2023-10-11 Nr. AB-18091-3-61-3-05612-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2319-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05612-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Y. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 760233793 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760233793 (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Leidimas jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip asmeniui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2022 m., dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Marino grupė“, buvo komandiruotas į Prancūzijos Respubliką. Pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 24 d. dirba UAB „TURAN group“ suvirintojo dujomis pareigose. Dirbdamas Europos Sąjungoje pareiškėjas darbo funkcijas atliko tinkamai, nuobaudų, nusiskundimų iš darbdavio neturėjo, nebuvo baustas administracine ar baudžiamąja tvarka.

3. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas 1987/2006) 24 straipsnio 1 dalimi, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas yra kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas. Pagal Reglamento 1987/2006 24 straipsnio 2 dalį perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje, o tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje. Pagal Reglamento 1987/2006 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta, ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi, remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesiėmė ir neatliko jokių Reglamente 1987/2006 nurodytų veiksmų, kurių pagrindu būtų priimti teisminių ar administracinių institucijų sprendimai. Pareiškėjui nebuvo taikytos tokios priemonės kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, neįleidimas atvykus, draudimas apsigyventi ir pan. Departamentas vadovavosi klaidinga informacija, o Prancūzijos Respublika į Šengeno informacinę sistemą galbūt yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kito asmens, o ne pareiškėjo atžvilgiu. Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos neinformavo pareiškėjo apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimą į Šengeno informacinę sistemą, kaip to reikalauja Reglamento 1987/2006 21 straipsnis.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Departamento duomenimis, Prancūzijos Respublika į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtraukė perspėjimą dėl pareiškėjui taikomo draudimo atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2028 m. kovo 13 d., dėl to atsirado pagrindas panaikinti Leidimą, vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu (jeigu dėl užsieniečio kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi bei nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų).

Sprendimas priimtas remiantis kompetentingos Prancūzijos institucijos sprendimu, tokiu būdu įgyvendinamas Prancūzijos sprendimas neleisti užsieniečiui atvykti į valstybių narių teritoriją, kadangi tokią pareigą nustato Reglamentas 1987/2006. ĮUTP 50 straipsnio nuostatos yra imperatyvios. Priimant Sprendimą buvo įvertinti Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai. Sprendimas atitinka Europos Sąjungos sutarties 67 straipsnio 2 dalies ir 80 straipsnius, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su visais pakeitimais, (toliau – ir Reglamentas Nr. 2018/1861, SIS reglamentas) 1 straipsnio nuostatas.

Taip pat Sprendimas atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškinimą, jog Šengeno susitarimu nustatyta sistema grindžiama išorės sienų kontrolės suderintų taisyklių paisymu ir griežtu trečiųjų šalių piliečių atvykimo į valstybių, kurios yra minėto susitarimo šalys, teritoriją sąlygų, laikymusi. Sprendimu pritaikyta proporcinga siekiamam tikslui (užtikrinti Šengeno erdvės valstybių narių interesus ir užkirsti kelią atvykti nepageidaujamiems asmenims į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę) priemonė. Priimant Sprendimą buvo įvertinta individuali pareiškėjo situacija bei ryšiai su Lietuvos Respublika (gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis, gyvenamoji vieta, darbo santykiai, šeiminiai ryšiai).

Sprendimu taikyta poveikio priemonė proporcinga. Pagal SIS reglamento IX skyriaus nuostatas kiekvienas asmuo turi teisę gauti asmens duomenis, susijusius su jais ir įvestus į SIS, reikalauti, kad netikslūs duomenys apie jį būtų ištaisyti, taip pat kreiptis į bet kurios valstybės narės kompetentingą teismą ar instituciją dėl informacijos pašalinimo, todėl pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į atsakingas Prancūzijos teisėsaugos institucijas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo Y. A. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui, kuris yra Azerbaidžano pilietis, 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004514757, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., UAB „Marino grupė“ tarpininkavimu. 2023 m. kovo 13 d. Šengeno informacinėje sistemoje Prancūzija paskelbė perspėjimą dėl pareiškėjo, nurodant jog pareiškėjui draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi SIS reglamento 24 ir 25 straipsnio pagrindu (perspėjimas galioja iki 2028 m. kovo 13 d.). 2023 m. kovo 22 d. Departamentas pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760233793 (toliau – ir Leidimas), vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje, tarpininkaujant UAB „TURAN group“. Leidimo galiojimas nustatytas iki 2025 m. kovo 22 d. 2023 m. kovo 23 d. pareiškėjas sudarė darbo sutartį su UAB „TURAN group“. 2023 m. kovo 30 d. Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino Leidimą, vadovaudamasis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgęs į tai, jog dėl asmens kita Šengeno valstybė (Prancūzijos Respublika) į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2028 m. kovo 13 d. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog Leidimas išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Sprendime daroma išvada, jog pareiškėjo nesieja ilgalaikiai ekonominiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, atsižvelgiant į teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį (nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d.), darbo santykius (dirbo UAB „Marino grupė“, dirba UAB „TURAN group“), šeimyninius ryšius (neturi šeiminių ryšių), gyvenamąją vietą (gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs).

9. Teismas nurodė, kad Departamento pateiktais SIS duomenimis, dėl pareiškėjo į Šengeno informacinę sistemą yra įtrauktas ir galiojantis perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 ir 25 straipsnių nuostatas, pareiškėjas nurodytas kaip nepageidaujamas asmuo Prancūzijoje ir atsisakyta jį įleisti į šalį. Pareiškėjas, teigdamas, jog Šengeno informacinėje sistemoje yra klaida, nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.

10. Teismas pažymėjo, kad SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalis nustato perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, o būtent, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB.

11. Teismas nurodė, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (24 str. 2 d.). Asmenys, kurių atžvilgiu pateikiamas 1 dalyje nurodytas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, turi teisę apskųsti tokį perspėjimą. Tokie skundai nagrinėjami laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, kuriose numatyta veiksminga teisių gynimo priemonė teisme (24 str. 4 d.). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų apskundęs Prancūzijos kompetentingos institucijos sprendimą dėl perspėjimo įvedimo.

12. Teismas aptarė SIS reglamento 25 straipsnyje nustatytas perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, įvedimo sąlygas bei kitas aktualias nuostatas ir nurodė, kad nors pareiškėjas skunde teigė, jog jam nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su Prancūzijos kompetentingų institucijų atliktu perspėjimo įvedimu į SIS, todėl laikytina, jog Sprendimas priimtas klaidingos informacijos pagrindu, tačiau ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos yra imperatyvios, t. y. nurodyta, kuriais atvejais panaikinamas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui. Viena iš tokių aplinkybių yra, kai nustatoma, jog kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ar apsigyventi. Įstatymo nuostatos nenustato Departamentui pareigos kreiptis į užsieniečius dėl papildomų paaiškinimų gavimo ar į užsienio valstybių institucijas, įvedusias perspėjimą į SIS, kai nustatomos UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės. SIS reglamentas nustato, jog perspėjimą iš SIS gali keisti, taisyti ar ištrinti tik perspėjimą pateikusi valstybė narė, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į perspėjimą pateikusią valstybę narę ir jog ši valstybė narė būtų ištrynusi perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi iš SIS. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai vadovavosi aktualia SIS informacija, pagal kurią pareiškėjui draudžiama atvykti į Šengeno erdvę ar joje apsigyventi iki 2028 m. kovo 13 d. pagal Prancūzijos kompetentingų institucijų įvestą perspėjimą, turėjo pareigą taikyti ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti Leidimą.

13. Teismo vertinimu, iš Sprendimo matyti, kokiu pagrindu pareiškėjui panaikintas Leidimas, nurodytos ĮUTP nuostatos, įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Sprendime pagrindžiant teisės normomis yra nurodyta, kodėl pareiškėjui panaikinamas Leidimas, kitos poveikio priemonės pareiškėjui nebuvo taikomos, todėl nėra pagrindo manyti, jog Departamentas nesilaikė objektyvumo ar proporcingumo principų. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Departamento Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų. T. y. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus, nėra pagrindo Sprendimą naikinti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas Y. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo formaliai, nevertino skundo argumentų, nepatikrino, nei kokiu pagrindu Prancūzijos Respublika į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą apelianto atžvilgiu, nei taikytos priemonės proporcingumo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai. Sprendimo pagrįstumas buvo formaliai preziumuotas, neatlikus išsamaus Sprendimo priėmimo pagrindų tyrimo.

16. Pareiškėjas nurodo, kad nors teismas pažymėjo, esą pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis būtų apskundęs Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą, tačiau pareiškėjui apie tokį sprendimą nėra žinoma. Todėl pareiškėjas prašė šį sprendimą iš Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos išreikalauti bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjui nežinant nei kokia institucija, nei kokiu sprendimu į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą jo atžvilgiu dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pareiškėjas neturėjo galimybės šio sprendimo apskųsti.

17. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimu atsakovas jam taikė itin griežtas sankcijas, tačiau nepateikė visiškai jokios informacijos, kokiu pagrindu (kokiu Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu) buvo grindžiamas atsakovo Sprendimas, neaišku, kokiais įrodymais ir aplinkybėmis buvo remtasi priimant Sprendimą.

18. Pareiškėjas pažymi, kad jis, darbo Europos Sąjungoje metu darbo funkcijas atliko tinkamai, nuobaudų, nusiskundimų iš darbdavio neturėjo, nebuvo baustas administracine ar baudžiamąja tvarka, jam nėra žinoma apie jokius jo atžvilgiu Prancūzijos kompetentingų institucijų priimtus sprendimus. Pareiškėjui taip pat nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, jis nebuvo pažeidęs jokių nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Pareiškėjui Prancūzijoje nebuvo taikytos tokios priemonės kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, neįleidimas atvykus, draudimas apsigyventi ir pan.

19. Pareiškėjas nurodo, kad SIS reglamento 21 straipsnis numato, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į Šengeno informacinę sistemą. Iš Sprendime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjui perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi taikomas net penkerius metus (iki 2028 m. kovo 13 d.). Kadangi perspėjimo terminas yra itin ilgas, apie jam taikytą perspėjimą Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos pareiškėją būtų informavusios.

20. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas vadovavosi akivaizdžiai klaidinga informacija, o šios informacijos teisingumas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patikrintas nebuvo. Kadangi Sprendimo teisėtumas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo patikrintas, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas bei priimtas naujas teismo sprendimas pareiškėjo skundą patenkinant.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas teigia, kad priimant Sprendimą buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjo teiginys, kad jis dirbdamas Europos Sąjungoje neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir neturi jokių nuobaudų, yra deklaratyvus ir neatitinka faktinės situacijos. Pareiškėjui Prancūzijos kompetentingos institucijos sprendimu uždrausta atvykti į Šengeno erdvę – taigi būdamas Lietuvos Respublikoje jis pažeidžia tiek UTPĮ, tiek kitų teisės aktų reikalavimus. UTPĮ 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Departamentas pagrįstai vadovavosi aktualia SIS informacija. Šį perspėjimą įvedė Prancūzijos kompetentingos institucijos, todėl Departamentas neturi pagrindo šiuo perspėjimu nesivadovauti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad Departamentas vadovavosi klaidinga informacija. Pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl Prancūzijos kompetentingų institucijų priimto sprendimo (jeigu su juo nesutinka). Sprendimas priimtas remiantis kompetentingos Prancūzijos institucijos sprendimu ir tokiu būdu įgyvendinamas Prancūzijos sprendimas neleisti užsieniečiui atvykti į valstybių narių teritoriją, kadangi tokią pareigą numato SIS reglamentas. Sprendimas buvo proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti Šengeno erdvės valstybių narių interesus ir užkirsti kelią atvykti nepageidaujamiems asmenims į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės dėsto tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir teigia, kad nežino, kokio kompetentingos Prancūzijos Respublikos institucijos sprendimo pagrindu į SIS buvo įvestas perspėjimas jo atžvilgiu dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pareiškėjas neturėjo galimybės šio sprendimo apskųsti.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, kuris yra Azerbaidžano pilietis, 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004514757, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., UAB „Marino grupė“ tarpininkavimu. 2023 m. kovo 13 d. Šengeno informacinėje sistemoje Prancūzija paskelbė perspėjimą dėl pareiškėjo, nurodant jog pareiškėjui draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi SIS reglamento 24 ir 25 straipsnio pagrindu (perspėjimas galioja iki 2028 m. kovo 13 d.). 2023 m. kovo 22 d. Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išdavė Leidimą kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje, tarpininkaujant UAB „TURAN group“. Leidimo galiojimas nustatytas iki 2025 m. kovo 22 d. 2023 m. kovo 23 d. pareiškėjas sudarė darbo sutartį su UAB „TURAN group“. 2023 m. kovo 30 d. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino Leidimą, vadovaudamasis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgęs į tai, jog dėl pareiškėjo kita Šengeno valstybė (Prancūzijos Respublika) į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2028 m. kovo 13 d.

28. UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento Nr. 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad galima panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, konstatavus dvi sąlygas: 1) dėl jo kita Šengeno valstybė yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento Nr. 2018/1861 nuostatas; 2) nėra pagrindo išduoti jam leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kita Šengeno valstybė – Prancūzijos Respublika, yra įtraukusi į SIS įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Sprendime įvertintas ir antrosios sąlygos egzistavimas – nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, o išduotas kaip asmeniui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendime nustatytos ir nurodytos aplinkybės dėl to, kad pareiškėjo nesieja ilgalaikiai ekonominiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika. Taigi, pareiškėjo atveju egzistuoja abi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo sąlygos, nustatytos įstatyme (UTPĮ 34 str. 1 d. 3 p.).

30. Nors pareiškėjas teigia, kad nėra susipažinęs su kompetentingos Prancūzijos Respublikos institucijos sprendimu dėl jo duomenų įvedimo į SIS, teigia, kad jo prašymu šie duomenys nebuvo išreikalauti, tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi dėl tokio sprendimo gavimo pats, nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar duomenų apie tai, kad SIS duomenys galėtų būti neteisingi, o oficialiais SIS duomenimis abejoti šiuo atveju nėra pagrindo. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl atsakovas, nustatęs UTPĮ 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas sąlygas, pagrįstai ir teisėtai, Sprendimu, kuris pagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, panaikinto pareiškėjui išduotą Leidimą.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė