2013-04-08 Nr. AB-1088-3-61-3-01083-2010-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P492-20/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01083-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.9; 80.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Valančiaus, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A575-1657/2012 pagal pareiškėjų A. B. ir V. B. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei ir Lietuvos valstybei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. B. ir V. B. 2010 m. balandžio 15 d. skundu (b. l. 1–14), kurį tikslino (b. l. 56–61, 77–82), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami iš atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės (toliau – ir VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė) ir Lietuvos valstybės solidariai priteisti jiems nepagrįstai neišmokėtas darbo užmokesčio dalis: A. B. – 612,84 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario mėnesio (imtinai), V. B. – 309,56 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Iš atsakovo VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės priteisė A. B. – 564,41 Lt, V. B. – 309,56 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovo Lietuvos valstybės apeliacinį skundą atmetė; atsakovo VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės apeliacinį skundą tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą ir ją išdėstė taip: „Priteisti V. B. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės 180,31 Lt (šimtas aštuoniasdešimt litų trisdešimt vienas centas) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį“; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. Atsakovas VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė 2012 m. rugsėjo 20 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A575-1657/2012, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais.

Prašyme nurodo, kad tik 2012 m. rugpjūčio 22 d. sužinojo, jog pareiškėjas A. B. buvo patikslinęs skundą ir juo reiškė reikalavimą priteisti 564,41 Lt. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu A. B. 564,41 Lt priteistą sumą vertino kaip gramatinę ar aritmetinę klaidą ir pagrįstai tikėjosi, kad ji bus ištaisyta pateikus finansinius dokumentus aukštesniajam teismui. Mano, kad A. B. priklauso tik 163,10 Lt suma. Paaiškina, kad aptariama klaida byloje atsirado dėl neteisingai suprastos finansinės apskaitos. Teigia, kad 519,03 Lt suma, teismo pareiškėjui skaičiuojama už 2009 m., nėra teisėta ir pagrįsta ir todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti naikinama. Aiškina, kad vadovaudamasis ABTĮ 86 straipsnio 2 dalimi teismas turėjo įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus ir įvertinti visas aplinkybes, tačiau nebuvo atsižvelgta į atsakovo teiktas pažymas, o remtasi vien tik asmens patikslintu prašymu. Aiškina, kad remiantis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punktu teismas turėjo nurodyti, kokiu pagrindu vadovaujantis buvo atmesti atsakovo teikti įrodymai. Todėl atsakovas mano, kad yra pakankamas pagrindas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 bei 10 punktą atnaujinti procesą šioje byloje. Taip pat mano, kad yra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nes buvo pažeistos atsakovo teisės nepateikiant visų bylos procesinių dokumentų, kas sutrukdė susipažinimą su bylos medžiaga, o tai nulėmė proceso baigtį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atsakovo prašymas atmestinas, procesas byloje neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju grindžiamas dviem ABTĮ 153 straipsnyje nustatytais pagrindais – sprendimas ar nutartis yra be motyvų (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.) bei padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Nors atsakovas įvardija šiuos proceso atnaujinimo pagrindus, tačiau prašyme dėsto argumentus, kurie susiję išimtinai su teismų atliktu įrodymų vertinimu – t. y. prašymu atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje atsakovas siekia, kad būtų iš naujo ištirti bei įvertinti byloje esantys įrodymai ir nustatyta, kad pareiškėjui A. B. teismo priteista suma yra neteisinga. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis šiais argumentais, iš esmės reikėtų iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes ir revizuoti bylą nagrinėjusių teismų atliktą atitinkamų įrodymų vertinimą. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl tokio pobūdžio pareiškėjos atstovo argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui.

Pažymėtina, kad šioje byloje priimtame 2010 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, kokių sumų patikslintais skundais prašė abu pareiškėjai. Atsakovui VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei šio teismo sprendimo turinys buvo žinomas, nes atsakovas dėl šio teismo sprendimo buvo pateikęs apeliacinį skundą (b. l. 107–109), kuriame ir galėjo išdėstyti argumentus, susijusius su pareiškėjams priklausančių sumų apskaičiavimų, tačiau apeliaciniame skunde nebuvo pateikti nesutikimo su priteista suma pareiškėjui A. B. argumentai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui nebuvo apribotos galimybės pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis, taip pat ir susipažinimo su bylos medžiaga teise.

Be nurodytų argumentų, atsakovas nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindžiančios ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose nurodytų ar kitų šiame ABTĮ straipsnyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Be to, ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia prašymą atnaujinti procesą, jam buvo žinomos ir iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo, ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties, todėl vertintina, kad atsakovas taip pat praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, pateiktas praleidus nustatytą terminą, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr. A575-1657/2012 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A575-1657/2012 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Virgilijus Valančius Dalia Višinskienė Virginija Volskienė