104c51a9-9669-43f2-aee1-c2cd28b16fcb · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-337/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48441-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui, nuteistajam M.

G., jo gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato B. Chranovskij apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo M. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta bausmė subendrinta sudėjimo bÅ«du su Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, kuriÄ nuspręsta paskirti atlikti atviroje kolonijoje. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. G. nuteistas už tai, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ , o bÅ«tent: 2019 m. lapkričio 13 d., apie 16.15 val., vieÅ¡oje vietoje, Molėtuose, Vasario 16-osios gatvėje prie namo Nr. 25, matant aplinkiniams, tyčia vienÄ kartÄ koja spyrė į deÅ¡inio žando sritį M.

S., po to jam nugriuvus ant žemės vienÄ kartÄ ranka sudavė į deÅ¡inio žando sritį ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam padarė veido sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį veido deÅ¡inio žando srities sumuÅ¡imu, t. y. padarė nukentėjusiajam M. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas B. Chranovskij praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Å¡io nuteistojo atžvilgiu arba pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba BK 75 straipsnio pagrindu atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . 2.1.

Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nepagrįstai nuteistojo M. G. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kadangi nenustatyti visi sudėties požymiai ir nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Byloje nuteistojo paaiÅ¡kinimai ir nukentėjusiojo M. S. bei liudytojų D. V., L. S., E. B. parodymai patvirtina, kad nagrinėjama situacija turi privataus konflikto požymių, kurio priežastis – negrÄ Å¾inta skola. Å ie liudytojai patvirtino, matę nukentėjusiojo atžvilgiu naudojamÄ smurtÄ , tačiau nei vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, jog jiems buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis arba kilo sumaiÅ¡tis, jiems patvirtinus tik tai, kad jie tiesiog stebėjo trumpai vykusį konfliktÄ .

Pažymėtina, kad kitų asmenų, kuriems nuteistojo elgesys bÅ«tų sukėlęs nepasitenkinimÄ , nenustatyta, taip pat nenustatyta ir aplinkybė dėl realiai sutrikdytos vieÅ¡os tvarkos ir rimties. Taigi, atsižvelgiant į konfliktÄ mačiusių asmenų reakcijÄ , Å¡ių asmenų tarpusavio ryÅ¡ius (konfliktÄ matė tik jiems pažįstami asmenys), labai trumpÄ konflikto trukmę, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį.

Taip pat skunde manoma, kad nuteistojo veiksmai galimai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau toks kaltinimas nuteistajam pareikštas nebuvo, o pirmos instancijos teismas nesiėmė priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnyje, todėl nėra galimybės nuteistajam inkriminuoti BK 140 straipsnio 1 dalį. 2.2. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tik formaliai nurodė BK 54 straipsnio nuostatas, jų atitinkamai nedetalizuodamas byloje.

Å iuo pagrindu teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamas nusikaltimas padarytas dėl nukentėjusiojo ir nuteistojo finansinio neiÅ¡manymo ir netinkamai pasirinkto jų nesutarimo sprendimo bÅ«do, taip pat nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai – Å¡ios aplinkybės pagrindžia mažesnį nagrinėjamo nusikaltimo pavojingumÄ , kuris yra nepakankamas taikyti realiÄ laisvės atėmimo bausmę nuteistajam. Å iuo atveju bÅ«tina vertinti ir tai, kad nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , prisipažino, naudojęs smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, sutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu ir pripažino proceso iÅ¡laidas, taip pat jis yra jauno amžiaus.

Visa tai rodo, jog nuteistasis socialiai tvirtai integravęsis į visuomenę, stengėsi bÅ«ti naudingas visuomenei ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas. O vien tai, kad nuteistasis anksčiau yra teistas 3 kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nereiÅ¡kia, kad jam naudoti fizinį smurtÄ yra norma ir smurtas gali pasikartoti, kas yra tik prielaidos. Be to, BK 56 straipsnio nuostatos taikymas - teismo diskrecijos teisė vadovautis. 2.3. Mano, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai taikytos paskirtų bausmių bendrinimo nuostatos, įtvirtintos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kadangi Å¡iuo pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė galėjo bÅ«ti subendrinta tik su Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paskirta bausme.

Tuo tarpu nusikaltimas, už kurį nuteistasis buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, padarytas jau po Å¡ioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo (nors Å¡is nuosprendis buvo priimtas anksčiau nei skundžiamo nuosprendžio priėmimas). Dėl to, bendrinant Å¡ias paskirtas bausmes, turėjo bÅ«ti vadovaujamasi BK 63 straipsnio 9 dalimi. 2.4. Nesutinkama su tuo, kad pirmos instancijos teismas net nesvarstė galimybės byloje taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nekreipė dėmesio į tai, kad ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti nuteistojo asmenybės formavimÄ si bei jo socialinius ryÅ¡ius.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu teismas neteisėtai panaikino ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam taikytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ , tokiu bÅ«du Å¡iurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto, BPK 358, 362 straipsnių ir BK 64 straipsnio 1 dalies normas, kurios numato aiÅ¡kius bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindus ir tvarkÄ .

3. Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė J. U. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . 3.1. Nurodo, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ nuteistojo atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį, pirmos instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu.

Skundžiamame nuosprendyje teismas kiekvienÄ Ä¯rodymÄ Ä¯vertino atskirai ir sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , todėl teismas pagrįstai konstatavo nuteistojo kaltę, jam padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistasis suprato, kad atlieka smurtinius veiksmus vieÅ¡oje vietoje, kad muÅ¡tynes stebi aplinkiniai asmenys, taip pat jo buvo veikiama, esant neapibrėžtai tyčiai, bendrais bruožais suvokiant, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta. Nuteistojo veiksmai buvo nukreipti ne tik į konfliktÄ su nukentėjusiuoju, bet ir į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , norÄ pademonstruoti, jog jam moralės elgesio taisyklės neegzistuoja.

Nuteistasis matė, kad konfliktÄ stebi jam pažįstami nepilnamečiai asmenys, tačiau vis tiek vartojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kas nepilnamečiams liudytojams sukėlė neigiamas emocijas, juos įbaugino (liudytojas L. B. davė parodymus tik ikiteisminio tyrimo teisėjui, bijodamas bÅ«ti apklaustas nuteistojo akivaizdoje). 3.2. Pažymima, kad pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalį ir be Å¡ioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo nuteistajam galėjo bÅ«ti panaikintas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, todėl skundžiamu nuosprendžiu, subendrinus bausmes, pagrįstai buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat atsiliepime sutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi nuteistojo atžvilgiu yra pradėti dar 3 ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-34311-20, Nr. 01-1-42205-20 ir Nr. 01-1-43496-20, kuriuose jis yra įtariamasis.

4. Teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėjas advokatas B. Chranovskij prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog nuteistojo M. G. gynėjas advokatas B. Chranovskij ginčija tiek nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijÄ , tiek keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualios BK 284 straipsnio nuostatų taikymas bei BK numatytos bausmės skyrimo nuostatos, todėl bÅ«tent Å¡iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako Å¡iame nuosprendyje.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį 7. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas B. Chranovskij nesutinka su Å¡io nuteistojo neteisėtų veiksmų kvalifikacija pagal BK 284 straipsnį skundžiamame nuosprendyje ir praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį teismo nuosprendį Å¡io nuteistojo atžvilgiu, nesant galimybei inkriminuoti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dėl procesinių priežasčių. Vis dėlto, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliaciniu skundu ir keisti Å¡iam nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijÄ .

8. Pagal BK 284 straipsnį už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.). Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-278-511/2015).

9. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nuosprendžiu M. G. nuteistas už tai, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ , t. y. gatvėje, matant aplinkiniams, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį M. S., vienÄ kartÄ spirdamas koja į deÅ¡inio žando sritį ir vienÄ kartÄ ranka suduodamas į tÄ pačiÄ sritį, kai nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tokiu bÅ«du sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo dėl asmeninių priežasčių – negrÄ Å¾intos skolos, taip pat kreipiamas dėmesys į nekilusius bÅ«tinus padarinius, numatytus BK 284 straipsnyje (realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas), kadangi konfliktÄ matę liudytojai yra pažįstami asmenys, nei vienas jų nepatvirtino patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl įvykio, kitų asmenų, kuriems nuteistojo elgesys bÅ«tų sukėlęs nepasitenkinimÄ , nenustatyta, juolab pats konfliktas vyko gana trumpai.

Visų pirma, Å¡iuo atveju teisėjų kolegija vertina tai, kad nuteistasis panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vieÅ¡oje vietoje, t. y. tiesiog gatvėje, kur dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to, vien ta aplinkybė, kad byloje nėra užfiksuota konkrečių duomenų apie kitų asmenų (be byloje apklaustų liudytojų) buvimÄ toje vietoje, kur buvo smurtaujama, nemažina padarytos veikos pavojingumo.

Be to, konfliktÄ tiesiogiai stebėjo grupė asmenų, kurių dauguma buvo nepilnamečiai, kÄ patvirtino ir liudytojas L. A., nurodydamas apie konflikto vietoje susibÅ«rusiÄ pažįstamų jaunuolių grupę. Nors teismo posėdyje buvo apklaustas nukentėjusysis ir tik dalis tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų - D. V., L. S. ir E. B., kurių parodymuose nėra tiesiogiai užfiksuoti konkretÅ«s duomenys apie patirtus jų neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl įvykio, tačiau pačios konfliktinės situacijos pobÅ«dis, aplinkybės ir eiga neiÅ¡vengiamai yra susiję su negatyviomis emocijomis, t. y. liudytojai stebėjo, kaip nuteistasis panaudoja smurtÄ prie nukentėjusįjį, smurtas buvo naudojamas dėl sÄ lyginai menkavertės priežasties (ginčijamos kelių deÅ¡imčių eurų skolos), smurtas buvo tęsiamas ir nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės bei negalint pasiprieÅ¡inti kaltininkui, po smurto panaudojimo nukentėjusiajam iÅ¡ burnos bėgo kraujas.

Taigi, stebėdami tokias konflikto aplinkybes jokie, o ypač – nepilnamečiai, asmenys objektyviai negalėjo iÅ¡vengti tam tikrų neigiamų emocijų. Remiantis tuo, kad nuteistasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdo visuomenės tvarkÄ , tiesiogiai stebint aplinkiniams, darytina iÅ¡vada, kad minėtas konfliktas peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojingas ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkiniams.

Dėl to, vien kilusio konflikto trumpa trukmė, kaip nepagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, nemažina tokio padaryto nusikaltimo pavojingumo. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, todėl apeliacinio skundo praÅ¡ymas priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Å¡io asmens atžvilgiu atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl nuteistajam M. G. paskirtos bausmės 10.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 284 straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ nuteistajam M. G. paskyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir jos terminÄ nustatė gerokai trumpesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. skundžiamu nuosprendžiu Å¡iam nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 mėnesiams. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme neturi pagrindo nesutikti.

Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikÅ¡mės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibÅ«dinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytÄ nusikaltimÄ , bei jam skiriamÄ bausmę pakankamai motyvavo, t. y. skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis M. G. padarė vienÄ nesunkų baigtÄ tyčinį nusikaltimÄ , taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, ir nėra nustatyta jokia jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Be to, pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė bei tinkamai įvertino ir nuteistÄ jį M. G. charakterizuojančius duomenis, kurie iÅ¡imtinai tik neigiamai apibÅ«dina patį nuteistÄ jį, t. y. priimant skundžiamÄ nuosprendį jis buvo teisiamas penktÄ kartÄ , tačiau Å¡iuo metu teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jo atžvilgiu yra priimta dar daugiau neįsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla ir Å¡io nuteistojo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43496-20.

Vertinant ankstesnius Å¡io nuteistojo teistumus, teisėjų kolegija kreipia dėmesį į tai, kad už vieÅ¡os tvarkos pažeidimÄ Å¡is asmuo, priimant skundžiamÄ nuosprendį, buvo teisiamas jau antrÄ kartÄ , o Å¡iuo metu yra įsiteisėjęs dar vienas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl vieÅ¡os tvarkos pažeidimo. Ankstesni nusikaltimai taip pat yra smurtiniai, dalis jų ir turtinio pobÅ«džio, juolab ankstesni teistumai neiÅ¡nykę, o nagrinėjamas nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas didina smurtinių nusikaltimų pakartotinumo rizikÄ .

Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis M. G. yra eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, nedirba, nesimoko, nors yra jauno amžiaus. Visa tai rodo, kad nuteistasis M. G. sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų ir dėl to yra pavojingas visuomenei. Taip pat galima teigti, jog Å¡io nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, įskaitant ir laisvės atėmimÄ (atidedant tokių bausmių vykdymÄ ), teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo.

Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi visus Å¡iuos aptartus bylos duomenis, pripažįsta, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principÄ . Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginiai apie nuteistojo M. G. padaryto nusikaltimo galimus motyvus ir kilusius padarinius nukentėjusiojo sveikatai apskritai neturi reikÅ¡mės jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, kvalifikavimui, todėl tai nepagrindžia mažesnio padaryto nusikaltimo vieÅ¡ajai tvarkai pavojingumo ir nevertintina bausmės individualizavimo procese.

O apeliaciniame skunde nurodyta Å¡io nuteistojo asmeninė pozicija dėl kai kurių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių bei procesinių klausimų negali objektyviai pateisinti kitos bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimo, įvertinus prieÅ¡ tai aptartÄ Å¡io nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Juolab tokie skundo teiginiai objektyviai negali pagrįsti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės termino sutrumpinimÄ , kuris ir taip yra gerokai trumpesnis nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos tokios bausmės vidurkis, nors byloje yra pakankamai daug tik neigiamai šį nuteistÄ jį apibrėžiančių duomenų.

Be to, bausmė neiÅ¡vengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Dėl to atmestini skundo teiginiai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė turės neigiamÄ Ä¯takÄ Å¡io nuteistojo socialiniams ryÅ¡iams ir jo integracijai į visuomenę.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus teiginius, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kad Å¡iuo atveju tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam M. G. atitinka teisingumo principÄ , gali sulaikyti jį nuo naujų veikų darymo ir tokiu bÅ«du pasiekti bausmės tikslai.

12. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl nuteistajam M. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesne bausme, teigiant, kad teismas skundžiamame nuosprendyje turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kadangi nusikaltimas, už kurį jis buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, padarytas jau po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, o BK 64 straipsnio nuostatos gali būti taikomos, tik bendrinant su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paskirta bausme.

13. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bausmės, paskirtos skirtingais nuosprendžiais, privalo bÅ«ti subendrinamos tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį paaiÅ¡kėja, jog asmuo iki Å¡io nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , naujausiu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę teismas turi subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (nuosprendžių sutaptis), o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismas prideda (taikomas bausmių apėmimas, visiÅ¡kas ar dalinis sudėjimas) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie Å¡ios bausmės. Tokiu atveju pagal nuosprendžių sutaptį subendrinta bausmė, visiÅ¡kai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį iki naujo nuosprendžio priėmimo, yra įskaitoma į galutinės subendrintos bausmės laikÄ .

14. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu buvo priimtas sprendimas už Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, kuris padarytas 2019 m. lapkričio 13 d., paskirtÄ bausmę BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme. IÅ¡ Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. liepos 27 d. nutarties matyti, kad Å¡ia nutartimi buvo subendrintos bausmės, paskirtos Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, paskiriant 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 3 metams.

Tuo tarpu iÅ¡ Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio matyti, kad M. G. nuteistasis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už nusikaltimÄ , padarytÄ 2019 m. sausio 26 d., galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams. O iÅ¡ Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties matyti, kad Å¡ia nutartimi buvo subendrintos bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, jos vykdymÄ atidedant 1 metams (nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 6 d.).

Remiantis šiais duomenimis, matyti, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, M. G. padarytas 2019 m. lapkričio 13 d., t. y. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl tokiu atveju būtų visi pagrindai bausmių subendrinimo metu taikyti BK 64 straipsnio nuostatas. Tačiau laikotarpiu tarp nagrinėjamo nusikaltimo padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis teismo nuosprendis – Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendis, kuriuo M.

G. nuteistasis už nusikaltimÄ , padarytÄ dar anksčiau nei Å¡ioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas, o Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė vėlesne Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi buvo subendrinta su bausme, paskirta Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi. Kadangi nusikaltimas, už kurį M. G. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas iki minėtos Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. liepos 27 d. nutarties priėmimo, todėl priimant skundžiamÄ nuosprendį, M.

G. už naujai padarytÄ nusikaltimÄ paskirta bausmė privalėjo bÅ«ti subendrinta su bausme, paskirta Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi, bÅ«tent BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu. Remiantis tuo, bausmės, paskirtos Å¡ia teismo nutartimi ir skundžiamu nuosprendžiu, bendrinamos taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , todėl BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu prie griežtesnės Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskirtos 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridedama skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. pridedant 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

Dėl to, skundžiamas nuosprendis nuteistojo M. G. atžvilgiu keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Dėl nuteistajam M. G. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo 15. Å ioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu galiojusiame BK 75 straipsnio 1 dalyje (nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje įstatymo redakcijoje – BK 75 straipsnio 2 dalis) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pastebėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 75 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta galimybė taikyti ir dalinį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio ir reikalavimo, yra siekiama tik visiÅ¡ko paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, todėl teisėjų kolegija Å¡ių nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu plačiau neaptaria. Vis dėlto, pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nagrinėto nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje įstatymo redakcijoje – BK 75 straipsnio 4 dalis) numato privalomÄ sÄ lygÄ minėtų nuostatų taikymui, t. y. bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Remiantis tuo, teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategorijÄ ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. 16.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės BK 75 straipsnio pagrindu nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad formaliai nuteistasis M. G. atitinka nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas formalias sÄ lygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Vis dėlto, bÅ«tina sÄ lyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o Å¡ios bylos duomenys pagrindo tokiai iÅ¡vadai nesuteikia. Šiuo tikslu teisėjų kolegija vertina jau prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytas aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytu nusikaltimu, taip pat duomenis, iÅ¡imtinai tik neigiamai apibrėžiančius nuteistojo asmenybę, kaip asmenį, kuris sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų, o ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos griežtos bausmės, įskaitant ir ne kartÄ taikytÄ bausmių vykdymo atidėjimÄ , teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, juolab atsižvelgtina ir į duomenis apie toliau Å¡io nuteistojo daromas nusikalstamas veikas.

Kadangi visi Å¡ie duomenys buvo aptarti prieÅ¡ tai, tai teisėjų kolegija jų nebekartoja, tačiau pažymi, kad visos Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybe nuteistajam bei bausmės tikslų pasiekimu be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kuriais nepagrįstai siekiama BK 75 straipsnio nuostatų taikymo su tikslu apsaugoti Å¡io nuteistojo asmenybės formavimÄ si bei jo socialinius ryÅ¡ius. Juolab, teisėjų kolegijos manymu, toks selektyvus ir neiÅ¡samus duomenų apie nuoteistojo asmenybę ir jo socialinius ryÅ¡ius pateikimas negali lemti BK 75 straipsnio taikymo, o ir tokie duomenys turi bÅ«ti vertinami neatsietai nuo visų kitų prieÅ¡ tai aptartų duomenų, reikÅ¡mingų priimant sprendimÄ dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje, nustatyto režimo laikymasis, pataisos įstaigoje dirbančių asmenų teikiama pagalba nuteistajam yra reikalinga.

17. Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir likusius apeliacinio skundo argumentus dėl galimo baudžiamojo įstatymo pažeidimo, skundžiamu nusprendžiu neteisėtai panaikinus ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam M. G. taikytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ , kadangi skundžiamu nuosprendžiu Å¡iam nuteistajam buvo paskirta nauja bausmė, subendrinta su ankstesne teismo nutartimi paskirta bausme, o BK 75 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę spręsti naujai paskirtos vykdymo atidėjimo klausimÄ .

Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto, BPK 358, 362 straipsnių nuostatos yra skirtos taikyto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo tvarkai, kai nėra vykdomos atitinkamos bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos ar yra daromi administraciniai teisės pažeidimai. Dėl bausmės atlikimo vietos parinkimo 18. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam M. G. laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietÄ , t. y. laisvės atėmimo bausmę Å¡iam nuteistajam paskyrė atlikti atviroje kolonijoje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 50 straipsnio redakcija, reglamentuojanti terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimÄ , nenumato teismui galimybės parinkti nuteistajam pataisos įstaigos rÅ«Å¡ies. Ä®sigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Pagal BVK 21 straipsnį areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos.

To paties kodekso 65 straipsnyje įtvirtinta, jog į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ pagal Kalėjimų departamento nustatytÄ tvarkÄ , nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ . Tad Å¡iuo atveju nuteistajam M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ ir sÄ lygas turi teisę ir pareigÄ parinkti ir nustatyti tik pataisos įstaiga.

Tuo tarpu teismas tokių įgaliojimų ir kompetencijos neturi. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl Å¡iam nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a: Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu M. G. paskirtos bausmės subendrinimÄ su Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta bausme ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu M. G. paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi paskirtos 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio trukmės laisvės atėmimo bausmės pridedant Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir M.

G. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam M. G. laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti atviroje kolonijoje. KitÄ Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Algirdas Gaputis Evaldas Vanagas