1040dde1-e459-4df1-9d92-e8fb085bd02d · Å iaulių apygardos teismas

?Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-193-316/2018 Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00214-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.11.8.; 21.11.10. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 7 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato (toliau – ir Å iaulių AVPK RadviliÅ¡kio r. PK) 2018 m. birželio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. M. skundas netenkintas. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. M. (duomenys neskelbtini) AVPK RadviliÅ¡kio r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos L. P. 2018 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį 600 Eur bauda už tai, kad 2018 m. kovo 30 d. 22 val., (duomenys neskelbtini) esančiame kieme vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė kieme stovintį Å¡ulinį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino iki atvykstant policijai.

Padaryta 50 Eur žala. 2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. M. jį apskundė Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mams. Å iaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi A. M. skundo netenkino, Å iaulių AVPK RadviliÅ¡kio r. PK 2018 m. birželio 14 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu A. M. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. 3.1.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino to, jog jam (A. M.) inkriminuotas pažeidimas administracinio nusižengimo protokole suformuluotas ydingai, nenurodant pažeidėjo tyčios formos, o nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka nusižengimo fabulos. Teigia, kad pagal protokole nurodytÄ pažeidimo bÅ«dÄ â€“ automobilio vairavimÄ nepasirenkant saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kieme stovinčio Å¡ulinio kliudymÄ , kontakto atveju automobiliui turėjo bÅ«ti padaryti Å¡oniniai pažeidimai, tačiau protokole nenurodyta, kad jo automobiliui bÅ«tų padaryti pažeidimai, taigi neaiÅ¡ku, ar iÅ¡ tikrųjų įvyko eismo įvykis.

Protokole taip pat nenurodyta, kokia konkrečiai puse automobilis kontaktavo su šuliniu, kokie apgadinimai padaryti šuliniui, kokia jų lokalizacija. Kadangi nuotraukose nematyti jokių daikto sužalojimų, kyla abejonių dėl paties įvykio. 3.2. Pažymi, kad ne bet koks pasitraukimas iš eismo įvykio vietos iki atvykstant policijos pareigūnams užtraukia atsakomybę – toks veiksmas užtraukia atsakomybę tik tuomet, kai jis padaromas tiesiogine tyčia vairuotojo, kuris yra susijęs su eismo įvykiu.

Teigia, kad jis (A. M.) pasitraukė iÅ¡ tariamos įvykio vietos dėl to, kad įvyko konfliktas su kaimynais, o ne vengdamas atsakomybės. Å iÄ aplinkybę, pasak apelianto, patvirtina tai, kad automobilis buvo paliktas kieme ir pareigÅ«nai galėjo apžiÅ«rėti įvykio vietoje esantį automobilį. 3.3. Nurodo, kad 50 Eur žala nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, teismas, apklausęs liudytojus, neatkreipė dėmesio į tai, kad Å¡ulinys buvo apgadintas iki nagrinėjamo įvykio, prieÅ¡ 5–7 metus, sunkvežimis buvo kliudęs Å¡ulinį ir dėl to buvo trÅ«kęs Å¡ulinio žiedas.

Pažymi, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai J. T., ir A. T., be to, ir byloje esančioje fotonuotraukoje matyti, jog Å¡ulinio žiedas sutvirtintas juosta. Taigi, apelianto teigimu, akivaizdu, kad Å¡ulinys buvo apgadintas dar iki incidento su juo (A. M.). 3.4. Kartu pažymi, kad administracinė teisena pradėta nesant nukentėjusio asmens skundo, byloje nėra Å¡ulinio savininko pretenzijos dėl padarytos žalos, nenustatyta, kam priklauso Å¡ulinys. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms administracinė teisena negalėjo bÅ«ti pradėta.

Atkreipia dėmesį, jog analogiÅ¡kose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktikÄ , kad sprendžiant dėl ATPK straipsnių, nustatančių atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (pvz., ATPK 127, 130 straipsniai), turi bÅ«ti įvertinama, ar konkrečioje situacijoje yra kelių transporto eismo saugumo ar bendrųjų atsargumo reikalavimų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014).

Å ioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad asmuo, atlikdamas žemės Å«kio darbus (vagojęs bulves) traktoriumi privačiame kito asmens žemės sklype, sugadino (nuvertė) gelžbetoninę elektros tiekimo oro linijos atramÄ . Pagal teismų praktikÄ tokiais atvejais transporto priemonės vairuotojas atsako ne už eismo įvykį dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, bet priklausomai nuo kilusių padarinių arba civiline tvarka už turto sugadinimÄ , arba baudžiamÄ ja tvarka už turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ dėl neatsargumo.

Apelianto manymu, paminėtos bylos aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas tai turėjo vertinti kaip precedentÄ . Teigia, kad byloje nesant visumos objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę galėjus padaryti ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , administracinė teisena jo atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

4. Atsiliepimu į A. M. apeliacinį skundÄ Å iaulių AVPK RadviliÅ¡kio r. PK Veiklos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o A. M. apeliacinio skundo netenkinti, Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Mano, kad apylinkės teismas nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam sprendimui priimti, iÅ¡analizavo visus A. M. skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes, apklausė liudytojus ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumÄ , pagrįstai A.

M. skundo netenkino. Apeliacinis skundas netenkintinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliaciniame skunde A. M. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, praÅ¡o administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti.

5. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

6. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, šios teisės normos dispozicijoje yra įtvirtinta tik viršutinė žalos dydžio riba – penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kartu pažymėtina, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos.

Todėl sugadinus ar tik apgadinus turtÄ negali bÅ«ti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikÅ¡mė ir pan. Be to, Å¡ios administracinio nusižengimo teisenos straipsniui taikyti (požymiui konstatuoti) neturi teisinės reikÅ¡mės galimi Å¡ios žalos dydžio apskaičiavimo svyravimai į vienÄ ar į kitÄ pusę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).

7. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ (pareigÄ ) ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iÅ¡ aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iÅ¡ įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia iÅ¡vengti atsakomybės), tačiau Å¡ios aplinkybės nėra bÅ«tinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013).

ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius.

8. Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimÄ (teisės pažeidimÄ ), iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumÄ ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

10. IÅ¡ administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio A. T. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis 2018 m. kovo 30 d. bÅ«damas daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, matė, kaip apie 21.50 val. į bendro naudojimo kiemÄ automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo kaimynas A. M.. Pastatęs automobilį prie savo garažo, A. M. nuėjo į namus, tačiau jo niekas neįsileido. Tuomet jis grįžo į automobilį ir stumdamas jį atbuline eiga užklimpo savo darže. Netrukus jis vėl iÅ¡važiavo į bendro naudojimo kiemÄ ir važiuodamas link Å«kinio pastato, savo automobilio kairės pusės Å¡onu kliudė daugiabučio namo kieme stovinčio geriamo vandens Å¡ulinį, atlaužė Å¡ulinio dangčio skardÄ , ir pastÅ«mė į vienÄ pusę Å¡ulinio virÅ¡utinę medinę dalį.

Kliudęs automobiliu Å¡ulinį, A. M. pavažiavo atgal, po to į priekį, pastatė automobilį ir priėjo prie jo (A. T.). Jis pamatė kad A. M. neblaivus – nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba neriÅ¡li. Jam (A. T.) paklausus A. M., kodėl pastarasis gadina svetimÄ turtÄ , A. M. atsakė, kad automobilį vairavo ne jis, nuėjo už savo namo ir dingo. Apie tai, kad A. M. automobiliu apgadino Å¡ulinį, jis (A. T.) SMS žinute informavo savo brolį A. T.. Brolis, išėjęs į laukÄ , mobiliojo ryÅ¡io telefonu nufilmavo A.

M. (b. l. 5–6). Apylinkės teismo posėdyje liudytojas A. T. nurodė matęs, kad 2018 m. kovo 30 d. A. M. kieme vairavo automobilį, pavažiavo iki Å¡ulinio, girdėjo garsÄ , lyg bÅ«tų brėžiamas automobilis. Jis (A. T.) parašė SMS žinutę savo broliui ir brolis atėjęs nufilmavo A. M., stovintį prie automobilio. Nurodė, kad A. M. kliudžius Å¡ulinį, buvo atlupta Å¡ulinio skarda, nukritusios lentos. PaaiÅ¡kino, kad Å¡ulinys priklauso daugiabučio namo gyventojams, tačiau juo naudojasi ir privačiame name gyvenantis A.

M.. Jam pasirodė, kad A. M. buvo neblaivus. Minėtus liudytojo A. T. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti Å¡ių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Liudytojas A. T. teismo posėdyje nurodė, kad 2018 m. kovo 30 d. bÅ«damas namuose girdėjo automobilio garsÄ , gavęs iÅ¡ brolio A. žinutę, kad girtas kaimynas atsitrenkė į Å¡ulinį ir išėjęs į kiemÄ pamatė, jog Å¡ulinys pastumtas, persukta Å¡ulinio virÅ¡utinė medinė dalis. Jis ėmė telefonu filmuoti A.

M., tačiau pastarasis pabėgo. Jie iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, bet atvykę pareigÅ«nai namuose A. M. nerado. PaaiÅ¡kino, kad žala apskaičiuota vertinant Å¡ulinio medinės dalies atstatymo kainÄ . Liudytoja A. T. teismo posėdyje patvirtino, kad 2018 m. kovo 30 d. jai su vyru bÅ«nant namuose, vyras iÅ¡ savo brolio gavo žinutę, kad A. M. atsitrenkė į Å¡ulinį. Ji matė vaikÅ¡tinėjantį A. M., iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau A. M. dingo, policijos pareigÅ«nai namuose jo nerado.

Patvirtino, kad buvo sugadinta šulinio „kepurės“ apačia. Taip pat nurodė, kad šulinio rentinys buvo sudaužytas prieš 5 metus, kai jie vežė namelį, tačiau medinė šulinio dalis tuomet nebuvo apgadinta. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas I. S. nurodė, kad jis nufotografavo šulinį, matė, kad buvo perstumta šulinio medinė dalis, apgadintos šulinio vietos aukštis atitiko automobilio apgadinimo žymes. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad 2018 m. kovo 30 d. 22.03 val. automobilis „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas prie (duomenys neskelbtini), kieme esančio šulinio, 2018 m. kovo 30 d. transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad automobiliui „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrėžtas priekinis bamperis, automobilis apgadintas galimai į kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), stovėjusį šulinį (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 4, 7 lapai). Tai, kad buvo apgadinti šulinys – atplėšta skarda, pasukta šulinio viršutinė medinė dalis, ir automobilis „Audi A6 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ir administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios fotonuotraukos (b. l. 10–12). Iš šių nuotraukų, priešingai nei teigiama skunde, akivaizdžiai matyti, kad šulinys ir T. M. įvykio metu vairuotas automobilis apgadinti, šulinio ir automobilio apgadinimo aukštis sutampa.

11. Taigi, byloje surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad T. M. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas.

12. ANK 609 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suraÅ¡ymo data ir vieta, tyrimÄ atlikusio ir protokolÄ suraÅ¡iusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimÄ nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymas neraÅ¡yti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolÄ raÅ¡antį pareigÅ«nÄ ; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo praÅ¡ymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, jei Å¡is reikalavimas buvo pareikÅ¡tas; kiti bylai iÅ¡nagrinėti bÅ«tini duomenys.

ProtokolÄ pasiraÅ¡o jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolÄ gali pasiraÅ¡yti ir Å¡ie asmenys. IÅ¡ byloje esančio 2018 m. gegužės 16 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis suraÅ¡ytas nepažeidžiant ANK 609 straipsnio reikalavimų.

Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kaltinimas suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant administracinių nusižengimų padarymo vietÄ , laikÄ ir esmę (kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryti administraciniai nusižengimai), tiksliai nurodant visas svarbias bylai aplinkybes, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo iÅ¡nagrinėjimui ir reikÅ¡mingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybÄ užtikrinimui.

Atkreipiamas dėmesys, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinio nusižengimo protokole neturi būti nurodoma tyčios forma, o A. M. padarytų nusižengimų esmė administracinio nusižengimo protokole nurodyta tinkamai. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad A. M. inkriminuotas pažeidimas administracinio nusižengimo protokole suformuluotas ydingai, o nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka nusižengimo fabulos.

13. Taip pat nesutiktina su apelianto teiginiu, kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasitraukė ne vengdamas administracinės atsakomybės, o dėl įvykusio konflikto su kaimynais. Kaip minėta Å¡ios nutarties 10 punkte, liudytojas A. T., kurio parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai, nuosekliai nurodė, jog jam paklausus A. M., kodėl pastarasis gadina svetimÄ turtÄ , A. M. atsakė, kad automobilį vairavo ne jis, nuėjo už savo namo ir dingo. Byloje nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad A. M. vairuodamas automobilį kliudė Å¡ulinį, o liudytojui A. T. pasakius, kad pastarasis apgadino svetimÄ turtÄ , A. M. atsakęs, kad automobilį vairavo ne jis, nuėjo už savo namo ir atvykę policijos pareigÅ«nai jo nerado, yra pakankamos pripažinti, kad A. M. suprato apgadinęs Å¡ulinį ir tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

14. A. M. skunde taip pat nurodė, kad byloje nepagrįstai konstatuota, jog įvykio metu buvo padaryta 50 Eur žala, be to, šulinys buvo apgadintas prieš 5–7 metus – sunkvežimis buvo kliudęs šulinį ir dėl to buvo trūkęs šulinio žiedas, t. y. šulinys buvo apgadintas dar iki incidento su juo. Atsakant į šiuos skundo argumentus atkreipiamas dėmesys, kad, nors liudytoja J. T. apylinkės teismo posėdyje nurodė, jog šulinio rentinys buvo sudaužytas prieš 5 metus, kai jie vežė namelį, tačiau kartu ji paaiškino, jog medinė šulinio dalis tuomet nebuvo apgadinta.

Tai, kad A. M. automobiliu kliudė ir apgadino kieme stovintį Å¡ulinį, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Kaip minėta Å¡ios nutarties 6 punkte, žala yra vertinamoji kategorija, žalos buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios iÅ¡raiÅ¡kos. Todėl sugadinus ar tik apgadinus turtÄ negali bÅ«ti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikÅ¡mė ir pan. Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės galimi Å¡ios žalos dydžio apskaičiavimo svyravimai į vienÄ ar į kitÄ pusę.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymas nenumato, jog administracinė teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pradedama tik esant nukentėjusio asmens skundui. Kadangi bylos duomenimis šuliniu, kurį apgadino A. M., naudojosi ir daugiabučio namo gyventojai, ir pats A. M., teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad savo veiksmais A. M. pažeidė ir kitų asmenų teises tinkamai naudotis daiktu.

15. Atsakant į A. M. skundo argumentÄ , kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo bylÄ , turėjo kaip precedentu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014, pažymima, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju negalima teigti, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytos ir A. M. administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės yra tapačios ar labai panaÅ¡ios.

16. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti Å¡iÄ nutartį A. M. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais ir administracinę teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti, nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistÄ ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Boleslovas Kalainis