104d4a09-bbb4-4a30-80bd-03595f058cd2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2121-789/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00275-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių TI-K), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 19 d.

PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, nes didžiÄ jÄ laiko dalį buvo laikomas rÅ«syje įrengtoje kameroje. Pažymi, kad kamerose bÅ«davo Å¡alta, drėgna, tekdavo miegoti su drabužiais, sienas dengė pelėsiai, langai buvo nesandarÅ«s, per juos pÅ«sdavo vėjas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kitose kamerose, kuriose buvo kalinamas, jų bÅ«klė taip pat buvo prasta. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jį galėjo stebėti LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, netikėtai įėję į kamerÄ , pareiÅ¡kėjui naudojantis sanitariniu mazgu.

PaaiÅ¡kina, jog su skundais ar praÅ¡ymais nesikreipė į institucijas, nes bijodavo pareigÅ«nų, kurie galimai bÅ«tų panaudoję psichologinį smurtÄ bei įvairius grasinimus. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin., 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Lukiškių TI-K kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti įrengtos priklausomai nuo lovų kiekio.

Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), kėdės matmenys yra apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m). PaaiÅ¡kina, kad reikalavimas eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, yra nepagrįstas. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų tipo patalpose įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Higienos normos 76:2010 reikalavimus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenustato. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, nenustatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Esant tokiems atitvėrimams, atsakovės atstovo tvirtinimu, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymi, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Atsakovės atstovas pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 17 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Ä®staigos kamerose langai vėdinti buvo pritaikyti, jos buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normos reikalavimus. Pabrėžtina, kad kaliniai, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančių pelėsių ar drėgmės. Atkreipia dėmesį, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai.

BÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo kilo pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 19 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). PareiÅ¡kėjas skunde dėsto aplinkybės dėl kalinimo kamerose, kurios buvo įrengtos rÅ«syje, taip pat dėl kalinimo kamerose, kurių bÅ«klė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pažymi, kad kamerose buvo šalta ir drėgna, o ant sienų kaupėsi pelėsiai, taip pat buvo nesandarūs kamerų langai. Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir (ar) persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (16 p.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 80, 88, 88A, 93, 98, 116, 202, 203, 217, 219, 226, 234, 235, 235A – visose kamerose jis buvo kalinamas vienas. PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad kameroje buvo Å¡alta ir drėgna, nenurodydamas tikslaus kameros numerio, šį savo nusiskundimÄ grindė abstrakčiais argumentais. Dėl Å¡ių galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų jis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėstus veiksmus Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrinta galimybė privačiai naudotis sanitariniu mazgu, nes per stebėjimo langelį jį nuolat stebėdavo pareigÅ«nai, be to, pareigÅ«nai dažnai netikėtai įeidavo į pareiÅ¡kėjo kamerÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenÅ¡ nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamiesi teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Teismas pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikė duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas kamerose gyveno vienas, be to, daugumoje kamerų sanitariniai mazgai buvo įrengti kaip atskiros kabinos su durimis. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė privačiai naudotis sanitariniu mazgu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo subjektyvus vertinimas, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

Kitų galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (dėl netinkamos temperatÅ«ros, drėgmės, pelėsių, langų nesandarumo) pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, nenurodė, kuriose kamerose galimai buvo jo nurodomos netinkamos kalinimo sÄ lygos. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų padaryta neturtinė žala. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė