10540f8d-082b-4f10-86b7-477c8a2fd4f9 · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrNuorašas                                                                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-82-876/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00581-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5., 1.2.17.11., 1.2.18.2., 1.2.18.3., 2.3.6.4.2. (N) (S)                               ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                         N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                   2013 m. rugpjūčio 2 d.

   Šakiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiajai D. G., kaltinamajam A. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Å akių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. padarymu n u s t a t ė:                                                                                                      A.

P. kaltinamas tuo, kad 2012 m. birželio 22 d., (duomenys neskelbtini), D. G. namuose, be savininkės leidimo paėmė D. G. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis, kuriuos panaudojo neteisėtai atlikdamas finansines operacijas: 2012 m. birželio 22 d. apie 15.24 val., internetu prisijungdamas prie UAB „4 finance“ internetinės svetainės www.vivus.lt, apgaule, neteisėtai pasinaudodamas D. G. elektroninės bankininkystės duomenimis, jos vardu sudarė paskolos sutartį 500 Lt sumai ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2012 m. birželio 24 d. apie 10.12 val., internetu prisijungdamas prie UAB „4 finance“ internetinės svetainės www.vivus.lt, apgaule, neteisėtai pasinaudodamas D.

G. elektroninės bankininkystės duomenimis, jos vardu sudarė paskolos sutartį 300 Lt sumai ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2012 m. birželio 24 d. apie 12.22 val., internetu prisijungdamas prie UAB „4 finance“ internetinės svetainės www.vivus.lt, apgaule, neteisėtai pasinaudodamas D. G. elektroninės bankininkystės duomenimis, jos vardu sudarė paskolos sutartį 200 Lt sumai ir tokiu bÅ«du savo naudai įgijo 1000 Lt, padarydamas UAB „4finance“ 1000 Lt turtinę žalÄ .Teismo posėdžio metu A.

P. paaiÅ¡kino, kad dirbo nelegaliai ir liko skoloje, jį pradėjo spausti žmonės, kad grÄ Å¾intų pinigus. Jis neturėjo, kÄ daryti ir taip pasielgė. Paėmė pinigų, galvojo grÄ Å¾ins. Bankinius duomenis turėjau nuo to laiko, kai jam persiuntė pinigų iÅ¡ Anglijos. Jis galėjo naudotis ta kortele, jam buvo duotas leidimas tik tam kartui. Kadangi jis viskÄ Å¾inojo, tai pasiėmė pinigų. Paskui susidarė tokia situacija, kad jis neturėjo iÅ¡ ko grÄ Å¾inti. Teta nieko apie tai nežinojo.

Pasiėmė 1000 litų per dvi dienas. Jis bÅ«tų įnešęs pinigus į tetos sÄ skaitÄ , jis neturėjo tikslo, negrÄ Å¾inti pinigų. Ketino įsidarbinti ir taip grÄ Å¾inti pinigus, turėjo darbo pasiÅ«lymÄ . Po to dirbo Anglijoje ir turėjo pajamų atlyginti, bet neatlygino, užsiblokavo kortelę ir neturėjo pinigų. Norint atblokuoti kortelę reikia važiuoti į AnglijÄ . Dabar gyvena iÅ¡ atsitiktinių darbų, jam pragyvenimui užtenka. Jis savo tetos neinformavo apie tai, kad paėmė pinigus.

BÅ«damas Anglijoje neatlygino, nes iÅ¡ ten norint parsiųsti pinigus reikia turėti tarptautinę sÄ skaitÄ , o jis jos neturėjo. Ä®mokos jokios nepadarė. Kai buvo iÅ¡kelta byla tada grÄ Å¾ino 500 litų, o iki to nieko negrÄ Å¾ino. Sutinka su civiliniu ieÅ¡kiniu. Yra sumokėjęs 500 lt. Sutinka, kad civilinis ieÅ¡kinys 1042lt.Nukentėjusioji D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo praneÅ¡imÄ Ä¯ namus. Nuėjo į bankÄ kartu su seserimi, tada pasigedo pinigų. Tada nuėjo į policijÄ .

Voke buvo praneÅ¡imas, kad iÅ¡ banko paimti pinigai. SÅ«nėnas paėmė valdiÅ¡kus pinigus, jos pinigų nepaėmė. SÅ«nėnas atidavė 300 litų, jos atsiprašė.Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir prie jo pridėtas įspėjimo kopija, patvirtina, jog D. G. gavo įpsėjimÄ iÅ¡ „UAB 4finance“ dėl nesumokėtos paskolos (b.l. 11). Gauti duomenys iÅ¡ UAB „4finance“ patvirtina, jog pasinaudojus D. G. duomenimis buvo paimtos paskolos. (b.l. 13-18).Gauti duomenys iÅ¡ UAB „4finance“ patvirtina, jog A.

P. buvo susisiekęs su civiliniu ieÅ¡kovu ir tarėsi dėl skolos grÄ Å¾inimo. (b.l.

59) Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ arba dėl jo ketinimų, ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Turto užvaldymas arba teisės į turtÄ Ä¯gijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iÅ¡ apgaulės formų.

Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrÄ Å¾inimo fakto. Ne mažiau svarbus sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis yra apgaulė ir jos subjektyvus suvokimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui bÅ«tina įrodyti, kad savo ketinimus nesilaikyti sutarties sÄ lygų ir užvaldyti turtÄ asmuo maskuoja apgaule, suklaidindamas paskolos davėjÄ dėl savo ketinimų, pateikdamas kitai sutarties Å¡aliai save kaip kitÄ asmenį ir panaudodamas kitokius bÅ«dus, nuliamenčius kitos pusės apsisprendimÄ suteikti paskolÄ ir suvaržančius suteiktos paskolos atgavimÄ , ir visÄ tai suvokia.

Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai Å¡alių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iÅ¡ sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iÅ¡ civilinio sandorio iÅ¡plaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. BÅ«tent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau Å¡io sandorio metu turint tyčiÄ nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisių santykių ir darantis turto užvaldymÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Suklaidintas dėl kaltininko ketinimų perduodamo turto atžvilgiu, nukentėjusysis perduota turtÄ kitam asmeniui laikinai valdyti, naudoti ar jo nuosavybei ir tikisi, kad turtÄ gavęs asmuo vykdys tam tikrus įsipareigojimus turtui ir po kurio laiko turtÄ ar jo ekvivalentÄ sugrÄ Å¾ins teisėtam savininkui ar valdytojui.

Tačiau turtÄ gavęs asmuo neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o dėl apgaulės pažeistos teisės atkÅ«rimas objektyviai tampa problemiÅ¡kesnis. BK 214 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už gaminimÄ , įgijimÄ , laikymÄ ar realizavimÄ netikro ar suklastoto mokėjimo instrumento arba jo panaudojimÄ finansinei operacijai inicijuoti, gaminimÄ , įgijimÄ , laikymÄ ar realizavimÄ Ä¯rangos, kompiuterinės programos ar kitokios priemonės, tiesiogiai skirtos ar pritaikytos netikriems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti, pagrobimÄ ar kitokį neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , laikymÄ , realizavimÄ ar panaudojimÄ svetimo mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti.Kadangi paprastai mokėjimo instrumentas (pvz., banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentÄ iÅ¡davusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme.

BK 215 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už žinomai neteisėto mokėjimo instrumento panaudojimÄ pripažinus teisėtu, neteisėtÄ mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimÄ , neteisėtÄ tikrų identifikavimo duomenų panaudojimÄ , žinomai netikrų identifikavimo duomenų panaudojimÄ inicijuojant ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operacijÄ mokėjimo instrumentu. Mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys – tai tokie mokėjimo instrumento duomenys, kurie yra bÅ«tini inicijuojant ar atliekant finansinę operacijÄ (pvz., Å¡io instrumento naudotojo vardas, pavardė, paraÅ¡as, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas (PIN ir kt.).

BK 215 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali.A. P. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK kaip: apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 214 str. 1 d., apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d., nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d. Kaltinamasis nurodė, kad elektroninės bankininkystės duomenis jam buvo žinomi ir buvo leidžiama jam naudotis tuo tikslu, kad iÅ¡ Anglijos jam bÅ«tų pervesti pinigai. Tačiau pats kaltinamasis pripažino, jog jis neturėjo nukentėjusiosios sutikimo inicijuoti paskolos paėmimÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

P. pasinaudojo nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės duomenimis neteisėtai, tai yra jo veiksmai atitinka BK 214 str. 1 d. požymius, - neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų duomenis (BK 215 str. 1 d.) ir apgaule įgijo svetimÄ turtÄ . Tai yra civiliniam ieÅ¡kovui save pateikdamas kaip D. G., tokiu bÅ«du juos suklaidino ir tai turėjo lemiamos įtakos civilinio ieÅ¡kovo apsisprendimui suteikti paskolÄ . (BK 182 str. 1 d.). Kaip jau buvo nurodyta Å¡ių nusikalstamų veikų atvejais bÅ«tina atsiriboti baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuo civilinės, o inkriminuojant BK 182 str. bÅ«tina nustatyti kaltininko ketinimus grÄ Å¾inti paskolÄ .

Teismo posėdžio metu kaltininkas teigė, jog jis imdamas paskolÄ ketino jÄ grÄ Å¾inti, neturėjo tikslo jos negrÄ Å¾inti, tačiau Å¡ie jo parodymai prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog jis ėmė paskolÄ , nes tuo metu neturėjo pinigų, neturėjo darbo. Taigi negalėjo tiksliai nurodyti iÅ¡ kokių lėšų jis ketino grÄ Å¾inti paimtÄ paskolÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog per visÄ laikotarpį, kaltinamojo žodžiais, jis gaudavo pajamų, tačiau nepravedė nei vienos įmokos, nesiėmė jokių veiksmų, kad prisiimti įsipareigojimai bÅ«tų vykdomi.

Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti A. P. nurodomomis aplinkybėmis, jog jis sudarydamas sandorį ketino jį vykdyti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mokėjimo instrumentų turėtoja, kuriais naudojosi teisiamasis, yra nukentėjusioji, todėl teisiamajam Å¡ie mokėjimo instrumentai – svetimi. Taigi, įvertinus Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog A. P. nusikaltimų padarymo metu suvokė savo veikos neteisėtumÄ , t. y. suvokė, kad jis naudojasi kitiems asmenims iÅ¡duotais mokėjimo instrumentais, ir norėjo taip veikti, taigi, teisiamasis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio                          Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

             Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir stadijÄ , – padaryti apysunkiai ir nesunkus nusikaltimai; į kaltės formÄ ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumÄ , numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalstamos veikos padarytos iÅ¡Â savanaudiÅ¡kumo;

į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandÄ , – yra pilnametis, neteistas, baustas administracine, duomenų apie paskirtų nuobaudų atlikimÄ nėra.  BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. yra numatytos bausmės – bauda, areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas. Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad Å¡iuo metu pajamų neturi, padarytos žalos susimokėti negali, atitinkamai darytina iÅ¡vada, jog netikslinga skirti baudÄ . Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. P. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka jam paskiriant baudas, tačiau duomenų apie Å¡ių baudų sumokėjimÄ nėra, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog skiriamos baudos, kaltinamojo asmenybei poveikio nedaro, todėl paskyrus Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmę, nebus pasiekti BK 41 str. numatyti tikslai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas mano, jog tikslinga A. P. skirti areÅ¡to bausmę. A. P. įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, Å¡is įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. P. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiÅ«rį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimÄ . Pats A. P. yra nedirbantis, neteistas. A. P. charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti iÅ¡adÄ , kad jis linkęs daryti pažeidimus bei nepaisyti įstatymų reikalavimų, tačiau teisiamas pirmÄ kartÄ .

             BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. A. P. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas nustato, kad skirtina bausmė mažesnė negu numatyti bausmės vidurkiai. BK specialiosios dalies straipsniuose nėra nurodytos areÅ¡to dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 49 str. 3 d. nurodytus dydžius.

Å iame straipsnyje nurodoma, jog už nusikaltimÄ skirtinas areÅ¡tas nuo penkiolikos iki devyniasdeÅ¡imt parų, taigi mažesnis negu vidurkis skirtinas po 30 parų už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡i subendrinta bausmė subendrinama su bausme, paskirta už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 214 straipsnio 1 dalyje, bausmes iÅ¡ dalies sudedant.Civilinis ieÅ¡kovas UAB ,,4finance“ reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 1024,47 Lt sumai (b. l. 27-28).

Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad jis yra atlyginęs civiliniam ieÅ¡kovui 500 Lt dydžio žalos dalį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Civilinio ieÅ¡kovo 2013 m. liepos 1 d. pateiktame praÅ¡yme nurodoma, jog jie palaiko pateiktÄ ieÅ¡kinį, daugiau duomenų apie atlygintÄ Å¾alos dalį nėra, todėl teismas laiko, jog civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Ä®vertindamas tai, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas n u s p r e n d ž i a:

A. P. pripažinti katu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 parų areÅ¡tÄ ;A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 parų areÅ¡tÄ ;A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 parų areÅ¡tÄ ;Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo bÅ«du, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 30 parų areÅ¡tÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, Å¡iÄ subendrintÄ bausmę ir bausmę, paskirtÄ už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 45 parų areÅ¡tÄ .        Civilinio ieÅ¡kovo UAB ,,4finance“ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir 1024,47 Lt (tÅ«kstantį dvideÅ¡imt keturis Lt 47 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ A.

P..          Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Å akių rajono apylinkės teismÄ .             Teisėjo paraÅ¡as.NuoraÅ¡as tikras: Teisėja                                                                                                                      Judita Sungailaitė