimu, ieÅ¡kovės atstovų argumentas, kad atsakovas galėjo ir privalėjo perduoti ieÅ¡kovės bankroto administratoriui turtÄ ir įmonės dokumentus, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.IÅ¡ pateikto ieÅ¡kovės atstovo neperduoto administratoriui bendrovės turto sÄ raÅ¡o (1 t., b. l.

39) matyti, kad ieÅ¡kovės įmonėje apskaityta, bet neperduota ieÅ¡kovės administratoriui 44 vnt. įvairaus ilgalaikio turto objektų ir daiktų, kurių likutinė vertė 2009 m. kovo 31 d. buvo 67771,09 Lt ir 3003,351 ktm. nukirstos medienos už 335375,23 Lt. IÅ¡ viso bankroto administratoriui neperduota materialaus turto už 403146,32 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu 2012-03-19 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-5/25 „Dėl UAB „MiÅ¡ko sklypas“ Å«kinės finansinės veiklos“ atsargų apskaitoje (b. l. 54–58) nustatyta, kad medienos likutis 2009-03-31 – 3003,35 ktm. 335375,23 Lt vertės, tai atitinka baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00439-10 duomenis (1 t., b. l. 136) apie apskaitytÄ ieÅ¡kovės įmonėje 2009-02-01 medienos likutį (pažymos 10 priedo 5 lapas).

Taip pat pažymoje konstatuota, kad vasario, kovo mėn. mediena nebuvo parduota (b. l. 56, 58). Medienos likutis BUAB „Miško sklypas“, 2009-03-31 apskaitos duomenimis, bendrovė turėjo 462 753,79 Lt vertės materialaus turto, iš jo 67 771,09 Lt nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis turtas, 59 607,47 Lt vertės žemės sklypai ir 335 375,23 Lt (3003,351 ktm) medienos atsargos. Iš šio turto, apskaityto BUAB „Miško sklypas“ 2009-03-31 bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, administratoriui liko neperduotas 403 146,32 Lt vertės turtas.

Taigi nurodytÄ datÄ (2009-03-31) ginčo turtas, taip pat ir nukirsta mediena (3003,351 ktm), buvo bendrovės žinioje.Kaip nustatyta byloje, BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ turto 2009-03-31 buhalterinės apskaitos duomenys, įraÅ¡yti į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nepatvirtinti turto inventorizacijos duomenimis, tai nurodyta ir specialistės iÅ¡vadoje (b. l. 54–58), ir konstatuota, kad negalima nustatyti, ar sutampa bendrovės turto apskaitos ir faktiniai duomenys apie bendrovės turtÄ (b. l. 29–32).

IeÅ¡kovės bankroto administratoriaus ir atstovo paaiÅ¡kinimu, bankroto administratorius savo iniciatyva po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatinėjo bendrovės turto buvimo vietÄ . Administratoriaus nuomone, dalis nenukirstos medienos gali bÅ«ti žemės sklypuose, medienos kiekis 133 ktm., o medienos vertė 15 651,50 Lt, Å¡ia suma galėtų bÅ«ti sumažinta žalos suma, nes tikėtina, kad žemės sklypuose miÅ¡kas yra. Taip pat administratorius patvirtino, kad dalies įrankių, priklausančių bendrovei, neėmė, nes mechanizmai iÅ¡komplektuoti, netinkamos bÅ«klės, yra beverčiai (metalo laužas).

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodyta ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime žalos suma nėra pagrįsta objektyviais įrodymais, o pagal byloje pateiktÄ turto sÄ raÅ¡Ä (1 t., b. l.

39) nėra pagrindo nustatyti, kad žalÄ bendrovei dėl neperduoto administratoriui turto padarė bÅ«tent atsakovas. Tokia aplinkybė taip pat nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi (Civ. b. Nr. B2-1671-605/2009 ) iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ (b. l. 8–9), vėliau Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-580-605/2010 priėmė nutartį pripažinti BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ bankrotÄ tyčiniu ir perduoti įsiteisėjusiÄ nutartį prokuratÅ«rai (b. l. 10–11).

Å ios nutarties pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriuo atsakovas V. J. buvo patrauktas įtariamuoju pagal BK 209, 208, 182, 183, 184, 186, 222 ir 223 straipsnius. Ikiteisminis tyrimas baigėsi įsiteisėjusia 2013 m. vasario 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. ITS-15/2013, kuria teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, nes nenustatyta, jog bÅ«tų įvykdytos inkriminuojamos veikos, kad atsakovas padarė savo veiksmais žalÄ Ä¯monės turtui ar pačiai įmonei (b. l. 34).

Teismas vadovaujasi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi byloje ir laiko įrodyta, kad atsakovas nesukėlė savo veiksmais ieškovei turtinės žalos (CPK 197, 185 str.).Esant tokioms aplinkybėms ieškinio reikalavimai netenkintini. Atmetus ieškinio reikalavimus ieškovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos. Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų persiuntimo (b. l. 3, 1 t.) dengiamos valstybės biudžeto lėšomis (CPK 96 str. 4 d.).Atmetus ieškovės ieškinį taikytos Kauno apygardos teismo 2013-03-08 nutartimi (1 t., b. l. 60–61) civilinėje byloje Nr. 2-1615-153/2013 atsakovo V.

J. turtui areÅ¡to priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovės BUAB „MiÅ¡ko sklypas“ ieÅ¡kinį atmesti.Taikytas Kauno apygardos teismo 2013-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1615-153/2013 atsakovo V. J. turtui areÅ¡to priemones paliekti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas per šį teismÄ Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teisėja                                                                                      Galina Blaževič