2015-11-25 Nr. AB-22893-3-61-3-03037-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1015-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03037-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. M. skundą atsakovui Teisėjų tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys – Vyriausioji administracinių ginčų komisija, D. K., A. P., V. V., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. O. M. kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Teisėjų tarybos 2015 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 36P83-(7.1.9); 2) panaikinti Teisėjų tarybos 2015 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 36P-121-(7.1.9); 3) įpareigoti Teisėjų tarybą išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. kovo 29 d. skundą dėl teisėjų D. K., A. P. ir V. V. elgesio.

Skunde paaiškino, kad paminėti teisėjai, pareiškėjos vertinimu, šiukščiai pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 5, 6, 8, 12 ir 13 straipsnių nuostatas ir pažemino teisėjų vardą tiesioginių pareigų atlikimo metu, t. y. priimdami 2015 m kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, todėl jų elgesys privalo būti apsvarstytas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti nagrinėti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), kadangi įstatymai nenumato galimybės administraciniams teismams tirti pareiškėjos skunde keliamų teisėjų drausminės atsakomybės klausimų.

II. Pareiškėja su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Paaiškina, kad atsisakydamas priimti skundą teismas iškreipė pareiškėjos prašymą. Pažymi, kad pareiškėja skunde neprašė tirti teisėjų drausminės atsakomybės klausimo. Nurodo, kad į teismą ji kreipėsi prašydama įpareigoti Teisėjų tarybą svarstyti pareiškėjos 2015 m. kovo 29 d. skundą. Be to, paaiškina, kad Teismų įstatymo 120 straipsnio 13 punkte nustatyta, jog Teisėjų taryba turi teisę siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui. Siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjams D. K., A. P. ir V. V. Teisėjų taryba gali tik išnagrinėjusi pareiškėjos skundą. Mano, kad Teisėjų taryba nepagrįstai remiasi Teismų įstatymo 120 straipsnio nuostatomis atsisakydama nagrinėti pateiktą skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir motyvuodamas tuo, kad įstatymai nenumato galimybės administraciniams teismams tirti pareiškėjos skunde keliamų teisėjų drausminės atsakomybės klausimų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos inicijuojamo ginčo pobūdį pažymi, kad teismai nagrinėdami kilusius ginčus turi įvertinti ir atsižvelgti į jiems priskirtus įgaliojimus spręsti atitinkamos kategorijos ginčus. Asmenys, kreipdamiesi teisminės gynybos, taip pat turi laikytis vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų, šiuo atveju numatančios, kad inicijuojamas ginčas būtų priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamoje byloje įvertinusi pareiškėjos suformuluotą skundo reikalavimą, inter alia nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo prašoma tenkinti šį reikalavimą, subjektą, kuris priėmė skundžiamus aktus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad Teisėjų tarybos sprendimai, kuriuos ginčija pareiškėja, nėra viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktas, kuris pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, t. y. pažeidžia pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog reikalavimas įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją nagrinėti prašymą iškelti drausmės bylą negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-696/2013; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-485/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė