2024-07-24 Nr. AB-11151-3-61-3-09745-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1096-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09745-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MV steel group“ ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MV steel group“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MV steel group“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. S-(7-133/2022) (toliau – ir 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendimas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1A-105 (toliau – ir 2022 m. gegužės 19 d. Sprendimas) ir Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2022 m. sausio 10 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM320005M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita).

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Kauno TM atliko pareiškėjo teminį mokestinį patikrinimą ir surašė Patikrinimo ataskaitą ir remdamasi joje nustatytomis aplinkybėmis nutarė: 1) keisti pareiškėjo importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, deklaruotą prekių kilmę iš Korėjos (KR) į Taivaną (TW), preferencijos kodą iš „120“ į „100“; 2) taikyti prekėms, deklaruotoms muitinės deklaracijomis papildomo apsaugos muito tarifą 25 %, galutinio antidempingo muito tarifą 6,8 %; 3) perskaičiuoti pareiškėjo importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apmokestinamąją vertę, papildomą apsaugos muitą (A20), galutinį antidempingo muitą (A30), importo PVM (BOO); 4) apskaičiuoti mokesčių nepriemoką: 96 449 Eur papildomo apsaugos muito (A20), 24 402 Eur antidempingo muito (A30), 58 036 Eur importo PVM (BOO) pagal muitinės deklaracijas; 5) apskaičiuoti muito delspinigius (812), t. y. 6 840 Eur; 6) skirti pareiškėjui 20 % baudą (894), t. y. 35 779 Eur, už neteisėtai mokėtino mokesčio sumažinimą.

2.2. Kauno TM ir Departamento pozicija dėl prekių kilmės šalies pakeitimo iš Korėjos į Taivano, t. y. su konstatavimu, jog ginčo prekės yra ne Korėjos Respublikos, o Taivano kilmės prekės, yra nepagrįsta.

2.3. Iš Kauno TM Patikrinimo ataskaitos turinio matyti, jog pareiškėjo importuotų prekių kilmė (būtent šis aspektas nulėmė pareiškėjo mokestines prievoles ir jų apimtį) buvo identifikuota tik Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – ir OLAF) 2021 m. liepos 16 d. pranešimu Nr. OCM(2021)21606 (toliau – ir OLAF pranešimas), kuriame nurodyta, kad prekių eksportuotojas – Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ į Europos Sąjungą įvežė l priede nurodytais konteineriais nerūdijančio plieno lakštus, o pareiškėjas juos importavo tais pačiais minėtais konteineriais, t. y. Departamentas padarė išvadą, kad „OLAF tyrimo metu nustatė neginčijamus faktus, kad UAB „MV Steel Group“ iš Taivano importuoti nerūdijančio plieno lakštai yra Taivano, o ne Korėjos kilmės“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika patvirtina, kad OLAF ataskaita ir jos išvados bei rekomendacijos nėra aplinkybės ir faktai, kurie pagal teisės aktų reikalavimus preziumuojami, kaip nustatyti ir iš naujo neįrodinėtini.

2.4. Pareiškėjas patikrinimo metu pateikė prekių gamintojo – Korėjos Respublikos bendrovės Woo Inox Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. raštą, iš kurio yra akivaizdu, kad prekių gamybos procese buvo atliktos produkto perdirbimo operacijos, kurios sukėlė esminius produkto savybių pakeitimus, dėl ko įvyko kokybinis pakeitimas, kuris laikytinas naujo produkto pagaminimu. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Kauno TM patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, paneigiančių Korėjos Respublikos bendrovės Woo Inox Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. patvirtinime dėl prekių kilmės ir perdirbimo nurodytus faktus. Kauno TM, gavusi raštiškus įrodymus, kurių turinys akivaizdžiai prieštarauja OLAF pateiktai informacijai, siekdama paneigti prekių gamintojo Woo Inox Co. Ltd. nurodytą prekių kilmę, turėjo pareigą pašalinti šiuos prieštaravimus arba įrodyti kitokių aplinkybių egzistavimą.

2.5. Kauno TM Patikrinimo ataskaitos išvada, kurią patvirtino Departamentas ir Komisija, jog gamintojo Woo Inox Co. Ltd. išrašytus bendrosios formos kilmės sertifikatus reikia vertinti kritiškai, kadangi jie yra pateikti ne kompetentingos Korėjos institucijos, o tik pačios Korėjos bendrovės Woo Inox Co. Ltd., yra nepagrįsta ir prieštarauja pačioje Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje pateiktam teisiniam reglamentavimui. Pareiškėjo pateikti su patikrinimu susijusių prekių kilmės sertifikatai, patvirtina prekių kilmės šalį – Korėjos Respubliką. Korėjos Respublikos gamintojo Woo Inox Co. Ltd. išrašyti bendrosios formos kilmės sertifikatai yra išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjo importuotų prekių kilmės šalis yra Korėjos Respublika. Korėjos Respublikos gamintojo Woo Inox Co. Ltd. prekių kilmės sertifikatai atitinka visas teisėtumo sąlygas, inter alia (be kita ko) numatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 47 straipsnyje, Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijoje (peržiūrėta Kioto konvencija) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Pateiktų kilmės sertifikatų tikrumas nėra paneigtas, todėl jie yra galiojantys, ir nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjo importuotų prekių kilme. ESTT yra išaiškinęs, jog būtent institucija, kuri yra įgaliota išduoti kilmės sertifikatus, turi kompetenciją spręsti dėl kilmės sąlygų įvykdymo (ESTT 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimas byloje Nr. C-204/07). Jeigu atliekant patikrinimą Kauno TM pareigūnams kilo abejonių dėl Korėjos Respublikos gamintojo Woo Inox Co. Ltd. pateiktų sertifikatų tikrumo ar teisėtumo, Kauno TM turėjo kreiptis į atsakingas Korėjos institucijas ir nustatyti visas aplinkybes, susijusias su šių sertifikatų išdavimu, ir tokiu būdu įvertinti jų tikrumą, tačiau to nepadarė.

2.6. Mokesčių mokėtojui negali kilti neigiami padariniai dėl aplinkybės, jog Lietuvos Respublika (ar Europos Sąjunga) vis dar nėra sukūrusi „administracinio bendradarbiavimo procedūros“, t. y. teisinių mechanizmų, papildomai prekių kilmės dokumentų patikrai su Korėjos Respublika. Tačiau kai OLAF pranešime pateikiami duomenys yra prieštaringi, keliantys abejonę dėl jų pagrįstumo ir teisingumo, būtent mokesčių administratoriui kyla pareiga patikrinti tokio OLAF pranešimo duomenis. Komisijos pozicija aiškiai nesiderinama su gero administravimo imperatyvais, su apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindiniais principais (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą) ir mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.

2.7. Korėjos prekių gamintojo Woo Inox Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. raštas patvirtina, kad minėtų prekių kilmės šalis yra Korėjos Respublika bei kad šių prekių eksporto procedūros buvo atliktos gamintojo Woo Inox Co. Ltd. naudojamame tranzito terminale, esančiame Kaohsiung mieste, Taivanyje. Tas faktas, kad minėtų prekių atkrovimo uostas buvo ne prekių gamybos šalyje, o prekių gamintojo naudojamame kitos šalies tranzito terminale, niekaip neįtakoja nei prekių gamybos vietos, nei kilmės statuso. Korėjos prekių gamintojo Woo Inox Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. raštas patvirtina ir tai, jog pagal pareiškėjo specifinius individualius užsakymus, naudojant pradinę žaliavą, vėlesniame gamybos procese buvo atliktos produkto perdirbimo operacijos, kurios sukėlė esminius produkto savybių pakeitimus, dėl ko įvyko kokybinis pakeitimas, kuris laikytinas kaip naujo produkto pagaminimas, t. y. pagal individualius užsakovo UAB „MV steel group“ užsakymus buvo pagamintos ne šiaip standartinės prekės, o būtent individualūs gaminiai.

2.8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalimi ir Bendrijos muitinės kodekso 25 straipsniu, Kauno TM, siekdama taikyti antidempingo mokestį, turėjo pareigą įrodyti prekės kilmės šalį ir tai pagrįsti atitinkamais faktais arba faktais pagrįsti prielaidas, kad produktas nebuvo apdorotas Taivane arba, kad jo apdorojimo tikslas Taivane buvo apeiti nuostatas, taikomas Bendrijoje konkrečių šalių prekėms, o ne pakeisti produkto kokybinius rodiklius, atitinkančius Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnio reikalavimus.

2.9. Pareiškėjas yra pateikęs papildomus įrodymus – Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ sąskaitas, kurios patvirtina, kad Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ nerūdijančio plieno lakštus (kaip pradinę žaliavą) įsigijo iš kitos Korėjos bendrovės Hyosung Corporation, todėl nepriklausomai nuo to, jog Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ nerūdijančio plieno lakštus pardavė Korėjos bendrovei Woo Inox Co. Ltd., o pastaroji, atlikusi prekių gamybos procesą, vėliau gaminius pardavė Lietuvos bendrovei „MV Steel Group“, pačių nerūdijančio plieno lakštų pradinės kilmės šalis nesikeitė ir išliko Korėjos Respublika. Komisija nesivadovavo aukščiau nurodytomis Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ sąskaitomis, nors jose yra nurodytos tos pačios prekės – tokia pati nerūdijančio plieno lakštų markė ir rūšis (tik didesniu kiekiu), kurios vėliau buvo parduotos pareiškėjui.

2.10. Nei Departamentas, nei Komisija minėtuose pareiškėjo pateiktuose įrodymuose nurodytos informacijos nepaneigė, tačiau jais ir nesivadovavo, nepateikdami jokių motyvų, kodėl minėtuose dokumentuose pateikti duomenys nevertintini sprendžiant dėl ginčo prekių kilmės. Departamentas ir Komisija nepašalino prieštaravimų dėl byloje pateiktų įrodymų, todėl sprendimą, kad Kauno TM tinkamai vertino ginčo prekių kilmę esant Taivaną, o ne Korėjos Respubliką, priėmė objektyviai ir visapusiškai neišgarinėjęs esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių (apie prekių pradinę kilmės šalį), dėl ko skundžiami sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

2.11. Priešingai nei teigiama Komisijos 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendime, ne mokesčio mokėtojui, o būtent mokesčių administratoriui (muitinei) kyla pareiga įrodyti muito mokesčio apskaičiavimo pagrįstumą, t. y. kad muito mokesčio pritaikymo ir jo apskaičiavimo momentu egzistavo visos nustatytos sąlygos tokio mokesčio taikymui. Komisijos posėdyje muitinės atstovas neneigė fakto, kad ginčo prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos dieną nebuvo viršytas ES nustatytas prekių iš Kinijos ir Taivano neapmokestinamas kvotos kiekis, todėl turėjo būti taikytas 2019 m. rugsėjo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2019/1382, kurio 1 straipsnio 1 punktu nustatyta, kad kai Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 priede nurodytų kategorijų produktams tampa taikytinas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir jis yra didesnis už atitinkamą 2 priede išvardytų antidempingo ir (arba) antisubsidinių muitų ad valorem (proporcingai kainai) dydį, renkamas tik Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas. Kadangi ginčo plieno gaminių įvežimo į Lietuvos Respublikos dieną nebuvo viršytas ES nustatytas prekių iš Kinijos ir Taivano neapmokestinamas kvotos kiekis, todėl Kauno TM pritaikytas papildomas virškvočio apsaugos 25 % muito tarifas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.12. Nei MAĮ, nei teismų praktika nenumato, kad apskaičiuoto mokesčio dydis būtų laikomas baudos skyrimui reikšminga lengvinančia ar sunkinančia aplinkybe. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas visapusiškai bendradarbiavo su Kauno TM (operatyviai teikė paaiškinimus bei pastabas), o pareiškėjo veiksmuose nėra konstatuota jokių piktybiškų veiksmų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutiko su Kauno TM išvadomis ir atskaičiuota muito priemoka, ar kad pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise pateikti rašytines pastabas dėl Patikrinimo ataskaitos, nėra ir negali būti laikoma nei pareiškėjo „kalte“, nei pagrindu neskirti jam įstatyme nustatytos minimalios baudos.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 60 straipsniu, numatančiu nelengvatinės kilmės įgijimo taisykles, bei Komisijos 2015 m. liepos 28 d. deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 31 straipsniu, numatančiu kokios prekės gali būti laikomos gautomis tik vienoje šalyje ar teritorijoje.

4.2. Byloje nėra duomenų, jog ginčo prekės buvo pagamintos ar perdirbtos Korėjos Respublikoje. Vadovaujantis mokestinėje byloje esančiais įrodymais, OLAF pranešime išdėstytų faktų, ginčo prekių eksportuotojas – Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ minėtas prekes pardavė Korėjos Respublikos bendrovei Woo Inox Co., Ltd., kuri jas perpardavė pareiškėjui. Taip pat nustatyta, jog ginčo prekės buvo pakrautos Taivano Kaohsiung uoste ir tiesiogiai atgabentos į Klaipėdos uostą.

4.3. Ginčo prekės į Taivaną įgabentos deklaruojant Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – ir KLR) kilmę, tačiau, kaip konstatuota pirmiau minėtame OLAF pranešime, surasti įrodymų apie šio pranešimo 1 priede išvardintų prekių (t. y. bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ prekių) perkrovos klastotę iš KLR į Europos Sąjungą per Taivaną buvo neįmanoma.

4.4. Pareiškėjas muitinei nėra pateikęs jokių įrodymų apie galimą ginčo prekių apdirbimą ar pakeitimą tokiu būdu, dėl ko prekės galimai įgijo Korėjos Respublikos kilmę.

4.5. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 61 straipsnio 2 dalimi, kaip teisingai nurodoma tiek skundžiamame Komisijos 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendime, tiek muitinės sprendimuose, prekių kilmę įrodančių dokumentų pateikimas ginčo prekių atžvilgiu nėra numatytas, o bendrosios formos kilmės sertifikatai, kuriais remiasi pareiškėjas, buvo pateikti ne ginčo prekių muitinio įforminimo metu, o tik pradėjus mokestinį patikrinimą. Taigi, pareiškėjo pateikti kilmės sertifikatai neturi ir neturėjo jokios įtakos nustatinėjant nelengvatinę ginčo prekių kilmę.

4.6. Vadovaujantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016, pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad OLAF pateikti duomenys, kurie buvo pagrindu priimti skundžiamus muitinės sprendimus, nepaneigia pareiškėjo importuotų ginčo prekių Korėjos Respublikos kilmės, be to, esant nepakankamiems ir prieštaringiems duomenims, muitinė turėjo pareigą rinkti papildomus įrodymus bei privalėjo kreiptis į pirmiau minėtą valstybę bei patikrinti pareiškėjo pateiktų nelengvatinės kilmės sertifikatų autentiškumą. Nagrinėjamu atveju OLAF pranešime jokių prieštaravimų ar abejonių dėl duomenų pagrįstumo ar teisingumo nenustatyta. Iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad OLAF pareigūnai, surašydami ataskaitą, rėmėsi būtent Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis, todėl Departamentas neturėjo pagrindo abejoti šių duomenų pagrįstumu ir teisingumu. Be to, kaip matyti iš minėto OLAF pranešimo priedų, Taivano muitinė pateikė ir būtinus duomenis apie importuotų ginčo prekių sąsajas su iš Taivano eksportuojamomis prekėmis, t. y. nurodė eksporto deklaracijų datas bei numerius, taip pat konteinerių ir laivų, kuriuose buvo gabenamos eksportuojamos prekės, numerius bei pavadinimus bei šių prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodus.

4.7. Pareiškėjo pateiktų bendrosios formos kilmės autentiškumo Korėjos Respublikoje paskesnis patikrinimas gali būti atliekamas tik išimtiniais atvejais. Vadovaujantis Komisijos 2015 m. lapkričio 24 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 58 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgus į tai, jog Europos Sąjunga atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Korėjos Respublika nėra parengusi, kilmės sertifikatai ginčo prekių nelengvatinei kilmei įrodinėti nėra naudojami, tuo pačiu, tokie dokumentai negali būti siunčiami ir patikrinimui į minėtą valstybę. Analogiškos nelengvatinės kilmės dokumentų pateikimo bei tikrinimo taisyklės yra išdėstytos ir Europos Komisijos parengtame Nepreferencinės kilmės vadove. Nepaisant to, kad minėtas vadovas nėra teisės aktas, jame pateikta Europos komisijos pozicija yra aktuali bei taikytina ir nagrinėjamo ginčo atveju.

4.8. MAĮ 67 straipsnis numato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje detaliai išdėstė importo mokesčių apskaičiavimo teisinius bei faktinius pagrindus bei jos prieduose pateikė išsamius suvestinius duomenis. Pareiškėjas savo skunduose Departamentui, Komisijai bei teismui jokių alternatyvių skaičiavimų dėl įregistruotos skolos teisingumo, išskyrus argumentus dėl virškvočio (apsaugos) muito taikymo, nenurodė, todėl darytina išvada, kad mokestinė nepriemoka apskaičiuota teisingai.

4.9. Virškvočio (apsaugos) muito tarifas gali būti netaikomas Taivano kilmės prekėms vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. sausio 31 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir tik tuo atveju, jei nėra viršijama nustatyta tarifinė kvota. Ginčo prekės jų importo metu buvo deklaruojamos Korėjos Respublikos kilme, taigi joms negalėjo būti taikomos Taivano kilmės prekėms nustatytos kvotos. Be to, pareiškėjo argumentas dėl šio mokesčio netaikymo yra prieštaringas, nes viso mokestinio ginčo metu pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos dėl ginčo prekėms taikytinos Korėjos Respublikos kilmės. Be kita ko, prekių kvotų suteikimas yra nuo mokesčių mokėtojo valios priklausanti diskrecija, kuri po prekių kilmės pripažinimo gali būti realizuojama tik paties mokesčių mokėtojo iniciatyva, laikantis teisės normomis nustatytų procedūrų.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

6.1. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2013) 11 straipsnio 1 dalimi, baigus tyrimą parengiama ataskaita, kurioje nurodomas tyrimo teisinis pagrindas, atlikti procesiniai veiksmai, nustatytos aplinkybės ir jų preliminarus teisinis kvalifikavimas, nustatytų aplinkybių numatomas finansinis poveikis, procesinių garantijų pagal 9 straipsnį laikymasis ir tyrimo išvados, įskaitant OLAF rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turėtų būti imtasi, o vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais valstybės narės administraciniuose ar teisminiuose procesuose, kai nustatoma, kad tai yra būtina, tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, ir jos turi tokią pačią įrodomąją vertę. Atsižvelgiant į tai, Komisija 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendime pagrįstai nurodė, kad OLAF pranešimas yra vienas iš įrodymų šaltinių, šis dokumentas turi įrodomąją reikšmę dėl antidempingo muitų ir importo PVM apskaičiavimo, bei pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą apie tai, kad Kauno TM nepagrįstai nustatydama prievolę rėmėsi kaip įrodymu OLAF pranešimu.

6.2. OLAF pranešime nurodyta, jog, prašant pagalbos, buvo susisiekta su Taivano muitine ir Taivano muitinė pateikė konteinerių sąrašą, kuriais Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ į ES, Lietuvos bendrovei UAB „MV Steel Group“, Patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais, per Korėjos bendrovę Woo Inox Co., Ltd. eksportavo nerūdijančio plieno lakštus. Be to, savo teiginiams pagrįsti OLAF pateikė iš Taivano muitinės gautą susistemintą informaciją apie UAB „MV Steel Group“ konteineriais, nurodytais Patikrinimo ataskaitos 2 priede, iš Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ į ES muitų teritoriją įvežtus nerūdijančio plieno lakštus, kurioje nurodyta Taivano muitinėje įformintose eksporto deklaracijose deklaruoti duomenys: eksportuotojo ir prekių pirkėjo pavadinimas (prekių eksportuotojas nurodytas Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“, o pirkėjas nurodytas Korėjos bendrovė „Woo Inox Co., Ltd.“), paskirties šalis (nurodyta Lietuva), eksporto konteinerio numeris, prekių svoris, TARIC kodas, trumpas prekės aprašymas ir kt.

6.3. Nerūdijančius plieno lakštus, įvežtus į ES Patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais Korėjos bendrovė Woo Inox Co., Ltd. pardavė UAB „MV Steel Group“ išrašydama pardavimo sąskaitas, kurių datos yra ankstesnės nei Taivano muitinėje įformintų eksporto deklaracijų, kuriose Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ nurodyta eksportuotoju, o Korėjos bendrovė Woo Inox Co., Ltd. prekių pirkėja (duomenys, apie UAB „MV Steel Group“ iš Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais per Korėjos bendrovę Woo Inox Co., Ltd. importuotus nerūdijančio plieno lakštus, pateikiami patikrinimo ataskaitos 3 priede).

6.4. Komisija, vadovaudamasi LVAT suformuota praktika, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pagrįstai konstatavo, jog ji nenustatė OLAF pranešimu pateiktoje susistemintoje medžiagoje prieštaravimų ar abejonių dėl ginčo duomenų apie prekių judėjimą ir tikrąją jų kilmę pagrįstumo ar teisingumo, nurodydama, jog iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad OLAF informacija pateikta remiantis Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis. Surinkti duomenys patvirtina, kad Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo pareiškėjas, kilmės šalis yra Taivanas.

6.5. Dėl pareiškėjo argumentų apie ginčo prekių kilmės sertifikatus, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė ne kompetentingos Korėjos institucijos, o tik pačios Korėjos bendrovės Woo Inox Co., Ltd. išrašytus bendrosios formos kilmės sertifikatus, kurie vertintini kritiškai, kadangi, Korėjos bendrovė Woo Inox Co., Ltd. nerūdijančio plieno lakštus įsigijo iš Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“, kuri tiesiogiai (tuose pačiuose konteineriuose, nurodytuose patikrinimo ataskaitos 2 priede) eksportavo minėtas prekes į Lietuvą, ir jas tik perpardavė UAB „MV Steel Group“. Muitų teisę reglamentuojantys teisės aktai net nenumato prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą ir UAB „MV Steel Group“ deklaruodama importuotas prekes, nurodytas patikrinimo ataskaitos 3 priede, jų nepateikė. Šiuos kilmės sertifikatus pareiškėjas pateikė 2021 m. spalio 18 d. patikrinimo metu, Kauno TM paprašius pagrįsti minėtų prekių deklaruotą Korėjos kilmę.

6.6. Komisija pagrįstai sprendė, jog ES atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Korėjos Respublika nėra parengusi, todėl tiek Kauno TM, tiek Departamentas visiškai teisingai konstatavo, kad kilmės sertifikatai ginčo prekių nelengvatinei kilmei įrodinėti nėra naudojami, tuo pačiu negali būti siunčiami ir patikrinimui į Korėjos Respubliką.

6.7. Pagal OLAF pranešimą ginčo prekių eksportuotojas – Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ prekes eksportavo (eksporto deklaracijose nurodant ginčo prekių pirkėją – Korėjos bendrovę Woo Inox Co. Ltd.) anksčiau nei prekės pagal pardavimo dokumentus buvo parduotos pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prekės negalėjo būti pagamintos ar perdirbtos Korėjos bendrovės Woo Inox Co., Ltd. Korėjoje.

6.8. Pareiškėjas nepateikė sutarčių pasirašytų su Korėjos bendrove Woo Inox Co., Ltd., eksporto deklaracijų, nurodydamas, kad bendradarbiavimas yra vykdomas pagal atskirus užsakymus, kurie patikrinimo metu taip pat nebuvo pateikti. Be to, dokumentų, pagrindžiančių deklaruotą šalį siuntėją Korėją, pareiškėjas taip pat nepateikė.

6.9. Dėl Kauno TM pareigos kreiptis į prekių gamintoją Korėjos bendrovę Woo Inox Co., Ltd. ar į kompetentingas Korėjos institucijas dėl informacijos apie prekių kilmę pateikimo, OLAF kreipėsi į Taivano muitinę, kuri pateikė atitinkamus dokumentus, kurie nesudaro pagrindo nepripažinti ar abejoti atlikto patikrinimo rezultatais. Be to, prekių kilmės įgijimo ir prekių kilmės įrodymo išaiškinimas pateiktas Sąjungos muitinės kodekso 60–61 straipsniuose.

6.10. Pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai (Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ sąskaitos) neįrodo, kad tai buvo tos pačios (ginčo) prekės, ta pati prekių siunta, nes šiose sąskaitose nepateikti duomenys (pvz.: konteinerio numeris, užsakymo numeris), kurių pagrindu būtų galima įrodyti jų tiesiogines sąsajas su ginčo prekėmis, o Korėjos bendrovės Hyosung Corporation išrašytose sąskaitose pateikti duomenys (prekės aprašymai, išmatavimai) neatitinka duomenų, nurodytų Korėjos bendrovės Woo Inox Co., Ltd. išrašytose sąskaitose, kurių pagrindu buvo importuotos ginčo prekės.

6.11. Komisija, sistemiškai išanalizavusi su tarifinių kvotų suteikimu susijusias teisės normas, 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendime padarė teisiškai pagrįstą išvadą, nurodydama, kad prekių kvotų suteikimas yra nuo mokesčių mokėtojo valios priklausanti diskrecija, kuri po prekių kilmės pripažinimo gali būti realizuojama tik paties mokesčių mokėtojo iniciatyva, laikantis teisės normomis nustatytų procedūrų, o Komisija savo sprendimu, net ir nustačius kvotų likučius, negali įpareigoti Departamento realizuoti prekių kvotų suteikimą.

6.12. Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis MAĮ 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis. Šio straipsnio 4 dalyje yra numatytas baigtinis sunkinančių aplinkybių sąrašas. Didelės turtinės žalos padarymas kaip sunkinanti aplinkybė yra įtvirtinta minėto straipsnio 4 dalies 5 punkte.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „MV steel group“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendimą, Departamento 2022 m. gegužės 19 d. Sprendimą ir įpareigojo atsakovą Departamentą pareiškėjo skundą dėl Kauno TM Patikrinimo ataskaitos nagrinėti iš naujo. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

8.1. Kauno TM direktoriaus pavaduotojas 2021 m. liepos 12 d. pavedimu Nr. 1KM32043 pavedė patikrinti pareiškėjo ūkinę komercinę veiklą, jo apskaitą, susijusią su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūros vykdymu, kai prekės atgabentos tranzito deklaracijomis: Nr. 19LTLU900016761F66 (2019 m. sausio 21 d.), Nr. 19LTLU9000167F1FC6 (2019 m. vasario 13 d.). Nr. 19LTLU9000167F26B1 (2019 m. vasario 13 d.), o 2021 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo užduotis buvo papildyta konteineriais, nurodytais 2021 m. liepos 12 d. pavedimo atlikti patikrinimą Nr. 1KM32043 1 priede.

8.2. Kauno TM 2021 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (10.20/04)-1B10849 pranešė pareiškėjui apie galimą nepalankų sprendimą, prašydama jį pateikti nuomonę dėl nurodytų priežasčių, informacijos ir dokumentų, kuriais ketinama pagrįsti pareiškėjui nepalankų Kauno TM sprendimą. Pareiškėjas 2022 m. sausio 4 d. pateikė nuomonę, jog nesutinka su Kauno TM pateikta informacija apie pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, nurodydamas, kad pareiškėjas pateikė su patikrinimu susijusioms prekėms prekių kilmės sertifikatus, patvirtinančius prekių kilmės šalį – Korėjos Respubliką; faktas, jog gaminių atkrovimo uostas buvo ne prekių gamybos šalyje, o prekių gamintojo naudojamame kitos šalies tranzito terminale, niekaip neįtakoja nei prekių gamybos vietos, nei kilmės statuso. Be to, pareiškėjas pateikė gamintojo Woo Inox Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. raštą, kuriame patvirtinama, kad pagal pareiškėjo specifinius individualius užsakymus, naudojant pradinę žaliavą, vėlesniame gamybos procese buvo atliktos produkto perdirbimo operacijos, kurios sukėlė esminius produkto savybių pakeitimus, dėl ko įvyko kokybinis pakeitimas, kuris laikytinas kaip naujo produkto pagaminimas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad OLAF pranešimas neatitinka objektyvumo, išsamumo ir visapusiško įrodymų ištyrimo reikalavimų.

8.3. Kauno TM 2022 m. sausio 10 d. surašė pareiškėjo patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM320005M, kuria nusprendė: 1) keisti pareiškėjo importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, deklaruotą prekių kilmę iš Korėjos (KR) į Taivaną (TW), preferencijos kodą iš „120“ į „100“; 2) taikyti prekėms, deklaruotoms muitinės deklaracijomis, nurodytomis patikrinimo ataskaitos 3 priede, papildomo apsaugos muito tarifą 25 %, galutinio antidempingo muito tarifą 6,8 % kaip nurodyta Patikrinimo ataskaitos 3 priede; 3) perskaičiuoti pareiškėjo importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis patikrinimo ataskaitos 3 priede, PVM apmokestinamąją vertę, papildomą apsaugos muitą (A20), galutinį antidempingo muitą (A30), importo PVM (B00), pagal Patikrinimo ataskaitos 3 priedo duomenis; 4) apskaičiuoti mokesčių nepriemoką: 96 449 Eur papildomo apsaugos muito (A20), 24 402 Eur antidempingo muito (A30), 58 036 Eur importo PVM (B00), pagal muitinės deklaracijas, nurodytas Patikrinimo ataskaitos 3 priede, kaip nurodyta patikrinimo ataskaitos 3 priede; 5) apskaičiuoti muito delspinigius (812), kaip nurodyta patikrinimo ataskaitos 1 priede, t. y. 6 840 Eur; 6) skirti pareiškėjai 20 % baudą (894), t. y. 35 779 Eur už neteisėtai mokėtino mokesčio sumažinimą, kaip nurodyta patikrinimo ataskaitos 3 priede.

8.4. Patikrinimo ataskaitoje Kauno TM nurodė, kad pareiškėjas konteineriais, nurodytais patikrinimo ataskaitos 2 priede, iš Korėjos tiekėjo Woo Inox Co., Ltd. Į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežė nerūdijančio plieno lakštus, kuriems buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra (7100). Po muitinės sandėliavimo pareiškėjas minėtas prekes muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 2 priede, deklaravo eksporto (3171) procedūrai arba išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu (4171) procedūrai. Į ES įvežti nerūdijančio plieno lakštai deklaruoti nurodant nelengvatinę Korėjos (KR) prekių kilmę (preferencijų kodai: „100“, „120“), šalis siuntėja nurodyta Korėja, TARIC kodais: 7219339000, 7219341000, 7219349000, taikant 0 % trečiųjų šalių muito tarifą, 0 % apsaugos muito tarifą, 0 % antidempingo muito tarifą, kaip nurodyta Patikrinimo ataskaitos 3 priede.

8.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo ataskaita, 2022 m. vasario 7 d. skundu kreipėsi į Departamentą (Departamente skundas gautas 2022 m. vasario 9 d.), prašydamas panaikinti Kauno TM 2022 m. sausio 10 d. Patikrinimo ataskaitą.

8.6. Departamentas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 1A-105 „Dėl UAB „MV steel group“ skundo“ patvirtino Kauno TM 2022 m. sausio 10 d. Patikrinimo ataskaitą.

8.7. Nesutikdamas su Departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 1A-105, pareiškėjas 2022 m. birželio 13 d. pateikė skundą Komisijai.

8.8. Komisija 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendimu nusprendė patvirtinti Departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1A-105.

9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. liepos 16 d. importavo įformindamas 120 importo deklaracijų išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūrai deklaravo nerūdijančio plieno šalto valcavimo gaminius (TARIC kodais 7219349000, 7219339000, 7219341000) deklaruodamas, jog prekių kilmės šalis yra Korėja (KR). Prekės į Europos Sąjungos muitų teritoriją atgabentos į Klaipėdos jūrų uostą jūriniais konteineriais Nr. MSKU3846889, Nr. MRKU6669893, Nr. MSKU5803510, Nr. TTNU2435612, Nr. EGHU3140354, Nr. CSNU1136711, Nr. FCIU5445196, Nr. UETU2298663, Nr. MSKU4021373, Nr. TGHU3280290, Nr. TTNU1349510, Nr. MRKU9207055, Nr. MSKU3430119, Nr. PONU0603294, Nr. TCKU1080486, Nr. CSLU1554376, Nr. BMOU2860066, Nr. CSNU1079313, Nr. DFSU1035303, Nr. CSLU1057507, Nr. CSLU2106756, Nr.TCKU3037874, Nr. UETU2243249, Nr.CBHU5574889, Nr. CSLU1095092, Nr. TLLU2286121, Nr. CSNU1230841, Nr. CBHU4442126, Nr. CBHU5558430 ir Nr. CBHU4090560.

10. Teismas vertino, kad Departamentas ir Komisija, nagrinėdami pareiškėjo skundus dėl Patikrinimo ataskaitos, neįvertino visų ginčo santykių kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, todėl teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Teismas konstatavo, kad Departamento 2022 m. gegužės 19 d. Sprendimas ir Komisijos 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendimas negali būti pripažinti pagrįstais, todėl yra tikslinga perduoti Departamentui mokestinį ginčą nagrinėti iš naujo. Teismas sprendė, kad Departamentas turėtų iš naujo įvertinti Patikrinimo ataskaitos pagrįstumą, taip pat įvertinti, ar yra būtinybė atlikti papildomus veiksmus, ar egzistuoja pagrindas (prielaidos) pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo mokestinių prievolių (MAĮ 154 str. 4 d. 5 p.). Teismas konstatavo, kad Komisijos ir Departamento sprendimai naikinami, mokestinis ginčas dėl Patikrinimo ataskaitos grąžinamas Departamentui nagrinėti iš naujo.

11. Teismas, išnagrinėjęs šio ginčo mokestinę bylą ir joje esančius duomenis, konstatavo, kad Kauno TM, Departamentas ir Komisija nepagrįstai vadovavosi OLAF pranešimu kaip įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo importuotų nerūdijančio plieno šalto valcavimo gaminių kilmę.

12. Teismas, tirdamas ir vertindamas bylą vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniu, Sąjungos muitinės kodekso 8 straipsniu, Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taip rėmėsi ESTT praktika 2006 m. liepos 6 d. sprendimo sujungtose bylose Yves Franchet ir Daniel Byk prieš Komisiją, T-391/03 ir T-70/04, 94 ir 95 p. ir LVAT praktika suformuota 2014 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-144/2014 ir 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2442-662/2020.

13. Visų pirma teismas pažymėjo, kad OLAF pranešime kaip bendroji informacija yra nurodoma, kad byla yra susijusi su neteisingu nerūdijančio plieno šaltai valcuotų plokščių deklaravimu naudojant papildomą TARIC kodą C030, kuris priskiriamas bendrovei „Chai Far Industrial Factory Co., Ltd.“. Šiame OLAF pranešime, be kita ko, nurodyta, kad valstybių narių buvo paprašyta nustatyti ir atsiųsti OLAF ES įformintus importo muitus, naudojant papildomą kodą C030 kartu su muitinei pateiktais pagrindžiančiais dokumentais, o pastarųjų autentiškumas buvo patikrintas pasitelkiant Taivano gamintojo „Chia Far Industrial“ pagalbą, kuris taip pat pateikė oficialius raštus, kuriuose, siekiant palengvinti ES muitinių darbą nustatant papildomus muitus, nurodyti jo neišduoti ir suklastoti valcavimo raštai.

OLAF pranešime taip pat nurodyta, kad be valcavimo sertifikatų, OLAF susisiekė su Taivano ūkio reikalų ministerija (Užsienio prekybos biuru), norėdama patikrinti, kokios informacijos pagrindu buvo išduoti penki kilmės sertifikatai. Užsienio prekybos biuras informavo OLAF, kad trimis atvejais iš penkių nebuvo rasta jokių įrodymų, kad šias prekes pagamino „Chia Far Industrial“. Antra, OLAF pranešime nurodyta, kad galiausiai buvo susisiekta su Taivano muitine, siekiant jų pagalbos, ir pateikti:

a) konteinerių, kurie buvo importuoti bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ į Taivaną iš KLR, sąrašą (1 priedas);

b) konteinerių, kuriuos ta pati bendrovė eksportavo iš Taivano į ES, sąrašą (1 priedas) ir c) konteinerių, kuriuos į ES eksportavo bendrovė „Yuen Chang Stainless Steel“ (2 priedas). Toliau OLAF pranešime nurodoma, kad remiantis 1 priede pateikta informacija, surasti įrodymų dėl perkrovos klastotės iš KLR į ES per Taivaną buvo neįmanoma, todėl valstybės narės, kurios sustabdė nustatymą, laukdamos tokių įrodymų, gali tęsti papildomų muito mokesčių nustatymą tais atvejais, kai suklastoti „Chia Far Industrial“ valcavimo sertifikatai buvo pateikti muitinei arba kai nėra jokių įrodymų, kad prekes pagamino „Chia Far Industrial“. OLAF pranešime paaiškinant 2 priedą yra kalbama apie bendrovę „Yuen Change Stainless Steel“ ir jos turimą registruotą kontroliuojamą gamyklą bei muito taisykles taikytinas eksportuojant prekes iš tokios gamyklos. Trečia, OLAF pranešime kaip priedai nurodomi:

1) konteinerių, kurie buvo importuoti bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ į Taivaną iš KLR ir tos pačios bendrovės eksportuoti į ES iš Taivano, sąrašas;

2) konteinerių, kurie buvo eksportuoti bendrovės „Yuen Change Stainless Steel“ į ES, sąrašas;

3) palyginimas tarp Taivano ir ES kilmės taisyklių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra pateiktas OLAF pranešimo 1 priedas, t. y. konteinerių, kurie buvo importuoti bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ į Taivaną iš KLR ir tos pačios bendrovės eksportuoti į ES iš Taivano, sąrašas. Byloje po OLAF pranešimo esančiame sekančiame dokumente, nors ir nepažymėtame kaip 2 priedas, yra nurodyta, kad, atlikdama šį tyrimą, OLAF gavo neseniai tam tikros informacijos iš Taivano muitinės dėl iš Taivano eksportuotų prekių, kurios ten buvo apdorotos po to, kai buvo importuotos iš KLR. Šiame dokumente esančioje lentelėje nurodoma, kad šaltai valcuoti lakštai buvo eksportuoti iš Taivano 2018 m. gruodžio 4 ir 14 d., jų eksportuotoja nurodyta bendrovė „Yuen Change Stainless Steel“, o pirkėjas – UAB „MV steel group“, konteinerių Nr. CSNU1412039, UETU26666385 ir WBPU2001438.

14. Teismas, vadovaudamasis Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsniu ir Europos Sąjungos teismų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sutiko, kad OLAF ataskaita yra priimtinas įrodymas tiek administracinėje procedūroje, tiek ir teisme, ir mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, turi teisę remtis jo gautoje OLAF ataskaitoje pateiktais duomenimis, inter alia spręsdamas dėl mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo. Tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo pateikta OLAF ataskaita, kurioje pateiktais duomenimis kaip įrodymu būtų galėjusi vadovautis Kauno TM, Departamentas ir Komisija. Byloje esantis aukščiau nurodyto turinio OLAF pranešimas nėra ir negali būti laikomas priimtinu įrodymu sprendžiant dėl pareiškėjo importuotų prekių kilmės ir atitinkamai iš to kylančiomis mokestinėmis prievolėmis.

15. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs OLAF pranešime nurodytus Taivano gamintojo „Chia Far Industrial“ sertifikatus kaip įrodančius jos importuotų nerūdijančio plieno šaltai valcuotų plokščių kilmę, nei kad pareiškėjas būtų naudojęs papildomą tik šiam Taivano gamintojui priskirtą TARIC kodą C030, kuris vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 26 d, Reglamentu Nr. 2015/1429 atleidžia pagal atitinkamas sąlygas šio Taivano gamintojo gaminius nuo antidempingo muito, taikomo į ES importuojamiems gaminiams.

Be to, byloje pareiškėjo importuotų prekių kilmė ir iš to papildomai atsirandančios mokestinės prievolės nėra siejamos su OLAF pranešime nurodyta bendrove „Yuen Change Stainless Steel“. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esančiame OLAF pranešime, priešingai nei nurodoma Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje, net nenurodoma Korėjos bendrovė Woo Inox Co., Ltd. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad OLAF pranešimas yra prieštaringas, nes jo turinyje nurodyti priedai (jų pavadinimai) neatitinka OLAF pranešimo gale nurodytų priedų, o 1 priedas byloje nėra pateiktas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad OLAF pranešime visai nėra jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos importuotų nerūdijančio plieno šalto valcavimo plokščių Korėjos kilmę ir patvirtintų jų Taivano kilmę, o jokiais kitais duomenimis, apart OLAF pranešimą, Kauno TM šių faktų nenustatinėjo. Byloje nesant OLAF pranešimo 1 priedo, nėra daugiau jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad Taivano bendrovė „Lien Kuo Metai Industrial“ į Europos Sąjungą įvežė l priede nurodytais konteineriais nerūdijančio plieno lakštus, o pareiškėjas juos importavo tais pačiais minėtais konteineriais.

Be to, OLAF pranešime (2 priede) nurodyta prekių kilmė yra Kinija, o ne Taivanas. Taip pat šiame priede nurodyti konteineriai ir jais pareiškėjo importuotos prekės nėra įtrauktos į Kauno TM Patikrinimo ataskaitos 2 ir 3 priedus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje, Departamentas 2022 m. gegužės 19 d. Sprendime ir Komisija 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendime nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi OLAF pranešimu kaip priimtinu įrodymu nustatant kad pareiškėjas importavo Taivano, o ne Korėjos kilmės, nerūdijančio plieno šalto valcavimo plokščių gaminius ir dėl to nustatė sumokėti papildomai apskaičiuotą muitą, antidempingo muitą, importo PVM, delspinigius ir baudą.

Teismas šiame kontekste nurodė ir tai, kad iš Kauno TM patikrinimo ataskaitos nustatyta, kad Kauno TM tikrino 120 pareiškėjo deklaracijų, tuo tarpu tiek Departamentas, tiek Komisija ginčijamuose sprendimuose nurodė, jog Kauno TM patikrino tik 94 importo deklaracijas.

16. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas sprendė, jog skundžiami Kauno TM Patikrinimo ataskaita, Departamento 2022 m. gegužės 19 d. Sprendimas ir Komisijos 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti.

17. Konstatavęs, kad byloje nebuvo pateikti pareiškėjo prašomų priteisti 4 064,10 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

III. 18. Nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjas UAB „MV steel group“ ir atsakovas Departamentas pateikė apeliacinius skundus.

19. Pareiškėjas UAB „MV steel group“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ta dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Departamento pareiškėjo naudai 4 064,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. spalio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl 4 041,10 Eur išlaidų advokato pagalbai priteisimo iš atsakovo Departamento. Minėtame prašyme pareiškėjo atstovas pateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo detalizaciją. Kartu su 2023 m. spalio 30 d. prašymu pareiškėjo atstovas pateikė keturias PVM sąskaitas – faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius bankinius pavedimus. Visi šie dokumentai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos – byla iš esmės buvo išnagrinėta 2023 m. spalio 31 d. Pareiškėjas laiku ir tinkamai pateikė prašymą su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikdama šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjo patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytų nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo – tai konstatavo ir pirmos instancijos teismas. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo ir pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį už skundo pateikimą.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Departamentas nurodo, kad nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Dėl šios priežasties minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti apie pareiškėjo naudai priimtą sprendimą, tuo pačiu, nėra pagrindo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos tik būtinos išlaidos, be to pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino skundą. Kauno TM taip pat atkreipia dėmesį, kad Departamentas yra pateikęs apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

22. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

23.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta OLAF ataskaita, kurioje pateiktais duomenimis kaip įrodymu būtų galėjusi vadovautis Kauno TM, Departamentas ir Komisija. Pirmosios instancijos teismui negalėjo kilti abejonių dėl tokio dokumento egzistavimo, tuo pačiu, pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo veikti aktyviai ir, kilus neaiškumams dėl administracinėje byloje esančių dokumentų, kreiptis į atsakovą vadovaujantis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalimi.

23.2. Departamentas su skundu susijusius dokumentus Komisijai teikia Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos (toliau – ir DBSIS) priemonėmis, tačiau DBSIS nėra pakankamai funkcionali ir nepalaiko „Excel“ formatu sukurtų dokumentų, todėl Departamentas, siekdamas pateikti originalaus formato dokumentą, OLAF ataskaitos 1 priedą persiuntė 2022 m. spalio 10 d. el. paštu Komisijos narei Vilmai Vildžiūnaitei. Taigi minėtas el. laiškas su pridedamu OLAF ataskaitos 1 priedu yra Komisijos pirmosios instancijos teismui pateiktoje byloje (99–100 lapai). Departamentui nėra žinoma, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas nevertino pirmiau paminėtų įrodymų, be to, administracinė byla pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau apie minėto dokumento tariamą trūkumą posėdžio metu atsakovui pranešta nebuvo, taip pat nebuvo ir jokio rašytinio nurodymo pateikti trūkstamą įrodymą.

23.3. Iš OLAF ataskaitos 1 priede esantys duomenys (t. y. eksporto data ir eksporto deklaracijos numeris, eksportuotojas, laivo pavadinimas, pirkėjas, prekės aprašymas ir kiekis) vienareikšmiškai patvirtintina aplinkybes, jog ginčo prekių eksportuotojas – Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ minėtas prekes pardavė Korėjos Respublikos bendrovei Woo Inox Co., Ltd., kuri jas perpardavė pareiškėjui. Be to, nustatyta, jog ginčo prekės buvo pakrautos Taivano Kaohsiung uoste ir tiesiogiai atgabentos į Klaipėdos uostą. Tokiu būdu, duomenų, kad ginčo prekės buvo pagamintos ar perdirbtos Korėjos Respublikoje, nėra.

23.4. Pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti išvadą dėl OLAF ataskaitos neišsamumo ar nepakankamumo tik tada, jei būtų atlikęs visos apimties OLAF ataskaitos vertinimą, todėl šioje stadijoje nėra jokio aiškumo, kokias faktines aplinkybes turėtų ištirti bei kokius prieštaravimus ar neaiškumus turėtų pašalinti Departamentas pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo skundą, kadangi, kaip jau buvo pasisakyta, OLAF ataskaitos 1 priedas ikiteisminėse ginčą nagrinėjusiose institucijose buvo vertintas, taip pat buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teismui.

23.5. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Patikrinimo ataskaitoje buvo nurodytas didesnis importo muitinės deklaracijų skaičius nei Departamento bei Komisijos sprendimuose, tačiau ši aplinkybė negalėtų lemti ikiteisminių institucijų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Patikrinimo ataskaitos 3 priede, dalis apskaičiuotos mokestinės nepriemokos negalėjo būti registruojama, kadangi buvo suėjęs mokesčių apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminas, numatytas 2013 m. spalio 9 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 103 straipsnio 1 dalyje bei MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje. Taigi, mokestinė nepriemoka buvo apskaičiuota ne visoms muitinės deklaracijoms, kurios buvo mokestinio patikrinimo dalyku, o tik daliai iš jų. Atitinkamai, mokestinio ginčo, kurio sąvoka pateikta MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje, dalyku buvo ir galėjo būti tik tos importo deklaracijos, pagal kurias įregistruota mokestinė nepriemoka. Be to, vietos mokesčių administratorius atliko ir tranzito deklaracijų patikrinimą, tačiau pagal šias deklaracijas mokestinė prievolė taip pat nebuvo registruojama.

23.6. Patikrinimo trūkumu ar pažeidimu nelaikytinos pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad pagal OLAF ataskaitą pareiškėjas pirko prekes ir iš Taivano bendrovės „Yuen Change Stainless Steel“, tačiau Patikrinimo ataskaitoje įregistruotos mokestinės nepriemokos nėra siejamos su prekėmis, įsigytomis iš minėtos Taivano bendrovės. Iš pirmiau minėtos Taivano bendrovės pareiškėjo įsigytos prekės nebuvo šio mokestinio patikrinimo dalyku, taip pat neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos mokestinei nepriemokai, įregistruotai Kauno TM Patikrinimo ataskaita. Minėtas mokestinis patikrinimas buvo susijęs išimtinai su prekėmis, kurias pardavė Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“.

23.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė akivaizdžių faktinių bylos aplinkybių vertinimo klaidų, nesilaikė ABTĮ bei MAĮ nuostatų, taip pat nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos. Skundžiamame sprendime išvardinti neaiškumai galėjo ir turėjo būti pašalinti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, o skundžiamų sprendimų panaikinimas pažeidžia mokestinio ginčo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

24. Pareiškėjas UAB „MV steel group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Departamento apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

25.1. Pirmosios instancijos teismas negalėjo tirti, vertinti ir vadovautis dokumentu, kuris nebuvo pateiktas teismui ir kurio nebuvo byloje, nes tokiu atveju būtų pažeistos ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatos. Gavęs pareiškėjo skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. raštu įpareigojo Komisiją iki 2023 m. sausio 9 d. pateikti visą mokestinę bylą, kurioje priimtas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas. Ta aplinkybė, kad teismui pateiktoje mokestinėje byloje nebuvo atsakovo minimo dokumento, taip pat patvirtina teismo priimtų išvadų pagrįstumą. Svarbu ir tai, kad OLAF pranešimo 1 priedas – nėra pateiktas ir su apeliaciniu skundu, todėl ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi galimybės ir pagrindo vertinti tokio dokumento ar jo turinio.

25.2. Atsakovo argumentas, jog „duomenų, kad ginčo prekės buvo pagamintos ar perdirbtos Korėjos Respublikoje, nėra“ yra nepagrįstas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėjas viso patikrinimo metu teigė, jog ginčo prekės buvo pagamintos ir perdirbtos Korėjos Respublikoje. Šių aplinkybių patvirtinimui, patikrinimo metu pareiškėjas pateikė prekių gamintojo – Korėjos Respublikos bendrovės Woo Inox Co., Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. raštišką patvirtinimą, iš kurio yra akivaizdu, kad prekių gamybos procese buvo atliktos produkto perdirbimo operacijos, kurios sukėlė esminius produkto savybių pakeitimus, dėl ko įvyko kokybinis pakeitimas, kuris laikytinas naujo produkto pagaminimu. Kauno TM patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, paneigiančių Korėjos Respublikos bendrovės Woo Inox Co., Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. rašte dėl prekių kilmės ir perdirbimo nurodytus faktus. Gavusi raštiškus įrodymus, kurių turinys akivaizdžiai prieštarauja OLAF pateiktai informacijai, siekdama paneigti prekių gamintojo Woo Inox Co., Ltd. nurodytą prekių kilmę, Kauno TM turėjo pareigą pašalinti šiuos prieštaravimus arba įrodyti kitokių aplinkybių egzistavimą.

25.3. Bylos nagrinėjime teisme metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teisme jau yra išnagrinėta analogiška byla dėl Departamento sprendimo, susijusio su pareiškėjui apskaičiuotomis muito nepriemokomis dėl prekių gavimo iš kito tiekėjo – Taivano bendrovės „Yuen Change Stainless Steel“ (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2119-331/2023). Esant labai panašioms ginčo faktinėms aplinkybėms (dėl OLAF ataskaitos prieštaringumo, dėl prekių kilmės netinkamo nustatymo ir t.t.), pareiškėjas prašė teismo vadovautis paminėtoje administracinėje byloje to paties lygmens teismo pateiktais išaiškinimais. Todėl ta aplinkybė, kad šioje byloje teismas padarė nuorodas į kitos bylos faktines aplinkybes (kitus Bendrovės prekių tiekėjus) ir pateikė identiškus išaiškinimus, nesuponuoja procesinio pažeidimo ir šioje byloje priimto teismo sprendimo nepagrįstumo.

25.4. Esminės teisinės priežastys, suponuojančios apeliacinio skundo nepagrįstumą, yra ne tai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo dokumentu – OLAF pranešimo 1 priedu, kurio byloje ir nėra (ar kad teismas savo iniciatyva neišsireikalavo tokio dokumento), ir ne tai, kad teismas pateikė nuorodas į kitos išnagrinėtos administracinės bylos faktines aplinkybes, o tai, kad teismas neturėjo pareigos ir negalėjo abejoti OLAF pranešime nurodytų duomenų teisingumu. Mokestinis patikrinimas tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo importuotų prekių kilmės nustatytu, apsiribojo OLAF pateikta informacija, kurią Departamentas traktuoja neginčijamai pagrįstą.

Tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos teisminės institucijos yra pripažinusios, kad pati OLAF ataskaita neturi jokios juridiškai privalomos galios kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. OLAF ataskaita ir jos išvados bei rekomendacijos nėra aplinkybės ir faktai, kurie pagal teisės aktų reikalavimus preziumuojami, kaip nustatyti ir iš naujo neįrodinėtini. Su patikrinimu susijusioms prekėms pareiškėjas pateikė prekių kilmės sertifikatus, patvirtinančius prekių kilmės šalį – Korėjos Respubliką. Korėjos Respublikos gamintojo Woo Inox Co., Ltd. išrašyti bendrosios formos kilmės sertifikatai yra išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Ir šie sertifikatai vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilmės šalis yra Korėjos Respublika. Korėjos Respublikos gamintojo Woo Inox Co., Ltd. prekių kilmės sertifikatai atitinka visas teisėtumo sąlygas, inter alia numatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 47 straipsnyje, Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijoje (peržiūrėta Kioto konvencija) nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

Mokesčių mokėtojui negali būti kilti neigiami padariniai dėl aplinkybės, jog Lietuvos Respublika (ar Europos Sąjunga) vis dar nėra sukūrusi „administracinio bendradarbiavimo procedūros“, t. y. teisinių mechanizmų, papildomai prekių kilmės dokumentų patikrai su Korėjos Respublika. Be kita ko, teismų praktikoje pripažįstama, kad kai OLAF ataskaitoje pateikiami duomenys yra prieštaringi, keliantys abejonę dėl jų pagrįstumo ir teisingumo, būtent mokesčių administratoriui kyla pareiga patikrinti tokios OLAF ataskaitos duomenis.

Pareiškėjas patikrinimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ginčo prekių kilmės valstybę įrodo Korėjos Respublikos gamintojo Woo Inox Co., Ltd. pateikti dokumentai apie vykdytą gamybą su ginčo prekėmis. Tas faktas, kad minėtų prekių atkrovimo uostas buvo ne prekių gamybos šalyje, o prekių gamintojo naudojamame kitos šalies tranzito terminale, niekaip neįtakoja nei prekių gamybos vietos, nei kilmės statuso. Siekdamas pagrįsti savo poziciją, pareiškėjas yra pateikęs papildomus įrodymus – Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ sąskaitas, kurios patvirtina, kad Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ nerūdijančio plieno lakštus (kaip pradinę žaliavą) įsigijo iš kitos Korėjos bendrovės Hyosung Coporation.

Darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, kad Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ nerūdijančio plieno lakštus pardavė Korėjos bendrovei Woo Inox Co., Ltd., o pastaroji, atlikusi prekių gamybos procesą, vėliau gaminius pardavė UAB „MV Steel Group“, pačių nerūdijančio plieno lakštų pradinės kilmės šalis nesikeitė ir išliko Korėjos Respublika. Konteinerių su ginčo prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos dieną nebuvo viršytas ES nustatytas prekių iš Kinijos ir Taivano neapmokestinamas kvotos kiekis, todėl Kauno TM pritaikytas papildomas virškvočio apsaugos muito tarifas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Komisijos posėdyje Departamento atstovas neneigė fakto, kad ginčo prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos dieną nebuvo viršytas ES nustatytas prekių iš Kinijos ir Taivano neapmokestinamas kvotos kiekis. Tokiu atveju turėjo būti taikytas 2019 m. rugsėjo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2019/1382, kurio 1 straipsnio 1 punktu nustatyta, kad kai Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 priede nurodytų kategorijų produktams tampa taikytinas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir jis yra didesnis už atitinkamą 2 priede išvardytų antidempingo ir (arba) antisubsidinių muitų ad valorem dydį, renkamas tik Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas.

Kadangi ginčo plieno gaminių įvežimo į Lietuvos Respublikos dieną nebuvo viršytas ES nustatytas prekių iš Kinijos ir Taivano neapmokestinamas kvotos kiekis, todėl Kauno TM pritaikytas papildomas virškvočio apsaugos 25 % muito tarifas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui narinėti iš naujo.

27. Kauno TM atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai: Teismų praktika patvirtina, kad OLAF ataskaita yra leistina įrodinėjimo priemonė administracinėje byloje. OLAF tikrinimo metu pateiktos išvados kategoriškos, jog ginčo prekės buvo pakrautos Taivano Kaohsiung uoste ir tiesiogiai atgabentos į Klaipėdos uostą. Tokios išvados darytinos remiantis ir OLAF ataskaitos priedais, iš kurių matyti, jog Taivano muitinė pateikė objektyvius duomenis apie importuotų ginčo prekių sąsajas su iš Taivano eksportuotomis prekėmis, t. y. eksporto deklaracijų datos bei numeriai, konteinerių ir laivų, kuriuose buvo gabentos eksportuojamos prekės, numeriai bei pavadinimai, prekių kombinuotosios nomenklatūros kodai. Tiek Kauno TM, tiek Departamentas bei Komisija vadovavosi be kita ko ir OLAF ataskaitos 1 priedu kaip įrodymu, jog pareiškėjas ginčo prekes importavo tais pačiais konteineriais kaip ir Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ eksportavo minėtas prekes į ES. Tikrinimui pareiškėjo pateiktuose transporto dokumentuose nurodyta informacija, susijusi su pakrovimo bei iškrovimo vietomis ir transporto priemonėmis bei prekių identifikavimu, atitinka OLAF pranešimo 1 priede nurodytą informaciją. Todėl priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, OLAF pranešime jokių prieštaravimų ar abejonių dėl duomenų pagrįstumo ar teisingumo nenustatyta. Kauno teritorinė muitinė atlikdama tikrinimą ne tik vadovavosi OLAF duomenimis, bet ir pati vertino pareiškėjo pateiktus transporto dokumentus, bendrosios formos kilmės sertifikatus. Visi tikrinimo rezultatai motyvuotai užfiksuoti Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje. Visi surinkti duomenys patvirtina ginčui reikšmingą aplinkybę, kad prekės Korėjoje niekaip nebuvo apdirbtos ar apdorotos ir taip negalėjo įgyti Korėjos kilmės, o prekės buvo Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ parduotos Korėjos Respublikos bendrovei Woo Inox Co., Ltd. Todėl nagrinėjamu atveju daryti kitokią išvadą dėl prekių kilmės nei nustatyta Kauno TM patikrinimo ataskaitoje nėra pagrindo. Kitus skundo argumentus Kauno TM palaiko tais pačiais argumentais kaip ir Departamentas.

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Patikrinimo ataskaitos, kuria pakeista pareiškėjo importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, deklaruotų prekių kilmė iš Korėjos į Taivaną, preferencijos kodas iš „120“ į „100“ ir dėl to pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti papildomai apskaičiuotus 96 449 Eur papildomo apsaugos muito, 24 402 Eur antidempingo muito, 58 036 Eur importo PVM, 6 840 Eur delspinigių bei pareiškėjui skirta 35 779 Eur bauda, taip pat Departamento 2022 m. gegužės 19 d. Sprendimo, kuriuo patvirtinta minėta Patikrinimo ataskaita ir Komisijos 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta patvirtinti Departamento 2022 m. gegužės 19 d. Sprendimą dėl Patikrinimo ataskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs pareiškėjo skundą, panaikino Komisijos 2022 m. lapkričio 28 d. Sprendimą, Departamento 2022 m. gegužės 19 d. Sprendimą ir įpareigojo atsakovą Departamentą pareiškėjo skundą dėl Kauno TM Patikrinimo ataskaitos nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti. Vadovaudamasis Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsniu ir Europos Sąjungos teismų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad šiuo atveju byloje nebuvo pateikta OLAF ataskaita, kurioje pateiktais duomenimis kaip įrodymu būtų galėjusi vadovautis Kauno TM, Departamentas ir Komisija, o byloje esantis OLAF pranešimas, kuriuo pagrinde vadovautasi priimant ginčijamus sprendimus, nėra ir negali būti laikomas priimtinu įrodymu sprendžiant dėl pareiškėjo importuotų prekių kilmės ir atitinkamai iš to kylančiomis mokestinėmis prievolėmis. Teismas, ištyręs OLAF pranešimo turinį, sprendė, kad jis nesusietas su ginčijamuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis. Be kita ko, teismas konstatavo, kad byloje nesant OLAF pranešimo 1 priedo, nėra daugiau jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad Taivano bendrovė „Lien Kuo Metai Industrial“ į Europos Sąjungą įvežė l priede nurodytais konteineriais nerūdijančio plieno lakštus, o pareiškėjas juos importavo tais pačiais minėtais konteineriais. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, jog Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje, Departamentas Sprendime ir Komisija Sprendime nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi OLAF pranešimu kaip priimtinu įrodymu nustatant, kad pareiškėjas importavo Taivano, o ne Korėjos kilmės, nerūdijančio plieno šalto valcavimo plokščių gaminius. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, konstatavęs, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus pateikė pareiškėjas ir atsakovas. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kuria netenkintas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (žr. nutarties 19 p.). Atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr. nutarties 22–23 p.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia yra tikslinga pasisakyti dėl atsakovo Departamento apeliacinio skundo pagrįstumo, vėliau pasisakant dėl pareiškėjo UAB „MV steel group“ apeliacinio skundo pagrįstumo.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.).

33. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.), teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, bylos medžiagą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, jog ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų, neįvertinęs OLAF pranešimo 1 priedo, nurodydamas, kad byloje šis priedas nepateiktas. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad minėtas priedas dėl jo exel formato buvo atskirai pateiktas Komisijai 2022 m. spalio 10 d. el. paštu, o pirmosios instancijos teismui pateiktas kartu su visa mokestine byla. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su atsakovu, kad minėtas dokumentas byloje yra, t. y. jis pateiktas kartu su 2022 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku (Komisijos bylos 99–100 lapai). Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog minėtas dokumentas nėra pateiktas byloje, ir nepagrįstai netyrė bei nevertino minėto dokumento reikšmės visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko ir OLAF pranešimu bei kitais jo priedais.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

36. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti šalių procesinių dokumentų argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami.

37. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų, taip pat apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. galutinis procesinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, taip pat ir pareiškėjo patirtų bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas. Dėl nurodytų priežasčių, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MV steel group“ apeliacinį skundą atmesti, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė