Legislator Case Law & Legislation
103409e4-95d1-4d5f-ba1e-c01700ccabeb AI generated

103409e4-95d1-4d5f-ba1e-c01700ccabeb · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 103409e4-95d1-4d5f-ba1e-c01700ccabeb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir antstoliui V. M., kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2012 m. kovo 20 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ Nr. 0240/10/05227 ir 2018 m. gegužės 22 d. patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos Nr. 0240/13/03992 atnaujinimo, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio V.

Legislator headnote

AI generated

103409e4-95d1-4d5f-ba1e-c01700ccabeb · Lietuvos apeliacinis teismas: Pateiktas ieÅ¡kinys yra susijęs su ieÅ¡kovės subjektinių teisių gynimu, todėl negali bÅ«ti taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. IeÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ginčo teisenos tvarka. 6.3. IeÅ¡kovė sutinka, kad skundžiamoje nutartyje minimos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartys dėl ginčo buto areÅ¡to bei jo pardavimo iÅ¡ varžytynių bei Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėję ir privalomai vykdytini bei įvykdyti. Nurodo, kad ginčo butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) perduotas asmeniui, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir susidarė Å¡i situacija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-155-790/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02125-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje Nr. 2-5210-864/2018 pagal ieÅ¡kovės E. N. ieÅ¡kinį atsakovams Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir antstoliui V.

M. dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir antstoliui V. M., kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2012 m. kovo 20 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ Nr. 0240/10/05227 ir 2018 m. gegužės 22 d. patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos Nr. 0240/13/03992 atnaujinimo, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio V.

M. 2018 m. spalio 19 d. patvarkymo „Dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), vykdymÄ , uždrausti atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , perleisti butÄ tretiesiems asmenims ir vykdyti kitus apsunkinimus ieÅ¡kovei naudojantis butu.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus grindė tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu Danske Bank A/S veiksmai, 2010 m. sausio 17 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant su ieÅ¡kove 2008 m. liepos 1 d. sudarytÄ kredito sutartį, buvo pripažinti neteisėtais. Kadangi, ieÅ¡kovės nuomone, teismo sprendime nebuvo nurodyta, kaip iÅ¡taisyti po neteisėto nutraukimo įvykusius veiksmus, ji kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ginčydama turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ ir antstolio patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. IeÅ¡kinyje pažymima, kad jei nebÅ«tų buvę banko neteisėtų veiksmų vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant kredito sutartį, įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti hipoteka įkeistas butas nebÅ«tų buvęs priverstinai realizuotas ir ieÅ¡kovė Å¡iuo metu nebÅ«tų iÅ¡keldinama iÅ¡ vienintelio gyvenamojo bÅ«sto. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

4. Teismas nustatė, kad yra įsiteisėję, įgiję res judicata galiÄ ir privalomai vykdytini tiek teismų priimti procesiniai sprendimai dėl ieÅ¡kovės buto areÅ¡to ir jo priverstinio pardavimo, tiek procesiniai sprendimai, kuriais vienaÅ¡aliÅ¡kas kredito sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, tačiau netenkintas reikalavimas modifikuoti kredito sutartį ir taikyti restitucijÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl jį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo argumentai 5. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė E. N. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

6. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. Atskirasis skundas turi bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes byla turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , viena iÅ¡ Å¡alių yra bankas, užimantis žymiÄ paskolų vartotojams rinkos dalį, byla yra pakankamai jautri, nes susijusi su ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimu. Nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bus iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės, teisiniai argumentai, įrodymai ir motyvai. 6.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

Pateiktas ieškinys yra susijęs su ieškovės subjektinių teisių gynimu, todėl negali būti taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Ieškinys gali būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka. 6.3. Ieškovė sutinka, kad skundžiamoje nutartyje minimos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartys dėl ginčo buto arešto bei jo pardavimo iš varžytynių bei Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėję ir privalomai vykdytini bei įvykdyti. Nurodo, kad ginčo butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) perduotas asmeniui, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir susidarė ši situacija.

Atsakovas savo neteisėtais ir nesÄ Å¾iningais veiksmais, suklaidindamas teismus ir antstolį, atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas ieÅ¡kovės teises, kurios turėtų bÅ«ti ginamos pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį ginčo teisenos tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Apeliantė praÅ¡o skirti atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos.

10. Teisė į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ . Teismas į šį klausimÄ atsako priimdamas sprendimÄ . Dėl to bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybÄ (teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį) materialiÄ ja prasme. Ä®statymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

11. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybÄ prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobÅ«džio teisių klausimÄ iÅ¡spręsti teisme, gali prilygti su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Tserkva Sela Sosulivka prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Zylkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 5613/04).

12. Teismas turi teisę atsisakyti priimti ieÅ¡kinį tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus. Vienas iÅ¡ tokių pagrindų – jeigu ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Å iuo pagrindu bÅ«tina ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. 13. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iÅ¡ civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktÅ«rizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Å i norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iÅ¡ privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumÄ Â teismui, o tai reiÅ¡kia, kad visi Å¡ie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.

14. IeÅ¡kovė pateiktame ieÅ¡kinyje prašė pripažinti negaliojančiais 2012 m. kovo 20 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ Nr. 0240/10/05227 ir 2018 m. gegužės 22 d. patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos Nr. 0240/13/03992 atnaujinimo, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei butÄ , esantį Tuskulėnų g. 7-24, Vilniuje. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes, t. y. ieÅ¡kovės nuomone, ginčijamas aktas ir patvarkymas turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl to, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimo yra pripažinti neteisėtais atsakovo (banko) veiksmai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant kredito sutartį. IeÅ¡kovės nuomone, visi po tokių neteisėtų veiksmų priimti aktai, įskaitant ginčijamÄ aktÄ ir patvarkymÄ , yra negaliojantys.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo yra civilinio pobÅ«džio ir tokie ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 straipsnis). CPK 602 straipsnis numato pagrindus, kada teismas turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ suinteresuotų asmenų reikalavimu gali pripažinti negaliojančiu. Bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo taip pat yra civilinio pobÅ«džio ir nagrinėjamos teisme (CPK 510 straipsnis). Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

16. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų, nors bÅ«tent tai, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme, bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nėra tikrinama. Kokia yra skundžiamoje nutartyje nurodytų teismų procesinių sprendimų įtaka sprendžiant dėl ieÅ¡kovės ginčijamų dokumentų teisėtumo, gali bÅ«ti įvertinta tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. nustačius visas aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ .

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateiktas ieÅ¡kinys dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo pripažinimo negaliojančias bei restitucijos taikymo nesukels jokių teisinių pasekmių, nepagrįstai padarė jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės E. N. ieÅ¡kinį dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo pripažinimo negaliojančias bei restitucijos taikymo, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

17. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka netinkamai pritaikęs ir iÅ¡aiÅ¡kinęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , skundžiama teismo nutartis naikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Spręsdamas pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas pakartotinai turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra kitokių procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas Marius Bajoras