104fefb2-5c28-4828-a2d0-0c624f66606f · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-7230-454/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02531-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 22 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, sekretoriaujant Živilei RadavičiÅ«tei, Rozalinai Gerulaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos V. K. atstovui advokatui Jaroslav Los, suinteresuoto asmens R. K. atstovui advokatui Alvydui Packevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal V.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo į privalomÄ jÄ palikimo dalį, suinteresuoti asmenys P. J., R. K., Kauno miesto 18-asis notaro biuras. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja V. K. (toliau – pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimu (e. b. l. 1–2) praÅ¡o nustatyti, juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad M. J. mirties dienÄ jos dukrai V. K. buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Juridinę reikÅ¡me turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad V. K. galėtų su testamente nurodytais P. J. ir R.

K. priimti palikimÄ . PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d. mirė pareiÅ¡kėjos mama M. J.. 2019 m. sausio 15 d. ji kreipėsi į Kauno miesto 18-Ä jį notarų biurÄ dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo ir jis jai buvo iÅ¡duotas. Gavusi liudijimÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi į testamentų registrÄ ir sužinojo, kad mama testamentu jai priklausantį turtÄ yra palikusi pareiÅ¡kėjos broliui P. J. ir pareiÅ¡kėjos dukrai R. K.. PareiÅ¡kėja nuo 2006 m. spalio 13 d. yra pripažinta neįgalia iki 2031 m. gruodžio 24 d. jos darbingumo lygis yra 25 proc.

Dėl ligos ji negali dirbti ir jos gaunamos pajamos yra labai mažos. PareiÅ¡kėja pragyvena gaudama invalidumo pensijÄ , kuri motinos mirties dienÄ sudarė 230 Eur. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos nedidelės, dėl nedarbingumo nėra galimybės susirasti darbÄ , reikalingas iÅ¡laikymas Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ (e. b. l. 72–78), kuriuo praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo dėl juridinio fakto nustatymo; iÅ¡ pareiÅ¡kėjos suinteresuotam asmeniui priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad ji yra pareiÅ¡kėjos dukra, palikėjos M. J. anÅ«kė. Suinteresuotas asmuo nuo pat ankstyvos vaikystės gyveno tik su senele (pareiÅ¡kėjos motina) ir pareiÅ¡kėjos broliu – P. J., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Sulaukus pilnametystės, suinteresuotas asmuo iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į užsienį, tačiau su senele nuolatos palaikė ryšį, periodiÅ¡kai grįždavo aplankyti senelės, pas kuriÄ grįžus ir apsistodavo. 2018 m. gruodžio 16 d. suinteresuoto asmens senelė M.

J. mirė. Suinteresuotas asmuo 2019 m. vasario 4 d., kartu su dėde P. J. kreipėsi į notarę dėl senelės palikimo pagal testamentÄ priėmimo. Suinteresuotam asmeniui buvo žinoma, kad palikėja yra iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ testamentu pakeisti įpėdinius po jos mirties. PareiÅ¡kėja neįrodė, jog jai, palikėjos mirties dienÄ , buvo reikalingas iÅ¡laikymas. PareiÅ¡kimas yra grindžiamas tik tuo, jog pareiÅ¡kėja yra nedarbinga dėl jai nustatyto 25 proc. darbingumo. Suinteresuoto asmens vertinimu, to nepakanka, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas bÅ«tų tenkintas.

Vien tai, jog pareiÅ¡kėjai yra nustatytas 25 proc. darbingumas, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja apskritai negali dirbti, t. y. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos neatimta teisė dirbti ir užsidirbti. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas yra iÅ¡imtinai grindžiamas tik tuo, jog ji nedarbinga, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, jog jai pragyvenimui pinigų nepakanka, t. y. kad iÅ¡ gaunamos iÅ¡mokos ji negalėtų tenkinti bÅ«tiniausių savo poreikių. PareiÅ¡kėja nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkiÄ padėtį palikėjos mirties dienÄ .

Suinteresuotam asmeniui yra žinoma, jog pareiÅ¡kėja užsiima (bent jau anksčiau užsiimdavo) neoficialia veikla – dirbo (ar tebedirba) pardavėja įvairiose Kauno miesto turgavietėse. Nors suinteresuotas asmuo domėjosi, pati pareiÅ¡kėja nenurodė, kad jai pagalba reikalinga. PareiÅ¡kėjai priklauso 1/6 dalis nuosavybės teisės į namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. PareiÅ¡kėja niekada nesiėmė priemonių, kad realizuotų savo turimÄ nekilnojamÄ turtÄ ar bent juo naudotųsi, bÅ«tų iÅ¡kilęs poreikis jį panaudoti, pavyzdžiui gyventi.

PareiÅ¡kėja maždaug nuo 1996 metų minėtame name negyveno. PareiÅ¡kėja gyveno su sugyventiniu, dabar turi kitÄ sugyventinį, su kuriuo ir gyvena. PareiÅ¡kėjos padėtis niekada nebuvo tokia sunkti, jei ji galėjo sau leisti gyventi atskirai. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jai palikėjos mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas. PareiÅ¡kėja neįrodė ir to, kad jos gaunamos 230 Eur paÅ¡alpos nepakaktų bÅ«tiniausiems pareiÅ¡kėjos poreikiams tenkinti. PareiÅ¡kėja yra kalta dėl savo materialinės padėties ir neįrodė, kad ji yra iÅ¡naudojusi visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti (užsidirbti) piniginių lėšų.

Darbingumo lygis neatima iÅ¡ pareiÅ¡kėjos galimybės imtis darbų, kurie yra pritaikyti dirbti pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sÄ lygomis PareiÅ¡kėjos neįgalumas nėra siejamas su fizine negalia. PareiÅ¡kėja nededa jokių pastangų, kad susirastų papildomų pajamų Å¡altinį. Lietuvoje yra pakankamai skiriama dėmesio neįgaliesiems, kurie nori integruotis į visuomenę ir grįžti į darbo rinkÄ . PareiÅ¡kėja yra pasirinkusi lengviausiÄ variantÄ â€“ nedirbti ir gauti paÅ¡alpÄ , tačiau nesiima jokių kitų priemonių, kurios jai padėtų atkurti savo socialinius, darbinius įgÅ«džius ir taip pagerinti savo finansinę padėtį.

PareiÅ¡kėja nerÅ«pestingai, neįvertindama savo padėties, prisiima įvairius finansinius įsipareigojimus, kurie galimai jÄ klampina į skolas. Tikėtina, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai nedirba, kad antstoliai, vykdantys priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , negalėtų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos piniginių lėšų. Pati pareiÅ¡kėja visÄ laikÄ Ä¯ gyvenimÄ Å¾iÅ«rėjo nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. PareiÅ¡kėja niekada nesistengė dėl savo gerovės, per 13 metų, kol turi neįgaliojo pažymėjimÄ , pareiÅ¡kėja nesiėmė jokių veiksmų, kad integruotųsi į visuomenę.

Palikėjos valia 2011 m. spalio 3 d. iÅ¡reikÅ¡ta buvo atsižvelgiant į objektyvias gyvenimo aplinkybes, todėl bÅ«tų neprotinga ir neteisinga, jei valstybė užtikrintų pareiÅ¡kėjos galimybę bÅ«ti aprÅ«pintai Å¡eimos, kuria pati pareiÅ¡kėja niekuomet nesirÅ«pino ir nesidomėjo ir tokiu bÅ«du paneigti palikėjos valiÄ . PareiÅ¡kėja niekada savo dukros neaugino, visÄ atsakomybę buvo perkėlusi mirusiajai senelei, kuria taip pat visiÅ¡kai nesirÅ«pino. Pati pareiÅ¡kėja nebuvo lojali savo artimiausiems Å¡eimos nariams (dukrai, motinai).

Prastėjant senelės sveikatai, pareiÅ¡kėja niekada nesuteikė jai pagalbos (nei emocinės, nei finansinės), neatvykdavo aplankyti, o galiausiai – pareiÅ¡kėja nesugebėjo netgi dalyvauti senelės laidotuvėse ir bent kiek padėti (nebÅ«tinai finansine pagalba) suinteresuotam asmeniui, kuriai bÅ«tent ir teko visi rÅ«pesčiai. BÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjos gyvenimo pasirinkimo – atsiskirti nuo Å¡eimos, nebendrauti, nesidomėti, suinteresuoto asmens senelė nusprendė pakeisti įpėdinius ir užtikrinti geresnį gyvenimÄ savo anÅ«kei.

Suinteresuoto asmens senelė siekė užtikrinti, kad po jos mirties, bÅ«tent jos anÅ«kė turėtų, kur ir iÅ¡ ko gyventi, nes žinojo, jog pareiÅ¡kėja nesugebės pasirÅ«pinti nei savo dukra, nei paliekamu turtu. PareiÅ¡kėjai iÅ¡laikymas palikėjos mirties dienÄ nebuvo reikalingas, todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti netenkintas. Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jÄ užaugino seneliai, su mama susitikdavo turguje, nes ten dirbdavo. Tiek anksčiau, tiek dabar gyvena kartu su sugyventiniu.

PareiÅ¡kėja dirba neoficialiai įvairiose turgavietėse, kur gauna papildomas pajamas. Nei anksčiau, nei dabar nėra artimo ryÅ¡io su Å¡eima. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarė Birutė Germanavičienė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ (e. b. l. 53), kuriuo praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra, jai nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad 2019 m. sausio 15 d. Kauno m. 18-ame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 17/2019, po M.

J. mirties (mirė 2018 m. gruodžio 16 d.), pagal palikėjos dukters V. K., pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Ä®pėdinė V. K. buvo supažindinta su palikėjos M. J. testamentu, kurį 2011 m. spalio 3 d. patvirtino Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaras Donatas Germanavičius, reg. Nr. 2-3911. Ä®pėdinei V. K. buvo paaiÅ¡kintos jos teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdinė V. K. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį, jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta privalomosios palikimo dalies nustatymo tvarka, apie kÄ buvo pažymėta įpėdinės V.

K. pareiÅ¡kime apie palikimo priėmimÄ . Testamentiniai įpėdiniai – mirusiosios sÅ«nus P. J. palikimÄ priėmė 2019 m. vasario 4 d. paduodamas pareiÅ¡kimÄ , reg. Nr. 2-474 ir vaikaitė R. K. palikimÄ priėmė 2019 m. vasario 4 d. paduodama pareiÅ¡kimÄ , reg. Nr. 2-476. Paveldėjimo teisės liudijimas po M. J. mirties nėra iÅ¡duotas nei vienam įpėdiniui. PareiÅ¡kėja V. K. klaidingai nurodo, kad jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. PareiÅ¡kėjai V. K. 2019 m. sausio 15 d. buvo iÅ¡duotas liudijimas apie įpėdinius, priėmusius palikimÄ po M.

J. mirties, bet ne paveldėjimo teisės liudijimas į palikimÄ , kaip klaidingai nurodo pareiÅ¡kėja. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kėja prašė nustatyti, juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad po M. J. mirties jos dukrai, tai yra, pareiÅ¡kėjai buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Juridinę reikÅ¡me turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų su testamente nurodytais P. J. ir R. K. priimti palikimÄ . Byloje kilo ginčas – ar pareiÅ¡kėja turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį (CK 5.20 str. 1 d.).

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiÅ«ra priimti sprendimÄ dėl palikimÄ sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Å is principas gali bÅ«ti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iÅ¡ tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius Å¡eimos narius, kuriems bÅ«tina parama, nuÅ¡alina nuo palikimo, valstybė turi įsikiÅ¡ti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius Å¡eimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį.

CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentÄ . Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimÄ . Ä®statymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, o testatorius Å¡iems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymÄ .

PareiÅ¡kėja nuo 2006 m. spalio 13 d. yra pripažinta neįgalia iki 2031 m. gruodžio 24 d. jos darbingumo lygis yra 25 proc. (1 t. e. b. l. 7, 8). Nors nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiÅ¡kumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien Å¡iuo faktu. Å iuo atveju bÅ«tina įrodyti, kad palikėjo mirties dienÄ nedarbingas dėl neįgalumo pareiÅ¡kėja neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo iÅ¡laikymo.

Tokiam vertinimui reikÅ¡mingais pripažintini duomenys apie pareiÅ¡kėjos turimÄ nuosavybę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rÅ«Å¡ių pajamas ir kt. Papildomo iÅ¡laikymo poreikis grindžiamas nedarbingumu dėl neįgalumo. Pažymėtina, kad pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas asmeniui, kuris dėl sunkios negalios negeba savarankiÅ¡kai rÅ«pintis asmeniniu gyvenimu, valstybė, teikdama tiek bendrÄ sias, tiek specialiÄ sias socialines paslaugas, užtikrina tokiam asmeniui saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , atitinkamÄ pagalbÄ , suderintÄ su jo priežiÅ«ra, nuolatinę slaugÄ ir kt. (Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjai nėra nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, ji turi tik terminuotÄ dalinį darbingumÄ , gauna invalidumo/netekto darbingumo iÅ¡mokas, todėl konstatuotina, kad valstybė pagal savo ekonomines galimybes pareiÅ¡kėjai užtikrino finansinę pagalbÄ . Tačiau tai, kad iÅ¡ dalies nedarbingas dėl neįgalumo asmuo iÅ¡laikomas valstybės, nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad jis neturi pakankamai lėšų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. IÅ¡ byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro iÅ¡raÅ¡Ä , matyti, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teise turi 1/6 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t. e. b. l. 29 – 31).

Pareiškėjai priklausanti turto dalis areštuota trijų antstolių. Pareiškėja dalyvaudama 2019 metų gegužės 29 d. posėdyje paaiškino, kad dėl sunkios materialinės padėties yra prisiėmusi kreditų, jų neišgali atiduoti, antstoliai daug išskaičiuoja, lieka labai nedaug pajamų pragyvenimui. Pareiškėja taip pat nurodė, kad mama dažnai apmokėdavo jos skolas. Mamai mirus, galimybė mažinti įsiskolinimus išnyko. Taip pat nurodė, kad jai priklausančioje turto dalyje negyvena labai seniai, su tėvais artimų santykių nepalaikė.

Apsilankius pas tėvus, prieÅ¡ jÄ buvo naudojamas smurtas, varoma iÅ¡ namų. PareiÅ¡kėjos dukrÄ , Å¡ios bylos suinteresuotÄ asmenį R. K., augino pareiÅ¡kėjos tėvai, nes dėl nesutarimų, pareiÅ¡kėja gyveno atskirai. PareiÅ¡kėja nuomoja gyvenamÄ bÅ«stÄ . Kokie jos poreikiai ir kokia suma skirtina Å¡ių poreikių tenkinimui į bylÄ nepateikta. Duomenų, kad pareiÅ¡kėja per laikotarpį nuo motinos mirties yra skolinga valstybės institucijoms, nepateikta. IÅ¡ Liteko duomenų bazės matyti, jog yra skolinių įsipareigojimų greitų kreditų įstaigoms.

Kam buvo naudojami skolinti pinigai byloje duomenų nėra. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja skolinosi dėl sunkios materialinės padėties nevertintina, kaip pagrindas iÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti. PareiÅ¡kėja laisva valia prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, turėjo bÅ«ti apdairi, rÅ«pestinga, įvertinti prisiimtų įsipareigojimų turinį, apimtį, finansinę rizikÄ , savo galimybes grÄ Å¾inti kreditus. Todėl neįrodė, kad bÅ«tent dėl sunkios finansinės padėties skolinosi pinigus.

Byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas (1 t. e. b. l. 109 -110). Å ioje pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai nuo 2018 metų birželio 1 d. mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija, kurios dydis 331,43 Eur. Byloje pateiktos ir pažymos apie įvykdytus iÅ¡skaitymus iÅ¡ asmens lėšų (1 t. e. b. l. 111 -115). Å iuo metu penki antstoliai iÅ¡skaičiuoja apie pusę gaunamos pensijos. Mažai tikėtina, kad iÅ¡ likusios neiÅ¡kaitytos invalidumo pensijos dalies, pareiÅ¡kėja gali nuomotis bÅ«stÄ bei tenkinti minimalius poreikius.

Duomenų, kad registruota darbo biržoje ir siekia kokiu nors bÅ«du susirasti darbÄ nepateikta. Suinteresuotas asmuo R. K. nurodė, kad gyvendama pas senelius su pareiÅ¡kėja susitikinėdavo turgavietėse, kur dirbdavo neoficialiai. Byloje taip pat pateikta apie pareiÅ¡kėjos Å¡ių metų darbinę veiklÄ (1 t. e. b. l. 124 – 127). Tai rodo, jog pareiÅ¡kėja turi kitų pajamų, kurių teismui neatskleidė, siekdama įrodyti iÅ¡laikymo reikalingumÄ motinos mirties metu. Taip pat darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja turi galimybę bei jÄ realizuoja tinkamai, susirasdama papildomus pajamų Å¡altinius.

Be to, duomenys apie neoficialų darbÄ paneigia ir pareiÅ¡kėjos argumentÄ , jog ji negali dirbti dėl sveikatos bÅ«klės. PareiÅ¡kėja į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog palikėja iki mirties teikė pareiÅ¡kėjai iÅ¡laikymÄ . Tai patvirtina, kad jos finansinė situacija nagrinėjamu laikotarpiu atitiko bÅ«tinų jos gyvenimo reikmių visumÄ . Manytina, jog objektyviai pareiÅ¡kėja turi galimybes dirbti, gauti pajamų ir iÅ¡ jų save iÅ¡laikyti, tačiau vedė ne visiÅ¡kai tinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , pati nebuvo pakankamai, kiek to reikalavo jos padėtis, aktyvi, rÅ«pestinga ir motyvuota, kad maksimaliai Å¡ias galimybes iÅ¡naudotų, todėl teismas sprendžia, kad nėra pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjai jos motinos mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme.

PareiÅ¡kėjai neįrodžius, kad palikimo atsiradimo dienÄ jai buvo reikalingas iÅ¡laikymas, jos praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ laikytas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinas. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas priima sprendimÄ dėl Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo R. K. prašė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisti iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ byloje. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad suinteresuotas asmuo byloje patyrė 250 Eur už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ (1 t. e. b. l. 101-102). Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , pateikto atsiliepimo turinį, analizuotų teisės aktų bei teismų praktikos apimtį 250 Eur iÅ¡laidos už advokato atliktus veiksmus yra adekvačios bylos sudėtingumui ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių.

PareiÅ¡kimÄ atmetus, suinteresuoto asmens byloje patirtos 250 Eur iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas byloje turėjo 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios, pareiÅ¡kimÄ atmetus, turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybės naudai, tačiau, kadangi pareiÅ¡kėjai byloje taikyta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (1 t. e. b. l.

25) Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai – 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas ArtÅ«ras Å afronas