10408f2e-bcff-4cbd-8048-737fe2c7aa41 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-240-467/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09898-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.20.2. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų A. Ž. ir L. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A.

Ž. ir L. K. ieÅ¡kinį atsakovams antstolei Brigitai Palavinskienei ir O. Å . dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys - AB SEB bankas ir AAS „BTA Insurance Company“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė1. IeÅ¡kovai A. Ž. ir L. K. 2016 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams antstolei Brigitai Palavinskienei ir O.

Å ., kurį 2016 m. lapkričio 21 d. patikslinę, prašė pripažinti negaliojančiais 2011-12-29 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. 0171/10/03894/2, kuriuo parduotas ieÅ¡kovui A. Ž. priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iÅ¡ varžytynių protokolÄ bei 2011-11-15 įvykusias varžytynes; taikyti restitucijÄ natÅ«ra, įpareigojant atsakovę O.

Å . nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ pagal 2011-12-29 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , grÄ Å¾inti ieÅ¡kovų nuosavybėn, o ieÅ¡kovus įpareigoti grÄ Å¾inti atsakovei O. Å . turto įsigijimo kainÄ â€“ 30 554,91 EUR.

2. Ieškovai nurodė, kad jie augina du nepilnamečius vaikus – S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurių deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo parduotas iš varžytynių, nors buvo vienintelė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir laikytinas šeimos turtu, dėl ko dabar ieškovų dukros neteko vienintelio gyvenamojo būsto, jų teisės ir teisėti interesai yra objektyviai pažeisti.

3. Vykdymo procese nepilnamečių ieÅ¡kovų vaikų teisės objektyviai nebuvo tinkamai užtikrintos, kadangi antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ turto, kuris buvo vienintelė ieÅ¡kovų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, nesiėmė visų įmanomų veiksmų vaikų interesams užtikrinti ir negavo jokios vaikų teises ginančių institucijų iÅ¡vados. 4. LR Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte nurodoma, kad nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, o 6 punkte – kad sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus ir sandoriai paliekantys vaikÄ be gyvenamojo bÅ«sto bei kiti aktai varžantys vaiko teises ir laisves, pripažįstami negaliojančiais.5.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai. Å io specifinio sandorio teisėtumÄ privalo užtikrinti antstolis. Todėl kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto pardavimo iÅ¡ viešųjų varžytynių aktas gali bÅ«ti ginčijamas ne tik CPK 602 straipsnyje numatytais atvejais, bet ir kitais pagrindais. Vadovaujantis teismų praktika, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas gali bÅ«ti ginčijamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ reglamentuojančių normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2007).6.

Atsakovė antstolė Brigita Palavinskienė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį atmesti bei taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad ginčijamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas buvo pasiraÅ¡ytas 2011-12-09. Pagal CPK 602 straipsnio 3 dalį reikalavimui dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu numatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį ieÅ¡kovai akivaizdžiai yra praleidę ir nepraÅ¡o jo atnaujinti, o ir nėra svarbių priežasčių jam atnaujinti.

7. Antstolė pažymėjo, kad iÅ¡ varžytynių parduotas ieÅ¡kovo turtas buvo įkeistas hipoteka ir parduotas varžytynėse dėl to, kad jis nevykdė savo pareigų hipotekos kreditoriui. Formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad nors, pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymÄ nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, tačiau Å¡io įstatymo normos neduoda pagrindo netaikyti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų.

Todėl, kai vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ skolininko bÅ«sto, kuris kartu yra ir skolininko vaiko gyvenamoji vieta, antstolis, parduodamas šį bÅ«stÄ varžytynėse, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas atgautų skolÄ , elgiasi teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2006).8. Be to ne iÅ¡ieÅ¡kotojas ar antstolis, o skolininkas privalo užtikrinti vaikų teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir Å¡i pareiga jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti perkelta iÅ¡ieÅ¡kotojui arba antstoliui, neleidžiant vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko bÅ«sto, taip nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų sÄ skaita, užtikrinant skolininko vaikui teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vaikų galimybės augti normaliomis sÄ lygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso, nes svarbiausia, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė naudotis bÅ«stu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikÅ¡mės. Todėl, kai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ vaikų turinčiam skolininkui priklausančio bÅ«sto, jis gali nuomotis kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , taip ar dar kokiu nors kitu bÅ«du užtikrindamas vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).9.

Atsakovės antstolės teigimu, nesvarbu kokio pobÅ«džio vaiko teisių apsaugos institucijų iÅ¡vada ir bÅ«tų pateikta, tai ji jokiais bÅ«dais negali užkirsti kelio ar net stabdyti įkeisto turto realizavimo teismo sprendimų vykdymo tvarka, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ hipotekos kreditoriui. Teismų praktikoje argumentai, kad antstolis, prieÅ¡ varžytynėse parduodamas įkeistÄ vaikų turinčio skolininko bÅ«stÄ , turi pareigÄ kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybas ir spręsti, ar jas vykdyti tik po vaiko teisių apsaugos tarnybų pateiktos iÅ¡vados, laikomi visiÅ¡kai nepagrįstais bei nurodoma, kad antstolis neturi to daryti (Vilniaus apygardos teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1802-302/2010).

Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, kad antstolis net neprivalo informuoti vaikų teisių apsaugos institucijas apie vaikų turinčio skolininko bÅ«sto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių, nes tokia pareiga niekur nenumatyta (Kauno apygardos teismo 2015-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-208-527/2015).10. Antstolės teigimu, ieÅ¡kovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2007 Å¡ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje remtis negalima, nes tai reikÅ¡tų skirtingų taisyklių taikymÄ tapačiose civilinėse bylose.

Be to net, jei ieÅ¡kinio reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, restitucija neturėtų bÅ«ti taikoma, remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, nes ieÅ¡kovų turtinė padėtis yra itin sunki ir jie neturės jokių galimybių sumokėti 30 554,91 EUR sumos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.12. Teismas nustatė, kad ginčijamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas buvo pasiraÅ¡ytas 2011-12-29, todėl ieÅ¡kinys dėl jo pripažinimo negaliojančiu galėjo bÅ«ti paduotas iki 2012-12-29, tačiau pateiktas 2016-03-22, t. y. praleidus 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CPK 602 str. 3 dalis).

IeÅ¡kovų nurodytos aplinkybės bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, kad ieÅ¡kovai nuo 2010-07-01 aktyviais veiksmais siekė apginti tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus, teikiant atskiruosius skundus, praÅ¡ymus dėl teisinės pagalbos suteikimo, ieÅ¡kinius dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovų nurodytos praleidimo priežastys yra pateisinamos, įvertinus praleidimo trukmę (4 metai) bei ieÅ¡kovų atliktų veiksmų periodiÅ¡kumÄ .

13. Ä®vertinęs faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovų nurodytas ieÅ¡kinio senaties praleidimo priežastys yra svarbios, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. Dėl to teismas ieÅ¡kinio netenkino pritaikęs senatį.

14. Teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju vien argumentas, jog prieÅ¡ parduodant turtÄ varžytynėse nebuvo gauta vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadÄ bei ieÅ¡kovai liko be vienintelio bÅ«sto, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolės veiksmais buvo pažeisti vaikų interesai, ir tuo pagrindu panaikinti ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ (CPK 602 str. 1 d. 7 p.). PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai, jog, pradėjus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, jie nesikreipė į savivaldybę dėl socialinio bÅ«sto suteikimo, taip pat į vaikų teisių apsaugos institucijÄ dėl iÅ¡vados gavimo, įrodo, jog ieÅ¡kovai turėjo galimybę ir prisiėmė pareigÄ pasirÅ«pinti vaikų tinkamomis gyvenimo sÄ lygomis, kÄ nurodė ir antstolei pateiktame 2011-06-21 praÅ¡yme.

15. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų nurodytos Vaiko teisių apaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai nei įkeitė, nei pardavė, nei dovanojo nurodyto bÅ«sto, kadangi, jiems nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ir kreditoriui pasikreipus į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, apylinkės teismo hipotekos skyrius nutarė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ parduodant iÅ¡ varžytynių ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ kreditoriui.

Be to Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-06-16 nutarties, pažymėjo, jog paties ieškovo prašymu būstui įkeisti buvo išduotas teismo leidimas, todėl nutartis dėl išieškojimo iš ieškovo įkeisto turto nepažeidžia įstatymų normų.16. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimo, teismas plačiau nepasisakė dėl restitucijos taikymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 17.

IeÅ¡kovai A. Ž. ir L. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.18. Apeliantai nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymas Å¡ioje byloje yra neproporcingas vertybei, kuri liktų be teisminės gynybos – vaiko teisė į bÅ«stÄ . IeÅ¡kovas, dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant varžytynių aktÄ , dėjo pastangas, kad Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa esantis turtas iÅ¡ varžytynių nebÅ«tų parduotas, ir bÅ«tų apginta jo nepilnamečių vaikų teisė į bÅ«stÄ - 2010 m. skundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-06-16 nutartį dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau jo teiktas atskirasis skundas buvo atmestas (Vilniaus apygardos teismo 2010-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1573-516/2010); kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ su praÅ¡ymais suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ir pagalba jiems buvo suteikta.

19. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neteisingai suprato ieÅ¡kovų argumentacijos esmę, darydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės neva įrodinėja, jog antstolė nesiėmė priemonių gauti iÅ¡vados iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus, todėl buvo pažeisti vaikų interesai. Apeliantų vertinimu, vien tik formalios iÅ¡vados iÅ¡ VTAS gavimas, tikėtina, nebÅ«tų apsaugojęs vaikų interesų, tačiau valstybės pareigos užtikrinant nepilnamečių vaikų teises, kurių didelė dalis yra deleguota VTAS, neapsiriboja vien tik iÅ¡vados byloje pateikimu; valstybinė vaiko teisių apsaugos sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų realiai užtikrinamas vaiko teisių įgyvendinimas ir apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.

Lietuva 1992 m. sausio 5 d. prisijungė prie 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, kuriÄ Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo. Prisijungdama prie Konvencijos, Lietuva įsipareigojo pasaulio bendruomenei imtis visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių vaiko teisėms įgyvendinti, gerbti ir garantuoti visas Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui.20. Apeliantai suvokia, kad didžiausia atsakomybė už vaikų gerovę tenka tėvams, bet tais atvejais, kai tėvai dėl tam tikrų priežasčių ar susiklosčiusių aplinkybių nebegali to daryti, valstybė per savo institucijas turi suteikti realiÄ pagalbÄ Å¡eimai.

Tuo tarpu apeliantams, atsidÅ«rus sunkioje situacijoje, kai patiems buvo sudėtinga užtikrinti nepilnamečių vaikų teises, nei viena valstybės institucija, įskaitant ir VTAS, nesiėmė jokių priemonių, kad padėtų Å¡eimai. Tokiu neveikimu Lietuva, kaip valstybė, pažeidė visus minėtus tarptautinius įsipareigojimus, nacionaliniuose teisės aktuose prisiimtas pareigas; o iÅ¡ieÅ¡kojimo procese buvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės.21. Atsakovė antstolė Brigita Palavinskienė atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad net dviejų teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra konstatuotas byloje ginčijamų varžytynių ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į apeliantų turtÄ teisėtumas, todėl juose nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai (Vilniaus apygardos teismo 2010-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1573-516/2010; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2142-845/12).

22. Antstolė laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti daugiau nei 3 metus praleistÄ CPK 602 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovų nurodytos priežastys nėra svarbios. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iÅ¡keldinimas atliekamas nebuvo ir atsakovai varžytynėse parduotame name gyveno dar 6 mėnesius, o vėliau iÅ¡sikėlė patys, taigi ir iÅ¡keldinimÄ reglamentuojančios teisės normos (CPK 769 str. ir kt.) Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovų A. Ž. ir L. K. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.25. IÅ¡ esmės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantų teigimu, nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senaties institutÄ , be to neteisingai suprato ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , kurio esmė yra ne tai, kad vykdymo procese nebuvo gauta Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, bet buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, kurie liko be gyvenamosios vietos.

Apeliantai mano, kad vien tik formalios išvados iš VTAS gavimas, tikėtina, nebūtų apsaugojęs vaikų interesų, tačiau valstybės pareigos, užtikrinant nepilnamečių vaikų teises, kurių didelė dalis yra deleguota VTAS, neapsiriboja vien tik išvados byloje pateikimu; valstybinė vaiko teisių apsaugos sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų realiai užtikrinamas vaiko teisių įgyvendinimas ir apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Šiuo atveju išieškojimo procese buvo pažeisti vaikų interesai tuo aspektu, jog nebuvo ieškoma interesų pusiausvyros, o antstolė veikė išimtinai tik kreditoriaus interesais.26.

IÅ¡ bylos duomenų, įskaitant ir vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03894 medžiagÄ , matyti, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , pagal kurį teismas nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų A. Ž. ir L. K. 22 844,81 EUR skolÄ , 548,88 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 171,38 EUR nesumokėtų mokesčių už įmokų vėlavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į įkeistus nekilnojamuosius daiktus ir priverstinai parduodant A.

Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

27. Skolininkė L. K. į antstolio kontorÄ buvo atvykusi 2011-01-13 ir supažindinta su antstolio 2010-07-07 patvarkymu priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, 2010-07-08 turto areÅ¡to aktu. Su Å¡iais dokumentai taip pat pasiraÅ¡ytinai 2011-02-17 supažindintas ir A. Ž.. Pastarasis apskundė atskiruoju skundu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teismo nutartį, tačiau atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismo 2010-12-22 nutartimi buvo atmestas.28. Antstolė Brigita Palavinskienė 2011-06-01 priėmė patvarkymÄ dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, skolininkams patvarkymas įteiktas pasiraÅ¡ytinai 2011-06-11.

A. Ž. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo sutiko su paskirtu turto vertintoju, informavo, kad, esant galimybei pasiÅ«lys savo pirkėjÄ , taip pat nurodė, kad nepilnamečiams vaikams yra užtikrinęs gyvenamÄ jÄ vietÄ . Užtikrino, kad turto pardavimas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų.29. 2011-08-16 priimtas patvarkymas dėl areÅ¡tuoto turto vertės nustatymo ir dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių. Turtas parduotas iÅ¡ antrųjų varžytynių, Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas pasiraÅ¡ytas 2011-12-29.

Taigi nuo Å¡ios datos minimas aktas galėjo bÅ«ti skundžiamas per CPK 602 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovai nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį dėl akto nuginčijimo padavė 2016-03-22, t. y. akivaizdžiai praleidus 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Konstatavęs, kad nėra pagrindo praleistÄ terminÄ atnaujinti, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė.30. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.).

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas.

31. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iÅ¡ tokių iÅ¡imčių yra nustatyta CPK (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) 602 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ reikalavimams dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasiraÅ¡ymo dienos.

Taigi Å¡i teisės norma ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžiÄ sieja ne su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę (iÅ¡skyrus atvejį, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), o su konkrečiu įvykiu – varžytynių, turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui ar turto pardavimo be varžytynių akto pasiraÅ¡ymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-686/2015).32. Apeliantų teigimu, ieÅ¡kovas A.

Ž. jau nuo 2010 metų kreipėsi teisinės pagalbos, siekdamas, kad turtas nebÅ«tų realizuotas priverstine tvarka, nuolat reiÅ¡kė ieÅ¡kinius ir skundus, taigi ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas bÅ«tų apskųstas. Be to, apeliantų įsitikinimu, ieÅ¡kinio senaties taikymas yra nesuderinamas su nepilnamečių vaikų interesų pažeidimu ir nagrinėjamu atveju yra neproporcinga priemonė, kadangi yra pažeista nepilnamečių vaikų teisė į vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

33. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantais, t. y., kad jų aktyvÅ«s veiksmai iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti pagrindu praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, tačiau, net ir atnaujinus minimÄ terminÄ , nebÅ«tų pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, nes jis nėra pagrįstas iÅ¡ esmės. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės padarė pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas, o jų pagrįstumo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, palieka ieÅ¡kinį atmestu ir dėl praleistos senaties, ir dėl nepagrįstumo iÅ¡ esmės.34.

Kaip teisingai nurodo atsakovė antstolė Brigita Palavinskienė, dviejų teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra konstatuotas byloje ginčijamų varžytynių ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į apeliantų turtÄ teisėtumas, todėl juose nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), o bÅ«tent: apeliantas atskiruoju skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-06-16 nutarties Nr. I-617V/2010, kuria buvo nutarta priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių turtÄ , panaikinimo.

Skundas buvo motyvuojamas tuo, kad parduodamas turtas yra vienintelis Å¡eimos bÅ«stas ir, jį pardavus, mažamečiai vaikai liks benamiais. Vilniaus apygardos teismo 2010-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1573-516/2010 atskirasis skundas buvo atmestas, nurodant kad paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymu bÅ«stui įkeisti buvo iÅ¡duotas teismo leidimas, kurį iÅ¡duodant, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įkeitimas vaikų interesų nepažeidžia, todėl CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai netaikomi iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto. 35. 2012-02-29 paduotu ieÅ¡kiniu apeliantas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės B.

Palavinskienės priteisti žalÄ , dėl to, kad, apelianto nuomone, antstolė, pardavė turtÄ varžytynėse už per maÅ¾Ä kainÄ . Å iame ieÅ¡kinyje taip pat buvo pažymėta, kad parduotas vienintelis apeliantams ir jų nepilnamečiams vaikams priklausęs bÅ«stas. Ir, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad minėtoje byloje nebuvo nagrinėti antstolės veiksmai nepilnamečių vaikų teisių užtikrinimo aspektu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-12-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2142-845/12, atmesdamas ieÅ¡kinį, pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas turi du vaikus, nepaneigia atsakovės vykdytų varžytynių teisėtumo.

IeÅ¡kovas, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , tame tarpe, pasiraÅ¡ydamas paskolos sutartį, sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , turėtų apsvarstyti ir įvertinti iÅ¡ to galimai kilsiančias pasekmes, taip pat, privalėdamas bÅ«ti protingu, rÅ«pestingu ir apdairiu, ieÅ¡kovas, abejodamas dėl ketinimo atlikti kokį nors veiksmÄ ir dėl jo padarinių, gali konsultuotis su kompetentingais asmenimis arba susilaikyti nuo tokio veiksmo, todėl, kadangi ieÅ¡kovas įkeitė bankui savo vienintelį bÅ«stÄ , jis pats prisiėmė Å¡io veiksmo galimas pasekmes.

36. Taigi nėra jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad ginčo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra neteisėtas, nors iÅ¡ varžytynių ir buvo parduotas ieÅ¡kovų vienintelis Å¡eimos turimas gyvenamasis bÅ«stas. Be to pagal CPK 602 straipsnį turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu: buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; kuris nors asmuo neteisėtai buvo paÅ¡alintas iÅ¡ varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiÅ«lyta aukÅ¡tesnė kaina; turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; buvo pažeista CPK 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė, turtas parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; jeigu turto pardavimas iÅ¡ varžytynių, perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sÄ lygų ir padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008.). Å i praktika apibendrinta ir iÅ¡plėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, iÅ¡dėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles.

38. Remiantis teismų praktika, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , turi atsižvelgti į bÅ«tinumÄ užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrÄ , taip pat į proporcingumo principo reikalavimÄ , kad taikytina teisinio poveikio priemonė bÅ«tų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi siekti užtikrinti Å¡alių santykių stabilumÄ , todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-153-381/2018).39.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika nepakito ir iÅ¡ dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų Å¡io akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sÄ raÅ¡as nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (CPK 724 -725 str. redakcija, galiojusi iki 2011-10-01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014.).40.

Paminėtose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali bÅ«ti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiÅ¡ko negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu.

Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų nenustatyta.

41. Pažymėtina, kad aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo iÅ¡imtinumas bei Å¡ios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimÄ iÅ¡ nurodytų pažeidimų sÄ raÅ¡o, bet kartu nustatyti juo sukeltÄ asmens teisių pažeidimÄ ir kvalifikuoti jį esminiu. Toks turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifikÄ .

42. Varžytynių specifika reiÅ¡kiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimÄ , užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusiÅ¡kÄ efektyvumÄ (vienas iÅ¡ jo požymių – ekonomiÅ¡kumas), t. y. užtikrinti tokį areÅ¡tuoto turto pardavimÄ , kuris atitiktų tiek skolininko, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, bÅ«tina, kad varžytynių institutas bÅ«tų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimaliÄ rizikÄ , varžytynės bÅ«tų operatyvi priemonė, bÅ«tų garantuojamas varžytynių bÅ«du sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad Å¡ie sandoriai nebÅ«tų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais.

43. Taigi pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).44.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ nebÅ«tinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamÄ jÄ patalpÄ turėjimu. Vaikų galimybės augti normaliomis sÄ lygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė naudotis bÅ«stu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikÅ¡mės.45.

Draudimas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 str. 4 d.), į kuriuos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto gyvenamojo bÅ«sto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimÄ nepatenka (CPK 663 str. 5 d.). Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto.46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovų vaikai tiek turto pardavimo iÅ¡ varžytynių metu, tiek ir ginčijamo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto priėmimo metu, nebÅ«tų turėję gyvenamosios vietos ar ieÅ¡kovai bÅ«tų įraÅ¡yti į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , ar į socialinių įgÅ«džių stokojančių Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä .

PrieÅ¡ingai, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog ieÅ¡kovai su vaikais po turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pasiraÅ¡ymo Å¡iame turte gyveno dar 6 mėnesius, todėl turėjo pakankamai laiko pasirÅ«pinti, jog vaikai turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Be to ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytais duomenimis nustatyta, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovai su vaikais gyvena giminaičio bute. Nors Buities tyrimo akte užfiksuotais duomenimis konstatuota, kad vaikams sudarytos minimalios gyvenimo sÄ lygos, tačiau pirmiausia tai yra tėvų pareiga pasirÅ«pinti, jog bÅ«tų užtikrintos normalios vaikų gyvenimo sÄ lygos (CK 3.192 str.).

Tuo tarpu teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas A. Ž. nurodė, jog galėtų nuomoti kitÄ bÅ«stÄ , tačiau to nedaro iÅ¡ principo, kadangi tai reikÅ¡tų, jog ieÅ¡kovai turi kur gyventi, o tai bÅ«tų nepalanki jam situacija Å¡ioje byloje.47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, kadangi jie yra daugiau deklaratyvÅ«s, grindžiami emocijomis, o ne įrodymais. Todėl teisėjų kolegija atskirai ir plačiau dėl jų nepasisako.

Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).48.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).49. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovės B. Palavinskienės naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.), kurias sudaro 900 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Å ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ abiejų ieÅ¡kovų lygiomis dalimis – po 450 EUR.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijan u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. Ž. ir L. K. lygiomis dalimis – po 450 EUR (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei antstolei Brigitai Palavinskienei.

Teisėjai                                                                 Andrius Ignotas Jadvyga Mardosevič Alma Urbanavičienė