2025-12-10 Nr. AB-22116-3-62-3-01886-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-486-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01886-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. P. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. J. ir valstybės įmonė Registrų centras) dėl administracinių sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 21R-438 (AG-313/04-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2023 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. SP-389 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas, Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturčiai. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentą (toliau – ir Miškų kontrolės departamentas, Departamentas) su pranešimu dėl galbūt savavališko kirtimo, miško neatkūrimo, iškasto vandens telkinio, kurio dalis patenka į miškų ūkio paskirties žemę, ir galbūt nelegalaus valymo įrenginio privačioje miško valdoje Žemės sklype. Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriuje buvo vykdomas tyrimas, kurio metu Miškų departamentas kreipėsi į atsakovą dėl miško ribų informacijos patikslinimo (ar nurodytoje teritorijoje nebuvo klaidingai dešifruotos taksacinių miško sklypų ribos). Miškų kontrolės departamentas 2022 m. lapkričio 8 d. gavo Tarnybos raštą Nr. AD5-19897 „Dėl duomenų tikslinimo“ kartu su 2022 m. lapkričio 8 d. priimtu sprendimu Nr. SP-2371 (toliau – ir Sprendimas Nr. SP-2371), kuriuo buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenys. Miškų kontrolės departamentas atsakė pareiškėjui į jo pranešimą 2022 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. AD5-22476 „Dėl Jūsų pranešimų“, kartu pateikdamas Tarnybos Sprendimą Nr. SP-2371, kurį pareiškėjas apskundė Komisijai. Komisija panaikino Tarnybos Sprendimą Nr. SP-2371 ir įpareigojo Tarnybą iš naujo nagrinėti šį klausimą bei priimti naują sprendimą. Tarnyba, atlikusi pakartotinį patikrinimą, 2023 m. kovo 30 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. SP-389, kuriuo nusprendė patikslinti Miškų kadastro duomenis, išregistruojant 0,2418 ha Kuktiškių girininkijos 73 (buvusio 644) miško kvartalo 24, 47 taksacinių sklypų dalis. Minėtas Sprendimas buvo priimtas 2023 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 2108 (toliau – ir Patikrinimo aktas) pagrindu. Pareiškėjas dėl Tarnybos Sprendimo kreipėsi į Komisiją, kuri Komisijos sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos ir Komisijos sprendimais teigė, kad Komisija analogiškose situacijose skirtingai vertino tas pačias aplinkybes. Komisija neanalizavo faktinių bylos aplinkybių ir neatliko vertinimo dėl byloje esančių dokumentų pagrįstumo, nepagrįstai sprendė, kad pakartotinio patikrinimo metu pasitvirtino tai, jog Žemės sklypo dalyse nėra miško. Tarnyba sprendimu įteisino pakeitimus ir aplinkos tvarkymą (pievą, dirbtinį vandens telkinį ir kita), kurie vyko po miško kirtimo, nepaisydama to, jog prieš tai buvusi miško riba neatkurta, nes naujas miško kontūras neatitinka ankščiau (prieš kirtimą) buvusio miško ribų. Tarnyba Sprendimą priėmė remdamasi keliais istoriniais kartografiniais dokumentais (žemėlapių ištraukomis, ortofotografijomis) ir esamos situacijos patikrinimo vietovėje duomenimis.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors patikrinimo metu buvo konstatuota, jog dėl 1999 metų ir 2008 metų inventorizacijos klaidos miškui nepagrįstai priskirta pieva, kurioje šiuo metu įrengti valymo įrenginiai, į kurią patenka dalis ežero ir kurioje auga pavieniai medžiai prie ežero, tačiau nepagrindė, kokios konkrečios klaidos buvo padarytos ankstesnių inventorizacijų metu. Tarnyba privalėjo pateikti konkrečius duomenis, pagrindžiančius skundžiamo Sprendimo aplinkybes, būtent kokia konkreti Miško kadastro duomenų klaida padaryta, tačiau tokie duomenys nebuvo nustatyti ir pateikti.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Žemės sklype buvo atlikti kirtimai. Palyginus 1995–1998 metų, 2008 metų ir 2021 metų pateiktus ortofotoplanus akivaizdžiai matyti, kad miško dalys gerokai pakito, t. y. 1995–1998 metų ir 2008 metų laikotarpiu nėra buvusios miško dalies, kaip matyti iš 2021 metų ortofotoplano. Pareiškėjo teigimu, ši situacija galbūt susiklostė kaip iškirsto ir neatsodinto miško pasekmė, kadangi 2007–2016 metų laikotarpiu buvo parengtas miškotvarkos projektas, pagal kurį buvo atlikti miško kirtimai.

6. Pareiškėjas nurodė, kad iš Patikrinimo akte pridėtos ištraukos iš Kadastro pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) žemėlapį (1995–1998 m.) matyti, jog 24 taksacinio sklypo dalys (24-1 ir 24-2), ties 47 taksacinio sklypo riba, ir 47 taksacinio sklypo dalys (47-1, 47-2 ir 47-3), kurios pažymėtos kaip neatitinkančios Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, yra apaugusios tankiu medynu ir tik dalis šių sklypų plotų nėra apaugę. Tačiau tai niekaip negali būti priskirta pavieniams medžiams ir (ar) pievai, kadangi sklypai 24 ir 47 yra visiškai apaugę tankiais medžiais (mišku), todėl minėtose sklypo dalyse tęsiasi miškas ir jo dalis. Tai matyti ir iš prie Patikrinimo akto pridėtos ištraukos iš Miškų kadastro pagal Aplinkos ministerijos ortofotoplaną (2008 m.), jog 24, 47 taksacinių sklypų dalys, pažymėtos 24-1, 24-2, 47-1, 47-2, 47-3, yra apaugusios tankiu medynu ir tai nėra pavieniai medžiai, pieva ar susiformavę šešėliai. Visiškai kitokia situacija matyti iš prie Patikrinimo akto pridėtos ištraukos iš Miškų kadastro pagal NŽT ortofotoplaną (2021 m.), kur minėtose sklypo dalyse medžių nebėra, kadangi buvo atlikti miško kirtimai. Pasak pareiškėjo, buvę miško plotai tiesiog negalėjo savaime išnykti, o buvo sunaikinti dėl asmenų veiklos. Pareiškėjo pateiktoje 2013 m. rugsėjo 9 d. nuotraukoje Žemės sklype yra gausybė medžių, o 2023 m. birželio 27 d. darytose nuotraukose matyti, jog likę vos keli pavieniai medžiai.

7. Pareiškėjo vertinimu, Tarnybos sprendimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, jame nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kurie paneigtų pareiškėjo išdėstytas aplinkybes. Sprendimas pagrįstas tik šiuo metu esamos situacijos vertinimu, o naujo miško kontūras konstatuotas neatsižvelgiant į tai, kaip ši teritorija, t. y. kurios ribose buvo miško žemė, atrodė anksčiau.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad patikrinimo vietoje metu Tarnybos specialistai atliko faktinį nagrinėjamos teritorijos atitikties Miškų įstatymo miškui keliamiems reikalavimams įvertinimą, sklypinės miškų inventorizacijos klaidų galimą nustatymą, inventorizacijos duomenų atitikties faktiniai padėčiai įvertinimą. Patikrinimo metu buvo vertinama, ar 1999 metai ir 2008 metais inventorizacijos metu ginčo teritorija pagrįstai buvo priskirta miškui, Miškų kadastre registruoti aprašomieji, grafiniai duomenys atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad Anykščių r. p. (UTN) Kuktiškių girininkijos 73 miško 47 taksacinio sklypo dalyje (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 47-2), kurioje 1999 metais ir 2008 metais inventorizacijos metu buvo nepagrįstai priskirta pieva, šiuo metu jau yra įrengti valymo įrenginiai. 2014 metais pagal vidinės miškotvarkos projektą, vykdant plynuosius kirtimus 24 taksaciniame sklype, Anykščių r. p. (UTN) Kuktiškių girininkijos 73 miško kvartalo 24, 47 taksacinių sklypų dalyse (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 24-1, 24-2, 47-1, 47-2, 47-3) miškų ūkinė veikla nebuvo vykdyta (remiantis tiek nuotraukomis, tiek apžiūros vietoje duomenimis, miško kirtimo ir atsodinimo darbai nevykdyti), nes minėtose taksacinių sklypų dalyse nebuvo augančių medžių (išskyrus 47-3 taksacinio sklypo dalyje, kurioje auga pavieniai medžiai šalia ežero). Minėtam plotui 1999 metais ir 2008 metais inventorizacijos metu buvo nepagrįstai priskirta pieva, dalis ežero ir pavieniai medžiai, augantys šalia ežero. Miškų inventorizacijos klaidos (klaidingas miško ribos indentifikavimas) šiuo atveju atsirado dėl to, kad 1999 metais ir 2008 metais inventorizacijos metu buvo dirbama su M1:10 000 mastelio planšetais, kuriuose miško riba buvo braižoma ranka naudojant specialų tušinuką ar pieštuką; 1 mm storio specialaus tušinuko ar pieštuko pabraižymas planšete lėmė iki 10 m pločio miško ribos pokytį natūroje.

10. Atsakovas teigė, kad ginčo Žemės sklypo dalis neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes miško plotui inventorizacijos metu nepagrįstai priskirta pieva ir dalis ežero. Esant tokiai situacijai Tarnyba privalėjo patikslinti Miškų kadastro duomenis Anykščių r. p. (UTN) Kuktiškių girininkijos 73 miško kvartale.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2014 m. J. J. iš V. G. įgijo ½ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (po kadastrinių matavimų sklypas padalintas į keturis atskirus sklypus: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Prieš tai, 2012 metais, ½ sklypo dalis buvo registruota E. K. vardu, o realiai visą veiklą vykdė jos sūnus R. K.. J. J. su R. K. sutarė, kad jis iškirs mišką ir jį pardavęs gaus finansinę naudą, o J. J. mainais užleis jos norimą pakrantės dalį, kad ji šioje vietoje įkurtų asmeninio ūkio ūkininko sodybą. 2015 metais dalis šio žemės sklypo (0,85 ha) buvo perleista R. K., o likusi E. K. priklausanti sklypo dalis su iškirstais miškais buvo perleista J. J.. (duomenys neskelbtini) metais R. K. mirė ir jo 0,85 ha bendro ploto sklypų dalis (po kadastrinių matavimų 4 sklypai) paveldėjo jo dukros, kurios 2021 m. lapkričio 12 d. šias sklypų dalis pardavė pareiškėjui. Miško kirtimų J. J. nevykdė, o priešingai, atkūrė iškirstus miškus pagal miškotvarkos projektą ir brėžinius bei iki šiol juos prižiūri, vykdo jaunuolynų apsaugą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjui tapus Žemės sklypo bendraturčiu tarp jo ir J. J. kilo civilinis ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes nepaisant didelio žemės sklypo ploto, pareiškėjas, turėdamas tik 2 proc. Žemės sklypo dalį, išreiškė J. J. reikalavimus, jog jis pageidauja naudotis žemės sklypu toje dalyje, kuria J. J. naudojasi ir yra įrengusi statinius bei inžinerinius įrenginius. Šis šalių ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo arba atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-3363-839/2021 (dabartinis Nr. e2-7-839/2025) ir jo nagrinėjimas yra sustabdytas iki ginčo šioje administracinėje byloje ir kituose bylose išnagrinėjimo.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad kilus šioje byloje nagrinėjamam ginčui dėl žemės sklype, esančiame 73 miško kvartale, 24 ir 47 taksaciniuose sklypuose miško ribos nustatymo ir Miškų kadastro duomenų tikslinimo būtinybės, Tarnyba du kartus atliko administracines procedūras dėl esančių duomenų netikslumo ir būtinybės tikslinti Miškų kadastro duomenis. Miškų kontrolės departamentas 2022 m. spalio 4 d. atliko tikslius matavimus pagal pareiškėjo skundus dėl galbūt sunaikinto ir neatkurto miško bei nustatė, jog 2014 metais kirtimas buvo vykdytas pagal Miškotvarkos projektą Nr. 31103, parengtą 2007 metais ir galiojusį iki 2017 metų, bei plyno kirtimo Biržės brėžinį su linijų ilgiais ir azimutais bei pririšimu. 2014 metų rudenį buvo iškirstas Kuktiškių girininkijos 644 kvartalo 27 sklypas (pagal 2009 m. Miškų kadastro duomenis, 24 ir 47 sklypas). Taigi akivaizdu, kad 2014 metais, kai buvo vykdomas miško kirtimas, miško riba atitiko 1999 metų Miškų kadastro duomenis ir miškotvarkos projekte nubraižytą miško ribą.

15. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Tarnybos specialistai atliko išsamų tyrimą dėl miško žemės naudmenos pokyčio nustatymo ir patikslino 1999 metų ir 2009 metų Miškų kadastro duomenis. Tyrimo metu nustatyta, kad nepagrįstai inventorizuota miško žeme 0,2418 ha kitų žemės naudmenų plotas, bei surašytas Patikrinimo aktas, kuriame nustatyti neatitikimai Miško kadastro duomenyse. Remdamasis Patikrinimo aktu atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė patikslinti Miškų kadastro duomenis.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Š. P. skundą – panaikino Komisijos ir Tarnybos sprendimus.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar Tarnyba pagrįstai patikslino miško ribas, išregistruodama dalį miško ploto iš Miškų kadastro, todėl svarbu įvertinti, ar ginčo plotų dalyse anksčiau augo miškas, kuris buvo įregistruotas Miškų kadastre.

18. Teismas nurodė, kad Tarnyba sprendimu patikslino Kadastro duomenis, išregistruojant 0,2418 ha miško plotą, patenkantį į ginčo Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Anykščių r. p. (UTN) Kuktiškių girininkijos 73 miško kvartalo 24, 47 taksacinių sklypų dalis pagal pridedamus duomenis. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 9 ir 23 punktai, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V (toliau – ir Aprašas), 4.9, 6.1.2 papunkčiai, 7 ir 12 punktai. Sprendimo faktinių aplinkybių pagrindu nurodytas Patikrinimo aktas ir jo priedai.

19. Teismas iš Patikrinimo akto ir jo priedų duomenų nustatė, kad Anykščių r. p. (UTN) Kuktiškių girininkijos 73 miško kvartalo (iki 2022 m. lapkričio 8 d. buvo 644 miško kvartalas) 47 taksacinio sklypo dalyje (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 47-2), kurioje 1999 metais ir 2008 metais inventorizacijos metu buvo nepagrįstai priskirta pieva, šiuo metu jau yra įrengti valymo įrenginiai. Taip pat buvo nurodyta, jog 2014 metais pagal vidinės miškotvarkos projektą, vykdant plynuosius kirtimus 24 taksaciniame sklype, Anykščių r. p. (UTN) Kuktiškių girininkijos 73 miško kvartalo 24, 47 taksacinių sklypų dalyse (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 24-1, 24-2, 47-1, 47-2, 47-3) miškų ūkinė veikla nebuvo vykdyta (remiantis tiek ortofotoplanais, tiek apžiūros vietoje duomenimis, miško kirtimo ir atsodinimo darbai nevykdyti), nes minėtose taksacinių sklypų dalyse nebuvo augančių medžių (išskyrus 47-3 taksacinio sklypo dalyje, kurioje auga pavieniai medžiai šalia ežero). Minėtam plotui 1999 metais ir 2008 metais inventorizacijos metu buvo nepagrįstai priskirta pieva, dalis ežero ir pavieniai medžiai, augantys šalia ežero. Miškų inventorizacijos klaidos (klaidingas miško ribos indentifikavimas) šiuo atveju atsirado dėl to, kad 1999 metais ir 2008 metais inventorizacijos metu buvo dirbama su M1:10 000 mastelio planšetais, kuriuose miško riba buvo braižoma ranka naudojant specialų tušinuką ar pieštuką, todėl 1 mm storio specialaus tušinuko ar pieštuko pabraižymas planšete lėmė iki 10 m pločio miško ribos pokytį natūroje.

20. Teismas akcentavo, kad Patikrinimo akte nustatyti duomenų pokyčiai yra pažymėti kodu „58“, tačiau tokio kodo ir jo reikšmės (apibūdinimo) taip, kaip nurodoma Patikrinimo akte – jog tai klaidingas miško žemės išskyrimas ar jos ribų indentifikavimas miškų inventorizacijos metu, arba miško žemės transformacijos ne į miško žemę, Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintinos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 26 priede nėra numatyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas negalėjo įvertinti, kokio pobūdžio pokyčiai buvo nustatyti ginčo teritorijoje pagal Instrukcijos 26 priedą.

21. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu Sprendimu iš esmės buvo išregistruotos iš Miškų kadastro 73 miško kvartalo (iki 2022 m. lapkričio 8 d. buvęs 644 miško kvartalas) 24, 47 taksacinių sklypų dalys kaip neatitinkančios miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Teismas, vertindamas, ar pagrįstas buvo toks išregistravimas dėl padarytų 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos klaidų, nurodė, kad Patikrinimo akte, konstatuojant 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos klaidas 24, 47 taksacinių sklypų dalyse, nebuvo analizuojami Miškų kadastro taksacitinių duomenų išraše (Patikrinimo akto 1 priedas) nurodyti medyno taksaciniai rodikliai (medyno sudėtis, medžių rūšys, jų amžius, aukštis, skersmuo, skalsumas), kurie nebuvo lyginami su faktine ginčo Žemės sklypo naudmenų charakteristika ir tarpinventorizacinių laikotarpių 1995–1998 metų, 2008 metų ir 2021 metų ortofotoplanuose matomais miško pokyčiais.

22. Teismas darė išvadą, kad iš Patikrinimo akto priede Nr. 1 pateikto Miškų kadastro taksacinių duomenų išrašo ir priede Nr. 2 esančių Miškų kadastro žemėlapio 1995–1998 metų, 2008 metų, 2021 metų ortofotoplanų ištraukų, kuriose pažymėti iš 24, 47 taksacinių sklypų išbraukiami plotai (pažymėti 24-1, 24-2, 47-1, 47-2, 47-3), neatitinkantys miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, vienareikšmiškai negalima konstatuoti, jog buvo padaryta akivaizdžių 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos klaidų.

23. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš 664 miško kvartalo 1999 metų Miško kvartalų žemėlapio ir Miškų kadastro taksacinių duomenų, 24, 47 taksaciniuose sklypuose, kurių atskyrimą nuo kitų taksacinių sklypų dalių, patenkančių į 664 miško kvartalo ribas, nulėmė žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai, augo ir pagal rūšinę sudėtį vyravo baltaksniai, eglės, beržai, pavieniai medžiai – ąžuolas, klevas, kurių miško skalsumas 24 taksaciniame sklype sudarė 0,8 proc. ir 47 taksaciniame sklype – 0,6 proc., sumedėjusi krūminė augalija (trakas), viena miškinė obelis, II miško grupės priešerozinis miškas. Nurodyti rodikliai atitiko miškui keliamus reikalavimus pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3. Taip pat iš nurodytų Miškų kadastro žemėlapio 1995–1998 metų, 2008 metų ortofotoplanų ištraukų matyti, kad ginčo taksacinių sklypų dalyse matomos augančių medžių lajos, taksacinio sklypo 47-1 dalis ribojasi su ežeru. Tačiau Miškų kadastro žemėlapio 2021 metų ortofotoplano ištraukoje 24, 47 taksacinių sklypų dalyse, pažymėtose 24-1, 24-2, 47-1, 47-2, 47-3, matyti daug reikšmingesnių miško ir miško žemės pokyčių, kurie reiškia, kad įvyko miško naudmenų pasikeitimai, augmenija gerokai sumažėjo arba jos visai neliko. Tai, kad ginčo teritorijoje vizualinio 2023 m. kovo 28 d. patikrinimo metu akivaizdžiai pakito, patvirtina Patikrinimo akto 3 priedas – nuotraukos, iš kurių matyti, kad 24, 47 taksacinių sklypų dalyse 24-1, 24-2, 47-2, 47-3, pažymėtose Patikrinimo akte, driekiasi prižiūrimos pievos ir auga tik pavieniai medžiai, taksacinio sklypo 47-1 dalyje matoma ežero pakrantė su jam būdinga augalija. Tačiau taip pat iš 2023 m. kovo 28 d. patikrinimo metu atliktų nuotraukų (Patikrinimo akto 3 priedas) matyti, kad ginčo vietoje pievų teritorija nuolat intensyviai tvarkoma, tolygiai nušienauta, apželdinta dekoratyviniais augalais, taksacinio sklypo 47-2 dalyje įrengti valymo įrenginiai. Fotofiksacijose užfiksuoti miško pokyčiai reiškia, jog ginčo sklypuose buvo sistemingai vykdoma ūkinė veikla.

24. Teismas akcentavo, kad aplinkybę, jog 24, 47 taksacinių sklypų dalyse po 1999 metų ir 2008 metų inventorizacijos buvo vykdoma intensyvi ūkinė veikla, galbūt susijusi su miško paklotės galimu sunaikinimu, patvirtina Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus 2020 m. spalio 17 d. rašto Nr. BDR-3413 duomenys (miško paklotės matavimai 24, 47 taksaciniuose sklypuose). Minėtame rašte nurodyta, jog atlikus Kuktiškių girininkijos 73 miško kvartalo 24, 47 taksaciniuose sklypuose miško ribos matavimus, nustatyta, kad nurodytuose miško taksaciniuose sklypuose ir asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valdoje, atliekant tvarkymo ir želdinimo darbus (iš viso 515,74 m2 plote), galėjo būti pažeista miško paklotė. Matavimo ataskaitose pažymėtos 24, 47 taksacinių sklypų ribos sutampa su pamatuotomis galimai sunaikinto miško paklotės ribomis.

25. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys objektyviai patvirtina, jog daugiau nei per 20 metų laikotarpio trukmę nuo atliktos 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos įvykę miško ir miško žemės pokyčiai savaime nereiškia padarytos 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos klaidos – tai, kad inventorizacijos metu nustatyti klaidingi medyno taksaciniai rodikliai arba žemės naudmenos charakteristika ir dėl to netiksliai pažymėtos miško ribos. Vienintelė aplinkybė, jog Miško kadastro žemėlapio 2021 metų ortofotoplano ištraukoje ir 2023 m. kovo 28 d. patikrinimo metu vizualiai matomi faktiniai miško naudmenų akivaizdūs pokyčiai, negali būti priežastis pakeisti miško ar miško žemės teisinį statusą, nes miško žeme laikomi ir tie plotai, kuriuose miškas faktiškai neauga. Be to, patikrinimo metu atlikta ginčo sklypų fotofiksacija patvirtina, jog ši teritorija yra intensyvios ūkinės veiklos rezultatas. Taip pat 2007–2016 metų laikotarpiu buvo parengtas miškotvarkos projektas, pagal kurį ginčo teritorijoje buvo vykdomas plynas miško kirtimas, kurio metu kertami pribrendę medžiai.

26. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų ir atsakovas tokių nepateikė, jog 1999 metų ir 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurių metu buvo inventorizuota nagrinėjama teritorija, teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintos neteisėtomis, taip pat, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir (ar) pripažinti netekusiais galios 1999 metų ir 2008 metų valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys.

27. Teismas nurodė, kad Patikrinimo akte, kuris buvo skundžiamo Sprendimo pagrindas, visų pirma, nurodyti 2023 m. kovo 28 d. patikrinimo metu nustatyti vizualiniai miško pokyčiai 24, 47 taksacinių sklypų dalyse, pažymėtose šame akte 24-1, 24-2, 47-2, 47-3, tačiau Patikrinimo akte nėra jokio argumentuoto 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos duomenų vertinimo, nepagrįstai konstatuojant, jog minėtuose 24, 47 taksacinių sklypų dalyse esantys plotai buvo nepagrįstai įregistruoti Miškų kadastre dėl 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos klaidos – klaidingo miško ribos indentifikavimo.

28. Teismo vertinimu, Patikrinimo akto išvada, kad klaida atsirado tik dėl to, jog 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos metu buvo dirbama su M1:10 000 mastelio planšetais, kuriuose miško riba buvo braižoma ranka naudojant specialų tušinuką ar pieštuką, ir 1 mm storio specialaus tušinuko ar pieštuko pabraižymas planšete lėmė iki 10 m pločio miško ribos pokytį natūroje, vertintina kaip galima prielaida klaidai atsirasti, tačiau visiškai nepatvirtina ir nepagrindžia konstatuoto 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos duomenų nepagrįstumo (klaidingumo).

29. Teismas darė išvadą, kad miško sklypo dalių išregistravimas neatitinka Nuostatų 30 ir 33 punktuose išdėstytų sąlygų. Ginčo teritorijoje nustatytas miško pokyčių faktas, įvykęs daugiau nei po 20 metų nuo miškų inventorizacijos, savaime nereiškia miškų inventorizacijos klaidos ir nėra pagrindas išregistruoti iš Miškų kadastro 0,2418 ha Anykščių r. p. (UTN) Kuktiškių girininkijos 73 miško kvartalo 24, 47 taksacinių sklypų dalis, paverčiant jas kitomis naudmenomis (daugiausia pievomis, ežeru). Taip pat, nenustačius objektyviais duomenimis pagrįstos klaidos priežasties, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo įvykusius miško pokyčius vertinti kaip 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos klaidą, padarytą būtent valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, ir dėl to skundžiamu sprendimu keisti Miškų kadastro duomenis, t. y. miško ribas.

30. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas neturėjo jokio pagrįsto faktinio ir teisinio pagrindo priimti skundžiamo Sprendimo, kuriuo patikslino Miškų kadastro duomenis, teismas panaikino Tarnybos ir Komisijos sprendimus.

III. 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia naujus įrodymus: Biržės brėžinį pagal projektą; Miškų kadastro kartografinės duomenų bazės dalies fragmentą.

32. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas, netinkamai aiškindamas Sprendimo priėmimo metu galiojantį reglamentavimą, Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje procedūrą supainiojo ir klaidingai prilygimo miškų inventorizavimo procedūrai, dėl to nepagrįstai pradėjo taikyti reikalavimus, kurie turi būti taikomi kitai miškų inventorizacijos procedūrai, o visa tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas nurodė, jog Patikrinimo akte, kuris turėjo įtakos Sprendimo priėmimui, nustatyti duomenų pokyčiai buvo pažymėti kodu „58“ ir apibūdinti kaip „klaidingas miško žemės išskyrimas ar jos ribų indentifikavimas miškų inventorizacijos metu, arba miško žemės transformacijos ne į miško žemę“, bet tokio kodo ir reikšmės Instrukcijoje ir jos 26 priede nėra nurodyta. Tokia teismo padaryta išvada yra neteisinga ir padaryta netinkamai pritaikius teisės normas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovas atliko kadastro duomenų patikrinimo vietoje procedūrą, kuri yra reglamentuoja Apraše. Šios procedūros atlikimo metu buvo parengtas ir užpildytas Aprašo priede Nr. 5 nustatytos formos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktas. Pildant šį aktą, be kitų duomenų, turi būti nurodytas pokyčių kodas, kuris nustatomas pagal Instrukcijos priede Nr. 26 nurodytą klaidų klasifikatorių, o jeigu reikia – papildomai yra nurodyti kodai: 16, 17, 18, 19, 58, kurie nėra numatyti Instrukcijos priede Nr. 26. Dėl šių priežasčių atsakovas, atlikdamas Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje, Patikrinimo akte pagrįstai nurodė pokyčio kodą „58“, kuris reiškia, jog miškų inventorizacijos metu nustatyti klaidingi medyno taksaciniai rodikliai ar žemės naudmenos charakteristikos, todėl teismo motyvai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog Žemės sklypo plotų dalyse (24-1, 24-2, 47-1, 47-2, 47-3) šiuo metu nėra miško. Ginčas yra atsiradęs dėl fakto, ar anksčiau ten buvo miškas, kuris buvo registruotas Miškų kadastre nuo 1999 metų iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Byloje taip pat nebuvo ginčo dėl aplinkybės, jog 2014 metais pagal Miškotvarkos projektą Nr. 31103, parengtą 2007 metais, buvo iškirstas Biržės brėžinyje nurodytas Kuktiškių girininkijos 644 kvartalo 27 sklypas. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje nagrinėjimą ginčą galėjo nulemti tik viena iš šių dviejų priežasčių: 1) 1999 metais ir 2008 metais netinkamai atlikta inventorizacija, kurios metu miško plotui nepagrįstai priskirta pieva, dalis ežero ir pavieniai medžiai, augantys šalia ežero; arba 2) po įvykusio plyno miško kirtimo, nevisoje iškirsto miško teritorijoje įvyko jo atsodinimo darbai, t. y. iškirstas miškas liko neatkurtas.

35. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog aplinkybių tyrimą dėl susiklosčiusios situacijos savo kompetencijos ribose atliko Miškų kontrolės departamentas ir du kartus atliko atsakovas (skirtingi jo tarnautojai). Šių tyrimų metu iš esmės ir buvo vertinamos anksčiau paminėtos dvi priežastys, nes pareiškėjo skundas buvo pateiktas dėl neteisėto miško iškirtimo ir jo neatkūrimo, tuo metu nebuvo jokių duomenų apie galbūt padarytas Miškų kadastro klaidas. Tyrimą atlikę skirtingi asmenys padarė iš esmės tas pačias išvadas, jog miško ginčo plotuose nebuvo, o susiklosčiusią situaciją nulėmė 1999 metais ir 2008 metai netinkamai atlikta inventorizacija. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, jog ginčo plotuose buvo miškas, kuris buvo iškirstas ir vėliau neatkurtas. Priešingai, Miškų kontrolės departamentas yra nustatęs, jog miškas buvo iškirstas laikantis projekto, o vėliau toje pačioje vietoje atkurtas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas nepagrįstai išskyrė ir sureikšmino bei neteisingai įvertino byloje esantį Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus 2022 m. spalio 17 d. raštą Nr. BDR-3413 (toliau – ir Raštas Nr. 1), juo pagrįsdamas ginčo plote intensyviai vykdomą ūkinę veiklą, galbūt pažeistą miško paklotę. Raštas Nr. 1 buvo skirtas Miškų kontrolės departamentui, t. y. vidinis šios institucijos aktas, kuris buvo parengtas vykdant pavestą užduotį pareiškėjo skundo tyrime. Šis Raštas Nr. 1 ir kiti Miškų kontrolės departamento atliekamos procedūros bei jų metu surinkti duomenys leido Departamentui, įvertinus visus surinktus įrodymus, priimti 2022 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. AD5-22476 (toliau – ir Raštas Nr. 2), kuriame buvo nustatyta, jog sklype miško kirtimas įvykdytas teisėtai, laikantis miško kirtimo taisyklių, miškas yra atkurtas, vandens telkinys ir valymo įrenginys yra ne miškų ūkio paskirties žemėje. Teismas šio Rašto Nr. 2, kuriame nurodytos atlikto patikrinimo išvados, dėl nežinomų priežasčių nevertino ir nenagrinėjo, nelygino su kitais įrodymais. Teismas bylos nagrinėjimo metu ignoravo byloje pateiktus ypač svarbius įrodymus, kad 1999 metų ir 2008–2009 metų Miškų kadastro duomenys tarpusavyje skiriasi. Teismo motyvai, kad Raštas Nr. 1 tik patvirtina, jog miškas buvo sunaikintas, neatitinka tikrovės. Būtent Miškų kontrolės departamentui kilo pagrįstų įtarimų, kad pagal 2009 metų miškų inventorizacijos duomenis miško kontūras neteisingas, nes per vienerius ar dvejus metus miškas niekaip negalėjo užaugti ir miško plotas padidėti 515,25 kv. m, taigi būtent dėl šios priežasties buvo kreiptasi į atsakovą dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje atlikusių tarnautojų D. K. ir N. L. paaiškinimus, kurie pagrindžia, jog klaida buvo padaryta būtent 1999 metų ir 2008 metų inventorizacijos metu. Šie liudytojai pasirašė byloje esantį Patikrinimo aktą, kuriame nurodė jų padarytas išvadas apie klaidas atliekant 1999 metų ir 2008 metų inventorizaciją ir jų priežastis. Šias aplinkybes liudytojai papildomai paaiškino teismo posėdžio metu. Byloje nėra pateikta jokių kitų miškininkų specialistų išvadų dėl miško buvimo ar nebuvimo fakto, išskyrus pareiškėjo skunde išreikštą subjektyvią nuomonę, kad miškas buvo sunaikintas, nes ši aplinkybė jam yra naudinga nagrinėjant kitoje byloje ginčą su J. J. dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pagal 1999 metų miško taksacinių duomenų išrašą 644 kvartalo 24 sklype augo baltalksniai, eglės ir beržai, o 47 taksaciniame sklype sumedėjusi krūminė augalija (trakas) ir viena miškinė obelis. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo analizuojami kadastro taksacinių duomenų išraše Patikrinimo akto 1 priede 24 ir 47 sklypuose nurodyti taksaciniai rodikliai. Analizuojant 2008–2009 metų ortofotonuotraukas aiškiai matyti, kad 2008 metais buvo iškirsti 21, 23 ir 25 sklypai, matosi per pievą medienos traukimo metu padarytos provėžos, o 47 sklype kirtimai faktiškai nevykdyti. Tą faktą patvirtina 2012–2013 metų ir 2017–2018 metų pateiktos ortofotonuotraukos. Šį faktą įrodo ir plyno kirtimo Biržės brėžinys, pagal kurį 2014 metais buvo vykdomas kirtimas. Byloje yra surinkti įrodymai, kurie neginčijamai pagrindžia, jog 2014 metais Žemės sklypo dalyje atlikus plyno miško kirtimus, miškas buvo visiškai atkurtas, nėra jokių įrodymų, išskyrus ginčo objektu esančius Miškų kadastro duomenis, jog ginčo vietoje buvo miškas. Byloje pateikti įrodymai, tarp kurių ir pareiškėjo pateikti įrodymai, pagrindžia aplinkybę, kurios nevertino teismas, jog pagal 1999 metų ir 2008 metų inventorizacijos duomenis miškas yra nustatytas ežere (47-1 Žemės sklypo dalyje). Vien tik ši aplinkybė pagrindžia, jog yra padaryta akivaizdi inventorizacijos klaida, nes miškas negali būti ežere, todėl būtina tikslinti kadastro duomenis, kas ir buvo padaryta Tarnybos sprendimu. Teismui panaikinus atsakovo Sprendimą miško riba yra grąžinama į 2008 metais nustatytas miško ribas. 1999 metų ir Miškotvarkos projekto plane miško riba irgi lieka nenuginčyta. Tokiu būdu panaikinus Sprendimą Miškų kadastro duomenys bus atkurti į tokią padėtį, jog ginčo plotuose turės būti atkurtas miškas. Atkurti mišką ežere yra visiškai neįmanoma, todėl toks teismo sprendimas negalės realiai būti įvykdytas.

39. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

40. Atsakovas nurodo, kad ginčas šioje byloje yra atsiradęs dėl fakto, ar anksčiau ginčo Žemės sklypo dalyje buvo miškas, kuris registruotas Miškų kadastre nuo 1999 metų iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Nagrinėjamą ginčą galėjo nulemti tik 1999 metais ir 2008 metais atlikta inventorizacija, kurios metu miško plotui buvo priskirta pieva, dalis ežero ir pavieniai medžiai, augantys šalia ežero. Teismas bylos nagrinėjimo metu ignoravo byloje pateiktus ypač svarbius įrodymus, jog 1999 metais ir 2008–2009 metais Miškų kadastro duomenys tarpusavyje skiriasi. Byloje buvo pateikti 1999 metų ir 2009 metų inventorizuotų miškų planai su miško ribomis. Šiuos planus uždėjus vienas ant kito aiškiai matosi, kad miško kontūras ginčo teritorijoje pagal 2009 metų planą yra pakitęs – miško plotas padidėjęs. Miško riba Miškotvarkos projekte, parengtame 2007 metais, atitinka 1999 metais miškų kadastro žemėlapiuose nubraižytą miško ribą.

41. Atsakovas sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens argumentu, jog teismo motyvai, kad Departamento Raštas Nr. 1 tik patvirtina, jog miškas buvo sunaikintas, neatitinka tikrovės. Būtent Departamentui kilo pagrįstų įtarimų, kad pagal 2009 metų miškų inventorizacijos duomenis miško kontūras neteisingas, nes per vienerius ar dvejus metus miškas niekaip negalėjo užaugti ir miško plotas padidėti 515,25 kv. m, taigi būtent dėl šios priežasties Departamentas kreipėsi į Tarnybą dėl Miškų kadastro duomenų patikslinimo. Priešingu atveju Departamentas būtų surašęs privalomąjį nurodymą atkurti mišką.

42. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių kitų miškininkų specialistų išvadų dėl miško buvimo ar nebuvimo fakto, išskyrus pareiškėjo skunde išreikštą subjektyvią nuomonę, jog miškas buvo sunaikintas.

43. Atsakovas akcentuoja, kad Tarnyba naujos inventorizacijos ginčo sklype neatliko, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 88-23-V buvo atliktas Miškų kadastro duomenų pakartotinis patikrinimas vietoje. Atlikus patikrinimą vietoje buvo analizuojami 1995–1998 metų, 2021 metų NŽT ortofotoplanai, 1999 metų ir 2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys, Miškotvarkos projektas 2007–2016 metams, parengtas ginčo sklypui. Teismas nepagrįstai Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje procedūrą prilygimo miškų inventorizavimo procedūrai. Miško riba buvo nustatyta pagal 1999 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinta pagal 2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Patikrinimo akte nustatyta miško riba daugmaž atitiko 1999 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Ginčo Žemės sklypo dalis neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes miško plotui inventorizacijos metu nepagrįstai priskirta pieva, dalis ežero. Esant tokiai situacijai Tarnyba privalėjo patikslinti Miškų kadastro duomenis Anykščių r. p. (UTN) Kuktiškių girininkijos 73 miško kvartale. Jei teritorija neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, tokia teritoriją, žemės sklypą ar sklypo dalį laikyti miškų nėra teisinio pagrindo.

44. Pareiškėjas Š. P. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45. Pareiškėjas nurodo, kad Aplinkos kokybės departamento skyriaus 2022 m. spalio 17 d. gautame pranešime, adresuotame Departamentui, buvo pažymėta, kad Žemės sklype 2022 m. spalio 4 d. atlikus tikslius matavimus, pamatavus miško valdos ribą Anykščių VMU regioninio padalinio, Utenos urėdijos, Kuktiškių girininkijos 644 kvartalo 24 ir 47 sklypuose vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis, taip pat pamatavus realią nurodyto miško ribą buvo nustatyta, jog pastaruosiuose miško sklypuose nurodytoje žemės valdoje atliekant tvarkymo ir želdinimo darbus (iš viso 515,74 kv. m plote) galėjo būti pažeista miško paklotė (taip pat ir 24 sklype 474,82 kv. m ir 47 sklype 40,92 kv. m.). Prie šio pranešimo buvo pridėta kvartalo 24 ir 47 sklypuose galbūt pažeistos miško paklotės matavimo ataskaita, kurios prieduose yra pažymėtos 24 ir 47 sklypų ribos ir šiuose miško sklypuose pamatuotos galbūt sunaikintos miško paklotės ribos. Taip pat Tarnyba 2022 m. gruodžio 29 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R6-11040, atsakydama pareiškėjui į paklausimą dėl skunde pateikiamų prielaidų apie buvusią miško ribą ir keliamą klausimą dėl galbūt po atlikto kirtimo neatsodinto miško bei apie tai, kur buvo miško riba 2015 metais ir vėliau, nurodė, kad miškas tikrai nėra atkurtas (atsodintas), nes rašte pateikiami brėžiniai, kaip miško riba atrodė iki pat Sprendimo Nr. SP-2371 pakeisti miško ribą. Šiame rašte, be kita ko, buvo akcentuota, kad 2015 metais Anykščių regioninio padalinio Kuktiškių girininkijos 644 (dabar – 73) miško kvartalo 24, 25, 26, 47, 48 taksacinių sklypų ribos sutapo su 2009 metų miškotvarkos duomenimis ir nesikeitė iki Sprendimo Nr. SP-2371 priėmimo.

46. Pareiškėjo teigimu, teismas pagrįstai sprendė, jog pirmiausia reikia įvertinti, ar buvo padaryta miškų inventorizacijos klaidų, ir tik tada spręsti dėl atsakovo priimto Sprendimo išregistruoti iš Miškų kadastro atitinkamas taksacinių sklypų dalis pagrįstumo / nepagrįstumo. Pasak pareiškėjo, nustatytų reikalavimų taikymas dėl atitinkamų procedūrų niekaip nekeičia ginčo esmės: esminis vertinimo ir tyrimo aspektas kilo būtent dėl galbūt padarytos miškų inventorizacijos klaidos (nustatyti ją buvus ar nebuvus), o ne dėl vėlesnių atsakovo taikytų procedūrų ginčo teritorijoms ir Miškų kadastro išregistravimo.

47. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčo teritorijoje miškas buvo ir jis buvo iškirstas bei iki šiol neatsodintas. Iš byloje esančių duomenų, lyginant situaciją prieš ir po kirtimų, aiškiai matyti, kad pažymėtose sklypo dalyse 24-1, 24-2, 47-1, 47-2, 47-3 buvo miškas (akivaizdi miško žemė). Palyginus 1995–1998 metų, 2008 metų ir 2021 metų pateiktus ortofotoplanus matyti, kad miško dalys ženkliai pakito, t. y. 1995–1998 metų ir 2008 metų laikotarpiu buvusi miško dalis 2021 metų duomenimis išnyko. Ši situacija susiklostė kaip iškirsto ir neatsodinto miško pasekmė, kadangi nuo 2007–2016 metų buvo parengtas miškotvarkos projektas, pagal kurį buvo atlikti miško kirtimai. Tai patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nurodydamas, kad buvo vykdoma ūkinė veikla, dėl to pagal miškotvarkos projektą 2014 metais plynu kirtimu buvo iškirstas sklypas. Iš prie Patikrinimo akto pridėtos ištraukos iš Miškų kadastro pagal Aplinkos ministerijos žemėlapį (2008 m.) matyti, jog 24, 47 taksacinių sklypų dalys, pažymėtos 24-1, 24-2, 47-1, 47-2, 47-3, yra apaugusios tankiu medynu ir tai nėra pavieniai medžiai, pieva ar susiformavę šešėliai. Visiškai kitokia situacija matyti iš prie Patikrinimo akto pridėtos ištraukos iš Miškų kadastro pagal NŽT žemėlapį (2021 m.), kur ginčo sklypo dalyse medžių nebėra, kadangi buvo atlikti miško kirtimai. Akivaizdu, kad buvę miško plotai negalėjo savaime išnykti, o jų išnykimą lėmė asmenų (trečiojo suinteresuoto asmens) veikla.

48. Pareiškėjo teigimu, trečiojo suinteresuoto asmens kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai nepatvirtina jokių reikšmingų aplinkybių, trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė motyvų, kodėl šiuos dokumentus teikia tik dabar, todėl pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nepridėti prie bylos trečiojo suinteresuoto asmens kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2023 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. SP-389 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, kuriuo patikslinti Miškų kadastro duomenys, išregistruojant 0,2418 ha miško plotą, patenkantį į Žemės sklypo 73 miško kvartalo 24, 47 taksacinių sklypų dalis, teisėtumo.

50. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui Š. P. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J..

51. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 9 ir 23 punktais, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, 4.9, 6.1.2 papunkčiais, 7 ir 12 punktais. Sprendimo faktinių aplinkybių pagrindu nurodytas Patikrinimo aktas ir jo priedai.

52. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Tarnybos Sprendimą, spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti Miškų kadastro duomenis.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą.

V. 54. Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3198 redakcija) nustatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

55. Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3198 redakcija) buvo nustatyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

56. Miškų įstatymo 13 straipsnio (Valstybinė miškų inventorizacija, miškų apskaita ir miškų kadastras) 1 dalyje (2019 m. gruodžio 10 įstatymo Nr. XIII-2635 redakcija) nustatyta, kad valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose.

57. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1839 redakcija) nustatyta, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Nuostatų 5.7 papunktyje nustatyta, kad miško žemės taksacinis sklypas – miško žemės dalis, atskiriama nuo kitų pagal miško žemės naudmenas, miško grupę ir pogrupį, administracinį suskirstymą, miško augavietę, medyno taksacinius rodiklius.

59. Nuostatų 17 punkte nustatyta, kad miško žemės taksacinių sklypų ribos nustatomos ir atnaujinamos vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos adresų registro, Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro, Kultūros vertybių registro, Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro, Georeferencinio pagrindo kadastro, kadastro duomenų teikėjų pateikiamus erdvinius duomenis ir informaciją.

60. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti.

34. Nuostatų V skyrius reglamentuoja kadastro duomenų taisymą. Šio skyriaus 36 punkte nustatyta, kad nustačius, jog kadastro duomenys klaidingi, netikslūs ar neišsamūs (toliau – netikslūs), kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.

61. Aprašo 4.9 papunktyje buvo nustatyta, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius Kadastro duomenų klaidas.

VI. 62. Minėta, kad Tarnybos Sprendimu buvo patikslinti Miškų kadastro duomenys, išregistruojant 0,2418 ha miško plotą, patenkantį į Žemės sklypo 73 miško kvartalo 24, 47 taksacinių sklypų dalis.

63. Patikrinimo akte konstatuota, jog ginčo sklypo 0,2418 ha plotas, patenkantis į 73 miško kvartalo 24, 47 taksacinių sklypų dalis (pažymėtas 24-1, 24-2, 47-1, 47-2, 47-3), nepagrįstai buvo įregistruotas Miškų kadastre dėl 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos klaidos, nes 1999 metais ir 2008 metais inventorizacijos metu nepagrįstai miško plotui priskirta pieva, dalis ežero ir pavieniai medžiai, augantys šalia ežero. Taigi, skundžiamu Sprendimu iš esmės buvo išregistruotos iš Miškų kadastro 73 miško kvartalo (iki 2022 m. lapkričio 8 d. buvęs 644 miško kvartalas) 24, 47 taksacinių sklypų dalys, kaip neatitinkančios miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.

64. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju iš Patikrinimo akto priede Nr. 1 pateikto Miškų kadastro taksacinių duomenų išrašo ir priede Nr. 2 esančių Miškų kadastro žemėlapio 1995–1998 metų, 2008 metų, 2021 metų ortofotoplanų ištraukų, kuriose pažymėti iš 24, 47 taksacinių sklypų išbraukiami plotai (pažymėti 24-1, 24-2, 47-1, 47-2, 47-3), neatitinkantys miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, vienareikšmiškai negalima konstatuoti, jog buvo padaryta akivaizdžių 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos klaidų.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys objektyviai patvirtina, jog daugiau nei per 20 metų laikotarpio trukmę nuo atliktos 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos įvykę miško ir miško žemės pokyčiai savaime nereiškia padarytos 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos klaidos – tai, kad inventorizacijos metu nustatyti klaidingi medyno taksaciniai rodikliai arba žemės naudmenos charakteristika ir dėl to netiksliai pažymėtos miško ribos. Tokios aplinkybės Patikrinimo akto duomenyse nebuvo analizuojamos, vertinamos ir nustatytos.

Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, vienintelė aplinkybė, jog Miškų kadastro žemėlapio 2021 metų ortofotoplano ištraukoje ir 2023 m. kovo 28 d. patikrinimo metu vizualiai matomi faktiniai miško naudmenų akivaizdūs pokyčiai, negali būti priežastis pakeisti miško ar miško žemės teisinį statusą, nes miško žeme laikomi ir tie plotai, kuriuose miškas faktiškai neauga. Be to, patikrinimo metu atlikta ginčo sklypų fotofiksacija patvirtina, jog ši teritorija yra intensyvios ūkinės veiklos rezultatas. Patikrinimo akte nėra jokio argumentuoto 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos duomenų vertinimo, nepagrįstai konstatuojant, jog minėtuose 24, 47 taksacinių sklypų dalyse esantys plotai buvo nepagrįstai įregistruoti Miškų kadastre dėl 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos klaidos – klaidingo miško ribos indentifikavimo.

Patikrinimo akto išvada, kad klaida atsirado tik dėl to, jog 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos metu buvo dirbama su M1:10 000 mastelio planšetais, kuriuose miško riba buvo braižoma ranka naudojant specialų tušinuką ar pieštuką, ir 1 mm storio specialaus tušinuko ar pieštuko pabraižymas planšete lėmė iki 10 m pločio miško ribos pokytį natūroje, vertintina kaip galima prielaida klaidai atsirasti, tačiau visiškai nepatvirtina ir nepagrindžia konstatuoto 1999 metų ir 2008 metų miškų inventorizacijos duomenų nepagrįstumo (klaidingumo).

65. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius dokumentus ir padarė teisingas išvadas.

66. Tarnybos Sprendimu tikslinant miškų kadastro duomenis, o būtent – išregistruojant 0,2418 ha miško plotą, remiantis Miškų įstatymu, Nuostatais ir Aprašu, turėjo būti vertinama, ar Miškų kadastre įregistruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje Tarnyba tinkamai neįvertino, ar miško plotas, kuris buvo išbrauktas iš Miškų kadastro (tikslinant miško plotą), neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad buvo teisėtai nuspręsta dėl miško išteklių mažinimo. Taigi Sprendimas dėl Miškų kadastro duomenų patikslinimo buvo priimtas neįvertinus valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslo – nustatyti miško išteklius, kaip tai įtvirtinta Miškų įstatymo 13 straipsnyje, nustatančiame valstybinę miškų inventorizaciją, miškų apskaitą ir miškų kadastrą.

67. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pasisakė dėl miško inventorizacijos ir kadastro keitimo procedūrų, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą. Minėtas reglamentavimas patvirtina, kad valstybinė miškų inventorizacija, miškų apskaita ir miškų kadastras yra susijusios sąvokos. Sprendžiant dėl kadastro keitimo yra vertinami miškų inventorizacijos duomenys. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl konkrečių bylos dokumentų, sprendė, ar viešojo administravimo subjektas teisingai vertino šių dokumentų visumą ir padarė teisingą išvadą, kad byloje esantys dokumentai nepagrindžia priimto sprendimo.

68. Dėl apeliaciniame skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose akcentuojamų aplinkybių, kodėl buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kokios aplinkybės įrodinėtinos byloje, akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje teisingai nuspręsta, jog viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra pagrįstas surinktais įrodymais ir aiškiais argumentais, patvirtinančiais sprendimo teisėtumą. Tai, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens vyksta civiliniai ginčai, nepaneigia viešojo administravimo subjekto pareigos tinkamai pagrįsti savo priimtą sprendimą, kas nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta.

69. Trečiojo suinteresuoto asmens pateikti nauji įrodymai (Biržės brėžinys pagal projektą, Miškų kadastro kartografinės duomenų bazės dalies fragmentas) nevertintini apeliacinės instancijos teisme. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti turėtų įrodymų viešojo administravimo subjektui, Komisijai arba pirmosios instancijos teismui, todėl nėra pagrindo tirti pateiktų naujų dokumentų apeliacinės instancijos teisme.

70. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl skundžiamo Sprendimo neteisėtumo, proceso normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti priimtą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

71. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan