2024-11-06 Nr. AB-16019-3-61-3-04360-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-729-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04360-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. T., J. V., J. B., O. Š., J. P., J. D., E. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. T., J. V., J. B., O. Š., J. P., J. D., E. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2024 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 2S-284-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei I. P.“, 2024 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 2S-283-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. N.“ ir 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 2S-425-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. P.“ (toliau – ir Sprendimai).

Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi baigė pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą ir sustabdė administracinės bylos Nr. eI3-14345-780/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04360-2024-4) nagrinėjimą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo panaikinti NŽT Sprendimus, kuriais jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus. Pareiškėjai skundą iš esmės grindžia tuo, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus galbūt neteisėtų 2023 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-2289/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. įsakymas) ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriais buvo pakeisti (sutrumpinti) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas) ir Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašas (toliau – ir Teritorijų sąrašas), pareiškėjai nepagrįstai neteko galimybės rinktis grąžintinus sklypus iš platesnio sąrašo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi šio įsakymo preambulėje nurodytos nuorodos į teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykį, tačiau nenurodytos aplinkybės ir motyvai, kokiu pagrindu buvo būtina priimti įsakymą dėl sąrašų keitimo. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas panaikintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, todėl byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. eA-1997-502/2024).

Įvertinęs ginčo pagrindą ir dalyką tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, teismas sprendė, kad šios bylos yra tarpusavyje susijusios, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčijamų Sprendimų neteisėtumą grindžia tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sutrumpinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus. Pareiškėjų įsitikinimu, tokiu būdu jiems buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu. Vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024. Taigi, pastarojoje byloje konstatuotas 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo neteisėtumas turi esminę reikšmę vertinant skundo pagrįstumą ir šioje byloje, o teismas šioje byloje pats negali vertinti šio įsakymo teisėtumo, nes tai nėra šios bylos dalykas.

Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekildomąjį turto atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Pareiškėjų ginčijami galutiniai NŽT Sprendimai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susiję ir nulemti iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus. Teismo vertinimu, galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo sutrumpinti grąžintinos natūra žemės sąrašai, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nėra atsakingas už žemės sklypų projektavimą, tai yra tiesioginė savivaldybės funkcija. Šiuo atveju nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjams, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamų galutinių NŽT Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas. Todėl, neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, nėra galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą šioje byloje. Teismas administracinės bylos nagrinėjimą sustabdė ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-14345-780/2024 yra ginčijami Sprendimai, kuriais pretendentams (pareiškėjai yra pretendentų palikuonys) buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0604 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), 0,1200 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,5999 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypo dalis) ir naują 0,0807 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), o ne Administracijos priimti įsakymai, t. y. skundo dalykas nėra susijęs su Administracijos direktoriaus įsakymais, todėl teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylos. Be to, teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir žemės sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjams, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo byloje Nr. eI3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamų Sprendimų pagrįstumo vertinimas, todėl nepagrįstai sprendė, kad neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui minėtoje byloje, nėra galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumo šioje byloje.

Atsakovas pažymi, kad NŽT, veikdama pagal savo kompetenciją ir vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Tvarkos 32–41 punktų nuostatomis (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.), priimdama administracinius aktus (2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-1 „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymas), 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-2 „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymas Nr. 2) ir 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymas Nr. 3) bei patvirtindama Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė), Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą (toliau – ir Piliečių sąrašas) ir Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą), atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o nurodyti bei NŽT priimti administraciniai aktai yra nenuginčyti bei galiojantys.

Atsakovo teigimu, net ir panaikinus Administracijos direktoriaus priimtus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) nuostatas bei, esant priimtam Potvarkiui, ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis, Administracijos direktorius negalėtų projektuoti naujų perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių, o NŽT negalėtų jų įtraukti į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašus dėl to, kad:

1) Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į Eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, negu reikalingas, NŽT nebeturi poreikio tokių žemės sklypų gauti papildomai;

2) NŽT yra patvirtinusi galutinį Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą ir šis sąrašas yra galiojantis bei remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, Tvarkos 38 punktu bei Potvarkio 2 punktu, negalėtų būti keičiamas. Priešingas aiškinimas suponuotų nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą bei būtų pažeidžiami asmenų, kuriems, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, remiantis Eile, NŽT Įsakymu ir NŽT Įsakymu Nr. 2, 2024 metais NŽT sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie Nekilnojamojo turto registre išviešino savo nuosavybės teises, teisėti interesai ir lūkesčiai, kadangi NŽT iš naujo atlikus Tvarkos 38 punkte nurodytas procedūras, šie asmenys atsirastų nelygioje padėtyje lyginant su pareiškėjais ir kitais asmenimis, kurie kreipėsi į teismus dėl NŽT 2024 metais priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises pagal patvirtintą Eilę ir Piliečių sąrašą, panaikinimo.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o būtent – organizuoti susirinkimą ir iš NŽT Įsakymu patvirtinto Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo siūlyti rinktis likusius nepasirinktus žemės sklypus piliečiams pagal Eilę (neatvykusiems dėl pateisinimų priežasčių) (Atkūrimo įstatymo 21 str. 7 d.).

Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, jog administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės įtakos priimti teisingą sprendimą šioje administracinėje byloje. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį dėl sustabdymo palikti galioti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš NŽT pareiškėjų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad NŽT sprendimą pretendentui atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują sklypą, gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę (Tvarkos 38 p.). Šiuo atveju susidarė teisei priešinga situacija, kadangi Administracijos direktorius pirmiausiai pateikė, o vėliau nepagrįstai išbraukė iš Sklypų ir Teritorijų sąrašų ženklius (vertingiausius) žemės plotus (šią aplinkybę yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024), o NŽT, remdamasi ženkliai (neteisėtai ir nepagrįstai) sumažintu žemės plotų sąrašu, parengė savo sąrašus ir verčia pretendentus rinktis iš mažiau patrauklių žemės plotų. Jei pirmosios instancijos teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 liks nepakeistas, t. y. bus pripažinta, kad viena iš žemės atkūrimą vykdančių institucijų (Administracija) veikė neteisėtai, tai ir kitos institucijos (NŽT) tolimesni veiksmai (sąrašų parengimas ir skundžiamo sprendimo priėmimas) negali būti laikomi teisėtais. Taigi, nagrinėjama administracinė byla ir administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 yra tarpusavyje susijusios. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog negalima nagrinėti šios administracinės bylos iki tol, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024.

Pareiškėjai nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto. Atsakovas atskirajame skunde nepaminėjo, kad Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar Potvarkis neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjų žiniomis, Vyriausybės atstovo kreipimasis yra priimtas ir Potvarkio teisėtumas yra tikrinamas administracinėje byloje Nr. eI4-12410-1161/2024.

Pareiškėjų teigimu, jei bus pripažinta, kad Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymai yra neteisėti, tai išbrauktose teritorijose turi būti formuojami žemės sklypai ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas turi būti tęsiamas. Kitu atveju susidariusi situacija prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui ir pačiai žemės atkūrimo procedūros esmei bei tikslams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.). Taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 2 p.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai prašo panaikinti NŽT 2024 m. liepos 11 d. ir 2024 m. liepos 19 d. Sprendimus, kuriais pretendentams (pareiškėjai yra pretendentų įpėdiniai) atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus Žemės sklypą Nr. 1, Žemės sklypą Nr. 2 ir Žemės sklypo dalį. Pareiškėjai ginčijamų Sprendimų neteisėtumą grindžia, be kita ko, tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais (taip pat ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu) galbūt neteisėtai buvo sutrumpinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, todėl pareiškėjai neteko galimybės rinktis iš platesnio sąrašo grąžintinų sklypų.

Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) kilusių ginčų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjų ginčijami galutiniai NŽT Sprendimai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susiję ir nulemti iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, yra susiję su ginčo esme ir vertintini bylą nagrinėjant iš esmės. Šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme). Todėl minėti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl NŽT atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinė byla šiuo atveju nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjų naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan