2020-09-16 Nr. AB-17001-3-62-3-01761-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1689-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01761-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. (N. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. (N. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. M. (N. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus PN 6-to lokalinio sektoriaus 15-to būrio 4-o miegamajame buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, tačiau buvo laikomas kameroje 21 val., o iš jos išleidžiamas tik 3 val. per parą. Jis buvo laikomas užrakintas, kalėjimo režimo sąlygomis. Gyvenamasis plotas neatitiko reikalavimų, nebuvo įmanoma praeiti, nes laisvą plotą mažino baldai ir sanitarinis mazgas. Dėl ploto trūkumo tekdavo gulėti lovoje, todėl skaudėjo raumenis. Pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją su skundu dėl gyvenamojo ploto trūkumo, tačiau į tai nebuvo reaguojama.

3. Pareiškėjas teigė, kad miegamojoje patalpoje apšvietimas buvo nepakankamas, be to, lempos buvo pritvirtintos prie sienų, o ne ant lubų. Pareiškėjui sėdint ant lovos 2-ame lovos aukšte, lovos 1-ame aukšte apšvietimas būdavo blogas, nes šviesą užstodavo 2-as aukštas. Neveikė ventiliacija, trūko oro, buvo tvanku, nes ant langų iš vidaus ir iš išorės buvo uždėtos grotos ir langų nebuvo galima atidaryti iki galo. Dėl oro trūkumo skaudėjo ir svaigdavo galva. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pažeminimą, dvasinį ir psichinį sukrėtimą, prarado pasitikėjimą savimi, negalėjo ramiai miegoti ir normaliai bendrauti su aplinkiniais.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo paskirtas į 6-to lokalinio sektoriaus 15-to būrio 4-tą miegamąjį, kuris yra bendrabučio, o ne kameros tipo patalpa. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei. Pareiškėjas buvo laikomas užrakintas gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, jis nebuvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis nei numato teisės aktai. Pareiškėjas turėjo galimybę kasdien dienotvarkėje numatytu laiku 3 val. pasivaikščioti, laisvai judėti 6-to lokalinio sektoriaus teritorijoje. Be to, pareiškėjas jo pageidavimu galėjo būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios vykdomos dienotvarkėje numatytu laiku, kuomet nuteistieji išleidžiami iš miegamųjų patalpų. Pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro dalyvauti kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje. Alytaus PN nurodė, kad 4-tame miegamajame esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tenka 3,81 kv. m ploto. Alytaus PN užtikrina tinkamą dirbtinę apšvietą gyvenamosiose patalpose, gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, kaip numatyta teisės aktuose.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei taigi, jis remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 5 punktu turėjo teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas. Be to, pareiškėjui kiekvieną dieną turėjo būti suteikiamas laikas laisvalaikiui priskiriamu laiku dalyvauti ne tik dienotvarkėje numatytose pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologinėje terapijoje, mokymosi veikloje (bylos duomenimis, pareiškėjas nebuvo išreiškęs pageidavimo dalyvauti minėtose priemonėse), bet ir užsiimti asmeninio, buitinio pobūdžio veikla, tokia kaip naudojimasis virtuvėle, laisvalaikio kambariu, skalbimo mašina, apsipirkimas pataisos įstaigos parduotuvėje. Atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo argumentų, kad jis buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje 21 val. per parą ir iš jos išleidžiamas tik 3 val., teismas sprendė, kad dėl to pareiškėjas asmeninio, buitinio pobūdžio veikla turėjo galimybę užsiimti tik laiku, skirtu pasivaikščioti, ir pareiškėjui sutrumpėjo pasivaikščiojimui skirtas laikas. Todėl teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

8. Įvertinęs tai, kad pažeidimas truko neilgai (kiek daugiau nei 2 mėnesius), nesant duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas kreipėsi su skundais ar prašymais į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, nesant įrodymų apie pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais, ir apsiribojo jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas serga lėtinėmis sunkios formos mirtinai pavojingomis, nepagydomomis užkrečiamomis ligomis, ir neišreikalavo su tuo susijusios informacijos. Pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto patvirtintas Europos kalinimo įstaigų taisykles ir Jungtinių Tautų Organizacijos kongrese patvirtintas Tipines minimalias kalinių režimo taisykles pareiškėjui turi būti taikoma 5,1 kv. m laisvo ploto norma, jam turi būti sudaromos galimybės nuo 8 iki 12 valandų pasivaikščioti gryname ore ir / ar už kameros ribų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistas pareiškėjo orumas, pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginama pinigais.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

12. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, jog atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo argumentų, kad jis buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje 21 val. per parą ir iš jos išleidžiamas tik 3 val., ir sprendė, kad dėl to pareiškėjas asmeninio, buitinio pobūdžio veikla turėjo galimybę užsiimti tik laiku, skirtu pasivaikščioti, ir pareiškėjui sutrumpėjo pasivaikščiojimui skirtas laikas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl to nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, tačiau pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas serga sunkiomis ligomis, ir neišreikalavo su tuo susijusios informacijos. Pareiškėjo įsitikinimu, jam turi būti taikoma 5,1 kv. m ploto norma ir turi būti sudaromos galimybės nuo 8 iki 12 valandų pasivaikščioti gryname ore ir / ar už kameros ribų.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas serga sunkiomis ligomis, ir neišreikalavo su tuo susijusios informacijos, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas į bylą pateikė pareiškėjo medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kokiomis ligomis serga pareiškėjas. Taigi, atmestini pareiškėjo argumentai, kad teismas neišreikalavo duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę. Vis dėlto, pažymėtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė, nesant atitinkamų gydytojų nurodymų dėl specialių kalinimo sąlygų taikymo dėl pareiškėjo ligos, pati savaime nesudaro pagrindo pareiškėjui sudaryti kitokias kalinimo sąlygas, nei nustatyta kalinimo sąlygas reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, ir pareiškėjas tokių nenurodė, kad gydytojas būtų paskyręs ar rekomendavęs pareiškėjui taikyti su pareiškėjo skunde nurodytais nusiskundimais susijusias specialias kalinimo sąlygas.

18. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl per mažo gyvenamojo ploto kamerose, teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN, ginčui aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punktas, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2). Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti baldų ar sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017). Į baldus, sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, kad nenustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai dėl jam tekusio minimalaus gyvenamojo ploto ir pažymi, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl 5,1 kv. m minimalios laisvo ploto normos (be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę) taikymo atmetami.

19. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas dėl to, kad jis buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje 21 val. per parą ir iš jos išleidžiamas tik 3 val., taigi pareiškėjas asmeninio, buitinio pobūdžio veikla turėjo galimybę užsiimti tik laiku, skirtu pasivaikščioti (3 val. per parą), ir pareiškėjui sutrumpėjo pasivaikščiojimui skirtas laikas. Pareiškėjas skunde jo teisių pažeidimą siejo ne su pasivaikščiojimo trukme, o su jo laikymu užrakintu 21 val. per parą. Kadangi pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus pripažino pagrįstais, apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjui turėjo būti sudaromos galimybės nuo 8 iki 12 valandų pasivaikščioti gryname ore ir / ar už kameros ribų, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Vertindama pirmosios instancijos teismo parinktą neturtinės žalos kompensavimo būdą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

21. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

22. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016). Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje 21 val. per parą ir iš jos išleidžiamas tik 3 val., o asmeninio, buitinio pobūdžio veikla užsiimti turėjo galimybę tik laiku, skirtu pasivaikščioti, dėl to pareiškėjui sutrumpėjo pasivaikščiojimui skirtas laikas), atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai), nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui kilo tokio masto pasekmės, kad būtų pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. M. (N. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė